DRAUGAI STUDENTAI, MOKSLEIVIAI!
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tėvynė sudarė jums visas būtinas sąlygas mokytis. Jūs rengiatės tapti kvalifikuotais specia listais. Daugelis iš jūsų puikiai užsirekomeduoja ne tik mokymesi, bet ir visaliaudiniame dar be. Sj rudenį dešimtys tūkstančių studentų drauge su visais dirvonų žemdirbiais parodė pasiaukojančio darbo nuimant derlių pavyzdžius. VLKJS Centro Komitetas ragina jus dar energingiau savintis žinias, stiprinti mokymosi drausmę, aktyviau dalyvauti visuomeniniamepolitiniame mūsų šalies gyvenime, visuomenei naudingame darbe.
0
c>
m
Iš VLKJS CK Kreipimosi
-4
Kaina 40 kap.
ĮŽYMIŲJŲ METINIŲ PROGA Svečiai iš Visasąjunginio Sveikatos Apsaugos Instįtuto, Latvijos Mokslų Akademijos, Kauno Medicinos Instituto, Maskvietė E. N. Jakubova, rygietis akademikas Gerki, kau nietis docentas Jaržemskas linkėjo tęsti puikias senojo medi cinos mokslo židinio — Vilniaus universiteto — medikų tradicijas. Apie tai kalbėjo ir telegramos iš Kijevo, Minsko, Stalingrado bei Stavropolio.
SUVAŽIAVO GYDYTOJAI — Medicinos fakulteto auklėtiniai. Senajame universitete susitiko gydytojai — praktikai ir medikai — mokslininkai, Jauni ir pagyvenę žmonės, reikalingi vienas kito patarimo, galintieji daug papasakoti apie savo sunkios ir atsakingos specialybės vingius. Jubiliejaus dieną įvyko Jų susitiki mas — pobūvis. MOKSLINE KONFERENCIJA medicinos mokslų Istorijos Lietuvos klausimais tartum apvainikavo 175-sias Medicinos fakulteto ir 150-sias Vilniaus medicinos draugijos metines. Čia kalbama apie gilią praeitį, sunkumus, kovojant už ,f medicinos, kaip mokslo, pripažinimą, apie įžymius mokslinin kus — Vilniaus Medicinos fakulteto auklėtinius, apie to fakultęto ateities darbo perspektyvas. Profesorius V. Girdzi jauskas pasakojo apie Lietuvos medicinos draugijos veiklą, o docentas J. Lells — apie pirmąsias ligonines ir Jų raidą. Antrajame posėdyje pereinama prie konkretesnių medici ninių klausimų. Pranešimai pasakoja apie vidaus ligų kurso dėstymą, chirurgijos vystymąsi, akušerijos katedrą — dau giau liečiama praeitis. Visi susidomėję klauso profesoriaus J. Kairiūkščio pasa kojimo apie neobenzlnollo taikymą medicinoje. Apie šabloniškumą gydyme senas profesorius kalba su tokiu pasipikti nimu, kad negali nepajusti jo žodžiuose jaunatviškos energi jos, begalinės meilės savo darbui, žmonėms. Smulkiau paliečiamos ir kitos mūsų medikų veikios sri tys — skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinės ligos, krau jo ir periferijos limfos pakitimai, kraujo tekėjimo regulia vimas. Doc. I. Skllutauskas įrodinėja, kad iš liaudies medicinos galima pasisemti gilių mokslinių idėjų, kad reikia periodiš kai kreiptis l gausią liaudies emporikos medžiagą. Ketvirtajame posėdyje daugiau kalbama apie atskiras medicinos mokslo šakas; anatomiją, farmakologiją ir farma ciją, ankologlnius darbus, pataloglnę anatomiją. Svečias iš Rygos, Latvijos TSR Mokslų Akademijos tik rasis narys prof. P. Stradinls, papasakoja apie medicinos mokslą Latvijoje.
