N. Chruščiovo pasiūlymai visų studentų dėmesio centre
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Kaip paprastai antradienio vėl įsiterpė Genutė, kad rei vakarą studentų bendrabučių kalinga ir valgyti išsivirti, languose žibėjo šviesos. Ap negi visi maitinsis valgyklo lankykime kai kuriuos kam se, būtina ir išsiskalbti, susi barius. Šiandien beveik visi adyti... Visos to smulkmenos kalba apie tą patį. Juk visi taip pat atima nemažai laiko. skaitė „Tiesoje” drg. N. Taip, iš tikro, savarankiš Chruščiovo pasiūlymus „Dėl kam darbui laiko kartais sto VILNIAUS VALSTYBINIO KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, mokyklos ryšio su gyvenimu koja, o juk negalima pamiršti PARTINIO BIURO, KOMJ AUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS stiprinimo ir dėl tolesnio ir teatro, koncerto, grožinės liaudies švietimo sistemos literatūros. Kaina 20 kap. 1958 m. rugsėjo 25 d. vystymo šalyje”, Studentai Panašiai galvoja ir bendra Nr. 22 (300) visuomet labai domisi visais bučio Nr. 3 (Čiurlionio 23) klausimais, liečiančiais aukš 18-ame kambaryje gyveną tąją mokyklą. Bevelk kiekvie studentai. nas mato taisytinų vietų, turi — Pernai turėjau tiek savus projektus. Todėl nenuo daug laisvalaikio, kad ištisas stabu, jog dabar drg. N. dvi grožines knygas perskai Chruščiovo pasiūlymai visų čiau. Po penkiasdešimt pus studentų dėmesio centre. Juos lapių kiekviena! — pasakė labiausiai domina pasiūlymų Antanas Jankauskas, paklaus Nemunu daina. . . tlmiausi kaimynai — baltaru čio, pirmininkavusio vakarui, skyrius „Apie aukštąją mo tas nuomonės apie pasiūly Ir Atplaukia tiek daug toje dainoje siai, jiems taip pat brangus kėdboje. Jis supažindina susi kyklą”. Apie jį kaip tik ir muose minimą studentų ap artimų, brangių posmų. Vilnius, senas ne tik mūsų, rinkusius su visais atvykusiais kalba bendrabučio Nr. 3 krovimą privalomaisiais užsi mums Kartais ji apdainuoja Vilnių, bet ir baltarusių literatūros Baltarusijos rašytojais, prisi (Čiurlionio- 27) 98-to kamba ėmimais. mena tą nuostabų pavasarį, lopšys. rio gyventojos. — Geriau šešeris metus Šeštadienį Aktų salėje gau kai Lietuvos rašytojai viešėjo — Ką gi, dėl studentų ap mokytis normaliai, negu pen sus Vilniaus aukštųjų mokyk Baltarusijoje, kalba apie nuo krovimo privalomaisiais užsi kis taip kaip dabar. Apie ko lų studentų, dėstytojų būrys širdų priėmimą, puikią gamtą, ėmimais, — karštai prašneko kį nors rimtesnį savarankišką susirinko į susitikimą su bal žydinčius sodus. antro kurso gamtininkė Ge darbą esamomis sąlygomis la Baltarusių rašytojų vardu tarusių rašytojais, viešėjusiais nutė Slaudkulytė, — teisin bai liūdna šnekta, — tokia Lietuvoje. Jų tarpe matome kalba poetas Piatro Glebka. gai pasakyta, bemaž visą die ketvirtakursio Kazio Dovydobaltarusių Rašytojų sąjungos Jis prisimena, jog mūsų