VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TES!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 10 (278)
<
1958 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis
>
Kaina 20 kap.
Politinio švietimo uždaviniai Pagrindinls partinio švieti mokslų ir Istorijos-filologijos, vaidmenį ir politiniame švie mo uždavinys — apginkluoti vyksta po du teorinius semi time. universiteto darbuotojus gilio narus. Kiekviena teorinių se Teoriniai seminarai turi pa mis marksizmo-leninizmo teo minarų grupė turi, savo užsi dėti universčteto profesoriams rijos žiniomis, politiškai juos ėmimų planą ir savo tematiką ir dėstytojams ruošti aukšto užgrūdinti, paruošti aktyviam pagal fakulteto specifiką. Pa idėjinlo-teorinio lygio paskai darbui, įgyvendinant partijos vyzdžiui, Ekonomikos mokslų tas, formuoti marksistlnę-mafakulteto seminaruose yra nag terialistinę pasaulėžiūrą. Tie nutarimus ir direktyvas. Universitete labiausiai priei rinėjama politinės ekonomijos uždaviniai reikalauja aktyvaus namos partinio švietimo for bei atskirų ekonomikos šakų visuomeninių mokslų katedrų Istorijos-filologijos dalyvavimo teorinių seminarų mos yra politiniai rateliai ir problemos. teoriniai seminarai. Be to, fakulteto seminaruose — isto darbe. Teoriniai seminarai padės daugelis darbuotojų savaran rijos, literatūros problemos, mokslų fakultetai giliau, kūrybiškai įsisavinti kiškai studijuoja marksizmo tiksliųjų marksizmo-leninizmo marksizmo-leninizmo' teoriją. teoriją ir partijos istoriją, da nagrinėjasantykį su fizikos, che Jie padės demaskuoti svetimos lis lanko vakarinį marksizmo- teorijos mijos, biologijos mokslais. marksizmui ideologijos pasi leninizmo universitetą prie Tačiau seminarai turi ir reiškimus, pakels idėjinį-pollVilniaus miesto partijos komi bendras visi temas, kaip: „Pasau- tinį kadrų pasiruošimą. teto. linė-istorinė Didžiosios Spalio Seminarai turi padėti iš Politiniai rateliai, kaip že socialistinės revoliucijos reikš mutinė partinio švietimo gran mė”, apie kovą su revizioniz- vengti dogmatizmo ir prlsiskaidis. yra organizuoti universi mu ir kt. Daugelis temų, nagri tėliškumo nagrinėjant marksiz teto ir bendrabučių darbinin nėjamų fakultetų teoriniuose mo-leninizmo teoriją. Šių už kams, tarnautojams ir aptar seminaruose profesoriams ir davinių įvykdymas reikalauja naujančiam personalui. Dešim dėstytojams yra labai aktua toliau gerinti politinį švietimą, tyje būrelių mokosi 128 žmo lios. Tačiau reikia pažymėti, nės. Rateliuose nagrinėjami kad tarp svarbių temų dar yra pakelti jo ldėjinį-teorinį turi svarbiausi mūsų partijos ir ir ne visai pavykusių. Pavyz ni, ypač teorinių seminarų vyriausybės nutarimai. džiui, Medicinos fakultete bu darbe Rateliams vadovauja univer vo nagrinėjama tema — ,,Eu siteto partinės organizacijos genika buržuazinėje Lietuvo M. Lola paskirti TSKP nariai. Rimt i je”. Buvo galima parinkti Universiteto partinio trūkumu partinio b:,uro darbe, įdomesnių, aktualesnių, poli biuro narys tiškai aštresnių temų. Semi vadovaujant politiniams būre liams, buvo blogas būrelių va naruose, kuriuose dalyvauja dovų instruktavimas. Dėl to politinės ekonomijos bei eko kai kurie rateliai dirbo nere nomikos fakulteto finansųguliariai. o rateliai, sudaryti statistikos katedrų profesoriai prie buhalterijos, pradėjo ir dėstytojai, daromos moksli dirbti tik neseniai, t. y. ant nės informacijos apie svar Mokslinė Taryba svarstė rame semestre. Dabar padėtis biausias ekonomines proble taisoma — politinių būrelių mas. Jas kiekviename užsi ateistinio darbo pagerinimo vadovai bus instruktuojami. ėmime skaito vienas iš dėsty klausimus. Tuo klausimu išsi Kovo mėn. toks instruktažas tojų. iš anksto atydžlai pasi vystė gyvos diskusijos. Že buvo pravestas, ir sudaryta ruošęs. Iš