Ar žinai, kad... Medicinos fakultetas Vil niaus universitete yra seniau sia (po Maskvos) aukštoji medicinos mokykla Tarybų Sąjungoje.
♦**I Šiuo metu jame mokosi 402 studentai.
*S«I Pokario metais fakultetas išleido 1248 jaunus specialis tus, 15 įš jų apgynė kandida tines disertacijas. **-*! 58% fakulteto dėstytojų tumokslinlus laipsnius.
Ši St
į
Fakulteto jubiliejaus proga pasirodė doc. V. Micelmacherio brošiūra „Vilnius — se nasis medicinos mokslo židi nys".
Plačiau avie MEDICINOS fakulteto jubilieįu
ir
komjaunuoles, jaunuolius ir merginas.
ANSAMBLIEČIAI išvyko
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS •r. 26-27 (236-237) 4 1956 m. lapkričio 28 d., trečiadienis
j visus Tarybų Sąjungos komjaunuolius
Ketvirtadieni mūsų universiteto studentai — ansambliečiai, vadovau jami nusipelniusio LTSR artisto Vla do Bartusevįčlaus, išvyko koncertuo ti i Leningradą, Tartu, Taliną ir RygąEkskursijos metu Jie susitiks su broliškų respublikų studentais, pasi dalins lsnūdž'a’s. natvr'mu aDlankvs
įžymiausias miestų vietas, sustiprins draugystės ryšius, pasirodys su lietu viškomis dainomis, šokiais. Visi mū sų studentai išvyko su naujomis ke puraitėmis. Kartu išvažiavo kinooperatorlal, kurie filmuos ansamblio iš vyką statomam dokumentiniam fil mui apie Vilniaus universitetą. A MINFVTCIUS
Teisininkai laiko egzaminus Šis semestras Teisės mokslų fakulteto IV-ame kurse pasižymėjo dviem bruožais; savo trumpumu (2 mėn.) ir užbaigiamųjų disciplinų svarbumu. Dabartiniu metu jau per eita l antrą sesijos pusę, išlaikyti dialektinio materializmo ir politinių teorijų istorijos egzaminai. Išlalkytųjų egzaminų rezultatai rodo, kad kurso pažangumas yra žemesnis palyglnus su ankstyvesnėmis sesljomis. Egzaminų vidurkiai nesiekia keturlų. Žinoma, lyginant pažangumą su ankstyvesnėm sesijom, reikia atsižvelgti ne tik Į semestro ypatumus, p bet ir l naują stipendijų skirstymo tvarką, suprantant, kad jį leidžia dėstytojams objektyviau vertinti ir realiau išreikšti reikalavimų kėlimą. Tačiau, nežiūrint visų aplinkybių, negalima leisti už vidurkių pasislėp ti faktams. Sesijos metu paalšėjo, kad eilė kurso studentų, kaip Kazlauskas, Mįslūnas, Galvenls ir kt., gerai įsisavlno žinias. Šių studentų atsakymai rodo, kad norint galima dalyką žino ti, suprasti ir gerai nušviesti. Savai P me aišku, tai nepasiekiama be darbo, tačiau darbas neturį mūsų bauginti. Yra ir kita egzaminų pusė, rodantl eilę neigiamų bruožų. Apie Ją kalba tokie faktai, kad penki kurso studentai yra gavę nepatenkinamus
pažymius. Du Iš jų: Ruškytė ir Mallnauskaitė — po du dvejetus. Aišku, pirmojo egzamino blogas Išlaikymas turėjo Jtakos antram, tačiau tai jokiu būdu nepateisina šių studenčių nesjmokymo. Nemalonu rašyti, bet nega lima nepaminėti tokio fakto, kad stud. Malinauskaitė nieko negalėjo pasakyti apie XX-ą TSKP suvažlavlmą, jo Įvykimo laiką, liestus klauslmus. Tai tiesiog neįtikima, kad žmogus, bent truputi domėdamasis bendru gyvenimu, galėtų nuo Jo taip atįtrūkti. O čia kalba liečia teisininką, Nesklandumų egzamine pasitaiko ir kįtoklų, kaip pav.: stud. Bražins kas politinių teorijų istorijos egza mine 1 vieną bilieto klausimą atsakęs deklaratyviai, panaudodamas citatas ir nemaža medžiagos, tačiau nepalie tė klausimo esmės, nematė nieko blo go pareikšti savo nepasitenkinimą, padarydamas visai netinkamus situden,tui išsišokimus. Jis net bandė lšvesti teoriją, kad tiesioginis atsakymas 1 klausįmą yra svetimas Jam ,,dogmatizmas“. Bendrai, kurso studentai rimtai žiūri l ŠĮ atsakingą mokslo metų lai kotarpi ir su ypatingu susikaupimu stengiasi sėkmingai užbaigti sesiją, R. GREIČIUS IV k.
