••••a
i I Mūsų interviu I Mūsų redakcija krei ii
pėsi Į Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko vardo universiteto profkomlteto pirmininką A. JAKAITĮ, prašydama papasakoti apie tuos uždavinius ir darbą, kurį numato atlik ti universiteto studentų profsąjunga. Pasikalbėji me su mūsų korespon dentu drg. Jakaitis pa reiškė: — Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo universitete esanti profsąjunga yrą masinė ? I visuomeninė organizacija, ku rios nariu gali būti kiekvienas studentas. Joje priskaitoma apie 3 tūkstančiai narių. Kiek I viename fakultete yra fakulte t tų profbiųrai, stu tt dentų grupėje kiekvienoje — profgrupė, vadovaujama proforgo, kuris f Įkartu su grupės seniūnu ir Į komjaunimo grupės sekretoriusudaro taip vadinamąją f |ml i trejukę" — grupės vadovau ii I,, jantį branduolį. Profsąjunga rūpinasi studenItų mokymosi klausimais, pade■ da organizuoti studentų moksĮlllnes konferencijas, kovoja su ISakadaminės drausmės laužymu • ir įsiskolinimais. Tikrinti bendB-abučlų tvarką ir švarą, orgaįNjnlzuoti bendrabučių paskirsty■ną studentams, domėtis stujklentų, gyvenančių ne bendratĮ 'bučiuose, buitinėmis sąlygomis [ taip pat profsąjungos reikalas. Toliau vystydama savo darą studentų profsąjunga skirs lais mokslo metais nemažą dėesį buities klausimams. Nuatoma atidaryti naują studen tų valgyklą Čiurlionio 23 d bendrabutyje. Bus gerinamas B,Tauro" valgyklos darbas, kur įteigiami trys nauji abonemeniniai stalai dietiniam maltini ui. Pagrindinis profsąjungos užlavinys — padėti aukštosios ^nokyklos vadovybei išleisti ge rai paruoštus jaunuosius spe■ cialistus. Profbūrių akademinės komisijos stengsis organi zuoti pagalbą ir paramą atsi; liekantiems ir silpniems studen tams. Padedant pirmo kurso studentams profsąjunga orga nizuos dėstytojų pašnekesius kaip dirbti su knyga, klausyti prakaltas, o taip pat vyresnių jų kursų studentų pasidalijimą savo darbo patirtimi. Ypatin gas dėmesys šiemet bus skiria mas diplomantams. Profsąjun ga rūpinsis ne tik jų paskirsty mu darban, bet taip pat Ir tin kamų buitinių sąlygų sudary mu darbovietėse.
• t
I• I
II
|
t
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI VIENYKITĖS!
00
★
Jau nuo pat vaikystės aš svajo jau tapti gydytoja. Nors mačiau, kad gydytojo darbas sunkus ir atsa kingas, bet manęs tai nebaidė. Aš manau, kad dėklngesnlo darbo nėra ir negali būti. Juk kaip džiugu po ilgų nemigo valandų, praleistų prie ligonio lovos, matyti jį atsigaunan tį, stiprėjantį, suprasti, kad tu pa dėjai grąžinti jam gyvybę — di džiausią žmogaus turtą. Vaikučių, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO atėjusių aplankyti savo sveikstan PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES čios motinos, džiaugsmu spindinčios SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS akys, laimės ir dėkingumo ašaros motinos akyse, — ar begali būti ge resnis atpildas už tas sunkias darbo Nr. 19 (230) ★ 1956 m. rugsėjo 9 d., sekmadienis ★ Kaina 20 kap. valandas? Be abejonės, tam reikia didelio pasiruošimo, ir aš kaip galėdama stengsiuos, kad tapčiau gera gydy toja. R. Surgautaltė Medicinos f-to I k. studentė
Nauji politinio auklėjimo darbo uždaviniai