lite ną tenka praleisti auditorijo nio nuomonė. pirmininką Piatrusį Brouką, ratūros dar nuo senų laikų tar se: paskaitos, laboratoriniai Nepatenkinti chemikai Ir prozininkus ir poetus — Plat- pusavy tampriai susijusios, darbai. . . Į namus pareini savo gamybinėmis praktiko ro G-lebką, Maksimą Tanką, Čia, Vilniuje, gyva švietėjo vakare. mis, kurių metu studentas po Anatolijų Vialluginą, Platro ’ Skorinos dvasia, čia pasirodė — O kur pasiruošimas se gamyklą daugiausia tik vaikš Prichodzką ir daugelį kitų, o pirmieji baltarukančios dienos paskaitoms? tinėja, žiūri, o padirbėti pa taip pat ir mūsų rašytojus — šių ir lietuvių Tokią matematiką, chemiją tys, „pačiupinėti”, kaip sako Antaną Venclovą, Eduardą raštai, Rašytojas juk turi mokytis reguliariai. ma, beveik ir negauna. Mieželaitį, Teofilį Tilvytį, Al išreiškia norą, O TSKP istorijos seminarai, . . . Studentai kalba, ginči gimantą Baltakį. kad ir ateityje dvi ruošimasis laboratoriniams jasi, svarsto, gina savo nuo darbams: nieko nežinodamas monę. Drąsiai galima pasaky Gėlės! Kaip gi geriau pasi taip artimos res darbo neatliksi. Svetimos kal ti, jog nėra nė vieno studen tikti svečius, jei ne su gėlė publikos bendra bos namų skaitymas. . . — mis? Jos ir ant prezidiumo sta darbiautų kultū pritaria kurso draugei N. Vir- to, kuris liktų abejingas drg lo, mažas jų puokšteles mūsų ros srityje. Baig N. Chruščiovo iškeltoms min Piatro bickaitė. merginos prisega rašytojams damas Glebka pasakė: — Nereikia pamiršti, — tlms, nepritartų joms. prie krūtinių. — Mes atva Pasveikinimo žodį taria Nemuną, joje dažnai universiteto prorektorius prof. žiavome išlaikyti k Jankauskas. Daug jaudlnan- egzamino lietuvių brangūs vardai, Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai mums nenuostabu: ją kūrė žodžių poeto E. Mieželai- skaitytojui ir no rėtumėm, žinoma, jį išlaikyti sėk universiteto partinėse organizacijose mingai. Rugsėjo 17 dieną įvyko kimas išrinko naują fakulteto Tribūnoje — Gamtos mokslų fakulteto par partinį biurą. Biuro sekreto Piatrusis Brouka, tinės organizacijos ataskaiti riumi išrinktas drg. SimonaviBaltarusijos Ra nis-rinkiminis susirinkimas. čius, pavaduotojais — drg. šytojų sąjungos Susirinkimas išrinko partinės drg. Pajėda ir Levinskas. pirmini n k a s, organizacijos sekretoriumi Aukščiauslosl o s drg. Bardonaitę, pavaduotoju Fizikos-matematikos mokslų Tarybos deputa — drg. Petrylą. fakultete partinės organizaci tas ir turįs daug jos sekretoriumi išrinktas drg. visuomeninių pa Rugsėjo 19 dieną Teisės Bolotinas, pavaduotojais drg. reigų žmogus, mokslų fakulteto partinės or drg. Stonkus ir Sugurovas. kaip jį charakte’*♦' ganizacijos susirinkimas išrin .rlzavo E. Mieželaitis, P. Rugsėjo 19 dieną įvykusia visų pirma, jis — poetas. Au ko sekretoriumi drg. Liaką, me posėdyje Istorijos-filologi torius