LENINGRADAS (telegrafu). Stotyje mūsų universiteto liau dies dainų ir šokių ansamblį sutiko Lenino ordino Ždanovo vardo universiteto studen tai. šios aukštosios mokyklos studentų vardu mūsų ansam bliečius pasveikino choro atsto vas šilovas., šeimininkai sve čiams įteikė gyvų gėlių puokš tes. AtsakomąĮą kalbą pasakė IFF dekanas Palionis. Pirmą R koncertą ansamblis davė universiteto studentams. Sekmadieni mūsų saviveikli ninkus pakvietė koncertuoti Technologiniam1' institute. Vyt. KASINSKAS (Mūsų snec. koresn.)
Įvairinti darbo formas Bendrabučių Tarybų kultmasinial sektoriai daugiausia pasitenki na vien vakarų ruošimu, žinoma, tai geras dalykas, bet to dar maža. Rei kia įvairinti darbo formas. Pavyz džiui, kodėl mūsų bendrabutis nega li šefuoti kokio nors fabriko ar įmo nės? Man atrodo, kad bendrabučio ko lektyvas gali šefuoti fabriką. Mes galėtume surengti literatūrinių va karų, pasirodyti su saviveikla, per skaityti paskaitų. Tuo būdu mes ga lėtume suartėti su fabriko žmonėmis, susipažlntume su gamyba. Be to, ar nebūtų gerai, kad kultmaslnls sektorius organizuotų eks kursijas? Galėtume kolektyviai ap lankyti parodas, Vilniaus katedrą, lietuvių kalbos ir literatūros institu to muziejų, Puškino vardo muziejų Markučiuose ir architektūrinius pa minklus mieste. A. Petrauskas
V
Šefai Grupė saviveiklininkų, trečio kur so lituanistų, šeštadieni susiruošė l šefuojamą kolūki. Visi linksmutėliai, pakilusia nuotaika susėdo l sunkve P žimi, o po valandos kelio jau buvo Vievyje. — A-a, šefai! Pagaliau pasirodėte! komiteto — apsidžiaugė partijos
k o/ūky j e
sekretorius. — Kur dabar Jus padė ti, aš ir nebežinau. — Kaip tai — kur? I „Bolševi ko“ kolūki, — atsakė grupės vado vas. — Mes norime t savo šefuojamą kolūkį. Be to, ątrodo, jums pranešė, kad mes atvažiuojame, — pridėjo Jis mandagiai, kad neįžeistų rajono valdžios. — Skambino, žinojau, — atsakė
Neakivaizdininkai netvarkos akivaizdoje Vyksta ekonomistų-ne- pas ekonomistus trečia akivalzdlnlnkų III ir V kursius. Jie labai domisi kurso rudens semestro mūsų universitetu, nori susipažinti su rektoriumi, sesija. Pusę septynių vakare dėstytojais, studentais, 26-je, 27-Je auditorijose nori kokių nors susitiki paskaitos neakivaizdinin mo formų, domisi, paga kams. Koridoriuje prie liau, ką ir kaip dirba blanda. Vos-vos įžiūri universiteto neakivaizdi tvarkaraščio raides dvi nis skyrius. Jie, trečia merginos. SuslpažĮstu su kursiai, patenkinti pa jomis: tai Vilkijos rajono skaitomis, o ypač dėst. biudžeto vyr. inspekto Kubiliaus, skaičiusio pra rius Jančiauskaitė ir Vil monės buhalteriją, ir t. t. Tiesa, buitiniu priėmi niaus m. Stalino rajono pajamų skyriaus darbuo