TCC-YVUOJA /c-ECUŽĖs/"l-3r?j VISLNSALILį PROLETARAI, VIENYKITĖSI
CirENTM MUSŲ UŽDAVINIAI ISTORINIŲ NUTARIMŲ ŠVIESOJE / Partijos ir tarybinės vyriausybės dėmesio, skiriamo mokslui Ir kultūrai Išvystyti, univer siteto kolektyvo Ir vadovybės pastangų dėka, Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo uni versitetas teisėtai gali didžiuotis tapęs svar biausiu respublikos aukštai kvalifikuotų kad rų ruošimo centru. Profesorlų-dėstytojų skaičiumi, katedrų, studentų Ir absolventų skaičiais, savo mate rialine baze ir kasmetine sąmata Vilniaus Valstybinis universitetas užima respublikos aukštųjų mokyklų tarpe pirmaujančią vietą. Tačiau lietuvių tautos, kaip ir kitų tary binių tautų gyvenimas sparčiai žengia pir myn: vystosi šalies gamybinės jėgos, jos eko nomika, auga kultūriniai liaudies poreikiai. O visa tai, kaip nurodė Partijos XX suva žiavimas, iškelia aukštosioms mokykloms, o jų tarpe ir Vilniaus Valstybiniam universi tetui, naujus uždavinius. Visų pirma, šie uždaviniai liečia specialis tų paruošimą. Mokymo-pedagoginlo darbo srityje XX Partijos suvažiavimas reikalavo duoti daugiau paruoštų kadrų, daugiau spe cialistų liaudies ūkiui, švietimui, mokslui. Tam tikslui Vilniaus Valstybiniam universi tetui pirmiausia reikia išsirūpinti kiek gali ma pastovesnius studentų priėmimo kontin gentus, kurie per kelis praėjusius metus ma žėjo. Negali būti mažinami skaičiai specia listų .ruošiamų pramonės reikalams, statybos ir kitoms liaudies ūkio šakoms. Mūsų res publikoje dar trūksta Ir kvalifikuotų mokyto jų, gerai paruoštų nacionalinių kadrų valsty bės aparate. Ryšium su tuo laikas pradėti paruošiamąjį studentų priėmimo darbą ir jį atlikti su di džiausiu dėmesiu, kad konkurso keliu būtų atrinkti geriausieji. Toliau, reikia didinti ir studentų neaki vaizdininkų skaičių, nes: a) tuo pačiu duoda ma galimybė įsigyti aukštas kvalifikacijas dirbantiesiems gamyboje; b) iš karto išlei džiami pilnai paruošti gamybai specialistai. Bet viena kiekybinė pusė reikalo neišspren džia. Reikalinga, kad specialistai būtų pa ruošti aukštu lygiu, t. y. universitete įgytų geras dalykines kvalifikacijas, o taip pat gi liai įsisavintų marksistinę ideologiją, taptų tikrai kultūringais žmonėmis. Tam tikslui bū tina pas mus, sutinkamai su XX Partijos su važiavimo nutarimais, iš esmės pagerinti vi są studentijos mokymo ir auklėjimo darbą: vietoje įsigalėjusių mokiniškų, dogmatiš kų mokymo metodų reikia įgyvendinti kuryOlnes studijas, pakelti dėstytojų Ir studentų savarankiškumą. Reikia kūrybiškai žiūrėti į programas, savarankiškiau ruošti Ir skaityti paskaitas, plačiau jose panaudoti ne tik ta rybinio mokslo, bet ir užsienio mokslo pasie kimus (plačiau studijuoti užsienio literatūrą). Labai svarbu tinkamai organizuoti studentų gamybinę praktiką, ugdyti studentuose sava rankiško darbo įgūdžius. Geresniam mokymo proceso pastatymui būtina pagerinti ir kated rų mokomąją bazę, tinkamai sukomplektuoti laboratorijų įrengimus, o taip pat sudaryti kultūringą aplinką auditorijose, bendrabu čiuose, valgyklose. To pas mus dar gerokai stinga. Studentų horizontui plėsti, kultūrai kelti, proletarinio Internacionalizmo idėjoms stu dentų tarpe stiprinti didžiausios reikšmės turi jų bendravimas su kitų aukštųjų mokyk lų, ypač su Maskvos, Leningrado ir kitų są junginių respublikų, studentais. Todėl reikia plačiau praktikuoti bendras su kitų respubli kų aukštosiomis mokyklomis studentų ir mokslo personalo konferencijas, ekskursijas, meninės saviveiklos kolektyvų ratelių Išvykas ir kita. Mūsų universitete dar per silpnai išvysty tas mokslo-tiriamasls darbas, per maža darbų paruošiama spaudai. Bevelk neruošiami ori ginalūs vadovėliai, paskaitų kursai, o tenki namasi vertimais. Mažai praktikuojama dirb ti mokslo-tlrlamąjį darbą gamybos sąlygomis — kolūkiuose, MTS, tarybiniuose ūkiuose, įmonėse. Apleistas kompleksiškas sprendimas aktualių liaudies ūkio ir teorinių problemų. Dar nėra reikalingo darbo koordinavimo tarp fakultetų ir atitinkamų Mokslų Akademijos institutų.
