VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 16-17 (227-228)
*
1956 m. gegužės mėn. 10 d ., ketvirtadienis *
Mūsų draugas ir ginklas Ekonomikos fakulteto komjaunimo organizacija gavo ilšką. Jame kolūkiečiai rašė apie V kurso studento Grašsnkos nekomjaunuolišką elgesį atostogų metu gimtajame olūkyje. Fakulteto sienlaikraščio redakcija nutarė tuojau tat reaguoti į šį signalą. Eiliniame sienlaikraščio nume/je pasirodė straipsnis „Nekomjaunuoliškas elgesys", kuame buvo Iškritikuotas Graščenkos elgesys. Jau tą pačią ieną sienlaikraščio numerį perskaitė beveik visi fakulteto udentai. Nejaukiai pasijuto ir Graščenko, majtydamas, kad > elgesį rūsčiai pasmerkė draugai. Taip sienlaikraštis atėjo ■ pagalbą fakulteto komjaunimo organizacijai. Kiekviename fakultete ar bendrabutyje prie naujo slen■dkraščio numerio visada rasime didelį būrį skaitytojų. DažHai čia kliūva tinginiams, apsileidėliams, paskaitų praleldiI ėtojams, išpuikėliams, o ne vienam skaitytojui tenka ir | ačiam parausti. Daug laiškų gauna ir „Tarybinio studento” redakcija, I kuriuos Ji stengiasi reaguoti: dalį panaudoja laikraštyje, I alį ištiria vietose. Ir visada malonu būna tam laiško autoI ui, kuris sužino, kad iškelti trūkumai yra ištaisyti. Redak■ ja džiąuviasi savo aktyviais korespondentais Ramanausk lite (Medeinos III k.), Mažunaičiu (Gamtos fak. IV k.) ir Bitais. Jų pagalba yra didelė parama laikraščiui. Gegužės 5 d. mūsų šalis plačiai pažymėjo spaudos dieną, flia proga universitete buvo suruošta fakultetų ir bendra■učių sienlaikraščių apžiūra. Ji parodė, kad dauguma sienB.kraščių išaugo savo kovingumu, meniniu lygiu, užmezgė ■laudžius ryšius su studentais. Bet sieninei spaudai dar daug ko trūksta, kad ji taptų ■arai geru studentų draugu, aštriu ginklu. Svarbiausia, ko pasigendame, — tai medžiagos aktua■ino ilr operatyvumo. Štai Istorijos-filologijos fakulteto sien■ ikraštis. Jis gerai apiformintas, turi platų aktyvą, bet dar ■ bal nepilnai atspinįi fakulteto gyvenimą. Tai greičiau al■anachas. Jame visai nėra rašoma apie tai, kaip gyvena ■cademinės grupės, kaip jos dirba, ruošiasi egzaminams, kr planuoja ateičiai. O juk jei nėra grupių, tai nėra ir faki tetol Nemaža tuščių skambių žodžių yra paskutiniame „Ta•binio ekonomisto” numeryje. Kaip galima buvo vedamaja me kalbėti apie Gegužės Pirmąją, užmiršus fakultetą, ne■lodant faktų iš jo gyvenimo? Konkretumo vedamajame Bonomistų organui reiktų pasdmokyti iš „Tarybinio medi :o”. >,■ Sustingo vietoje, neieško naujų medžiagos pateikimo fornn „Tarybinis gamtininkas". I į kovą už sveiką studentų buitį yra tvirtai įsijungę kai kurių bendrabučių sienlaikraščiai ir kovos lapeliai, bet juose riktu vengti didelių ir nekonkrečių straipsnių. I Universiteto sieninės spaudos žodis turi giliau įsiskverbti ■nišų gyvenimą. Tam svarbiausia sąlyga — nuolatinis ryšys su kuo didesniu studentų skaičiumi, su dėstytojais. Tik tuo. kaliu eidami sienlaikraščiai ras naują kovingą žodį ir naują B-mą. Mūsų sieninė spauda turi tapti draugu Ir pagalbi ninku, kovos ginklu prieš tai, kas vis dar mus traukia atgal. ----------------- *■-----------------
Kaina 40 kap.