mu Jie ne labai patenkin toja Strumskytė. Jos abi ti, nors Čiurlionio 23 ir ekonomLstės-diplomantės. paaukojo svečių kamba Su jomis nueinu į Eko rį- . . Daugeliui tenka gy nomikos m. fakultetą, venti viešbučiuose. Gal kur draugai ekonomistai klek geriau merginom klausėsi dėst. Šepučio Čiurlionio pirmame, paskaitos. Čia irgi ranStudentai neaklvalzdldame keletą diplomantų: nlnkal turi daug ką pašaVllkljos rajono draudimo ky.tl mūsų neakivaizdinio Inspekcijos inspektorių skyriaus darbuotojams. Misiūnaitę, Vievio raj. Ir jų reikalavimai skambiudžeto inspektorių Ar- ba labai pagristai, denavlčiūtę, Kauno m. . . .Prie besikalbančių finansų skyriaus darbuo būrio prieina drg. Surautoją Šmitą. Ką gi, mato čiūtė. Ji irgi trečiakursė. si, kad šie diploman — Manęs kažkodėl tai — solidūs žmonės, nėra sąrašuose! . . O jau praktikai. Jie stengiasi treti metai studijuoju. paimti iš universiteto vi Anksčiau, rodos, buvau, sa, kas yra galima, ir ir egzaminus laikiau.. tęsti toliau pamėgtąjį — O kaip Jūsų kon darbą. troliniai darbai recenzuo Tiesa, jie priminė, jami? — užklausiau jos. nekad universiteto — Kartais visai nereakivaizdinis skyrius silp cenzuojaml! nai aprūpina studentus Drg. Šimukonis pa metodiniais nurodymais, sakoja, kaip jo marksiz programomis, bet tai lyg mo-leninizmo pagrindų tarp kitko — vi stiek ir politinės ekonomijos greit baigsim. . . darbai gulėjo nejudinti, Nueinu kitą vakarą jau atvykus į pavasario
Kažin ar verta kalbėti egzaminų sesiją studen apie tai, kad mūsų neaki tams. . . — Kontroliniai dar vaizdininkai stokoja va dovėlių? bai prapuola. — Kaip tai prapuola? Tai gal čia visi blogai — Visai paprastai. Aš mokosi? Ne. Yra daug rašiau tris politinės eko praktikos ir teorijos en nomijos kontrolinius dar tuziastų. . . Matuliauskas bus, — pasakoja drg. (Kauno statybos tresto Krivickas. — Jie visi planavimo skyrius), Elprapuolė, kai buvo pri dimtas (Panevėžio m. fi statomi atskirai. . . Tik nansų skyrius), Baltušis paskui, kai jų susidarė (Vilniaus m. Pajamų val pakankamas, kiekis, jie dyba) ir kt. staiga visi, kartu atsi Nemaža gerų studentų rado. ir diplomantų tarpe. — Negerai. Kartais Ne apie tai norėjau važiuoji Į sesiją, ir nieko apie kontrolinius neži rašyti. Norėjosi rašyti nai, atsiras Jie ar neatsi apie didelius darbo ir ras, — kalba drg. Matu- mokslo pasiekimus, apie tai, kaip sekasi organi llauskas. — O Jūs kontrolinius zuoti sesijų filialus ki darbus visada laiku prl- tuose miestuose (apie tai buvo kalbėta pavasari, statot? — Kad mes kartais neakivaizdininkų pasita nežinome, ką mes rašo rime), apie dar ką nors me, ką mes skaitome.. . gero, malonaus. . . — Kaip tai? Tačiau, prieš