to galėtų pasimoky miau spausdiname keletą pasi sakymų. darbo programa dar dviem ti ir kiti fakultetai. mėnesiams. Teoriniams seminarams va Doc. Meškauskas: Buvo iš Tačiau politiniai rateliai dovauja labiausiai patyrę ir keltas klausimas dėl antireligi toli gražu neapima visų uni autoritetingi universiteto dar nės propagandos. Tiesa, anti versiteto darbininkų ir tarnau buotojai. Tai, visų pirma, vi religinė propaganda savaime tojų, todėl vieną kartą į mė suomeninių mokslu katedrų išplaukia iš dialektinio mate nesį skaitomos paskaitos poli dėstytojai: prof. Bučas, docen rializmo kurso. Tačiau fakulta tinėmis temomis, daugiausia tai Meškauskas, Davtian, dės tyvinis kursas būtų naudingas. apie tarptautinę padėtį. tytojai Sudavičius, Solovjovas, Labai svarbus dalykas yra Svarbiausia politinio švieti Bagdonaitė ir t. t. Šiuo požiū mo universitete forma yra teo riu visuomeninių mokslų kated pati propagandos kryptis. Ma riniai seminarai, pravedami ros atlieka svarbiausią vaid no nuomone, antireliginės pro visų fakultetų profesoriams ir menį. Tačiau to dar nepakan pagandos efektyvumas priklau dėstytojams. Kai kuriuose fa ka. Ateityje reikia pakelti so ne tik nuo paties pavadini kultetuose, kaip Ekonomikos visuomeninių mokslų katedrų mo. Dėstomajame darbe ji turi būti mokslinės ideologijos ug dytoja. Tokiu būdu ta pati propaganda būtų efektyvesnė. Mes darome vieną klaidą: stengiamės parodyti religiją žalinga per visą žmonijos isto riją ir kartais prarandame isto TSRS Mokslų Akademijos Trisdešimt vienas vizuali priėjimą. Rellglninkai astronominė taryba atsiuntė nių stebėjimų stoties aktyvis rinį kalba, kad su religija atėjo mūsų universitetui Aukštom tas pažymėtas krūtininiu ženK- raštas, kultūra. Mes iš kitos mokslo ministerijos įsakymą leliu, pusės rodome tos pačios krikš apie prie universiteto įreng I. Jasilionis čionybės neigiamus faktus. tos Dirbtinių žemės palydo vų vizualinio stebėjimo sto ties darbuotojų pažymėjimą. Tarybų Sąjungoje yra 37 vizualinių stebėjimų stotys. Jos daug prisidėjo prie dirb tinių Žemės palydovų orbitos nustatymo, pritaikė pačius efektyviausius metodus jų ju Karštos dienos dabar dėjimui stebėti. Universiteto Chemijos mokslų fakultete. profesoriai, dėstytojai, aspi- Egzaminai jau ne už kalnų, rantai, šimtai studentų, atlik- c II kurso chemikai dar tu I darni dirbtinių žemės palydo- ri atlikti nemažai laboratori I vų vizualinius stebėjimus, pa- nių darbų, perskaityti lite I rodė dideli susidomėjimą, ini- ratūros. Todėl dabar fakul tete skaityklose bei labora ciatyvą, atkaklumą. iI | Už pasižymėjimą darbe torijose nuo ankstyvo ryto ■ TSRS Aukštojo mokslo minis- iki vėlyvo vakare visad pil I terija piniginėmis premijomis na studentų. k Tačiau artėjanti sesija I apdovanojo vizualinių stebėjiI mų prie VVU darbuotojus — gąsdina anaiptol ne visus. ■ Fizikos-matematikos fakulteto Pavyzdžiui, mokslo pirmū V. Biekša jau baigia I studentus P. Grikienį, G. Kai- nas | karį. s. Kaktį, A. Juodoką. atlikti visus laboratorinius darbus. Jam liko tik kelios I Garbės lapai atsiųsti stoties kiekybinės anali ■ viršininkui prof. P. Slavėnui, zės. Tačiau chemijos šios analizės 1 Fizikos-matematikos fakulteto bus bene sunkiausias Iš vi • 1 asistentui A Želviui, labbran- sų chemikams privalomų la į|tui V. Straižiui, LTSR MA boratorinių darbų. Neretai Biaun. moksliniams bendradar- reikia susimąstyti, paklaus ĮBbisms V. Žitkevičiui, V. Ji- ti draugų ar dėstytojų pata I’B sevičiui, aspirantui V. Ažusie- rimo. ■ niui. Fizikos-matematikos faN uotrauko ie matote stu Bkulteto vyr. laborantui A; Pu- dentą V. Biekša ir fakulteto ■činskui, studentams K. Zdana- asistentę St. Ramonaitę, at B'ičiui, A. Baužiui ir S. Gri- liekančius kiekybinės che ’ Ilgui. mijos reakcija .
