KOMUNIZMO TEORETIKAS
*
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
(K. MARKSO 140-ąsias GIMT MO METINES MININT)
Kartu su poetais ir roma nistais Marksas turėjo dar vieną nuostabią priemonę pro tiniam poilsiui —- matemati ką, kuriat jis jautė ypač dide lį potraukį. Algebra Jam bu vo net moralinė paguoda: jis jos griebdavosi savo nera maus gyvenimo pačiomis sun kiausiomis minutėmis.
VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO . . .mąstymas buvo Marksui BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS pats didžiausia^ malonumas. Kaina 20 kap. ■$> 1958 m, gegužės 8 d. ketvirtadienis -fr Aš dažnai girdėdavau kaip jis Nr. 14 (292) kartodavo Hėgelio, savo filo sofijos mokytojo jaunystėje, žodžius: „Net nusikalstama piktadario mintis didingesnė Prasideda sesija ir kilnesnė už visus dangaus stebuklus". Gamtos jpokslų fakultete Polis Lafargas stipriai padvelkė pavasario se sijos vėjas. Greit tik IV kurso Tai jau trečia praktika ketJei IV kurso filologai—bu geografės besėdės auditorijo simieji * * mokytojai dar- neseniai virtakursiams. Žinios per me se — kiti laikys egzaminus Tarp man pažįstamų žmo pradėjo semestrą, tai žurnalis tus gerokai pasipildė. Didesni važiuos į praktiką. nių — didelių, mažų ir vidu arba tai jau -išlaikė paskutiniuosius ir reikalavimai, todėl ši prak Pirmieji sesiją pradėjo IV tinių — Marksas buvo vienas kurso meteorologai. Jau išlai iš nedaugelio, kuriam buvo kyti keturi egzaminai. Beveik egzaminus. Nors semestras bu tika atrodo įdomesnė. svetima bet kokia puikybė. vieni penketai iš mikroklima- vo trumpas, bet tie, kurie mo R. Gaižys Tam jis buvo perdaug didis ir fologijos ir sinoptinės mete kėsi, sesiją išlaikė gerai. Da perdaug stiprus, o pagaliau ir orologijos (specialybės daly bar IV kurso žurnalistai išsis perdaug išdidus. Jis niekuo kai). Kiek silpnesnės žinios met nevaidindavo ir visuomet pasirodė iš specparengimo ir kirstė po įvairius respublikos būdavo pats savimi. Jis, kaip materializmo. Vi kampelius. Daug kas pasiliko vaikas, nemokėjo dėvėti kau dialektinio sus dalykus labai gerai atsa Vilniuje, jie atliks dviejų mė Darbo žmonių tarptautinio kės ir apsimesti. Išskyrus tuos kinėjo R. Zakarka. Nuo jo nesių gamybinę praktiką. Pa- solidarumo dienai — Gegužės atvejus, kai tam trukdė vi neatsiliko K. Kirša ir kt. Pirmajai pažymėti į Teisės suomeninio ar politinio pobū Liko dar vienas egzaminas, grindiniai žanrai, kuriuos turi mokslų fakulteto 100-ją audi džio sumetimai, jis visuomet ir IV kurso meteorologai iš apvaldyti žurnalistai šios prak toriją gausiai fakul atskleisdavo savo mintis ir važiuoja į praktiką. Trys sa tikos metu — straipsnis, apy teto dėstytojai susirinko ir studentai. jausmus iki galo su niekuo ne vaitės prabėgs Kaune, o pas braiža, feljetonas, spaudos ap siskaitydamas. Vakaro šeimininkai, III kur sinoptinė praktika Rosto žvalgas recenzija. Marksas buvo nuostabiai kui so studentai, sulaukė brangių ve prie Dono arba Vilniuje, teisingas žmogus, tai buvo tie svečių: atsilankė neseniai iš tada jau priešdlplominė» sos įkūnijimas. Užtekdavo pa opraktika. Lotynų Amerikos (Argentinos) UŽVAKAR