Su naujaisiais mokslo metais! O
a
TUDEHTM
Nr. 20 (298)
1958 m.
rugsėjo 9 d.,
antradienis Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Geriausios komjaunimo organizacijos universitete konkursą laimėjusios grupės — III kurso žurnalistai ir IV kurso teisininkai — važiavo į II Pabaltijo studentų festivalį, kuris vyko Rygoje. Kelionės įspūdžius apra šė III kurso žurnalistė M. Gavėnaitė. Geriausios komjaunimo organizacijos fakultetuose dvi savaites plaukiojo Nemunu. Jų kelionės įspūdžius spausdinsime sekančiuose numeriuose. STUDENTE, tu taip pat įdomiai praleidai vasaros atostogas — kur nors keliavai, dirbai gimtajame kolūkyje, universiteto organizuotose stovyklose, ilsėjaisi kurortuose, gal atlikai įdo mią gamybinę praktiką? Pasidalink įspūdžiais su „Tarybinio studento” skaitytojais, papasa kok, ką tu pamatei naujo, kokių žinių įgijai, kokius žmones sutikai. Jei turi nuotraukų, piešinių — atnešk į redakciją. Čia tu laukia mas svečias. JAUNASIS STUDENTE,
Naujus mokslo metus pradedant Balgėsi vasaros poilsis. Į senojo universiteto rūmus su grįžo judrus ir neramus gy venimas. Daugiau kaip pus ketvirto tūkstančio jaunuolią užpildė auditorijas. Vėl prasi deda darbas, įtemptas, sun kus. Neseniai visas universiteto kolektyvas palinkėjo gero vė jo dideliam savo auklėtinių — jaunųjų specialistų būriui. Juos pakeisti į aukštąją mo kyklą atplaukė nauja pamaina — 640 jaunuolių. Didoka jų dalis, bevelk du šimtai žmo nių, čia atėjo ne tiesiog iš mokyklos suolo, o iš fabrikų, gamyklų, kolūkių, Tarybinės Armijos eilių. Jie atsinešė daug didesnį gyvenimo paty rimą, aiškų tikslą, rimtą pa žiūrą į dirbą. Reikia manyti, kad tai bus darbščiausi ir aktyviausi mūsų jaunieji draugai. Metai iš metų didėja į unlveresitetą priimamų jaunuo lių skaičius. Kartu .gerėja ir studijų sąlygos. Taip ir šiuos mokslo metus pradėdami mes turime stipresnius profeso rių, dėstytoju, kadrus, išsiplė tusi kabinetų, laboratorijų tinklą, pagerėjusį bultinį-kultūrinį aprūpinimą. Kartu didėja ir reikalavi mai universiteto išleidžiamie siems Jauniesiems specialis tams. Baigti aukš^jį mokslą
Pirmosios dienos universitete
Mokosi gamybininkai Laikrodžio rodyklė liuokte lėjo ant skaitmens „1”. Pro Chemijos fakulteto duris išvir to būrys studentų. — Ei, būsimiejl inžinieriai, į valgyklą, ar namo? — aukš tas šviesiaplaukis vaikinas nu tvėrė aplenkiantį jį draugą už rankos. Tačiau skubančių studentų sriautas atplėšė Juos nuo šali gatvio ir nusinešė.. . Sunku suspėti paskui studentą, kada jis, išklausęs visas paskaitas, skuba namo. Vos spėjai atgau ti kvapą, štai ir garsiojo vyrų „vienuolyno” „C” bendrabu čio durys. — Jūs į 48? — Taip. — Ten gamybininkai gyve, — paslaugiai atsakė budlntysis, mostelėjęs laiptų link. Pakilome į trečiąjį aukštą, Praveriame nurodyto kambario duris. Pro atvirą balkoną į kambarį veržiasi dar karštos rudens saulės spinduliai. Sutikdamas mus, nuo tuš čios lovos pakyla tamsiai rau donais marškinukais vilkįs vaikinas. — Aš ką tik atvykau, — lyg atsiprašydamas už netvar ką, sako jis. — Patys supran tate, negi taip lengvai išva žiuosi iš brigados, kur dvejus metus drauge šieną piovėme, dainas dainavome.. . Nedideliame studentų bend rabučio kambaryje pasieniais rikiuojasi lovos, ant spintučių išdėstyti nauji vadovėliai, sto ri sąsiuviniai. — Nelengvas dalykėlis! Praleista keli metai, —' Al bertas Šarkis atsidūsta. — Na, Jeigu tu, šachtiniu
