VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
GINA DIPLOMINIUS DARBUS
Vilniaus valstybinio v. kapsuko vardo unive rsiteto partinio biuro, REKTORATO, KOMJAUNIM O IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ls|r. 14 (225)
*
1956 m. balandžio mėn. 19 d. ketvirtadienis
Kaip mes ruošiame atvirus partinius susirinkimus
*
Kaina 20 kap.
Moksllnėje taryboje
Šiomis dienomis įvyko Uni I Atviras partus uždavinius. versiteto mokslinės tarybos po Įinls suslrlnI. ZAKSAS Ypač vertingą sėdis. Jo dalyviai buvo supa Blmas — svar IFF partinio biuro sekretorius medžiagą sutel žindinti su TSRS Aukštojo ius įvykis viso kė komisijos na mokslo ministro įsakymu, pa likulteto kolektyvo gyvenime. riai komunistai drg. drg. gal kurį patenkinamas prof. I)ėl to jam turi būti rūpestin- Bendžlus, Chrlstiansen, ne dr. Jono Bučo pareiškimas I ai pasirūošta. Visų pirma partiniai dėstytojai drg. drg. atleisti jį iš rektoriaus pareigų Ivarbu, kad atviro susirinkimo Laučka, Zaborskaitė, Žu ryšium su pablogėjusia svei I fenotvarkėje būtų įtraukti kas ir kt. Komisijos darbas, kata ir nauju universiteto rek I ktuallausieji klausimai, domi- ruošiant medžiagą partiniam toriumi skiriamas LTSR Moks I antleji kaip komunistus, taip susirinkimui, turėjo teigiamą lų akademijos narys-koresponI ■ nepartinius draugus. poveikį katedrų darbui, mobi dentas, docentas, mokslų kan Juozas Bula dėstytojus. Jau paties didatas I Patyrimas parodė, kad daly lizavo kiškas klausimų nagrinėjimas tikrinimo metu pagerėjo pa vas. Kalba mokslinės tarybos pir I riklauso ne tik nuo dlenotvar- skaitų kokybė. mininkas prof. dr. J. Bučas. lės. Svarstomų klausimų paAtviri partiniai susirinki — Draugai, leiskite Jūsų Buošimui ^peikia įtraukti kuo mai, vykę rudens semestre, su vardu naują uni Bldesnį' aKtyvistų — komunis- kėlė didelį susidomėjimą fa versitetopasveikinti rektorių drg. Bulavą ■■ ir nepartinių draugų būrį. kulteto profesorių ir dėstytojų Ir palinkėti Jam sėkmingo dar Buo tikslu mes biuro posėdyje kolektyve. Ypač skaitlingas at bo vadovaujant Vilniaus Vals ■ įtvirtinome komisijas, ku- vykusiais nepartiniais draugais tybinio V. Kapsuko vardo uni ■oms buvo pavesta paruošti ir aktyviai praėjęs buvo atvi versitetui. (Plojimai). liausimus planuojamiems atvl- ras partinis susirinkimas, ku Draugas Bulavas seniai ži ■ems susirinkimams. į koml- riame buvo apsvarstytas kated nomas kaip turįs didelį prakti ■jų sudėtį buvo įtraukta eilė rų darbas gerinant paskaitų nį patyrimą vadovaujančiame komunistų ir nepartinių drau- kokybę. Drg; Bulavas 1940— Hų. Antai, polltlnlam-masiniam Žinoma, dar ne viskas fakul darbe. 