VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Kada žmogus laimingas
nusprendė pramiegodavo paskaitas. Ži stovėti tvirtose marksistinėse Tokią temą svarstyti savo komjaunimo nių stoka neleido teisingai su pozicijose. — Čia aš subrendau, čia susirinkime III kurso istori- prasti mūsų socialistinės tik kai. Pranešimą ėmėsl ruošti rovės. O Vidūnas, atvažiavęs susiformavo mano pasaulėžiū Algis Babičas. Jis stebėjo iš kaimo, dargi sakėsi tą kai ra. Čia aš supratau, kad tik kurso gyvenimą, rinko įdo- mą puikiai pažįstąs. Iš paskirų darbe, tik teisingu keliu eida rnlus faktus iš knygų. Bet faktų darydavo plačius api mas, žmogus gali būti laimin įdomaus susirinkimo niekas bendrinimus. Kolūkinio gyve gas. nesitikėjo, nes tokiais atve nimo trūkumus nušviesdavo Ir draugiškai kreipiasi į jais žmonės dažniausiai kalba kaip tipiškus. Kurso drau Grybą: gams, mažiau pažįstantiems nenuoširdžiai. — Tu, Gedi, turėtum tęsti Ir štai pirmadienis. Po pa kaimą, stengdavosi įpiršti sa pradėtą gyvenimą. O da skaitų — susirinkimas. Babi vo nuomonę. Tik nuo pereito tėvo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO bar spekuliuoji tarybinės san BIURO, REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS čas pasakoja savo mintis iš pavasario viskas pasikeitė. tvarkos trūkumais. Tavimi pirmo ir antro kurso. Pavyz Prasidėjus mokslo metams, naudojasi smulkiaburžuazinės Kaina 20 kap. džiui, jei pirmame kurse kai Vidūnas ėmė rimtai mokytis. liekanos, tau taip elgtis ne 1958 m. gegužės 24 d., šeštadienis Nr. 16 (294) < ♦ kurie vaikinai mėgdavo išger Ruošdavosi seminarams, labai dera. ti — ir tik tame rasdavo ma gerai išlaikė žiemos sesiją, Gedimino Grybo tėvas — lonumą — tai dabar visai pa važiavo į Veisiejų rajoną sikeitė. Tokie buvo Vidūnas, rinkti medžiagos komjaunimo garsusis skulptorius Vincas buvęs pogrindlnlnkasTvarkoma roi Setkauskas, Jurkštaltis, Buvo istorijai, įsitraukė į visuome Grybas, komunistas, aktyvus kovotojas ir daugiau panašių žmonių. ninį gyvenimą. bendrabučiy Kursas apie tai žino, su už tarybinę santvarką, 1941 Bet išgėrimo laimė — trum palaikė. Tokia' pat trumpalai pranta Juozą, kai jis tvirtina, Kietais lietuviškųjų buržuazi Taip jau sutvarkytas stu linimas į studijuojamą dalyką teritorija kė, kaip ir Gėtės laimė, pa kad džiugų toną jo gyvenimui nių nacionalistų nužudytas. Gi dento gyvenimas, kad pavasa paverčia tą ar kitą discipliną daugelį, ir taip grei- sutelkė darbas, tikslo turėji- sūnus eina anksčiau praeitu ris visados ateina kartu su neįdomia, žiūrint studento Kaip ir kiekvienais metais mačius išnykstanti kaip įsitiki. > mas, tvirta pasaulėžiūra. Susi Vidūno keliu. egzaminų sesija. O sesija, akimis. šiemet universiteto studentų tai Kalba dar kiti, iškeltas min kaip sakoma, susumuoja viso Ypatingą dėmesį, artėjant miestelio gyventojai buvo šau nus, kad drugelis — menka rinkimas darosi įdomus, nuo širdus. semestro darbo rezultatus. tis apibendrina kurso komjau sesijai, studentai turi skirti kiami talkon — sodinti mede kirmėlytė. Jau ne kartą studentai gir visuomeninių disciplinų egza lius, sutvarkyti ir papuošti Tikrai, didelei laimei būti Kalba Algis Merkevičius. nimo organizacijos sekretorius dėjo, kad egzaminų pažymiai minams. Čia Jau nepakaks va bendrabučio teritoriją. nas tikslas ir darbas. Darbas Jis skiria trumpalaikį susiža Povilas Vitkauskas. priklauso