Daugiau reikia ruošti mokslinlų-gamyblnių konferencijų su gamybos pirmūnais, api bendrinant priešakini patyrimą ir skleidžiant mokslo atsleklmus, pvz., žemės ūkio srityje, pramonės ir žemės ūkio konkrečios ekonomi kos srityje ir t. it. TSKP XX suvažiavimas pareikalavo žy miai išvystyti mokslo-tlrlamąjį darbą aukšto siose mokyklose, pasinaudoti šiame reikale užsienio aukštųjų mokyklų patyrimu. Reika laujama, kad mokslo-tlrlamojo darbo planai butų nukreipti visų pirma į sprendimą stam bių mokslinių problemų, užtikrinančių toles nį mūsų socialistinės pramonės ir žemės ūkio kilimą. Todėl ir Vilniaus Valstybiniame universite te reikės šia kryptimi peržiūrėti visų katedrų tematinius darbo planus, juos pataisyti ir papildyti. Reikia daugiau rūpintis ir mokslo persona lo kvalifikacijų kėlimu. Palyginti su kitų res publikų universitetais, pas mus dar mažas procentas darbuotojų su mokslo vardais ir laipsniais. Ypač bloga padėtis su profesorių ir daktarų skaičiumi. Tai, savo ruožtu, nei giamai veikla į aspirantų ruošimą ir Moksli nių Tarybų darbą. Partija ir vyriausybė sudaro reikalingas sąlygas Ir reikalauja sparčiau ugdyti aukštų kvalifikacijų nacionalinius kadrus. Bet šitos galimybės Iki šiol pas mus dar blogai Išnau dojamos. Prieš mūsų universitetą stovi Ir eilė ūkiš ko pobūdžio uždavinių: visų pirma Bibliote kos rūmų statybos klausimas (sunki bibliote kos • padėtis, susikimšimas, stoka sandėlių); toliau — centrinio šildymo įvedimas pagrin diniuose rūmuose Ir trijuose fakultetuose (Istorijos-filologijos, Ekonomikos Ir Teisės). Prieš mus stovi tolesnis studentų bendrabučių išplėtimo, studentų naujos valgyklos įrengi mo, šoklų bei žaidimų salės įrengimo užda vinys. Reikia vykdyti mokslo personalo bu tų remontą, savo laiku aprūpinti kuru ir rei kalingomis medžiagomis bei kt. Reikia iš es mės pagerinti visą ūklnlo-admlnlstracinlo aparato darbą, užtikrinant greitą Ir tvarkin gą aktualiausių uždavinių vykdymą. Universiteto veiklai visose srityse page rinti yra daug būdų ir priemonių. Svarbiau sios iš jų yra šios: Pirma — kūrybinės iniciatyvos ir atsa kingumo jausmo už savo darbą išvystymas. Kūrybinę iniciatyvą paraližuodavo asmens kultas su savo neišvengiamais palydovais: dogmatizmu, biurokratizmu, formalizmu, eti kečių už laisvai išreikštą mintį priklijavimu, kritikos Ir demokratinės dvasios slopinimu. O tai kliudė ne tik mokslo vystymuisi, bet Ir savarankiško kultūringo žmogaus formavi muisi. XX Partijos suvažiavimas pasmerkė as mens kultą, nurodė jo žalą ir atvėrė pla čias galimybes vystyti visose srityse kūrybi nę iniciatyvą .O tai kelia kiekvieno darbuo tojo atsakomybės jausmą už jam pavestą dar bo barą. Antra priemonė gerinti darbą — lenininių normų praktiškas taikymas mūsų darbe, visų, pirma kolektyvinio vadovavimo įgyvendini mas, partijai vadovaujant, rėmimasis kolek tyvu, komjaunimu, profsąjunga Ir kt. visuo meninėmis organizacijomis. Reikia daugiau gyvo dalykiško kontakto rektorato darbe su dekanatais, su katedromis, su visu mokslo ir administracijos personalu Ir studentija. Mano giliu įsitikinimu, jeigu mes vi si, įsisavinę marksizmą-leninizmą, glaudžiai sutelksime savo kolektyvą, Išvystyslme kūry binę iniciatyvą, savarankiškumą, pakelsime atsakingumo jausmą už pavestą darbą, tai sėkmingai išspręsime sudėtingus aukštajai mokyklai statomus uždavinius. Aš manau, kad tokiu keliu einant Vilniaus universitetas — seniausias Tarybų Sąjungos universite tas —' kaip mokslo ir kultūros židinys įdės svarų Indėlį į komunizmo statybą ne tik mū sų respublikos, bet ir visos Tarybų Sąjungos mastu. J. BULAVAS Universiteto rektorius