1941 mokslo metais buvo Vil ■irbui grupėse išanalizuoti bū tete tvarkoje. Vis dar kąj kur niaus Valstybinio universiteto vi' sudaryta komisija iš 11 prileidžiamos klaidos vystant prorektoriumi mokymo ir Bnonių. Komisija, vadovauja politinį-masinį darbą grupėse, mokslo reikalams. Po Didžio ma partbiuro sekretoriaus pa įtraukiant studentų aktyvą, vi jo Tarybų Sąjungos tautų Tė vaduotojo polltmaslnlam dar- suomenines organizacijas į ši vynės karo drg. Bulavas akty Kil drg. Mltropolskajos, patlk- svarbų politinės veiklos barą. viai įsijungė į darbą LTSR ■no dėstytojų vykdomą darbą Deja, kai kurių dėstytojų skai Mokslų akademijoje, kur ligi ■■upėse ir pateikė dalykiškas tomose paskaitose dar yra šiek šio laiko dirbo vadovaujantį ■askaltas. Į komisiją, ruošusią tiek dogmatizmo, paviršutiniš darbą, pradžioje Teisės moks k aušimą apie katedrų uždavi- kumo. Tokios paskaitos neska lų instituto direktoriumi, o n us gerinant paskaitų kokybę, studentų atskirų mokslinių paskui Ekonomikos instituto b|vo įtraukti 17 aktyvistų: de- tina problemų iškėlimui, analizavi direktoriumi. Ir todėl aš giliai ka nas drg. Meškauskas, kated- mui ir dėl to jos neįdomios. įsitikinęs, kad, vadovaujant drg. rų vedėjal . „ drg. _ Potapo- Partinis biuras su fakulteto drg. Bulavui, Vilniaus Valsty vis, Stepanovas, Matlušenko, komunistų ir nepartinių akty binis V. Kapsuko vardo uni L kšlenė, Dumčius, Dundulis, vo pagalba kovos prieš šiuos versitetas toliau kils ir stiprės. La učka ir kiti. Komunistams trūkumus ir mes bendromis jė Kartu kviečiu visus padėti drg. pa "uošti klausimą padėjo 9 ne gomis įvykdysime savo priim Bulavui šiame dideliame Ir rtiniai draugai. Visi draugai atsakingame darbe, partinei gavo konkrečius uždavinius: tus nutarimus. organizacijai vadovaujant. Mes pasiryžę atiduoti visas (Plojimai), pabuvoti paskaitose, katedrų Atsakomąją kalbą pasakė pAėdžluose ir išnagrinėti esa savo jėgas ir sugebėjimus sėk mą padėtį. Kaip parodė faktai, mingai įgyvendinti TSKP XX universiteto rektorius, LTSR (jĮmgai sąžiningai ėmėsi dar- suvažiavimo nubrėžtus užda Mokslų akademijos narys-korespondentas Juozas Bulavas. bo Ir gerai atliko jiems paves- vinius.
DARBAI
IB
Ž O B ŽII I
svarstoma narių kūryba. Prie-, skaičius. Kodėl? Viena, dau šingu atveju būrelis nelieka guma, gal būt, „išsirašė”, t. y. kūrybiniu būreliu. Valdyba sa subrendo, apsisprendė, įverti vo narius turi skatinti rašyti no savo jėgas ir pamatė, kad ir reikalauti Jų kūrybinės ata jų gyvenimo kelias — ne lite skaitos. Ką gi daugiau veiks ratūrinis darbas. Antra, būre literatai, jei ne rašys, jei ne- lyje įsisvyravo, vėzdo kritika". 1. ALMANACHAS nagrlnės savo pasiekimų ir Kaip pavyzdį galiu paminėti |Į\TORIU visų pirma keliais trūkumų? susirinkimus A, Lukšą, recenzavusį SurgaljB" žodžiais paliesti pirmo kalbės apieIštisus klasikų meistrišku laltės eilėraščius. Lukša nepa kurso literatų darbą. Visi bū mą ir teorijos klausimus? Man rodė reikiamo jautrumo, ne relio nariai turi vienodas tei atrodo, 10 metų galima klau pilnai suprato poetę. Surgaises, visas būrelis ruošiasi iš- sytis geriausių profesorių pa laitės eilėraščiai neatitiko jo Jsflsti literatūrinį almanachą skaitų apie literatūrą, iki kau asmeninių reikala ir patys