nuo to, kaip studen dovėlio ar net konspekto. Ta Gegužės 15 dieną, iš mede Visada lengvas, jei priekyje vėjimą Ir ilgą laimę. Pasakoja Susirinkimas baigtas. Žmo tas lankė paskaitas, ruošėsi rybų Sąjungos, užsienio šalių lyno buvo atvežti medeliai. Jų didelis tikslas, o darbas at apie savo darbą prie meliora gaus laimė — tai tikslo turė seminarams, skaitė literatūrą, gyvenimas, tarptautiniai san daug nereikėjo, nes bendra neša laimę. Savo teiginius Ba cijos Kazlų Rūdos rajone. — Atvažiavome. Pieva, jimas, tai darbas, tai įsitikini ir t. t. Iš tikrųjų, blogą pažy tykiai, socializmo stovyklos bučių teritorija jau buvo ap bičas paremia konkrečiais pa mį negalima pateisinti ,.ne kova už taiką visame pasauly sodinta pernai. Šiais metais vyzdžiais iš kurso gyvenimo, upelis. . . giliai išversta naujos mai — tokios jo išvados, bet laimingu” bilietu ar bloga je dabar vyksta tokiais tem reikėjo tiktai atsodinti išdžiu kalba apie kai kurių studentų vagos juosta. Netvarkinga. .. dar norisi ginčytis, dar norisi Mes velėnavome griovį, su kalbėti, išsakyti savo požiūrį. dėstytojo nuotaika. . . Visa pais ir apimtimi, kad tik nuo vusius medelius ir pasodinti elgesį egzaminų metu. dar nori įrodyti, kad tai teisinga, tačiau apie pasi latinis, sistemingas spaudos keletą naujų. Diskusijas pradeda Juozas tvarkėme žemes. Ir štai pas Grybas Prasidėjo darbas. Tiesa, bu Vidūnas. Jis pasakoja, kad I kui — eini, nesąmoningai su jis teisus, kad jis niekur tie rengimą egzaminų sesijai kal sekimas ir skaitymas leis stu bėti jau vėlu — egzaminai dentui teisingai orientuotis vo vėluojama, nes bendrabu ir II kurse jam buvo labai stoji — taip gražu visur. Ir siogiai „nesutinka su Ameri ka”, kad jis nenori skirtis iš čia pat. Dabar jau reikia gal padėtyje. Šiandien net ir la čio Nr. 4 (Čiurlionio 25) tary sunku gyventi. Tai dėl to, kad smagu, kad tame grožyje yra kitų. Bet draugai Jam įrodo, voti apie sistemingą medžia bai tikslus studento atsaky ba nesugebėjo surinkti dvide neturėjo požiūrio į gyvenimą, tavo darbo dalelė. Merkevičius pasakoja, kad kad tuo metu, kai kiti važiavo gos pakartojimą prieš kiekvie mas į biliete įrašytą klausimą šimties žmonių, kai bendrabu tikriau sakant, jo požiūris bu Kazachstaną, į melioracijos ną egzaminą, apie studento bus nepilnas, jei studentas tyje gyvena 250 studentų. Ir vo provlncljinis. Jam atrody jis laimingas tik darbe. Jeigu įstovyklą, Jis išsiskyrė, sakyda visi vyrai! Niekas nekasė duo visą dieną dirba, vakare bū davo, kad jis laimingas tada, darbą pačios sesijos metu. nepajėgs surišti teoriją su bių, todėl jau po pietų reikėjo mas, kad 1 reikia padėti moti na pavargęs. kai išgeria, pasidalina su Recepto, kaip per dvi— praktika parodyti, kaip tas žmones iš naujo organizuoti nai. Gediminas skiriasi nuo draugais įspūdžiais. Bet dabar — Bet vlstlek jauti, kad tu tris dienas paruošti ir gerai ar kitas TSKP istorijos, poli bendrabutyje Nr. 3. Labai ge gyvenimo nepažinimu — išlaikyti egzaminą — nėra ir tinės ekonomijos ar dialekti rai dirbo ir puikiai organiza tikrąją laimę jis mato darbe. reikalingas, kad diena nenu kitų mažai mokosi, į viską įpra ėjo veltui, kad tu gali atnešti per negali būti. Pagaliau, koks nio materializmo teiginys at vo darbus bendrabutis Nr. 5 Staiga klausimas. to žiūrėti paviršutiniškai. Kar žmonėms naudos. bebūtų gabus studentas, per