a
i—
TALKININKAI Mūsų mašina skrieja Širvintų link. Aidi studentiškos dainos, kurias vė jas išnešioja po plačius rudenėjan čius laukus. Juose pilna kolūkiečių: vieni rauna linus, kiti veža vasaro jų. treti ruošia silosavimui kukurū zus. Praelna kelios valandos, Ir mes au Širvintų rajono „Gelvonų" kol ūkyje. Čia mus pasitinka pats pirmi ninkas Šileikis. — Sveiki, draugai! Laiku, pačiu laiku pas mus atvykote, — kalba jis, sveikindamasis su mumis. Pasilsėję po kelionės, įsikūrę nau joje vietoje, imamės darbo. Susiskirstome į tris grupes. Vieniems teko grėbti ir krauti į kupetas vasa rojų, kitiems — į traktorlnes ro ges, o tretiems — Iš rogių į kloji mą. Darbas nesudėtingas, tačiau ne visiems iš karto gerai sekasi. Kat kuriems ant rankų greitai atsiranda pūslės, bet tai nemažina mūsų įkarš čio. Grupės lenktyniauja tarpusavy je. nenuslleisdamos viena kitai. Pir mo kurso žurnalistai jokiu būdu ne nori pasiduoti antrakursiams. Leono Lunskio vadovaujami pirmakursiai ant traktorlnių rogių krauna tokias šakes, jog jais stebisi ir seni kol ūkiečiai. Sparčiai dirbama ir klojime. Čia triūsia pirmakursiai S. Krivickas, J. Kubosevičius, N. Seduikytė, M. Ra moškaitė. Jie darbą sutvarko taip, tad iškrovus vienas roges iki atve dant kitą turi laiko ir pailsėti. . . Ateina vakaras. Pirmosios dienos darbas baigtas. Dainuodami grįžta me iš laukų ir sėdame vakarienlau-
i darbą žengiant.
„Aušroj” neatsilieka ir jaunieji ninkai.
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Nors jau seniai sutemę, tačiau mūsų „bendrabutyje" dar niekas ne miega. Pro atvirus langus į kiemą veržiasi lempų šviesa, linksmas juo kas ir dainos. Vieni lošia šachmatais, šaškėmis, kiti klausosi draugų pasa kojimų. Kai kas išėjo į Gelvonų klubą-skaltyklą, kur mūsų atvykimo proga buvo suruošti šokiai. Šauniai padirbėjus smagu ir pasilinksminti... . . . Greit bėga dienos bedirbant. Štai, rodos, taip neseniai mes čia atvažiavome, o savaitės jau kaip ir nebūta. Derliaus nuėmimas baigtas. Nors buvo nelengva, tačiau per die ną prikuldavome iki 5 tonų grūdų, sukraudavome į klojimą po kelias dešimt vežimų šiaudų. .. Pasibaigus kūlimui, perėjome prie vieno iš svarbiausių darbų kolūkyje — kukurūzų silosavimo. Paruošti kuo daugiau maistingo pašaro žie mai — pagrindinis kolūkio valdybos r kolūkiečiu rūpestis. Todėl mes su dviguba energija ėmėmės darbo. Su<iskirstėme į dvi grupes: vieni grė bia ir krauna kukurūzus į mašinas bei vežimus, kiti dirba prie smulki namojo agregato. Užsibrėžtąjį darbą pilnutinai įvykdėme, parodėme, kad nesame baltarankiais. triūO dabar, Vėl grįžę į Vilnių, sėda
Nelengva, kai studentų armija 22 kolūkiuose, o dėstytojų beveik mg ug knygų. nėra, — sako Ist-fil. fak. įgaliotinis Šir vintų rajonui dėst. N. Ribakovas.