pirmakursiai kalti, lų persisunkti teorijos žinoji susidarytų ir jis pasiūlė autorei ne kad nėra reiklūs sau, kad ma mu ir neparašyti nei gero ap vimų berašyti. Panašių recenzentų žai dirba ir nesukuria kūrinių, sakymo, nei eilėraščio. Būrelio susirinkimuose yra buvę ir vertų spausdinti tame aimana nariai turi augti kūrybiš daugiau. Meskime vėzdus, che Nė vieno jų kūrinėlio al kai, literatūros teorijos klau draugai! Doras, sąžiningas li manacho redkolegija negali simus kelti sąryšyje su savo teratas turi mokėti džiaugtis panaudoti,^skyrus J. Apučio kūrybine veikla. O po to jau draugo pasiekimais, liūdėti dėl vaizdelį. ekskursijos ir kt. jo nesėkmių. Negalima Gor Kas tas „žurnaliukas", apie susitikimai, Savo kūrybos nagrinėjimas — kio ar Majakovskio sugretinti kuri rašoma straipsnyje? Tai tai ne vidurinės mokyklos dar su mūsų literatais ir po to da kuriidai, kurie buvo surinkti bo stilius! Ir rašytojų, kom ryti išvadas pastarųjų nenau skubotai ir vėliau, apsvarsčius pozitorių, ir dailininkųirsąjun š-omjaunimo komitete, buvo ga svarsto savo narių kūrinius, dai! Būrelyje jaučiamas tam tik pripažinti silpnais ir nevertais iškelia teigiamas puses ir tru ras suskilimas. Atskiri jo na pateikti skaitytojui. riai. kaip drg. Pakalniškis, Mes, almanacho redkolegija, kumus. Kiekvieno literato augimas kaip įmanydami kritikuoja bū manome, kad geriau rinkti kū rinėlius visus metus Ir žiūrėti .visų pirma turi būti individua- relio darbą, bet nė piršto ne ne Į kiekybę, o į kokybę. Ne ’lus. Literatas turi įobulinti pajudina. kad jį pagerintų. galima juk į almanachą kišti savo kūrinius, lavintis, susida Pakalniškis vadovauja alma visko, kas pakliuvol Ir jį iš ryti marksistinę pasaulėžiūrą, nacho kritikos skyriui, tačiau tiktų panašus likimas, kaip augti kaip žmogus. Žinoma, į visą šį darbą jis žiūri skep pirmakursių „žurnaliuką”. O čia reikalinga valia, darbštu tiškai, ir iki šiol dar nepa geros medžiagos taip pat nėra. mas, kantrybė. O būrelis — tai ruošė nė vieno kritikos Kaltinti, žinoma, reikia visus kolektyvas, kuris jam padeda straipsnelio. tuos, kas rašo. Kur dingo kū ir vertina jo darbus. Mano nepaliestų būrelio rybinė ugnis tokių literatų, darbo klausimų liko daug. No 3. „VĖZDO KRITIKA” kaip Rutė, Trimonis, Stepšys? rėčiau, kad pasisakytų kiti li Kodėl jie nerašo arba rašo ASKUTINIU laiku lite teratai, lietuvių literatūros ka daug silpniau negu pirma? ratai blogai lanko būre tedros dėstytojai, studentai. 2. DĖL DARBO FORMOS lio susirinkimus, atsiranda Kūrybinių literatūros jėgų au AGRINDINE darbo for- draugų, nebenorinčių duoti gimas — svarbus visų reika .. ma būrelyje yra ir turi svarstyti savo kūrybą. Mažėja las. R. KAŠAUSKAS būti susirinkimai, kurių metu ir „energingųjų” pirmakursių Pereitame „Tarybinio stu dento” numeryje talpintas straipsnis „Nuo žodžių prie darbų” verčia mus, universiteto rašančiuosius, giliai susimąstyti ir padis kutuoti kai kuriais klausi mais.
