VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI
VIENYKITĖS!
VILNIAUS UNIVERSITETE ŠIANDIEN Dabar universitete mokosi 3344 studentai. Tai žymiai viršija visų buvusios buržua zinės Lietuvos aukštųjų mokyk lų studentų skaičių.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 24 (234) x 1956 m. lapkričio 6 d., antradienis x Kaina 20 kap.
Spalio minėjimai universitete
Aplankėme Vilniaus katedrą ■ Kiekvienas vilnietis su džiaugsmu slbėjo, kaip buvo atliekami Vilniaus ■tMrm ■tedros restauracijos rpstaiiractins darbai: riarhai- atnauatnanjiilamos ir dažomos skulptūros, kolo■s, dengiami kupolai bei stogas. TiHo pat metu didžiulės permainos v; ko ir katedros viduje. Neseniai su bkursiia aplankėme katedrą, kuriojeĮilabar įruošta turtinga paveikslų gBerlja. Čia susipažinome su italų, flamandų, prancūzų, vokiečių, ispanų giliausiųjų teptuko meistrų kūri nl ns, žymiausiais XVI—XIX a.a. lletu zlų tapybos atstovais (Smuglevičii is, Vankavičlus, Slizevičius ir daulis kitų). Apžiūrėję paveikslus, nusileidome
į vieną iš katedros rūsių, kuriame ilsisi Lietuvos karaliaus Žygimanto žmonos Barboros Radvilaitės, Habsburgaitės ir karaliaus Aleksandro Jogallaičlo palaikai. Labai gaila, kad neturėjome galimybės susipažinti su karališkąja. Kazimiero ir kitomis koplytėlėmis, kuriose dar nebaigti rekonstruavimo darbai. Reikia tikėtis, kad greitu laiku, mūsų dailininkų bei architektų pa stangų dėka, sostinės gyventojai, o taip pat ir kitų respublikų bei šalių turistai turės galimybę gerai susipa žinti su vienu seniausiuoju ir gra žiausiu Lietuvos istoriniu paminklu. M. Sakytė
Neišdildomi įspūdžiai •pagaliau paskutinė mūsų sustojimoi vieta po septynias paras truku sios kelionės. Išlipę iš vagonų, ran dame mus atvykusius pasitikti Tara novsklo rajono komjaunimo ir partiJosjkomitetą, tarybinių ūkių, kolūkių atstovus. Trumpas poilsis ir vyksta me! į paskyrimo vietas. Sužinome, kad dirbsime Krasnoselsko taryblniamelūkyje, į kurį ir nuvykstame tą pačią dieną. įsikurtame IV ir II bri gadoje, esančiose už 22 km nuo ta rybinio ūkio centrinės sodybos. Nak tį praleidžiame klubo-skaityklos pa talpose, o anksti rytą pirmiausia ei name apžiūrėti vietovę, kur teks gy vent: ir dirbti. Pasirodo, kad netoli yra upė, o už kelių kilometrų — eže ras, turtingas laukinėmis antimis ir žąsimis, žodžiu, vietove visi buvome patenkinti, nekalbant jau apie aist ringus medžiotojus ir meškeriotojus. Stebino mus tai, kad nepastebėjome nė vieno medinio namo. Paaiškėjo, Jog miškas yra gana toli, todėl nafhus tenka statyti iš plūkto juodže mio, sumaišyto su šiaudais. Reikia pasakyti, kad namai, statyti iš to kios medžiagos, yra gana patogūs ir patvarūs. Teko matyti namą, statytą prieš 50 metų, ir dar visiškai tinka mą gyventi. Mus apgyvendino vagonuose. Po vienos dienos visi įsijungėme į dar bą. Pirmosiomis dienomis ravėjome arbūzus, kukurūzus, dirbome prie silosavimo, vežėme šieną. Po darbo vieni iš mūsų eidavo į stepę uogauti, kur gausu vyšnių, žemuogių; kiti — meškerioti, o tinklinio mėgėjai savo įsirengtoje aikštelėje susirinkdavo pažafctl. Praslinkus dviem savaitėm, prasi dėjo iderliaus nuėmimas. Ryšium su tuo įvyko darbo jėgos paskirstymas: vieni buvo paskirti prie kombainų, kiti — į grendymus, treti — krovė jais. Teisės mokslų fakulteto studen tai Mikučionls, Verseckas (III k.), Našlėnas, Jakubėnas (IV k.) buvo pri skirti prie kombainų šiaudų sukaupėjals,- man ir Dauniui (IV k.) teko dirbti prie sunkvežimių, vežusių grū dus nuo kombainų į grendymus. r Prasidėjo įtempto darbo dienos. Ketv rtojl brigada, kurioje dirbo visi teisininkai, užaugino aukštą derlių 4900 ha plote, todėl reikėjo mobili zuoti visas jėgas, kad neliktų nenu imtas nė vienas ha. Visi dirbo negai lėdami jėgų. Ir štai, mūsų brigada pirmoji tarybiniame ūkyje baigė der
baus nuėmimą. Vėliau pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas grūdų pri statymui į elevatorių, nes prasidėjo lietūs, atšalo oras. Rugsėjo mėnesį naktys tapo gana šaltos. Paskutiniu metu kai kurie mūsų draugai gyve no palapinėse, todėl, aišku, tai ne teikė jokio malonumo. Aplamai, visi buvome patenkinti, nekreipėme dė mesio į sunkumus, nes Jautėme, kad ir mes įdedame savo indėlį į valsty binės svarbos reikalą. Be to, neblo gai ir uždirbome. Vidutinis kiekvie no teisininko mėnesinis uždarbis sie kė keturgubą pirmakursio stipendijos dydį, neskaitant, kad dirbusieji prie kombainų gavo dar ir po 200 kg kviečių.