f Siekdamas pagerinti jaunimo auk t lėjimą TSKP XX suvažiavimo nu rodymų ir reikalavimų šviesoje, bir želio 27 d. po ilgo ir visapusiško apsvarstymo VVU partinis biuras priėmė nutarimą panaikinti dėstyto jų prie akademinių grupių pritvirti nimo sistemą, kaip studentų idėjlniopolltinio auklėjimo sistemą. Pritvirtintų dėstytojų sistema bu vo žingsniu pirmyn, palyginus su anksčiau buvusia agitatorių bei agitkolektyvo sistema. Tačiau šiuo metu pritvirtintų dėstytojų sistema paseno. Ji stabdė studentų aktyvu mą, komjaunimo organizacijų ini ciatyvą, nuimdavo grupių komjau nimo organizacijų sekretorių bei biurų atsakomybę už padėtį grupė je. Pritvirtintųjų dėstytojų sistemos panaikinimas turi ne sumažinti, o f padidinti dekanatų, katedrų Ir visų dėstytojų atsakomybę už polltlnįauklėjamąjį darbą grupėse. Politinio-auklėjamojo darbo planas ir te matika turi būti sudaroma pagal studentų pageidavimus. Tačiau tai nereiškia, kad grupių komjaunimo organizacijoms nebus aplamai duo dami nurodymai iš viršaus, kaip iš komjaunimo, taip ir iš partinių or ganizacijų pusės, turint galvoje, kad aukštesniųjų komjaunimo ir partinių organizacijų vadovavimas yra būtinas. Minėtos sistemos panai kinimas pakelia fakultetų partinių organizacijų, Universiteto komjau nimo komiteto ir fakultetų komjau nimo biurų atsakomybę už studen tų auklėjimą. Ypatingą dėmesį vi suomeninės organizacijos, dekanatai ir katedros turi atkreipti į pirmą kursą, kur taip pat nebus pritvirtin-
Sveiki, draugail Rašau jums iš Kazachstano. Visi mes, Vilniaus unlversiteto studentai, išvykę talkininkauti? į plėšinines žemes, gyvename ir dirbame linksmai, dažnai su užuojauta prisimindami jus, dėl įvairių priežasčių, o gal kartais ir dėl tingėjimo pasilikusius vasaroti Lietuvoje, kurios padangė, kaip girdėtl, šią vasarą buvo dažnai lletin?a. Po 7 parų kelionės mes pasiekėme Krasnoselsko grūdininkystės tarybinl ūkį Kustanajaus srityje. Sis tarybinis ūkis įsikūrė vos prieš porą metų ant Ajato upės kranto. 1954 m. pavasarį stepėje stovėjo tik lenta su įrašu, kad čia bus tarybinio ūkio
o
Jaunieji draugai
tų dėstytojų. Panaikinus pritvirtin tų dėstytojų sistemą, išaugs savaran kiškos ir aktyvios, komjaunimo orga nizacijos, išaugs komjaunimo organi zacijų vaidmuo idėjinio-politinio auklėjimo darbe. Tose grupėse, kur idėjinis-politinis auklėjimas vyks nepatenkinamai, reikia kai kuriam laikui pasiųsti fakultetų komjauni mo biurų narius arba net ir komu nistus padėti grupių komjaunimo organizacijų sekretoriams bei biu rams. Polltlnis-auklėjamasis darbas gru pėje turi būti įdomus ir įvairus, tiek savo tematika, tiek ir pravedimo forma. Ypatingą dėmesį reikia ir toliau skirti svarbių politinių klausimų svarstymui. Reikia pasiek ti to, kad visi studentai gerai nusi manytų mūsų valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimuose, kad visi jie užsisakytų ir skaitytų laik raščius. Tinkamą atkirtį grupėse tu ri gauti dar pasitaikantieji buržua zinės ideologijos pasireiškimai, amoraliniai poelgiai studentų tarpe bei akademinės drausmės pažeidimai, iš tižimo, nekultūringumo, girtuoklia vimo, chuliganizmo ir kiti faktai. Reikia geriau panaudoti esamą bazę studentų kultūringam poilsiui orga nizuoti. Reikia surasti galimybes aprūpinti visus studentus visuomeni niais įpareigojimais. Mūsų uždavinys — diena iš die nos vystyti mūsų šalies tautų drau gystę ir tarybinį patriotizmą, ugdyti komunistinę jaunimo pažiūrą į dar bą ir socialistinę nuosavybę. P. Buckus VVU partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas
SVEČIA I RAŠO S. m. liepos 30 d. atlikti praktiką į Tarybą Lietuvos sostinę Vilnių atvyko grupė Odesos Valstybinio I. Mečnikovo vardo universiteto geografijos fa kulteto III kurso studentų. Išvykdami svečiai įteikė redakcijai sekantį laišką: „Palikdami Tarybų Lietuvą mes reiškiame padėką už puikų priėmimą rektoriui drg. Bulavui ir prorektoriui administracijos-ūkio reikalams drg. Grincevičiui. Ypatingai mes dėkojame Čiurlionio 23 bendrabučio komendan tui drg. Balčiūnui, kuris tėviškai mu mis rūpinosi”.