A. Šarkis
Praktika Kaukaze
Birželio pradžioje visi Gamtos fa kulteto studentai išsiskirstė praktikai po įvairiausius Tarybų Sąjungos kampelius. Mes, vienuolika geografųkllmatologų, praktiką turėjome atlikti Kaukazo kalnuose. Po ilgos ir įdo mios kelionės pagaliau išvydome snieguotas Kaukazo kalnų viršūnes. Daug naudos mums davė vaizdin gose Kaukazo vietovėse praleist! du mėnesiai. Nepaprastai įdomi buvo mlkroklimatinlų stebėjimų praktika. Mes dirbome 1735 m aukštyje esan VILNIAUS VALSTYBINIO V. KA PSUKO VARDO UNIVERSITETO čiame tarpeklyje ant ledyno, artimai PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES susipažinome su tarpeklių augmeni ja, gyvūnija, stebėjimo kalnų irimo SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS procesus. ---------------/--------------------------------------- —------------------------------ — Nr. 20 (230) x 1956 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis x kaina 20 kap.
TUDENTAŠ
Liaudies ūkiui—kvalifikuoti specialistai Mūsų šalies darbo žmonės, vykdy dami TSKP XX suvažiavimo nutari mus, kovoja už tolesnį liaudies ūkio pakilimą, maisto ir pramonės pro duktų gausumo sukūrimą. Dideli uždaviniai, gerinant specia listų liaudies ūkiui paruošimą, ten ka Ekonomikos mokslų fakultetui. Apie tai, koks darbas atliekamas šia linkme, mūsų korespondentas kalbė josi su fakulteto dekanu doc. J. Pauliukonlu. Drg. J. PauliukonLs papa sakojo: — Siekdami užtikrinti aukštai kvalifikuotų specialistų paruošimą, mes ypatingai didelį dėmesį atkrei pėme į mokslo ir gamybos ryšių stip rinimą. Paskaitose, seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, o taip pat atliekant mokslinį-tirlamąjį dar bą, stengiamasi užtikrinti organinį ryšį su pramonės įmonių, prekybos organizacijų, kolūkių, MTS ir tary binių ūkių darbo piaktlka. Pagal naujus mokymo planus žymiai sustip rinta studentų gamybinė praktika. Gamybinę praktiką studentai pradės atlikti nuo trečio kurso ir iš viso tu rės 24 savaites vietoje anksčiau bu vusių 18 savaičių. Tokią praktiką pa vasarį trečiakursiai jau atliko. Ga mybinės praktikos laiko pailginimas leis pagerinti kursinių darbų tema tiką — ateityje ji bus glaudžiau sie jama su įmonių darbu. Peržiūrėta diplominių darbų tema tika, kuri priartinta prie praktikos. Dabar nebėra „knyginių" temų. Dip lominių darbų tematika pakeista ta kryptimi, kad dabar darbuose nagri nėjamas ne tik bendras įmonių vei kimas, bet gvildenamos gamybinių planų neįvykdymo priežastys. Antai, stud. Vaitkūnas apžvelgia trūkumus vietinės pramonės įmonių bazėje, stud. Mataitis diplominiam darbui pasirinko temą „Priešakinės techni kos įdiegimo ekonominis efektyvu mas". Darbo našumo pakėlimo kelius odos pramonėje nagrinėja stud. Pa liukas. Daug studentų sprendžia sa vikainos mažinimo, įmonių darbo rit mingumo padidinimo klausimus. SMD šiais metais numato suruošti konferenciją atskiriems klausimams nagrinėti. į konferenciją numatoma pasikviesti anksčiau fakultetą baigu sius draugus, kurie dabar dirba įvai riose įmonėse. Numatome užmegzti ryšius su Valstybine plano komisija, Finansų ministerija ir kt. organizaci jomis. Taip pat numatyta suruošti