kas, taip kalbi, ką jau mums ir Gedimino Kaminsko, ir Sta sakyti, — į pokalbį įsiterpia sio Puntežio. tik ką įėjęs vienas šio kamba —■’ Įsivaizduokite, penkis rio gyventojas. metus kitiems rašiau dvejetus, Draugai susidomėję sužiuro o dabar man pradės pilti. .. į Šarkį: jie net neįtarė, kad Brrr, — pasipurtė Gediminas, jų draugas — šachtininkas. prisiminęs „senus laikus”. — Papasakok, Albertai, — Man atrodo, niekas ne kaip ten: įdomu, sunku dirbti. pasikeitė: dieną dirbau šofe — Pasakoti aš nemoku. Na, nu važiavau, dirbau, dabar mokausi. O lengvų darbų nė ra. Būdavo, žiū riu filmą apie šachtininkus, atro do, viskas papras ta, o kai pačiam reikia dirbti, pasi rodo ir anglis ne visur vienoda, ir kirsti gulom rei kia. . . žodžiu, pa čiam reikia viską pamatyti, tuomet suprasi. Ir kaip tu su ■J galvojai studijuo ti cheminę techno logiją? — pasitei rauja Juozas Vegys, patogiau įsi taisydamas ant tuščios lovos. Bendrabutyje su sigyvena greitai: prabėgo penkios minutės, ir visi v ienas kitam jau Iš kairės į dešinę: G. Kaminskas, J. Vegys, S. Puntežis, A. Šarkis. sako „tu”. — Chemiją dar mokykloje riu, o vakarais darbo jaunimo pamėgau. Tik norėjosi ne tik mokyklą lankiau. Įprasta vis su mėgintuvėliais terliotis, bet kas, — žvilgterėjęs į laikrodį, ir gamyklas lankyti, dirbti. vilkdamasis švarką, įsiterpė Toks pat kelias į chemiją- Stasys. technologiją ir Juozo Vegio, — Greičiau, draugužiai, į
1Ui
taip, kaip to iš mūsų reika lauja ateities uždaviniai, da rosi vis sunkiau. Tik rimtas ir kruopštus darbas įgalina pasiekti užsibrėžtąjį tikslą. Penki-šeši studijų metai — tai nėra didelis laiko tarpas. Kiekviena veltui praleista diena gali padaryti sunkiai pataisomų spragų specialisto žiniose. Dirbti kasdien, nuo lat turint prieš akis savo pa sirinktąjį tikslą — toks yra pirmasis pats svarbiausias mano patarimas jauniesiems draugams. Kitas, ne mažiau svarbus, patarimas — daugiau sava rankiškumo darbe. Formalus, nors ir kruopščiausias, moky mo planų ir programų įvyk dymas pilnai jūsų neparuoš būsimam darbui ir neatneš pasitenkinimo jums patiem?. Iš jūsų, jaunimo, mes galime ir turime reikalauti kūrybi nės minties, mokytis jau da bar savo žinias sieti su prak tika gyvenime. Juk jums ne užtenka vien priimti žinias, ku rias jums duoda profesoriai, dėstytojai — jūs turite ruoš tis pralenkti juos. Jaunimai negali apsiriboti vien studijomis. Jau nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų visiems reikia aktyviai įsi jungti į universiteto visuome ninį gyvenimą, vystyti susi dariusias puikias tradicijas: sekti Žilinų kultūros namų statytojų, melioracijos darbų praktikantų, Kazachstano tal kininkų pavyzdžiu. Pereitais mokslo metais aukšto vyriausybinio apdova nojimo susilaukė mūsų Liau dies dainų ir šoklų ansamblis, toli už universiteto ribų nu skambėjo ir kiti studentų sa viveiklininkų kolektyvai. Lin kiu savlveiklininkams-entuziastams šiais mokslo metais dar labiau išgarsinti universi teto menines pajėgas. Naujų mokslo metų proga sveikinu profesorius, dėsty+ojus, studentus ir linkiu daug jėgų, darbo džiaugsmo, kūry binės nuotaikos ir pasisekimo asmeniniame gyvenime.