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 15 (226)
*
1956 m. gegužės mėn. 1 d., antradienis
Fiziologijos pratybose
Fiziologija — labai įdomi disciplina, kurią šįmet praei name mes, II kurso medikai. Ypač įdomios pratybos, ku rias praveda vyr. dėst. Jurša Pratybų metu laboratorijoj atliekame bandymus su gyvu liais, Išmokstame tyrimo me todikos, kuri bus reikalinga ateityje. Mes matuojame kraujo spaudimą, užrašome pulsą, stebime raumenų susi traukimą Ir darbą, nervų sis temos veiklą. Kas savaitę ruošiami fizio logijos kolokviumai. Dėstyt. Jurša kolokviumus paverčia įdomiais pasikalbėjimais apie sudėtingą Ir įvairiapusišką žmogaus organizmo veiklą. Studentės Palulkytė, Paplrtytė ir kiti atelna visada gerai pasiruošę. Reikia tikėtis. l^ad fizlologijos egzamine antro kurso mėdlkarparodys tvirtas žinias. E. Motiejūnaitė
Kaina 20 kap.
☆
☆
☆
*
koncertuota bendrabučių gyventojai Artinantis studentų pavasarol šventei — festivaliui, stu dentų miestelio gyventojai su sirūpino saviveikla, Jungtlniame bendrabučių tarybų pasitarime buvo nutarta suruošti draugystės vakarą tarp bendrabučių , ir organizuoti saviveiklą.
Guno „Avė Marija". Abu da lykai buvo atlikti meistriškai, kas rodo atlikėjo Išsilavinimą muzikos srityje. 23d bendrabučio styginis kvartetas (A. Klminls, Juodėnas, Japertas ir Maknys) atlie ka meksikiečių liaudies dainą „Taip, taip, taip, ne, ne, ne", „Kaimo polką", valsą „Dobi las" ir „Draugystės valsą". Kvartetą pakeičia vyrų okte tas. Švelniai nuskamba okteto atliekamos lietuvių liaudies daina „Tykus buvo vakarėlis", daina iš klnofllmo „Ištlklm draugai", Novikovo „Nusilei do naktis". Bendrabučių jungtinis or kestras atliko „Sevastopolio valsą", „Polką", senovinį foks trotą. Didžiausio pasisekimo susi laukė saviveiklininkų paruošti „Kupletai", kuriuose buvo apdainuoti tinginiai Ir apsilei dėliai, pagirti pirmūnai. Studentų miestelio estradi nis koncertas praėjo su dide liu pasisekimu. A. Šarkis
Gausiai susirinko visų bendrabučių gyventojai į Aktų salę . Koncertą pradeda Čiurlio nio 23b gyventojos. Išstoja Benevičlūtė. Akomponuojant Medekšytei, ji atlieka dainą iš klnofllmo „Žiogas" ir Šuber to „Serenadą". Ją pakeičia solistė Vaitkutė. Nuoširdžiai ir švelniai ji atlieka „Atsi sveikinimo dainą" Iš klnofllmo „Meilės amžius", šeremetovo „Mylėjau Jus", Ispanų liau dies dainą „Gitara." ir kt. Nutilus audringiems ploji mams, į sceną išeina Krlstapavlčlus. Jis atlieka solo smul Bengia rašyti kursinius ku. Sulaikę kvėpavimą žiūro vai klausosi Jo atliekamas Gamtos fakulteto geologijos Rublnštelno „Melodiją" Ir specialybės IV kurso studen tai šiemet rašo kursinius Ruošiamės egzaminams darbus iš naudingų Iškasenų. Pirmieji kursinį darbą baigė Artėja pavasario egzaminų pė praktikuoja kolektyvinį rašyti studentai A. Gaigalas, sesija, kurios rezultatai pri Išmoktų temų