konferenciją Eidukevičiaus v. odosavalynės kombinate darbo vietos or ganizavimo klausimu. Tokios konfe rencijos praturtins musų studentų žinias. Mes taip pat numatome popullarintl ekonomikos mokslą jaunlmo spaudoje. Mano manymu, studentų mokslinį darbą labai sustiprintų stu dentų darbų išleidimas. Aktualius klausimus savo darbuo se nagrinėja ir fakulteto dėstytojai, rašantieji disertacijas mokslų kandi dato laipsniui gauti. Pavyzdžiui, drg. Simonavičlus rašo apie 1928—1934 m. m. krizę Lietuvoje. Autorius pa sistatė uždavinį demaskuoti buržua zinių ekonomistų išvedžiojimus, jog krizė Lietuvoje buvęs atvežtinis reiš kinys. Technologinio pobūdžio diser taciją baigia ruošti drg. Mačiulis. Joje sprendžiamas išankstinis rieba lų pakartimo pažinimas. Disertacijo je Iškeltus metodus pritaikius’preky bos tinkle ir bazėse, bus galima iš vengti nuostolių. Fakultetas šefuoja Vievio rajono „Bolševiko" kolūkį, kurio pirminin ku dirba buvęs mūsų fakulteto dės tytojas drg. Matljošius. Pernai kol ūkyje buvo suruošta konferencija kolūkio produkcijos savikainos ap skaičiavimo klausimais. Fakulteto studentai taip pat telkia kolūkie čiams nemažą paramą lauko darbuo se. Dideli uždaviniai mums Iškyla, ple čiant neakivaizdinį mokymą. Neaki vaizdinis mūsų fakulteto skyrius šie met žymiai Išplėstas, atidarytos nau jos pramonės ir prekybos specialy bės. Nuo rugsėjo 1 d. mūsų fakulte to neakivaizdiniame skyriuje mokosi 660 studfentų, Iš kurių 240 pirmame kurse.
Praktikos metu ne tik dirbome, bet ir užsliminėjome alpinizmu, ruo šėme turistinius žygius. Daugelis mūsų išlaikė normas „TSRS alpinis to“ ir „TSRS turisto“ ženkleliams gauti. Be to, susipažinome su Osetljos gyventojų buitimi, papročiais. Grįždami pabuvojome Sočyje, Su chumyje, Gagrose, prie Kicos ežero, Maskvoje. Užmezgėme ryšius su Ros tovo universiteto gegorafais-kllmatologals. įdomios praktikos dienos pra ėjo nepastebimai. Tačiau mes sužino jome daug naujo, žymiai pagilinome teorines žinias. K. Sopauskas
Pradėta—ir užmiršta Jau beveik metai praėjo nuo tos dienos, kai buvo nutarta įrengti se nojoje Vilniaus observatorijoje mu ziejų. Daug gražios iniciatyvos tada-parodė Fizikos-matematikos fakul teto SMD, kuri, prof. Slavėno vado vaujama, sutiko surinkti ir rekonst ruoti likusius buvusios observatori jos instrumentus. Tačiau viskas tuo ir pasibaigė. Patalpos iki šios die nos tebėra apleistos ir neremontuo jamos, o likę seni, instrumentai to liau be jokios priežiūros mėtoįSi po įvairius kampus. Reikia pagaliau su tuo pabaigti. Atremontuoti kadaise buvusios gar sios Vilniaus observatorijos patalpas ir įrengti Jose muziejų — universi teto garbės reikalas. Alg. šakalys
SAUGOKIME KULTŪROS PAMINKLUS
Senasis Vilnius, su savo nuostabio mis apylinkėmis, kalnais, miškais, upėmis ir mėlynu dangum, ne tik tur tingas reto stilingumo architektūri niais paminklais, jis visas ištisai yra didelis visuomenės kultūros ir ne vie nos tautos dvasinio gyvenimo muzie jus. J Vienas iš tokių šios dideliai proK agresyvios kultūros židinių — pahninklų neabejotinai yra Vilniaus
■
Valstybinis V. Kapsuko vardo uni versitetas bei jo architektūrinis an samblis — eilės šimtmečių kūrinys, užimąs didžiulį kvartalą. Jis neprašo rekomenduojamas, pats už save kalba, bet reikia šį kul tūros židinį mylėti ir rūpestingai pri žiūrėti, branginant ir saugojant nuo gaivališko bei sąmoningo naikinimo, gadinimo, nuo visokių „globėjų", ku rie juo naudojasi tik tiek, kiek jis