višuose universiteto fakultetuose šventiškoje nuotaikoje praėjo vaka rai, skirti Spalio socialis tinės revoliucijos 39sioms metinėms pami nėti. Lapkričio 3 d. Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Univer siteto aktų salėje įvyko iškilmingas universiteto studentų, dėstytojų ir ad-
mlnlstracijos personalo susirinkimas. Pranešimą apie Di džiojo Spalio metines padarė universiteto pro rektorius doc. E. Meš kauskas. Po pranešimo buvo perskaitytas rekto riaus įsakymas — svei kinimas su šventėmis, kuriame pažymimi ge riausieji universiteto darbuotojai ir studentai. Ypatingai šiltai sutiko
sudental rektoriaus įsa kymą dėl studentiškų kepuraičių įvedimo. Rėk. Bulavui buvo toriui J. 2_'.„ įteikta pirmoji studentiška kepuraitė. Pasibaigus oficialiai daliai, įvyko konceras, studentų dalyvaujant Liaudies dainų Ir šoklų ansambliui, o taip. pat Lietuvos TSR Akademi nio Operos ir Baleto te atro solistams.
Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto rektoriaus (sakymas V i L n i u s> 1956 m. lapkričio mėn. 1 d. Draugai profesoriai, dėstytojai, studentai, pagalbinio personalo nariai ir administracijos darbuotojai. Rektorato Ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu Jus su Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos 39-slomls metinėmis linkiu Jums naujų laimėjimų vystant tarybinį mokslų ir gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darb našumų Didžiosios Socialistinės Tėvynės labui. y BULAVAS REKTORIUS
Rektoriaus įsakymu visaliaudinės šventės proga atžymima 64 universiteto profesoriai, dėstytojai, pagalbinio personalo nariai ir administracijos darbuotojai už našų darbų ir visuomeninę veiklų, už pažangumų moksle ir visuomeninę veiklų, už aktyvų dalyvavimų saviveikloje atžymima 105 studentai.
Maskva. Aukštojo mokslo ministerija (telefonu) Vilniaus universiteto vadovybę, studentus ir visą kolektyvą sveikinu su Didžiosios Socialistinės Spalio revoliucijos šventėmis. TSRS Aukštojo mokslo ministerijos Universitetų valdybos viršininkas M. A PROKOFJEVAS
Lietuvos Tarybų Socialistines Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO PROFESORIUI J. DAGIUI
. . . Rugsėjo 22-ojl. Tarybinio ūkio Už įžymią mokslinę-pedagoginę jos mokslų daktarui profesoriui valgyklos salėje vyksta susirinkimas, veiklą biologijos mokslų srityje, Dagiui Jonui, Krisiaus s. Lietuvos skirtas teisininkų išvykimui atžymėti. ryšium su gimimo penkiasdešimto- ISR nusipelniusio mokslo veikėjo Po trumpo pranešimo perskaitomas siomis metinėmis, suteikti biologi- garbės vardą. tarybinio ūkio direktoriaus įsakymas, kuriuo eilei talkininkų Išreiškiama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas padėka. Jų tarpe ir visiems teisinin J. PALECKIS kams. Toliau seka VLKJS CK ženk Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius liukų „Už naujų žemių įsisavinimą” S. NAUJALIS įteikimas. Jais pasipuošia Našlėno, Vilnius, 1956 m. lapkričio 5 d. Daunio ir kt. krūtinės. Taranovsklo rajono komjaunimo komiteto garbės raštais apdovanojami Mlkučlonls, Verseckas, Jakubėnas. Oficialioji da lis baigta. Visą naktį vyksta pasi linksminimas, o rytą — paskutiniai Vilnius, 1956 m. lapkričio mėn. stiprūs rankų paspaudimai, širdingi 3 d. „laimingos kelionės”, ir visi talki ninkai išvyksta į Tobolo geležinkelio Atsižvelgiant į Vil stotį. niaus Valstybinio V. . . . įdomi ir turininga kelionė at Kapsuko vardo Univer gal. Už vagono langų praslenka Ura siteto komjaunimo ir lo kalnai, žavi akis nuostabūs gamto profsąjunginės organiza vaizdžiai, verti dailininko teptuko, cijų iniciatyvą vienodo kelia nusistebėjimą gigantiškos