sispindi šiandieniniame sudė (pirmininkas Dailydėnas). Tie — Kodėl tu buvai nelai tais net demagogiškai sten tokį trumpą laiką net ir pa tingame gyvenime. Ne visuo sa, Muižel (bendrabučio pirmi mingas? Kas tau padėjo? Po jo kalba Marčėnas. Jis giasi įtikinti draugą, kad gy kartoti kursą jis gali tik sis meninių disciplinų dogmas, o ninko pavaduotojas) pavyko — Koks aš buvau — visi bando suvulgarizuotl klausi venimas tamsus, kad žmonės temingai dirbdamas, peržvelg teisingą marksistinį-lenininį surasti keletą žmonių ir ben žinote. Bet rūsti gyvenimo mą, bando laimę suvesti į ve gyvena blogai. Dar ir dar damas pačią svarbiausią me metodą turi Išsinešti į gyve drabutyje Nr. 4, bet visus krū tikrovė mane pamokė. Padėjo dybinio gyvenimo laimę. kartą komjaunuoliai jam įro džiagą. Tikriausiai, kiekvie nimą studentas, išeidamas iš mus pasodinti jau buvo nebe ilk draugai. Žinoma, būtini ir — Merginų tikslas — ište dinėjo, kas yra laimė, karto kėti. ,. nas studentas prisimena kaž aukštosios mokyklos. įmanoma. Darbus teko baigti Egza jo, kad yra vienintelis teisin savo norai. Dabar man gėda, kur išspausdintą ir „pagarsė minas turi sutvirtinti, susis kitą dieną. Čia prieš jį sukyla mergi gas kelias — būti aktyviu kad aš toks būdavau... jusią” karikatūrą „Tūkstantis teminti ilgam laikui studento Dabar dar supurenta žemė gi jis būdavo? Vldū- nos, susirinkimas, neleidžia gyvenimo statytoju, tikru pat knygų ir viena naktis”. Pas sąmonėje žinias, įgytas pa aplink medelius, laistomi nau nasKoks riotu. Ar patikėjo jais Gry atvažiavo iš Veisiejų ra- jam net baigti minties. kubomis, karštligiškai skaity skaitų, seminarų ir pratybų ji sodiniai. bas parodys ateitis. Bet Pasisako Evaldas Jurkšai— kolūkiečiai, jono. Jo tėvai damas knygas, vadovėlius metu. Ar galima šiandien įsi šiaip ar taip susirinkimas at Šiais metais dar mažai buvo tis. Tai paskutinis susirinki Pats Vidūnas vasaros atostoprieš egzaminą, studentas, vaizduoti studentą, kuris ti nupirkta dekoratyvinių krūmų gų metu padėdavo tėvams, mas, kuriame jis dalyvauja, nešė naudos. Kai žmonės atkaip liaudis sako, piauna ša kėtųsi gauti gerą ir net labai — argi nebūtų puiku, jei prie dirbdavo kolūkyje. Baigęs vi nes Evaldas Išeina iš komjau virai išsako savo pažiūras, jie ką, ant kurios sėdi. Greitai gerą pažymį iš dialektinio šaligatvio sužaliuotų gyvatvo durinę mokyklą, dirbo spirito nimo — važiuoja į Vokietijos pasidaro artimesni vienas ki įgytos žinios būna negilios, materializmo ar politinės eko rė. Bet tai tik ateities svajo varykloje, kur atsirado proga demokratinę respubliką pas tam. 6 išimtys, kaip Grybas, netvirtos ir studentas jau se nomijos, Jei šis studentas ne nė, nes šiais metais jau vėlu. įprasti prie išgėrimų. Ne taip tėvus. Ne lengva ranka numo turėjo suprasti, kad jų kelias sijos pabaigoje mažai ką pri susipažino su centrinėje spau- Dar galima pasodinti gėlių. lengva buvo atsisakyti įpročio jęs jis išeina iš komjaunimo. nėra teisingas, kad kurso kom simins iš pradžioje laikyto, dojo pasirodžiusia medžiaga Nenumindykime kampų lr ir atėjus į universitetą. Ne iš Evaldas pasakoja, klek daug jaunimo organizacija niekada silpnai paruošto dalyko. apie šiandieninį revizionizmą? nelaužykime medelių! karto jis ėmė gilintis į savo jam davė komjaunimas. Žada neleis išeiti į gyvenimą žmo „Egzaminai ateina ir praei Negalima, nes