aptarimą. Siste P .Krašauskas Ir A. Misiūnas. klausys nuo to, kaip mes Jai mingai egzaminams ruošiasi Savo kursiniam darbui tenia pasiruošime, kaip kovojame Gaidelis, Endriukaitis, Jaku „Nagulnlo kalnagūbrio hidro dėl žinių įsisavinimo. bauskaitė ir kiti grupės drau termallnės gyslos", studentai Mūsų, teisininkų, antras kur gai. Tačiau mūsų tarpe buvo panaudojo medžiagą ir žinias, sas birželio mėnesį išeina į Ir paviršutiniškai žiūrinčių į įgytas Ukrainoje praktikos praktiką Ir egzaminai vyks ruošlmosl egzaminams- reika metu. Taip pat baigė darbą anksčiau negu paprastai. Jau lą. Grupė sugebėjo sudrausti studentas V. Kolyta, tema kovo mėnesį įvykusiame gru šitokius savo kolektyvo na„Rytų Karpatų hiperbarltų pės susirinkime buvo apsvars rlus, Ir pastaruoju metu pahldrotermallniai pasikeitimai". tytas klausimas „Kaip mes skaltų lankomumas žymiai pa Ketvirto kurso geologai pa ruošiamės egzaminams". Pa gerėjo. siryžę laiku surinkti kursinių aiškėjo, kad dauguma draugų Egzaminai dabar mums nedarbų įskaitas. pradėjo kartoti kursą, ruoštis bus staigmena. įskaitoms. Kad medžiaga būtų A. Valatka giliau įsisavinama, mūsų gruAlg. Digrius
NAUJI
EILĖRAŠČIAI
Pavasariniais motyvais 1. NERIS Pavasaris žalias Nerim atsrovena, Atplaukia ant ledo lyčių nutrintų. Ir džiaugiasi jaunas, ir džiaugiasi senas. Sustoję ant upės stačiųjų krantų.
O upė vis plaukia plati, išsiliejus, Vilnyja jos vandenys tamsūs, drumsti. Nuslysta paviršium paklydėlis vėjas. Ir virpulį lengvą kažkur pajunti. Susnūdusios pušys pakrantėj smėlėtoj Atgyja, suošia džiaugsmingai, jaunai. Rods, pultų į upę štai jos, kad galėtų, Ir plauktų, kur neša žalsvi vandenai...
Jonas JAKŠTAS
Ir kyla troškimas — nusviesti drabužį, Ir širdį, ir sielą išvilkt! — dievaži! Ir te nekrapnoja lietus man, bet ūžia! — Kad likčiau švarus, kaip lašeliai maži.. .
3. VEJAS Žingsniuoju keliu. Telkšo balos, balutės. Klegena upeliai maži pagrioviais.' Jau kalas daigelis pro šylančią plutą, Ir gluosniai prie kelio tuoj pumpurus skleis. Iš dunksančių toly miškų atskubėjęs. Sušvilpia iš karklo sukta dūdele, Sutaršo man plaukus nenuorama vėjas. Nuplaukia upelio greita srovele...
Bet greitai pakyla, pabūgęs, kad gali į krioklį įvirst, nusipurto lašus Ir, griebęs nuo kelio sutrintą šiaudelį, Nusviedžia j šalį supykęs, niršus.
O upė vis plaukia per bundančią žemę. Vagų išsiilgusią — lygių, plačių. Pavasaris žalias Nerim atsrovena. Atplaukia ant lūžtančių ledo lyčių...
J r vėl štai tolyn per laukus nudulkėjo. .. O ai vis į priekį einu ir einu. Ir noris pavyti pavasario vėją, Pavyt ir palikti toli už kalnų!
2. LIETUS Krapnoja šilti ir smulkučiai lašeliai, Minkštais debesėliais erdve atplaukiu, Išprausta nusvirusią beržo galvelę, Pagirdo žolytę grumstėtam lauke.
4. DAIGELIS Išdygo daigelis gležnutis ir jaunas. Bet greitai praaugo draugus jis visus. Ir vėjai jį drasko, ir lietūs jį plauna, O jis vis aukščiau tiesia galvą drąsus.
O aš jau kiek laiko niūrus slampinėju — Kankina jos žvilgsniai nuliūdę, geri. .. Vis krinta, ir krinta lašeliai paveju, Lašeliai — kaip ašaros josios tyri. ..
Tegu jis praranda nei savo viršūnę — Dailus gal nebus — bet svarbiausia ne tai — Jisai nenumirs — tankios šaknys ja tūno, Įaugę į žemę giliai ir tvirtai.