skaito savo eilkraščius pavaduotojais drg.. drg. Van jos fakulteto partinis biuras baltarusių kalba. cevičių ir Bulotą. pasiskirstė pareigomis: drg. „Šį miestą aš pažįstu jau se *•■»( Zaksas — sekretorius, drg. niai”, — tai žodžiai Iš Mak Chemijos mokslų fakulteto drg. Mironas ir Simaška — simo Tanko eilėraščio „Vil ataskaitinis-rinkiminis susirin- pavaduotojai. Gera smagu, kai tiek daug svečių! nius”, kurio vertimąjį lietuvių kalbą skaito rašytojas A. Venc lova. O štai ir eilėraščio auto rius Maksimas Tankas. Jaudin damasis jis kalba apie savo
BALTARUSIJOS RAŠYTOJAI MUSŲ SVEČIAI
blup Klaipėdos iki Druskininky
Geriausių komjaunim o organizacijų fakulte tuose nariai keliavo Nemunu. Spausdiname jų įspūdžius Sunku surasti žmogų, o plaukti Nemunu nuo Klalpėypač jauną, kurio nedomintų dos iki Druskininkų buvo kelionės. daugelio svajonė. Pagaliau ...Tai buvo tada, kai la- svajonė išsipildė. pai nerudavo ir švietė kaitri Pasižvalgykime po denį, vidurvasario saulė. Liepos 7 Istorikas Romas Batūra pasidienos rytą Kauno pireplauką ruošęs daug papasakoti apie užplūdo marga studentų mi- Nemuno krantus. nia. Juos čia, tur būt, ir suveJaunystė smalsi ir nerami, dė ši kelionės aistra. Lijo lietus todėl ir mes su nekantrumu
Visi juokėsi. Ir kam gi nusiminti, jeigu dar tik kelionės, ilgos kelionės pradžia: klekvienas tikėjosi sulaukti gledrių dienų. Visi buvo jauni, 120 vaikinų ir merginų. Aplankyti Kuršių Neringą, pa-
laukiame, kol pasieksime Kuršių Neringą. Nakvynė Rusnėje, malonus Kuršių marių supimas ir mes Nidoje. Lyg kažkokia magiška jėga visus prie savęs traukė jūra, todėl visu būriu pasuka
jaunystę, mokslo metus, ku riuos jis praleido Vilniuje: — Čia praėjo mano jau nystė, čia aš parašiau pirmuo sius savo eilėraščius ir skai čiau juos šitoj salėj, prieš stu dentų auditoriją. Šiandien prieš mane nauja auditorija, nauji žmonės, ir aš laimin gas. . . Šiuo metu poetas rašo ciklą eilėraščių apie Vakarų Euro pą. Vieną to ciklo eilėraštį „Avė Maria” — autorius pa skaito. Ilgai dar salėje skamba bal tarusių, rusų, lietuvių kalba, ta! originale, tai vertimuose skaitomi baltarusių poetų eilė raščiai. Jų tematika labai įvai ri. Čia ir karšta meilė savo tėvynei, jos gamtai, čia ir di džiosios statybos. . . Iš skaitomų literatūriniame vakare eilėraščių labai daug skirta taikos temai. Šiurpus praėjusio karo vaizdas nupieš tas M. Tanko eilėraštyje „Že tonas”, susikaupę susirinkusie ji klausosi Aleksio Churgino išversto A. Vialiugino eilėraš čio „Viršūnė Altajuj”, kuria me kalbama apie didvyrį — čekų žurnalistą J. Fučiką. Ašt ri satyra ir griežtas protestas nukreipti prieš naujo karo kurstytojus Vladimiro Korbano pasakėčioje „Jautis ir na mas”, kuri buvo skaitoma lie tuvių ir baltarusių kalbomis. Vakaras baigiasi. Atsisvei kindami mūsų studentai dėko-
Bravo, bravo, bravo!