prade — Metodinių nuro dant rimtą darbą su ne dymų! Suprantate, ne akivaizdininkais, reikia gauname metodinių nu pradėti rimtą akivaiz rodymų. . . Vienus gau dini darbą neakivaizdi ni, kitų ne. niam skyriui su savim. Darbai turi būti pri Norom nenorom tenka statyti lapkričio mėnesį, draugus neakivaizdinin tai lapkričio pradžioj kus statyti akis Į akį su gausi metodinius nurody neakivaizdiniu skyrium. mus. Šis klausimas, pasi Leiskit paklausti, drau rodo, pats aštriausias: gai iš neakivaizdinio — Mes nežinom ką skyriaus, o kas bus žie mokytis! mą, kai suvažiuos ne — Programų negauna vien ekonomistai, bet me! visos neakivaizdininkų •Paklausk, kas konkre specialybės? čiai jų negavo, tai nespė si užrašyti. . . V. VOLSKYTE
sekretorius, — bet skambino man ir anksčiau, net porą kartų, bet niekas nepasirodydavo. „Bolševiko“ kol ūkyje du kartus laukė Jūsų ir nesu laukė. Aš ir ši kartą, prisipažinsiu, netikėjau Jūsų pažadais. .. Kur da bar Jus padėti? — kalbėjo sekre torius, Imdamasis už telefono. Skambutis 1 Salomėjos Nėries var do kolūki, ir mes dumtame tenai. Išgelbėjo moklnlaj. Jie iš septynme tės grižo į namus ir pranešė apie musų atvykimą. Vakare, nors labai vėlai, Jau po devynių, susirinko virš šimto kolūkiečių. Tai buvo žymiai daugiau, negu pradžioje buvo galima tikėtis. Pradžioje kolūkiečiams buvo pa skaityta Įdomi paskaita apie einamą jį momentą. Saviveiklininkų džiaugsmui, jų programą kolūkiečiai priėmė labai šiltai. Prašė atvažiuoti ir kitą kartą. Studentams buvo ir kuo nustebti: kolūkiečiai — Jaunimas Ir vyresnie ji — pašoko „penkių aukštų“ kadri lių. Tai kadrilius su pertraukomis, gyvas, įvairus, masinis. Įdomesnis buvo vakaras, ljaudlškesnls, negu daugelis mūsų studentijos pasilinks minimų, — kalbėjosi draugai, va žiuodami namo. Norėtųsi, kad ateityje davus žodį mes, šefai, Jį ištesėtume. Tuomet at statysime anksčiau sugadintą savo reputaciją (nežinau, kas Universitete dėl to kaltas) ir sutelksime paramos kolūkiečiams, džiaugsmo jiems ir sau. V. Klimas
Matematlkų būrelio veikla Matematikų mokslinis būrelis yra gausiausias ir aktyviausias Fizikosmatematikos fakultete. Užsiėmimai būrelyje padeda studentams geriau paruošti kursinius bei diplominius darbus, o taip pat čia įgijami pir mieji savarankiško kūrybinio-mokslinlo darbo įgūdžiai. Daug energijos i būrelio veiklą įneša jo vadovas doc. J. Kubilius, kuris nuolat parūpina darbų temas, teikia nuoširdžią pagalbą konsultaci jomis, patarimais, įdiegia meilę moksliniam darbui. Būrelis palaiko plačius ryšius su Minsko, Tartu uni versitetais, o taip pat su kitomis TSRS aukštosiomis mokyklomis. Būrelio narių skaičius nuolat au ga. B. Grigelionis