žvelgti į Jį, kad tuojau su reemigravę į Tarybų Lietuvą Antradienį pirmą — dirvo prastum, su kuo turi reika žemio ei g. drg. Baliukonis ir Dagys. Laike prekybos statistikos geografijos — egzami Hėgelio patarimu, atmintinai lą. . . ną laikė I kurso hidrometeoro Drg. Baliukonis susirinku egzaminą III kurso prekybinin eilėraščius jam nežinoma kal Vilhelmas Libnechtas logai. Trys studentai — R. kai. Tik vienas trejetas. Visi siems papasakojo apie sunkią ba. Minkevičius, I. Valaitytė ir J. lietuvio-išeivio dalią užsienyje, Helnę ir Gėtę, kuriuos Valiūnas — pasirodė labai ge kiti atsakinėjo gerai ir labai papasakojo apie tai, kaip dar * ★ Marksas pokalbiuose dažnai bo žmonės švenčia Gegužės cituodavo, jis žinojo atminti Visiems, pažinusiems Karlą rai. Trejetą gavo G. Mllevi- gerai.. Jau du egzaminus išlaikė ir Pirmąją Argentinoje. O papa nai. Jis nuolatos skaitė poetus, Marksą, nėra labiau patrauk čiūtė. Likusių studentų žinios sakoti tikrai turėjo apie daug pasirinkdamas juos iš visos lios legendos, negu ta, kuri buvo įvertintos gerai. egzaminus geolo III kurso pramonininkai. Laiko ką. Europos literatūros. paprastai vaizduoja jį niūriu, gai,Pradeda tik gerais ir labai gerais pažy biologai, geografai. Vakaro dalyviai susidomėję rūsčiu, nepalenkiamu ir nepri R. šalaitis miais. kl;>i sėsi fakulteto dekano doc. Panašiai kaip ir Darvinas, einamu žmogumi. . . Panašus K Damoševičlaus prisiminimų jis buvo didelis romanų mėgė pavaizdavimas pačio gyviausio apie tai, kaip Lietuvos darbo jas. . . .Labiausiai iš visų ro ir pačio linksmiausio iš visų žmonės šventė Gegužės Pir manistų jis vertino Servante kada nors gyvenusių žmonių, mąją buržuazinėje Lietuvoje. są ir Balzaką. žmogaus su per kraštus besi veržiančiu jumoru ir gyveni Fakulteto vyr. dėstytojas Marksas skaitė visomis Eu mo džiaugsmu, žmogaus, kurio VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI, LTSR MOKSLŲ drg. Klimka, buvęs Kauno ropos kalbomis, o trimis — nuoširdus juokas buvo užkre vokiečių, prancūzų ir anglų — čiantis ii- nesulaikomas, pačio AKADEMIJOS NARIUI-KORESPONDENTUI J. BULAVUI universiteto studentas, papair rašė taip, kad žavėdavo maloniausio, meiliausio, Jaut Leningrado universiteto profesorių, dėstytojų, aspirantų, šakojo apie Kauno universite žmones, žinojusius įias kal riausio iš draugų, visuomet studentų, darbininkų ir tarnautojų vardu sveikiname Jūsų to studentų dalyvavimą Gegu bas: Jis mėgo kartoti frazę: maloniai stebindavo ir juokin kolektyvą Gegužės Pirmosios proga! žės Pirmosios šventiniame re „Užsienio kalba yra ginklas davo visus, pažinusius jį. Linkime Jums pasisekimo kovoje už tolesnį priešakinio voliutiniame judėjime . Eleonora Marks-Eveling tarybinio gyvenimo kovoje“. mokslo klestėjimą ir gerinant specialistų liaudies Po pakiliai praėjusio Gegu ūkiui paruošimą. „IŠPAŽINTIS” žės Pirmosios minėjimo III A. D. Aleksandrovas kurso studentai pasirodė su tu• Rektorius (Anketa, užpildyta K. Markso) G. V. Efimovas riningu koncertu, sulaukusiu Ypatybė, kurią Jūs labiausiai vertiPartinio biuro sekretorius didelio pasisekimo. nate: . paprastumas. žmonėse * V. Žiemys vyruose • jėga. Nuoširdžiai sveikinu univer . silpnumas. moteryse . siteto kolektyvą Tarptautinės . tikslo vienybė. Jūsų Išskirtinis bruožas darbininkų solidarumo dienos . kova. Jūsų laimės supratimas . Gegužės Pirmosios proga. . nuolankumas. Jūsų nelaimės supratimas . Linkiu naujų laimėjimų darbe. Trūkumas, kurį Jūs greičiausiai gaVovčenko lengvatikystė. lite atleisti..................... Maskvos Valstybinio dlTrūkumas, kuris Jums sukelia Universiteto Prorektorius . pataikavimas. džiausią pasibiaurėjimą . Martynas Taperis. Jūsų antipatija..................... Su Gegužės Pirmąja dar . raustis knygose. Jūsų mėgiamas užsiėmimas . sveikino universitetą Šiaulių . Šekspyras, Eschilas, Jūsų mėgiami poetai . pedagoginis institutas, Talino Gėtė. pedagoginis Institutas, Poli . Didro. Jūsų mėgiamas prozaikas . technikos instituto kolektyvo . Spartakas, Kepleris. Jūsų mėgiamas herojus . vardu Rektorius Baršauskas, . Gretchen. Jūsų mėgiama herojė . Dailės instituto direkcija ir . lauras. Jūsų mėgiama gėlė visuomeninės organizacijos, . raudona. Jūsų mėgiama spalva . kūno kultūros institutas, Vil . Laura, Zeni. mėgiamas vardas Jūsų niaus pedagoginio Instituto . žuvis. Jūsų mėgstamas patiekalas direkcija ir visuomeninės or . nihil humani a me aliei Jūsų mėgstamas posakis . ganizacijos. num puto. . de omnibus dubitandum. Jūsų mėgiamas devizas . Kairėje apačioje:: pro tribū ną žengia universiteto vado vybė. Dešinėje: kokios šventės be įdomaus laikraščio numerio. Apačioje: reikia įsiamžinti —juk Gegužės I-ji būna tik kartą metuose. A. Šarkio nuotr.
Žurnalistai-į praktiką
Gegužis fakultetuose
Karlas Marksas — tai vie nas iš retų žmonių, kurie ga lėjo stovėti priešakinėse pozi cijose tuo pačiu metu ir moks le, ir visuomeninėje veikloje: ir viena ir kita taip neperski riamai jame susiliejo, kad jį neįmanoma suprasti nevertinant kartu ir kaip mokslininką, ir kaip socializmo kovotojąMarksas buvo tos nuomonės, kad bet kokiame moksliniame tyrime nereikia jaudintis dėl tų išvadų, prie kurių jis gali privesti, ir tuo pačiu metu laikė, kad mokslininkas, jeigu jis nenori sumenkinti savo vertės, niekuomet neturi pertraukti savo aktyvaus daly vavimo visuomeniniame gyve nime ir neturi sėdėti užsida ręs savo kabinete arba savo laboratorijoje, kaip žiurkė įsigriaužusi į sūrį, nesikišdamas Į gyvenimą, į visuomeni nę ir politinę savo amžininkų kovą. „Mokslas visiškai ne egois tinis malonumas, —- kalbėjo Marksas, — ir tie laimingieji, kurie gali pasišvęsti mokslui, patys pirmieji turi atiduoti savo žinias žmonijai". „Dirbti žmonijos labui“ buvo vienas iš jo mėgiamų išsireiškimų.
. . .Knygos jam buvo dvasi niai instrumentai, o ne pra bangos dalykas. „Jos — ma no vergės, — sakydavo jis,—ir privalo tarnauti man, kaip aš noriu”. ...Pabraukymų sis tema, kuila jis naudojosi, leisdavo jam labai lengvai rasti knygoje reikiamą vietą. Jis turėjo įprotį po ilgų per traukų perskaityti savo užra šų sąsiuvinius ir knygose pa žymėtas vietas, kad įtvir tintų jas atmintyje, kuri išsi skyrė nepaprastu aštrumu ir tikslumu. Jis tobulino ją nuo jaunų dienų, mokindamasis,
Gegužės Pirmosios parade
Sveikinimo telegramos