Lyg ir atjaunė jo senieji univer siteto rūmai. Kie me mirga, klega įvairiaspalvė mi nia, pasidabinusi vėliavomis ir transparantais. Čia rikiuojasi fakultetų kolonos. Protarpiais nu skamba jaunatviš ka daina, galingai plaukia pakili dū dų orkestro muzi ka. Keistai atrodo prorektorius Mltropolskis ir gėlės. Ir nors jos ne tikros, popierinės, priraišiotos ant beržo šakučių, pasirodę plačiam prorektoriaus glėbyje susirinkusių
juokauja su merginomis bendrabu čio Nr. 3 tarybos pirmininkas L. Sa vickas. v Vyriausybinė tribūna. Darniomis gretomis pro ją praeina universiteto kolektyvas. Kolonų priekyje žengia mūsų my limi profesoriai ir dėstytojai, tie,
tarpe sukėlė linksmą klegesį. Greitai jos pabiro visoje didelėje jaunimo masėje. — Lukterėkit. Po savaitės, kitos aš jums galėsiu priskinti tikrų,
kurie ruošia visą šią jaunųjų specia listų armiją. Minutė tylos, ir staiga nuskam ba šventiška pavasario daina. Tai žengia akademinis choras.
A. Šarkio, V. Mažunaičio ir A. Šakalio nuotr.
Valstybinė LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcija ski lbia LTSR aukštųjų mokyklų studentams
Konkursą geriausiam moksliniam darbui parašyti iš Lietuvos TSR ar chitektūros istorijos srities. VILNIUS, I. KONKURSO TEMATIKA Lenino a. 5, Statybos,technikos Lietu LTSR Ministrų Tarybos voj • charakteringieji bruožai Valstybinės statybos bei jos vystymasis XIV— ir architektūros reikalų XVIII amž. (problema): komitetas (konkursui). B- Lietuvos TSR gynybinių 3. Konkursui pristatomo pas atų bei jų atskirų elemen tų vystymasis XIV—XVII amž. darbo apimtis ne mažiau kaip vienas autorinis lankas (25— (problema); J®. Vilniaus reprezentacinių 30 mašinraščio puslapių). Kon (dabartinių karininkų) rūmų kursui pristatoma 3 mašinėle paskutinio perstatinėjimo rašyti iliustruoti egzemplio XVIII amž. autoriaus klausimu riai. Darbai iliustruojami iš imtinai tik fotonuotraukomis (tema); Ą Inž.-architekto Juozo Ka formato 6X9 cm. (Brėžiniai ir marausko kaip restauratoriaus- visa ikonografinė medžiaga tu kon; irvatoriaus bei dailininko ri būti reprodukuota ir patiek veiklos klausimu (tema — me ta nustatyto fotonuotraukų for mato). džiaga monografijai); 4. Pasibaigus konkursui, 5 Prof. Songailos, kaip ar chitekto, darbo ir veiklos Lie pristatyti darbai be atskiro at tuvoje klausimu (tema — me lyginimo pereina Valstybinės LTSR architektūros paminklų džią; a monografijai); 6. Prof. Dubeneckio, kaip apsaugos inspekcijos nuosavyarclitekto, darbo ir veiklos bėn. 5. Galutinis terminas dar Lietuvoje klausimu (tema — bams pristatyti 1957 m. kovo medžiaga monografijai). mėn. 1 d. IISKONKURSO SĄLYGOS III. PREMIJOS 1. Konkurse gali dalyvauti Numatomos sekančios previsi studentai. 