centras, o šiandien čia jau yra sava elektrinė, kelios dešimtys namų su centriniu šildymu, klubas, valgykla, pastatytas didžiulis sandėlis grūdams, mechanikos dirbtuvės ir kiti pastatai. Apie tarybinio ūkio pasėlių plotą ir techniką daug nekalbėsiu — 2 tūkstančiai hektarų kviečių, tūkstantis ha avižų, kukurūzų ir kltų kultūrų, Jiems nuimti buvo paruošta 64 kombainai, 63 traktoriai, 70 automašinų ir daug kitų sudėtingų javų valymo ir džiovinimo mašlnų. Iš Lietuvos kartu su mumis į ši tarybini ūkį atvyko dar 200 Kauno ir Vilniaus aukštųjų mokyklų studenių, įmonių darbininkų — visi
Grįždamas iš lūsų puikiosios sosti nės musų grupės vardu reiškiu gilią padėką už jūsų svetingą priėmimą ir rūpinimąsi mumis aplankant Vilnių ir jūsų universitetą... Mums būtų labai malonu sutikti jū sų pedagogikos katedros narius pas mus Tartu mieste. Tartu, 1956 m. birželio mėn. 12 d. Doc. A. J. ELANGO
Tartu Valstybinio universiteto Pedagogikos katedros vedėjas
jauni, žvalūs, pasiryžę dirbti ir sau lei kepinant, ir lietui lyjant. O vasa ra, kaip tyčia, pasitaikė puiki. Ir se ni kazachai tokios neatsimena. Pali jo tiek, kad Išaugtų puikus derlius, stepėje — laukinių braškių ir vyš nių, o kai kur ir grybų (atvažiuo kite, pavaišinsimi). Po to lietus pa sitraukė ir užleido vietą mums, talkininkams Iš Lietuvos. Prieš prasidedant derliaus nuėmi mui dirbome įvairius žemės ūkio darbus — ravėjome arbūzus, krovė me į kupetas ir vežėme šieną, silosavome pašarus, darėme lauko aikš telę grūdams džiovinti. Vėliau visi patraukėme į talką šauniesiems kombainininkams. Vieni — aptar naujame kombainus, kiti — dirba me grūdų krovikais, treti — džio viname grūdus grendymuose. Jau pristatyta į grendymus pirmieji tūkstančiai tonų grūdų. Vidutiniškai iš kiekvieno ha tarybinis ūkis gauna 20 dvigubų centnerių kviečių. Atskiri masyvai duoda po 30—35 centnerius. Aš kartu su studentu Sliesorlūnu dirbu prie vieno iš ge riausių tarybinio ūkio kombaininin ko Kimballo agregato. Į dieną mes nuimame derlių nuo 25—30 ha. Dirbame, žinoma, pasimainydami kartais po 18 vai. į parą, bet už tat ir uždirbame beveik po šimtą rublių kiekvienas. O maitina mus skaniai — virėjos mūsų studentės! Šauniai dirba ir mūsų krovikai prie mašinų. Studentai Ravinskas,
Atsimenu, dar pradinėje mokyk loje aš galvodavau, kad būsiu mate matikos mokytoja. Nors nuo tada praėjo nemaža laiko, mano noras nepasikeitė. Mokydamasi vidurinėje mokykloje, aš lankydavau matemati kos būrelio susirinkimus, dalyvau davau olimpiadose. O tada, kai ga vau brandos atestatą, jau buvau tvirtai pasiryžusi stoti į fizikos-ma tematikos fakultetą. Ir štai mano ilgai puoselėta svajonė išsipildė. Daugelis kalba, kad aukštoji ma tematika — sausas ir labai sunkus mokslas. Aš manau, kad tai netiesa. Tikiu, kad aukštojoje mokykloje matematika man dar labiau patiks. O jei dalykas mėgstamas, tai kad ir kaip būtų sunku, vlsvien savo tiks lą pasieksiu. A. Platakytė Fizikos-Matematikos fakulteto I-mo kurso studentė