Prasidėjo diplominių darbų gynimas mūšų universitete. Pirmieji savo darbus pateikė lietuvių literatūros katedros diplomantai: Ra dzevičius, Zabotka, Martišius, Jovaišas. Šio mis dienomis savo darbą tema „S. Nėries Tė vynės karo meto lyrikos kompozlja" sėkmin gai apgynė studentas Malaiška. Visų diplomantų darbai įvertinti gerai ar ba labai gerai. Žurnalistikos specialybėje šiais metais diplominių darbų gynimas pradėtas V. Lei paus diplominiu darbu, nagrinėjančiu kuku rūzų auginimo perspektyvas ir jų propagavi mą Utenos rajono laikraštyje. Sis darbas įvertintas labai gerai. J. Mikuckas
Nuotraukoje: geologas Petrulis atlieka analizes savo diplominiam darbui.
Universitetas šventė sukaktį
SESIJĄ SUTINKAM PASIRUOŠĘ Jau semestro pra džioje kurso pirminė komjaunimo organi zacija, svarstydama žiemos sesijos rezul tatus, numatė priemo nes pavasario egza minų sesijai pasireng ti. Žinodami, kad pa skaitų lankymas be veik visada nulemia pažangumą moksle, kurso komjaunuoliai ėmėsi paskaitų lanky mo kontrolės. Akade minėse grupėse buvo pasiirta po vieną žmogų, kuris nuolatos informuotų kurso komjaunimo biurą, kaip lankomos mark sizmo-leninizmo ir lo tynų kalbos paskai tos, nes iš šių dalykų bus pavasarį egzami nai. Komjaunimo biuras visada išaiški na paskaitų praleidi mo priežastis. Visas mėnuo, kai kurso komjaunuolių iniciatyva leidžiamas savaitinis paskaitų lankytno biuletenis, kuriame skelbiami paskaitų praleidinėji
J. Stepšys II k. pirminės komjaunimo org. sekretorius
APLANKĖME KOLŪKĮ
CHEMIKU INICIATYVA
Apie 40 Gamtos fakulteto saviveiklininkų dviem automa šinom nuvyko į Vievio rajono Salomėjos Neries vardo kol ūkį. Kartu su jais vyko du Chemijos fakulteto tektorlal, perskaitę paskaitą „Chemija ir stebuklai". Kolūkiečius labai sudomino pranešimas, o ypač bandymai, įrodę „stebuklų" nepagrįstumą gamtoje ir vi suomenėje. Po paskaitos Gamtos I ir II karšų studentai-saviveiklinlnkai koncertavo kolūkio septyn metės mokyklos scenoje. Ypač gausių aplodismentų susilaukė studentai P. Bočkus ir J. Vir bickas, akomponuojant akorde onu padainavę kupletus apie S. Neries kolūkį ir jo šefus
Neseniai įvykusiame Chemi jos fakulteto komjaunimo su sirinkime daugelis studentų pasisakė už nuobodžių, daž niausiai formaliai pravedamų politvalandėllų pakeitimą po kalbiais apie chemlkos specia lybę, informacijomis apie pas kutinius mokslo laimėjimus, tarybinio žmogaus moralinį veidą ir kitais aktualiais, busi mąjį specialistą dominančiais klausimais. Vieną tokį įdomų pasikalbė jimą surengė trečio kurso che mikai. Dėstytojas Solovjovas nuoširdžiai ir turiningai pakal bėjo apie tarybinio žmogaus moralę. Gausiai pasisakiusieji draugai pasiginčijo, pasidalijo savo nuomonėmis. Panašų pasikalbėjimą „Apie tikrąjį žmogų" numatė sureng ti ir II kurso chemikai. R. šalčius
Balandžio 14 d. Ekonomi kos fakultete buvo organizuo tas susitikimas su neseniai grį žusiais iš Pietų Amerikos lie tuviais Zuoku ir Lekavičium. Pasiklausyti grįžusių draugų įspūdžių gausiai susirinko ir kitų fakultetų studentai. Tribūnoje drg. Zuokas. Jis pasakoja: — Aš buvau paprastas dar bininkas, beveik nelankęs jo kios mokyklas. Todėl, gal būt, sunkiau man bus išreikšti sa vo mintis, tačiau vis dėlto nors trumpai papasakosiu tai, ką mačiau gyvendamas Brazili joje. Jis papasakojo apie lietuvių gyvenimą ir darbą kavos plan tacijose, apie jų menką uždar bį, keliamus streikus.