2. Konkursui darbai prista mijos: viena premija 1000 rub., tomi su devizu iš penkiaženkdvi antros premijos po 'io Skaičiaus. Kartu pristato mas užlipintas vokas, paženk 750 rub., dvi trečios premijos po lintas tuo pačiu devizu, kuria me Įdėta kortelė su autoriaus 500 rub. Pastaba: Smulkiau sužinoti pavarde, vardu, tėvo vardu, gi mimo metais, adresu, aukšto apie konkurso sąlygas galima sios mokyklos bei fakulteto Valstybinėje LTSR architektū pavadinimu ir kursu, o taip ros paminklų apsaugos inspek patįnurodant vadovo mokslinį cijoje, Vilnius, Lenino a. 5. laipsnį, pavardę, vardą, tėvo Valstybinė LTSR vardą. Architektūros Paminklų Darbai siunčiami adresu: Apsaugos Inspekcija
gRMMMNM
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
SPECIALISTAS Tūkstantis šimtas specialistų
Šiais metais Vidurinės Azijos uni versitetą baigė 1100 jaunųjų specia listų. į tolimąjį Termezą vyksta fizikai R. Movliudova ir R. Maksumova. Nukuso mieste geografiją dėstys N. Izmallova. Dar mokyklos suole svajojo tapti mokytoju-lstoriku N. Azizova ir S. Jusupovas. Šiandien jaunieji istori kai su diplomu rankose išvyksta į Chorezmo ir Bucharos sritis, kur Jų laukia pedagoginis darbas. Rytų fakulteto auklėtiniai toliau stiprins mūsų šalies ryšius su užsie nio tautomis, visų pirma su Indija. N. Muchamedovas studentų savi veiklos koncertuose puikiai atlikdavo indų liaudies dainas. Dabar jis dirbs Maskvoje, Vyriausioje Radijo infor macijos valdyboje. Jaunieji specialistai vyksta ten, kur jie labiausiai reikalingi.
A^ūsų darbas — praktikai Pasibaigė Kauno miesto aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūra, kurioje mūsų SMD išstatė 40 geriausiųjų tiriamųjų darbų. 15 darbų žiuri komisija paskyrė pirmą sias vietas, iš kurių 6 darbai bus pristatyti TSRS Aukštojo mokslo ministerijai premijuoti. Aukštai įvertintas agronomijos fa kulteto III kurso studenčių I. Puzinaites ir I. Kovallūnaltės darbas „Preparato 2,4 DU įtaka LTSR va sarinių javų rajonuotų veislių grūdų kokybei". Ekonomikos fakulteto IV kurso studentas J. Žemaitis nagrinė jo žemės ūkio gamybos išdėstymo ir speciallzavimo Lietuvos TSR klau simą. SMD turi siekti, kad visi moksliniai-tiriamieji darbai būtų praktiškai įdiegiami gamyboje.
MMackoGckuii yHimepcumem Kales pusiasalio kalnuose Kolos pusiasalis garsėja savo įvai riomis -naudingomis iškasenomis. Ta rybiniai mokslininkai čia užtiko apatitų, nikelio rūdų klodus. Daugelis kilmiaviečių jau eksploatuojamos, kitos — intensyviai tyrinėjamos. Praėjusiais metais geologijos fa kulteto hidrogeologijos katedra įsi jungė į TSRS spalvotosios metalur gijos ministerijos vykdomus darbus tiriant vandeningus horizontus, esan čius Lovozlorsko kllmlavletės rajone. Dabar ši katedra ėmėsi tirti Pečengos rajono požeminius vandenis. Hidrogeologiniams tyrinėjimams vadovauja katedros vedėjas prof. O. K. Lange. Tyrinėjimuose daly vauja katedros darbuotojai B. Koževnikova, A. Smirnovą, o taip pat stu dentai, atllekantieji gamybines ir priešdiplomines praktikas. Šiuo metu tyrinėtojai stebi pože minių vandenų susidarymo sąlygas, cheminę sudėtį, vandeningų horizon tų slūgsojimo charakterį.