Jei nori susipažinti su Vilniumi, dar gali ateiti į šias ekskursijas: IX. 9 — 17 vai. Gorkio g., Muziejaus g., Liudo Gi ros gatvė. IX. 11 — 17 vai. Komjaunimo gatvė, Stalino pros pektas, Lenino aikštė. IX. 16 — 15 vai. Paveikslų galerija, Petro ir Po vilo bažnyčia. IX. 18 — 17 vai. Universitetas. Renkamės prie universiteto centrinių rūmų. KVIEČIAME DALYVAUTI!
Studijuokime „Ateizmo pagrindų“ kursą Kova su religiniais prieta jos nesutaikomumo klausimui, rais, su religiniais vaizdiniais atskleidžiamas religijos pažiū žmonių sąmonėje yra vienas rų žemės, gyvybės, žmogaus, iš labai svarbių punktų komu visuomenės kilmės ir vysty nistinio auklėjimo sistemoje. mosi klausimais klaidingumas. Mūsų respublikoje, kai religi Ypač daug dėmesio skiria jos įtakoje yra dar nemaža ma religijos ir jos įstaigų vie žmonių dalis, kai aktyviai tos visuomenėje išaiškinimui, veikia daug prityrusių religi parodoma religija kaip pries jos skelbėjų-kunigų ir jų pa paudos ir išnaudojimo įrankis galbininkų, būtina plačiu mas klasinėje — antagonistinėje tu ir kvalifikuotai vesti moks visuomenėje. Bus nušviestas linį — ateistinį darbą. ateizmo vystymosi kelias: pa. Aktyvius kovoto jus prieš tys seniausieji laikai, antika, religinę ideologiją turi paruoš Spinozos, XVIII a. prancūzų ti pirmiausia aukštosios mo materialistų, L. Feuerbacho ir kyklos, kurių absolventai turi revoliucinių demokratų ateiz būti ne tiktai geri specialybės mo pagrindai. Atskirai bus žinovai, bet ir kovingi ateis kalbama apie ateizmo ir reli tai. Dėl to praeitų mokslo gijos kovą, Lietuvoje. Žymią metų pavasario semestre uni vietą kurse užima mokslinės versiteto mokslinė taryba pri ateistinės propagandos formų ėmė mokslinio — ateistinio ir metodų klausimas dabarti darbo pagerinimo universitete nėmis sąlygomis. Iš viso nu planą. Iki šiol žengti dar tiktai matomas 28 valandų kursas pirmieji žingsniai. Pradėdami vienam semestrui. šluos mokslo metus, dekanatai, Nėra abejonės, kad toks katedros, visuomeninės or platus „Ateizmo pagrindų” ganizacijos turi mobilizuoti kurso liečiamų klausimų ratas visas jėgas tolimesniam šio domina tiek Istorijos — filo darbo tęsimui. logijos fakulteto, tiek ir kitų Būtina Univers’teto mokslinė tary fakultetų studentus. ba nutarė Kijevo, Minsko ir sudaryti sąlygas, kad visi no kitų aukštųjų mokyklų pavyz rintieji turėtų galimybę klau džiu Istorijos-filologijos fakul syti šį kursą. teto studentams įvesti naują Naujas kursas turi būti vi fakultatyvinį kursą — „Ateiz suomeninių organizacijų dė mo pagrindai”. mesio centre. Ypač čia dėkin Kurso programa sudaryta gas darbo baras komjaunimu!. taip, kad studentai gautų kuo Kiekvienas komjaunuolis turi daugiau būtinų žinių kvalifi išklausyti „Ateizmo pagrindų” kuotam ateistiniam darbui ves kursą. Tik tada jis galės būti ti. Bus skaitomos paskaitos kovingu ateistu. apie religijos esmę ir kilmę, • krikščionybę, islamą, budizmą J. Barzdaitis ir kitas. Didelis dėmesys kur? Filosofijos katedros se skiriamas mokslo ir religivyr. dėstytojas