Praėjusį šeštadienį į univer siteto Aktų salę gausiai susi rinko studentai ir dėstytojai. Tą dieną universitetas šventė metinę sukaktį nuo tos dienos, kai Jam buvo suteiktas įžy maus Lietuvos sūnaus — revo liucinio veikėjo V. Kapsuko vardas. Platų ir įdomų pranešimą apie V. Mickevičiaus-Kapsuko gyvenimą ir revoliucinę veik lą padarė universiteto vyr. dėstytojas drg. Šarmaitis. Po pranešimo įvyko univer siteto Liaudies dainų ir šoklų ansamblio koncertas.
mo „rekordininkai”, piešiamos jų karika tūros. Svarbiausias pava sario rūpesčių objek tas — tai kursinis darbas, kuris iš II k. daug laiko ir kruopš taus darbo. Tačiau jau didelė studentų dalis sėkmingai for suoja ir šį darbo ba rą. Tai, kaip įprasta, daugiausia mokslo pirmūnai: A. Trakymas, V. Žulys, T. Venclova, A. šernlutė, A. Sluckaitė, A. Samulionls, B. Sargautytė ir daugelis kitų. Sėkmingai išlaiky ti pavasario sesiją — kurso garbės rei kalas. Todėl visos jėgos, o taip pat ir visos priemonės ski riamos jam. Kiek tos priemonės ' veiksmin gos, parodys sesijos rezultatai.
Po programos sekė linksmo ji dalis — šokiai ir žaidimai, kur studentai ir kolūkio jauni mas nuotaikingai pašoko eilę polkų, suktinį bei kitus lietuvių liaudies šokius. Mes taip pat susipažinome su šio kolūkio pirmine komjau nimo organizacija, jos veikla, numatėme konkrečias priemo nes Jos darbui pagerinti. Kol ūkio daržininkams padovano jome stakles durpių pūdinlo puodeliams gaminti. Tai jau nebe pirma Gamtos fakulteto studentų bei perso nalo išvyka į universiteto še fuojamą kolūkį. P. Vaitiekūnas Gamtos fak. Vietkomo šef. sektoriaus vadovas
Susitikimas su grįžusiais į Tėvynę Lekavičius kalbėjo apie Urugvajaus lietuvių gyvenimą. — Labai sunki tenai yra jaunimo būklė. Daugelis dar bininkų vaikų jau nuo 5 metų amžiaus yra priversti uždar biauti, — kalba Lekavičius. — Urugvajaus universitete nemokama jokių stipendijų. Tame universitete mokosi ir lietuvių, kurie labai nori už megzti ryšius su Lietuvos stu dentais. Aš esu atsivežęs kele tą adresų, kurių adresatai la bai pageidauja palaikyti ryšius su agronomijos fakultetų stu dentais. Vakaro pabaigoje Zuokas ir Lekavičius atsakė į gausiai pa teiktus studentų klausimus. St. Patackas
Gamtos fakultete įvyko IX mokslinė konferencija, skirta TSKP XX suvažiavimui pa žymėti. Konferencija vyko trimis sekcijomis. Buvo perskaityta 23 pranešimai iš geologijos, geografijos ir biologijos mokslų srities. Konferencijoje gausiai dalyvavo svečiai iš Odesos, Lvovo, Leningrado, Kijevo ir kitų respublikų aukštųjų mokyklų. Jie taip pat aplankė miesto įžymybes, susipažino su uni versiteto istorija, aplankė muziejus, bibliotekas. N u o t r a u k oje.- grupė svečių su Gamtos fakulteto studentais prie fakulteto rūmų. M. Vyto nuotr.