naudingas šiandieniniams jų reika lams. Koks baisus nusikaltimas žaloti vi sa tai, kas yra vlsaliaudišku turtu, kas yra nepakartotina — ar tai būtų paminklas, statula, paveikslas, kny ga, dokumentas, žodis ar gatvės pa vadinimas, daryti šiandien, kai vi suomeniškumo idėja yra pasiekusi nematytą Išsivystymo laipsnį, kai val džia ir valstybė skiria tikrai milžiniš kas lėšas kultūros paminklų apsau gai, jų specifikai — restauracijos mokslui, jų populiarinimui. Bet nevisuomet lėšos pasiekia savo paskirtį ir ne visuomet vadovaują žmonės tinka tokioms garbingoms pareigoms. Štai įvykis, sukrėtęs visą mūsų vi suomenę šlykščių savo nusikalstamu elgesiu. S. m. birželio 2 dieną Ufos mieste buvo išsprogdintas Smolens ko Soboras. Ryšium su tuo laikrašty je „Literaturnaja Gazeta” Nr. 100 (VIII.23) pasirodė labai reikšmingas straipsnis su rimtais parašais ir giliai praktiškais patarimais bei pasiūly mais. Sis straipsnis rodo, kokia stipri ir gili meilė bei pagarba jaučiama kul tūros paminklams ir kokią atsako mybę neša kiekvienas tų paminklų apsaugos atžvilgiu. 1917 m. lapkričio mėnesį, kai už barikadų dar kovėsi revoliucionieriai, Tarybinės valstybės įkūrėjas V. I. Leninas jau duoda nurodymą orga-
Restauraciją baigiant.
nlzuotl prie švietimo Liaudies Komi sariato Visos Rusijos muziejams ir meno bei kultūros paminklams apsau goti kolegiją. Ir Lietuvoje 1918—19 metais, tik Tarybų valdžiai įsikūrus, pasirodė dekretai apie Čiurlionio kūrybos palikimo apsaugą, apie Ga lerijos įsteigimą ir 1.1. Tik praėjus Tėvynės karo kanona doms visuomenė buvo perspėta apie paminklų apsaugos reikalą. Pagaliau ir universiteto vadovybė nutarė ir pasiryžo praktiškai pradėti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univei-siteto vidaus dekoro restauraciją bei atnaujinimo darbus. Pradžiai nutarė restauruoti vadi namą Lelevelio salę, Počobuto-Sniadeckio ansamblį iš 5 kambarių ir pro fesorių skaityklą. Uždavinys buvo nelengvas ir atsa kingas. Reikėjo studijuoti istoriją, teorijos, praktikos bei technikos ži nias. Anksčiau toli gražu ne pagal paskirtį ir ne pagal reikalą ir net ne savo laiku Mokslinės-restauracinės gamybinės dirbtuvės, ateidavo į pa galbą, Ir tas, žinoma, turi savo nei giamas pusės. Ypatingą nuoširdumą bei taktą,
suinteresuotumą parodė bibliotekos, direktorius drg. L. I. Vladimirovas ir jo darbuotojai. Jų Jautrus bei kul tūringas bendradarbiavimas labai daug padėjo dailininkų kolektyvui, dirbančiam šį darbą. Darbai netrukus bus užbaigti, ir visi darbuotojai grįš pagal savo pa skirtį į atnaujintus apartamentus. Norėtųsi, kad mūsų darbas būtų tei singai įvertintas, ir jeigu jis pasieks savo tikslą — sukels pasigėrėjimą ir jei visuomenė ras, kad mums pavyko dar pratęsti to grožio gyvenimą se kančioms kartoms, mes laikysime, kad dirbome neveltui. Norėtųsi pageidauti ir palinkėti, kad straipsnis „Branginkime kultū ros paminklus“ tikrai pažadintų mū sų inteligentiją, o ypač jaunąją kar tą, pajausti savigarbos jausmą ir or ganizuoti pirmą „Laisvanorišką kul tūros apsaugos draugiją” garbinga me kultūros židiny — Vilniaus Vals tybiniame V. Kapsuko vardo univer sitete.
Dall. Matūza restauracijos darbų vykdytojas