Paskaitų ciklas apie šiuolaikinį revizionizmą Kiekvienas tarybinės aukš tosios mokyklos dėstytojas yra Universiteto Rektorius ir ideologinio fronto Fiz.-mat. m. dr. J. Kubilius kartu darbuotojas. Jis auklėja stu dentiją komunistine dvasia, laboratorinius, — paragino aktyviai demaskuoja buržuazi draugus Albertas, ir visi iš- nės ideologijos — revizionizmo pasireiškimus. Tačiau, gužėjo laukan. Chemijos technologija mū kaip parodė praktika, ne visi sų universitete nauja specia dėstytojai, iškilus reikalui, lybė. Ją atidaryti paskatino duoda teoriškai pagrįstą atkir 1957 m. gegužės mėn. TSKP tį revizionizmo pasireiški CK plenumas, kuris ragino mams. vystyti chemijos pramonę, ge Kad padėtų dėstytojams rinti inžinlerlų-t'echnikų pa gerai suprasti šiuolaikinio re ruošimą. vizionizmo esmę, jo daromą universiteto partinis Mūsų Chemijos fakultete žalą, naujosios specialybės studen biuras su lektoriumu rudens tai ruošiami bendrojo profilio semestre organizuoja dėstyto inžinieriais. Tuo jie ir skiriasi jams ciklą paskaitų, demas nuo Kauno Politechnikos ins kuojančių atskirus revizioniz tituto ruošiamų specialistų — mo pasireiškimus įvairiose vi ten inžinieriai daugiau specia suomeninio gyvenimo ir moks lo srityse. lizuojami. Į naująją specialybę Che Numatomos šios, paskaitos: mijos fakultete priimti septy doc. Navicko —- „Marksizmoni žmonės, turintieji gamybinį leninizmo mokymas apie parti stažą. Jų tarpe mums jau ją ir šiuolaikinis revizioniz pažįstami draugai iš IV bend mas”, prof. Budrio — „So rabučio 48 kambario. cialinės stratifikacijos ir so M. Garūnaitė cialinio mobilumo teorija bei B. Ramaitės nuotr. jos kritika”, doc. Davtian —-
„Valstybinis monopolinis ka pitalizmas ir šiuolaikinis revizionizmas”, prof. PranskausŽalionlo — „LKP X suvažia vimas ir ginčytini lietuvių li teratūros klausimai”, doc. Zakso — „Proletarinis inter nacionalizmas ir šiuolaikinis revizionizmas”, doc. Domaše vičiaus — „Šiuolaikinis revi zionizmas valstybės ir teisės klausimuose”, doc. Meškausko — „Moralės santykis su poli tika ir šiuolaikinis revizioniz mas”. Turint galvoje šių paskaitų svarbą, pageidautina, kad dės tytojai gausiai lankytų šias paskaitas ir aktyviai dalyvau tų diskusijose. Pirmoji šio ciklo paskaita įvyks universiteto Kolonų sa lėje š. m. rugsėjo mėn. 11 d. (ketvirtadienį), 19 vai. Tema „Socialinės stratifikacijos ir socialinio mobilumo teorija bei jos kritika”. Skaitys pa skaitą prof. D. Budrys.
L. Vladimirovas VVU lektoriumo tarybos pirmininkas