net ir geriau B. Kvedaras studijuojamą dalyką, dažnai neapvilti draugų, visą laiką nėms, su panašiomis pažiūro na, o pažymiai knygelėje pa sias teorinės, istorinės me mis. nes tokios pažiūros gali silieka” — sako kai kurie džiagos užnuodyti viso gyvenimo lalžinojimas netenka mo egzaminas (dėsto prof. Bu jumorą mėgstantieji studen vertės, kada studentas nesu čas) ir ekonominių doktrinų is tai. Deja, atsitinka dar blo geba orientuotis šių dienų gy V. Ramūnas giau: žinios pro vieną ausį venimo iškeltuose klausimuo Šių metų gegužis trečio šaitė, Inčiūra, Paulavičiūtė, torijos egzaminas prekybinin kams (dėsto prof. Budrys). įeina, o pro kitą išeina, gi se. kurso ekonomistams nėra toks Stancikas ir kiti. Jiems nenu Pirmuosius egzaminus jau knygelėje lieka tik blogi pa malonus, koks jis buvo pernai sileidžia ir finansistai Idaitė, Labai rimtai reikia ruošti žymiai. Gal ir nevertėtų apie ir laikyti savosios specialybės ar užpernai. Sprogstą medžiai, Lašas, Šidlauskaitė, kurie šioj laikė ir antrakursiai. Iš rusų tokius studentus, kurie ruošia egzaminus. Šiandien negali pražydę sodai, paukščių melo sesijoj taip pat negavo kitokių kalbos egzamino penketus ga egzaminą sukišę kojas į šaltą būti ir kalbos apie kurios dijos, na, ir pavasariniai pasi pažymių kaip „5”. Blogiau vo flnansistai Ilgūnas, Miku lis, Tamošiūnaitė, prekybinin vandenį, kalbėti mūsų laik nors atbudusiu; gam mokslo šakos didesnį ar vaikščiojimai raštyje, tačiau panašių atsiti mažesnį toj šįmet turi derintis su pra pasisekė trečiakursiams finan- kė Krūminaitė ir kiti. svarbumą. Kiek daug R. Saulius kimų dar yra pakankamai. pačių įvairiausių mokslo ir sidėjusia pavasario egzaminų sistams liaudies ūkio planaviTai rodo kad dalis mūsų stu technikos sesija. turėjo įtempti Liaudies patarlė sako: ,,Kaip dentų nesupranta, kokią dide pastangas, šakų kad į tarpplaneti- pasiklosi, taip ir išmiegosi.” lę žalą jie daro patys sau. Ži nę erdvę pakeltų ištisą moks nios juk bus reikalingos gy linę laboratoriją — trečią ta Taigi, jei trečiakursiai istori nį materializmą (dėst. Palu venime, politikoje, o knygelė, rybinį Žemės palydovą. Nuotraukose: apačioje — II k. žurnalistė B. Valtkūnaitė binskas) per metus mokėsi, atskleidžia penketų gavimo paslaptį vaikinams. kurioje įrašytas pažymys, liks Už universiteto sienų ver tai ir per egzaminus visas studento asmens byloje. Dešinėje: — „Kad taip gavus penketą". (R. Bitėnas). Yra studentų, kurie galvo da didingas kūrybinis darbas. kursas išlaikė tik gerai ir la Dešinėje, apačioje — Neprivalgei — neprilaižysi”, bet Ne viskas dar čia sklanda, bai gerai. Iš istorinio materia M. Ramoškaitė netiki liaudies išmintimi. ja maždaug taip: šį egzaminą kaip nors prastumsiu — jis ne viskas tobula, tačiau liau lizmo egzamino trečiakursiai ne iš. mano pagrindinės spe dis dėl to ir sudarė tau sąlv- negavo nė vieno trejeto. Arba, cialybės, o šį — spustelėsiu, gas mokytis, kad baigęs štai, pramonininkai energeti nes šių žinių reikės vėliau aukštąją mokyklą, su giliomis kos egzaminą išlaikė tik pen dirbant. Deja, aukštosios mo žiniomis ir jaunomis jėgomis ketais ir ketvertais. Šioje gru pėje tik labai gerais pažymiais kyklos programoje šiandien nėra nereikalingų dalykų. Tik stotum į pirmąsias komuniz egzaminų sesiją laiko grupės komjaunimo sekretorė Faltustudento abejingumas, nesigi- mo statytojų gretas.
