ę
^ISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
> > > > ►
■8
O
a
>
TUOENT
>
> > J >
5
h’r. 13( 224]
Vsevolodas Grigorjevičius ILJINAS
1956 m.
medicinos institute, kurį baigė 1936 m. Nuo 1936 iki 1946 m. drg. Iljinas dirbo Krasnojars ke, o 1946 m. V. G. Iljinas ko mandiruojamas į Vilnių orga nizaciniam ir pedagoginiam darbui. Dirbdamas LTSR Svei katos apsaugos ministerijoje, jis daug padarė respublikos medicininių įstaigų laboratori jų darbui pagerinti. Nuo 1948 m. drg. Iljinas dirba intensyvų mokslinio tyri mo ir pedagoginį darbą aukš tojoje mokykloje. 1950 m. jis apgynė kandidatinę disertaci ją, o vėliau nagrinėjo antibio tikų poveikį makroorganizmui. Jis yra autorius eilės vertingų mokslinių darbų, skaitytų kon ferencijose ir paskelbtų spau doje. Paliko mus kūrybinių jėgų žydėjime didelis specialistas, puikus pedagogas, organizato rius, komunistas, atidavęs sa vo jėgas jaunųjų gydytojų auklėjimui Vilniaus Valstybi niame universitete. Visam laikui lieka mums V. G. Iljlno — gydytojo-visuomenininko, kuklaus ir jautraus draugo atminimas.
balandžio mėn.
10 antradienis
IAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
Plėsti ryšius su gamyba
Kuklių svajų kolegoms
>
I Jokslas. yrą, pagimdytas ktlkos ir atsirado kaip at1 /mas į praktinius gyvenimo 1 alavlmus. Jo vystymasis a ) tik ir nukreiptas gyvenlio reikalavimų. Vieninteliu ■aliniu mokslo tikslu yra lomenės, o ypač gamybos slklų, patenklnifhas. Dėl to :slo ryšys ir bendradarblaas su gamyba, iš vienos > įs, teigiamai veikia į gamyvystymąsi, — mokslas _ įurtina praktiką, o, iš kitos is, iškeldama prieš mokslą js klausimus ir reikalau> i jų išsprendimo, praktika ia mokslą pirmyn.
i
* ■
> r
I s i
l i i
>KPmūsų XK Suvažiavimas pa•likosi dėstytojai, stu•jo mokslo ir praktikos sąel;al, laborantai, čia šuteitrūkumus, kurie pašapasiian.a>jeirpraktiška pagalba mūsų sutrikimus darbe. nantemijos atskirus techfakultetas palaiko oBglnlame procese, gerinant su mūsų miesto echųlų irryšį gamyklų laboratorijų onės įmonėmis: fabrikais artą,i", atliekant svarbias ana„Puntukas". zes. Darbas paprastai„Pergapagy plataus vartojimo elektroti ja pavasarį, kai ketvirto kurikos reikmenų gamykla, fltudental atlieka gamybinę ros skaitiklių gamykla, raktlką. Praktikantai padeda cevičiaus įskiepyti vardo odos-avaarbininkams naujus komblnatu, Vito vardo amybos metodus, pagerinti araių fabriku kt. įmonėse tskirų procesųir technologiją, rltaikyti naujus analizės me ldu Pavyzdžiui, elektros kaltlklių įmonėje studentairaktikantai padėjo įsisavinti ašjįfviųjų plėvelių ant metallletalių gavimo būdą, gaoje „Puntukas" — pašarimtus sutrikimus ketaus
lydymo technologiniame proce se. Per pastaruosius metus yra nemaža tokių pavyzdžių. Be to, buvo atlikta eilė diplominių darbų, daugiau ar mažiau su sijusių su gamybos poreikiais. Tai darbai kailių apdirbimo ir rauglnimo srityje (vadovas chem. mokslų kandidatas J. Ku daba) ir galvanostegijos srity je — elektrodinių procesų ty rimas prie metalų elektrokristalizacijos (vadovas prof. J. Matulis). Bendradarbiavimo su gamy ba darbas galėtų būti dar sėk mingesnis ir naudingesnis, esant geresniam ir teisinges niam sutvarkymui. Tai. ką at lieka fakultetas, yra, iš esmės, „šefų" darbas (kaip jį vadina oficialiose ataskaitose), o ne bendradarbiavimas su gamyba. Mokslo bendradarbiavimas su gamyba — tai abipusis suin teresuotumas, savitarpis su pratimas interesų ir tikslų vie ningumo. įmonės ir jų vadovai dažnai kelia klausimą vienaša liškai: bendradarbiavimas su gamyba — universiteto reika las, o jų reikalas — vykdyti planą ir užsiiminėti einamai siais