Pradėjo darbą XI studentų mokslinė konferencija Sveikiname jos dalyvius! įdomus pranešimai, svečiai, draugystė Balandžio 5 d. darbą baigė GMF SMD konferencija. Tris dienas užtruko biologų, geo grafų, geologų sekcijų darbas. Konferencijoje kiekvieną die ną dalyvaudavo daugiau kaip šimtas besidominčių gamtos mokslais studentų. Iš viso kon ferencijoje perskaityti 37 pra nešimai. Daugiausia praneši mų perskaityta biologijos mokslų sekcijoje (17). Svarbu ir tai, kad šioje sekcijoje skai tė pranešimus studentai iš visų kursų. Biologijos sekcijoje pa gal pranešimus vietomis pasi skirstė šitaip: I—III kurso stud. V. Rančelis „Tiamiro įtaka grikių auginimui, der liui ir jo kokybei’^ (mokslinis vadovas doc. P. Bluzmanas), II kurso stud. J. Plalplaitė „Lašalų (Ephemeroptera) pa plitimas kai kuriose Lietuvos upėse” (mokslinis vadovas vyr. dėst. R. Kazlauskas). Stud. J. Plaiplaitės praneši mas susilaukė daug diskusijų. Iš antrą vietą užėmusių pa žymėtini stud. A. Merkytė, R. Lekevlčlus, A. Petraitis, kartu rašę darbą „Meteorologinių ir vietos sąlygų įtaka paukščių migracijai pro Vilnių 1957 m. pavasarį” (mokslinis vadovas vyr. dėst. R. Kazlauskas ir prof. T. Ivanauskas). Konferencijos dalyvius la bai sudomino gausiai iliustruo tas V kurso stud. B. Ribokaitės darbas „Aukštaičių deko ratyviniai vijokliai bei laipiojantleji augalai ir jų panaudo jimas žaliajai statybai” (moks-
linis vadovas prof. P. Snarskis). Geografijos mokslų sekcijo je perskaityta 14 pranešimų. Pirma vieta pripažinta IV kurso stud. C. Kudabai už dar bą „Neries vagos hidrografi nių procesų trumpa charakte ristika” (mokslinis vadovas doc. A. Basalykas), antra vie ta — III kurso stud. P. Kunskui ir II kurso stud. D. Nakutytei už darbą „Lietuvos TSR ežerų pasiskirstymas pagal aukštį” (mokslinis vadovas doc. V. Chomskis). Geologijos mokslų sekcijoje perskaityta 7 moksliniai pra nešimai. Geriausiais pripažin ti V. Vasiljevo (IV kurso stud.) „Keiv Svitos pegatinlnės gys los berilio mineralai” (moksli nis vadovas dėst. V. Kotovič), IV kurso stud. A. Tinterio — „Južkoje ežero rajono geologinlai-petrografiniai bruožai :r pagmatinio lauko paplitimo klausimai” (mokslinis vadovas vyr. dėst. M. Martinaitis). Gamtininkų mokslinėje konferencijoje dalyvavo ir 9 svečiai iš Minsko, Odesos, Ry gos ir Tbilisi. Jie perskaitė 8 pranešimus. Ypač įdomų dar bą perskaitė svečias iš Minsko — geografas G. J. Sačiok — „Baltarusijos ežerų bendrai ir Naručio ežero charakteristi ka”. Viešnia iš Rygos Chansone Chelme skaitė darbą „Zemgalės lygumos geografiniai landšaftai”. Šiai konferencijai GMF
SMD nariai kruopščiai ruošėsi: išsiuntinėjo laiškus, pakviesdami svečius, prieš konferenci ją išspausdino mokslinių darbų tezes, kad norintieji iš anksto galėtų pasiruošti diskusijoms. XI mokslinė konferencija Gamtos fakultete, kaip pasa kė prorektorius prof. Jankaus kas ir dekanas doc. Chomskis, buvo rimčiausia mokslinė konferencija iš visų iki šiol buvusių. Konferencijos svečiai išva žiavo, saviškiai irgi išsiskirstė, bet jų mokslinis bendradarbia vimas, dar labiau sustiprėjęs konferencijos metu, tęsis ir toliu. E. Grigaliunaltė
p
•i
Mitingas medicinos fakultete
'i t
• ' Penktadienį 11 vai. Me- \ l'dicinos fakulteto didžioji •'auditorija buvo pilnut p ii• nutėlė. Čia susirinko stu' dentai, dėstytojai ir pagal•[blnis personalas. Mitingą, skirtą istori- į ', niams Aukščiausiosios Ta- i ', rybos sesijose nutarimams k i apsvarstyti, atidarė fakul-i i teto partinės organizacijos p sekretorius J. Jurša. į p Mitinge kalbėjo Akuše-# prijos ir ginekologijos ka- ([ J tedros vedėjas doc. V. Bap ronas, Operacinės chirurgi- F Ojos ir topografinės anato- r imijos v. d. Serapinas, me-f (• dicinos mokslų kandidatas f <• Vaitilavičius ir kiti dės t y<• tojai.