U PENTAI
AR JAI PASIRUOŠEI?
PAVASARIS IR EGZAMINAI
Už dury
Istorijos-filologijos fakulte te daugumas diplomantų, sėk mingai apgynę diplominius darbus, šiuo metu intensyviai ruošiasi valstybiniams egzami nams. Kai kurių katedrų, pa vyzdžiui, rusų kalbos, TSRS istorijos, archeologijos-etnografljos, visi diplomantai jau .eniai apgynė savo darbus. Tačiau yra katedrų, kur neapgynuslejl dar sudaro gana žy mią dalį. Ypač prasta padėtis lietuvių literatūros, biblioteki ninkystės ir žurnalistikos ka tedrose. Iki gegužės 20 dienos šiose katedrose per trečdalį diplomantų dar nebuvo apgy nę darbų. Diplominių darbų gynimo eiga akivaizdžiai parodė, kad atsilieka ir prastus darbus gy nimui pateikia daugiausia tie studentai, kurie vėlai pradėjo juos rašyti, konsultuotis
su vadovais. Kad ir labai in tensyviai dirbdami paskutiniai siais mėnesiais, jie vis tiek nebespėja kaip reikiant apdo roti sukauptos medžiagos. Jų darbai, žinoma, silpni ir prastai įvertinami. Norėtųsi, kad iš šio liūdno patyrimo pasi mokytų busimieji diplomantai, nebekartotų savo pirmtakų klaidų. Šiais metais geriausie ji darbai buvo tie, kuriems medžiaga pradėta sistemingai rinkti dar ketvirtajame ar net trečiajame kursuose. Reikia pasakyti, kad dėl diplominių darbų gynimo gra fiko laužymo tam tikra kaltės dalis tenka ir katedroms bei dekanatui. Nebuvo laiku pa rodyta reikiamos kontrolės. Atskiros katedros vėlai pa telkė studentams diplominių darbų tematiką. Buvo faktų, kad pateiktos temos nebuvo
kaip reikant pergalvotos. Vė liau, studentams pradėjus dirbti, jas teko keisti, tuo bū du be reikalo buvo eikvojama energija ir sugaišta daug brangaus laiko. Z. ZINKEVIČIUS, Istorijos-filologijos fakulteto prodekanas
MIFI AS STIIDFNTP I I L,
šiandien TUOJ PO MIESTO DAINŲ ŠVENTĖS SU PAČIA PUIKIAUSIA NUOTAIKA IR TRIUKŠMINGIAUSIĄ MUZIKĄ KELIANČIAIS INSTRUMENTAIS (SU GITAROMIS, MANDOLINOMIS. AKORDEONAIS) BEI SKARDŽIU BALSU (KOKS BUS TOKS GERAI) TEKINAS SKUBĖK I KALNŲ PARKĄ. KUR VYKS MIESTO STUDENTŲ GEGUŽINE, PRIE MUSŲ LAU-
CIA TURĖSI PROGOS PASIKLAUSYTI KONCERTŲ. MUZIKOS, IŠMĖGINTI SAVO LAIME ATRAKCIJONUOSE, PAŠOKTI PRIE DEGANČIO LAUŽO ę BE TO, GERAI ĮSIDĖMĖK IR ATSIMINK, JOG MUMS REIKĖS APIE SAVO LAUŽĄ SUKURTI GE RESNĘ IR LINKSMESNĘ NUOTAIKĄ UŽ KITUS DU GEGUŽINĖS LAUŽUS - PEDAGOGINIO INSTITU TO IR KONSERVATORIJOS — DAILĖS INSTITUTO! UNIVERSITETO STUDENTŲ KULTŪROS KLUBAS
I
I