aukš pavyzdžio kepurės įve takrosnės, šachtos įrengimai. Vago dimo klausimu ir sie nuose linksma. Iš reproduktoriaus kiant palaikyti geras sklinda melodingos muzikos garsai. studentų tradicijas, Rek Kasdien perduodami koncertai pagal toratas pritaria tai ini keleivių pageidavimus. Kelionės me ciatyvai ir rekomenduoja tu buvo suorganizuotas ešelono jau nimo festivalis. Kol pasiekėme Lietu visiems studentams ir vą, laikas bėgo nepastebimai. Tiktai studentėms įsigyti vie paskutinės minutės rodėsi labai ilgos. nodas studentiškas kepu Pagaliau Vilniaus geležinkelio stotis. Čia mus sutiko gausus studentų bū res. Kepurės pavyzdys: rys. Džiaugsmingas susitikimas bai gėsi tik bendrabučiuose. Po neilgo viršus tamsios bordo poilsio mes vėl naujomis jėgomis įsi spalvos su baltu apvadu, jungėme į mokymąsi, studentišką gy lankelis iš baltos ir ža duoja visiems Universi ypač iškilmingais venimą. lios juostelių su juodu teto studentams ir stu Jais. dentėms kepures kasdie R. Dimavičius, J. BULAVAS kazlrku. ir TMF IV k. studentas Rektoratas rekomen- niniam nešiojimui Rektorius
Mūsų naujoji kepuraitė \/
Komjaunimo organizacija universitete išaugo nuo kelių dešimčių komjaunuolių 1945 metais iki 2530 VLKJS narių dabartiniu metu.
Žymiai Išsiplėtė universite to neakivaizdinis skyrius. Nuo 2 specialybių 1953—54 m. m. šis skyrius išaugo iki 14 specialybių 1956—57 m. m. Neakivaizdiniu būdu jame mo kosi 1754 studentai. Jei po Didžiojo Tėvynės ka ro universitetas turėjo vos vie ną 400 vietų bendrabutį, tai šiuo metu šešiuose bendrabu čiuose gyvena 2000 studen tų. Nepaprastai išaugo per šiuos metus Universiteto Mokslinė biblioteka. Knygų fondas šiuo metu artėja prie l, 5 milijono tomų. Tai pati stambiausia knygų saugykla Pabaltijo respublikose. Kiek vienais metais bibliotekos fon dai pasipildo 40—50 tūkstan čių tomų. Į Universiteto bib lioteką grąžinami reti lietu viški leidiniai iš Maskvos ir Leningrado, evakuoti į ten 1915 m. ir anksčiau. Jų tar pe pirmoji Vilniuje išspaus dinta lietuviška knyga — Daukšos „Katekizmas“ (1595 m. ) ir S. B. Chilinskio „Bib lija”. Šiuos unikalinius leidi nius išsaugojo rusų tarybi niai bibliotekininkai.
*tt«l 468 pavadinimų tarybiniai laikraščiai ir žurnalai gauna mi universiteto Mokslinėje, fakultetų ir katedrų bibliote kose. Sis skaičius pasipildo 145 periodiniais leidiniais iš liaudies demokratinių šalių. Be to, universiteto Mokslinė bib lioteka gauna 25 mokslinius žurnalus iš užsienio buržua zinių kraštų, o taip pat 39 brangius periodinius užsieni nius mokslinius leidinius ir 27 mokslines monografijas, ku rie perfotografuojami Visasą junginiame mokslinės ir tech ninės informacijos institute.
Didėjančiais tempais, ruo šiami universitete moksliniai kadrai. Šiuo metu moksli niam - pedagoginiam darbui ruošiasi 44 aspirantai ir 20 žmonių rašo disertacijas, mo kydamiesi aspirantūroje nea kivaizdiniu būdu. 1955 m. ap gynė disertacijas 16 jaunų mokslininkų, o 1956 m. — 17. Dalis aspirantų gilina žinias Maskvos ir Leningrado aukš tosiose mokyklose, vadovau jami žymių šalies mokslinin-
Pirmoje esperanto paskaitoje Istorijos-filologijos fakul7-tą auditoriją susirinko apie 200 studentų. Čia įvyko esperanto tarptautinės kal bos paskaita. Esperanto kalba susidomėjo ne tik filologai, bet ir ekonomistai, geologai, fižlkal, teisininkai ir kitų specialy bių studentų. Dėstytojas papasakojo apie esperanto kalbos naudą, jos uždavinius. Susipažinta su linksniais, daiktavardžio gimi nėmis. Užsirašyta nemažai žo džių. Kada pramoksime rašyti, tuomet užmegsime santykius su demokratinių šalių esperanti ninkais.
A. Petrauskas