reikalais. Suprantama, nušviečiant klausimą, bendradarbiavitnas virsta šefavimu, kuriuo suinteresuotas tik uni versitetas. O įmonės kreipiasi pagalbos tik vykdant sudėtin gas analizes. Tai viena medalio pusė. Yra ir kita. Mums, Chemijos fakulteto'darbuotojams, dažnai tenka išgirsti tokį klausimą: „Kokie jūsų darbai įdiegti į ga mybą?" Atsakymas būna labai paprastas: darbų, įdiegtų į ga mybą, beveik nėra. Kuo gali ma paaiškinti tokią padėtį? Iš vienos pusės, ,,... mokslo ryšys su praktika, su gamyba anaip tol ne visada turi tą tiesioginį charakterį, kaip neretai galvo jama: .mokslo uždavinių iš-
Mūsų universitetas praėjusiais metais paruošė grupę geologų, kurių 11 paskyrimus gavo į Vakarų Si birą. Šiandien spausdiname dviejų iš jų — Meilės ir Valentino Tilvyčių — dienoraščio ištraukas.
VIII,2. Ir taip mes — geoogai. Atvažiavom į tolimąjį štalioską. Paskyrė į Ūsą. Kol <as tai nieko nesako. VIII.8. Skrendame į ekspelicljos vietovę. Žemai vingiuoa Tomė, geležinkelis. Iškyla calnai, apaugę įdomiais me čiais. kurie panašūs į žvakes, — tai pichta (taigos eglė). Nu;ileidžiam į nepažįstamą vietą. Daikįus perkraunam į karabazą taipivadinamas arklio traukianas j'aivas). VIII. 10. Darbovietė toliau. Jojam. Žolė sulig arkliu. Ap• pinta uodai. Tolumoje paslrolo nameliai — mūsų būsimoji jfietinė. 500 metrų ilgio ir 100 metrų pločio iškirtime sto.i aštuonl iš rąstų suręsti nanellai: geologų būrio „konto
ra", parduotuvė, bendrabutis, pirtis, kepykla ir trys gyvena mieji namai. Gyvenvietėje yra šuo. gaidys, katinas ir arklys. Antrą arklį prieš porą dienų sudraskė meška. VIII. 13. Susipažįstam su čia augančia žole, kurios skonis primena svogūną ir česnaką; žolė vartojama kaip prieskonis. Vakare einame į pirtį, kuri ne blogesnė už lietuvišką kaimo pirų> VIII.23. Praeitą naktį buvo labai stiprus vėjas. Atrodė, kad nuneš namuką su jo gyven tojais — dviem jaunais geolo gais. Medžioti yra ką: daug ož kų, valdšnepų, ančių, kurtinių. Vietiniai žmonės labai geri me džiotojai. Valkai iš pat mažens
sprendimas — pagalba gamy bai Ir tų ar kitų gamybos kliū čių pašalinimas...“ ir „Moks lo ryšys su praktika labai įvai rus ir labai dažnai ne tiek be tarpiškas. . (Nesmejanov A., „Nauka 1 proizvodztvo", „Komunist", Nr. 2, 1956 m.). Iš kitos pusės, visiems supranta ma, kad, norint kokį nors dar bo metodą įdiegti į gamybą, reikia jį kruopščiai patikrinti ne tik laboratorijoje, kur ban dymai praeina idealiose sąly gose. bet ir pusiau gamybinėse sąlygose, t. y. sąlygose, labai artimose gamybai. Mes tokių galimybių fakultete kol kas neturime, todėl kai kurių prak tiškai vertingų mūsų dėstytojų ir studentų darbų įdiegimas pasilieka laboratorinėje tyrinė jimo stadijoje ir nenueina iki gamybos. Sis klausimas gali būti išspręstas išimtinai ga myklinių laboratorijų pagalba. Galima išspręsti šį klausimą ir kitu keliu — įrengiant fakul tete nedidelę tyrinėjimo labo ratoriją, aprūpintą kai kuriais gamybiniais įrengimais. Visiš kai reali galimybė įrengti to kią laboratoriją fizinės chemi jos katedroje, kur nagrinėjami klausimai, susiję su galvaninių cechų darbu eilėje respublikos gamyklų. Tokios laboratorijos organizavimas turi padaryti ne tik realesniu ir konkretesniu bendradarbiavimą su gamyba, bet ir pagerinti mūsų išleidžia mų specialistų, didelė dalis ku rių, pabaigę mokslą, nueina dirbti į pramonę, paruošimo kokybę. Tuos trūkumus mūsų fakul teto darbe pilnai galima paša linti. Tik bendradarbiaudami su gamyba mes galėsime sėkmin gai įvykdyti TSKP XX suva žiavimo Iškeltus mokslo ir pra monės išvystymo uždavinius. D. Skllarinskls Chemijos fakulteto -vyr. dėst.