J JJ J J
J
1
f J
MOKSLINĖJE TARYBOJE Krikščionybės paplitimas vis dėlto buvo aukštesnis išsivys tymo laipsnis, negu politeiz mas. Reikia turėtį galvoje, kaJ šiuo metu krikščionybė skiria si nuo tos, kuri buvo viduri niais amžiais. Ir todėl reika lingas istoriškas priėjimas. Iš vidurinės mokyklos dar at eina tikinčiu. jaunuolių. Ir jeigu mes nepakankamai moksliškai prieisime, nebus pakankamo efektuvumo. Prof. Slavėnas: Pirmiausia, dėl 20 kilo diskusija ateistiniais valandų kurso klausimais. Iš pasikalbėjimų. tuo klausimu, kiek teko anksčiau girdėti, toks vaizdas susidaro, kad šitas kursas būtų labai naudingas humanitarams, o gamtininkams šiek tiek dubliuosis su gamtos mokslų isto rijos kursais. Aš manau, gal būtų įmanomas kompromisas. Reikėtų pasitenkinti mažesniu valandų skaičiumi, bet atkreip ti dėmesį į mokslų istorijos
Panašūs mitingai vyko (ir visuose kituose fakulte-k a dalykus, kad jie būtų dėstomi k tuose. išsamiau. Mokslų istorija dabar yra kaip ir nenormalioje padė Ten, kur labiausiai lyje, o tuo tarpu tai labai svar reikalinga bus dalykas. Kai kurių mokslo šakų istorija turi aiškų ideolo Ekonomistai, žurnalistai, f ginį pobūdį. Gal būt, dar šiek medikai ir daug įvairių spetiek matematikos istorija bus <• cialybių studentų jau gavo nuošalesnė. Drg. Smelstorius: Labai paskyrimus į busimąsias i svarbus ateizmo klausimas ir darbovietes. Lituanistai balabai svarbus tradicijų klausi landžio 10 dieną skirstomi mas. Neseniai įvykusiame kom paskutinieji. jaunimo aktyvo suvažiavime Nemaža specialistų, to- i buvo kalbėta, kad liaudies tra kių, vo- r • " .. kaip, .. .pavyzdžiui, . dicijoms reikia duoti naują tu kiečiu kalbos specialybės snecialvbės ' rinį. Etnografijos katedros už •'kiečių davinys pažiūrėti, kas gero to diplomantė Januškevičiūtė, se tradicijose, gal jas visas su jungti į vieną pavasario šven grįžta namo. Į Švenčionių tę. Aš noriu sustoti ties šiuo septynmetę, Jonavos rajono svarbiu klausimu, nes religi- Skanulių septynmetę ir 1 ninkai šitomis tradicijomis t važiuos diplomuoti vokiečlij naudojasi, o mes jų nepanau- kalbos specialistai. Šiaulių dojame. Pvz., moters diena — kovo 8-oji visai išstūmė prekybos valdybon važiuos gegužės pirmojo sekmadienio dirbti ekonomistė Raščiūtė, motinos dieną, kurį buvo į Sedą — Šinkūnas. Visų ir švenčiama buržuazinėje Lietu- nesuminėsi, žodžiu ten, kur labiausiai reikalingi. voje.
J J J J r T J
v 1
Pirma laiko Ankstyvas šiemet pava- f saris II, III ir IV kursų J žurnalistams. Kai kitų spe- J cialybių studentai rytais J skuba į paskaitas, žurnalis- t # tai jau skuba užsiimti vie- f •' tos skaityklose. p Ketvirtakursiai jau pap miršo įskaitų gavimo ma• ' lonumus. Dabar vyrai, sėkp mingai išlaikę spec. renp gimo egzaminą, skuba d pasivyti šiek tiek toliau skaitančias istorinio materializmo vadovėlį mergi> nas. II ir 12 dienomis vyr. dėst. Zimanas patikrins į žurnalistų mokėjimą prie egzaminų stalo. III ir II kurso žurnalis tai dar tik pradeda rinkti įskaitas. Anksti pabaigę sesiją minėtos specialybės studentai išsiskirstys po respublikos redakcijas ga mybinės praktikos atlikti.