ja Baltrusijoš rašytojams už atsilankymą ir įteikia atmini mui studentišką kepuraitę. Sa lėje ilgai netyla plojimai. Bal tarusišku visiems suprantamu „dziankujem, dziankujem, dzlankujem!” rašytojas Piatru sis Brouka uždaro vakarą. Po literatūrinio vakaro įvy ko universiteto Akademinio choro ir ansamblio koncertas. P, Vladaitė
me jos link. Eidami grožėjo pierių. Tą naktį mažai kas švenčiama nuo Rambyno iki kiekvieno vingio. Mus stebina mės išornamentuotals Nidos miegojo: prie didžiulio laužo Raudonės. gražios Lietuvos apylinkės ir žvejų namais. Pagaliau pasi sukosi rateliai, prisiklausėme Apžiūrime pakrantės pilis, išlikusios buvusios pilies lie girdo Baltijos šneka, ir štai ji ir mūsų vadovo Romo Batūros kurios gynė Lietuvos sienas kanos, senovėje buvęs garsus — jūra, begalinė savo plo padavimų apie Rambyną. nuo kryžiuočių užpuolimų. Merkinės miestas, o dabar pa tais, ritmingai su triukšmu Išąušta rytas ir vėl mes ky Aplankome Gelgaudą, Raudo prastas kaimelis. Kaip viskas siunčianti į krantą savo ban lame aukštyn. Laive nuobo nę, sustojame prie didžiojo keičiasi! Laikas daro savo. gas. Nusirita banga, ir mūsų džiauti netenka. Denyje klau Lietuvos kunigaikščio Gedimi Geriame mineralinį vandenį akys įsminga į pakrantės smė somės mikų koncerto, nuste no žuvimo vietos Veliuonos Birštone. Fotografuojamės ant lį — visi stengiasi tarp van binti Afrikos šokėjos apsilan piliakalnyje. Vytauto kalno. Mintyse kaip dens nugludintų akmenukų kymu ir jos šokių meistrišku Kaunas, kartu ir Nemuno gyvi stovi Punios vaizdai. surasti nors gabalėlį gintaro. mu. Gaila tik, kai vėliau su žemupio pabaiga. Po dienos Koks nuostabus piliakalnis! Juodkrantėje nakvojome tik žinojome, kad tai buvo Pako- vėl laive ir pradedame pasku Nuvarva ne vienas prakaito la vieną naktį, kartu su vietos r.altis. tinį kelionės etapą į Druski šas, ir mes kalno viršūnėje, jaunimu praleidome vieną va Liepos vienuoliktą dieną su ninkus. Gėrimės Kauno hid kurio vieną pusę plauna Ne karą, o kiek įspūdžių, kiek kako 21 metai III kurso mate roelektrinės statybos panora munas, iš kitų pusių žaliuoja naujų draugų ir pažįstamų. matikei Elenai Sapogovaitei. ma, apžiūrime ją. miškai. Manoma, kad čia sto Reikia paminėti juodkrantiečių Nors sukaktis nebuvo ypatin Praplauks pro Pažaislį, vėjo garsi senovėje Pilėnų pi vaišingumą: ungurių užteko gai jubiliejinė, vis tik kursas prasideda Nemuno kilpos su lis, kurioje žuvo kunigaikštis visai kelionei. nutarė ją pažymėti. Kadangi gražiais, miškais apaugusiais Margis. Čia mus sutinka uni Ilgai stovime Klaipėdoje, ir mūsų narnąs plūduriuojantis, krantais. Tai neapsakomo gro-- versiteto istorikai, kurie kasi daugumas spėja nuvažiuoti į tai Elenos gimimo diena buvo; :io vaizdai, besikeičiantieji už nėja Punios piliakalnį. Palangą, pasigrožėti saulėly Dar kelios valandos kelio džiu juroje, pasimaudyti, ap nės ir — Druskininkai. Palie lankyti Birutės kalną. kame „Rygą”, ir mūsų kelio Po dviejų dienų atsisveiki name su jūra. nė Nemunu baigta. Sustojame Sovletske, buvu Greitai prabėgo dvylika die sioje Tilžėje, žinomoje mums nų. Draugiškumas, pagalba nuo spaudos draudimo laikų. draugui, kolektyvo jausmas —; Neturime laiko gerai apžiūrėti šios ir kitos gerosios žmogaus miestą, bet pastebime žiaurius moralinės savybės atrado vie- praūžusio karo pėdsakus. Ir tą visų širdyse. Ne iš knygų, šio juodojo karo demono vaiz ne iš paveikslų, o savo aki das palieka nemalonų įspūdį. mis įsitikinome gimtosios Lie Pagaliau — Rambynas, kuria tuvos grožiu, dar labiau pami me pasirenkame savo nakvy lome ją. nei vietą. Buvo neseniai po Profsąjungos ir Komjauni Joninių iškilmių, todėl Rambymo komitetams tariame: dau ne mes radome puikias estra giau tokių ekskursijų. das ir daug. . . primėtytų po K. Kiela