G. DIMAVIČIOTĖ, K. STOSKUS, N. KVARACIEJOTE, A. SIDLAUSKAS, E. MIKULĖNAITĖ, J. ENDRIUKAITIS ir E. VAITKUS.
Laukia m jūsų ,, Dėmesio! Literatūros kabinete įvyks literatūros Ir kritikos būrelio susirinkimas..." — kukli spalvota afiša sustabdo ne vieną studentą, o nustatytu laiku literatūros kabinete jau pilna žmonių. Čia, žiūrėk, nera miai vaikšto faunasls autorius, kurio apsakymai ar eilėraščiai netrukus bus aptariami. Jis Jaudinasi, rūko, jam atrodo, kad visų žvilgsniai įsmeigti į jį... Čia kritikas tikslina recenzi ją, čia grupė žmonių susidomėję kal basi prie rankraščių... Prasideda susirinkimas, karšti gin čai ir svarstymai. Kiekvienas turi sa vo nuomonę, savo skonį ir savo am biciją. .. Tie ginčai tęsiami ir susi rinkimui jau pasibaigus, einant namo ištuštėjustom gatvėm, ir bendrabuty jie negreit dar nurimsta. Literatūros ir kritikos būrelis yra vienas didžiausių ir veiksmingiausių universitete. Čia renkasi žmonės, ku rie savo jėgas bando literatūroje. Didesnė dalis mūsų jaunosios kartos rašytojų — A. Baltakis, M. Sluckis, Just. Marcinkevičius, J. Macevičius ir kt. — savo laiku taip pat buvo šio būrelio nariai. Mūsų būrelio darbo pagrindas — savos kūrybos nagrinėjimas, žanrinė apimtis — ką tiktai kas rašo: turime kritikų ir poetų, prozininkų ir dra maturgų. žinoma, neapeiname ir teo rijos bei meistriškumo problemų. Be to, dažnai ruošiami literatūros vaka-
ral su kitų Lietuvos aukštųjų mo kyklų literatais ir Lietuvos Tarybi nių Rašytojų sąjunga, užmegzti san tykiai su Lvovo universiteto litera tais, rengiamos ekskursijos. Įdomi ekskursija buvo suruošta šį pavasari į Anykščius, Mes pabuvojom pas ra šytoją A. Vienuolį, aplankėm A. Ba ranausko klėtelę, J. Biliūno gimtinę ir kapą, surengėm didelį literatūros vakarą Anykščių J. Biliūno vardo vi durinėje mokykloje. Rugsėjo mėnesi, naujųjų mokslo metų proga pasirodys universiteto literatų almanachas „Šviesų rytą”. Almanache dalyvauja žinomi uni versiteto literatai: V. Dautartas, R. Kašauskas, V. Kasinskas — proza; A. Samulionis, J. Jakštas, J. Semėnas — poezija; A. Trakymas — kri tika ir kt. — viso penkiolika žmonių. Daugiausia energijos, jaunatviškos nuotaikos, įdomių sumanymų ir dar bo formų įneša į mūsų būreli drau gai, atėję į pirmą kursą iš vidurinės mokyklos suolo. Visi, kurie myli lite ratūrą ir meną, kurie patys mėgina savo jėgas šioje srityje, mūsų būre lyje ras palankias sąlygas, bendrą darbą ir paramą. Ateikite pas mus, jaunieji draugail
Kondratas, Kazlauskas, Daunys ir kiti padaro su savo mašinomis per dieną iki 20 reisų, vežiodami grūdus nuo kombaino į grendymą. Grendy muose, džiovindamos ir rūšiuodamos grūdus, pasižymi studentės Danutė Fabijūnaltė, Kristina Racevičiūtė, Milda Kazlauskaitė ir kitos. Apie jas ne kartą rašė ir tarybinio ūkio laikraštis „Socialistinis kelias". Is torijos-filologijos fakulteto studen tai Fomenko ir Paščenko dabar va dinasi. ne studentais, o „šturvalinials" — jiems teko laimė, prižiū
rint vyresniajam kombainininkui, vairuoti galingus stepių laivus — kombainus S-6. Šiomis dienomis tarybinio ūkio kolektyvas, apskaičiavęs savo gali mumus, padidino savo įsipareigoji mus ir pažadėjo duoti valstybei du milijonus pūdų grūdų. Mes nepagai lėsime jėgų, kad šis įsipareigojimas būtų garbingai įvykdytas. Dar kele tas dienų, ir visi kviečiai gulės gren dymuose. Iki pasimatymo, draugai! Povilas Bernotavičius
J. Juškaitls Būrelio valdybos pirmininkas