Iš gyvenimo, piliečiai. Aš kažin ko nenorėčia: S. m. balandžio mėn. 2 d. Greitai baigsiu unlverką po ilgos ir sunkios ligos mirė (Apie tai svarstyti nėr ko), Medicinos fakulteto dekanas, Ir, Jei Vilniuje neliksiu, medicinos mokslų kandidatas, Į rajoną dirbti vyksiu. docentas Vsevolodas Grigorje (Mat, rajone — toks jau Iljinas, TSKP narys. laikas — vičius Drgx V. G. Iljinas gimė Diplomuotų kadrų reikia). 1908 m. Vladimiro gub. Kovrovo mieste, tarnautojo šeimo Metelius ten padirbėsiu, je. Pinigus kason vis dėsiu, Aukštąjį medicinos mokslą įsirengsiu gerą butą, Grupė draugų drg. V. G. Iljinas gavo Omsko Kad jauku ir šilta būtų, Parsivesiu bobą storą, Apsitversiu daržą tvora. Iš tarnybos kai sugrįšiu Aplankėme gamyklą Paršui pilvą pakasysiu, Savo ūkį apžiūrėsiu Antro kurso žurnalistai su kol pagaliau visa pagaminta Ir pietaut prie stalo sėsiu. organizavo ekskursiją į elekt produkcija suplaukia į surin rotechnikos gaminių fabriką kimo cechą. Čia atskirai pa Po pietų, kai būsiu sotus, „Elfą". Iškart, patekę į di gamintos patefono dalys suren Virsiu sofon padrybsoti. džiulį fabriką, suglumome, — kamos ir gaunami elektriniai Prisiminsiu aš tą laiką. per mašinų dundesį, triukšmą i patefonai, kurie, praėję pro Kai širdim buvau dar vaikas, negalime susikalbėti. Pamažu kontrolierių rankas, patenka Kai dar įskaitos rūpėjo. apsiprantame. Ekskursijos va į visas šalies parduotuves. Kai galvoje švaistės vėjai, dovas veda mus iš cecho į ce Fabrikas dabar pradėjo ga Kai trdnklaus po miesto klubus, chą. supažindina su darbo minti naujus elektrinius pate procesu. Fabrike dabar gami fonus, dvigubai mažesnius už Šokdavau, kiek leido ūpas, nami elektriniai patefonai, anksčiau leistus. Mes matome Kai pliauškiau vis apie kaimą, magnetofonai, motorai skalbi gaminant atskiras dalis pate mo mašinoms ir dulkių siurb fonui. įdomu, kad tame pa Jojo gerbūvį ir laimę. Galvai oi .oi, buvo riesta! — liams. Pirmuose cechuose ma tefone prie adapterio galvutės Vis sukau kaip likti mieste.. . tome gaminant atskiras pate bus pritvirtintos 2 adatos, fono detales: metalines ir viena ilgai grojamom plokš Prisiminsiu, atslduslu, Dūmais į lubas papusiu, plastmasines — patefono telėm, kita paprastom. Adatos Kortų paimsiu kaladę rankenas, adapterio galvu pasižymi dideliu patvarumu ir Ir eisiu pas draugą Tadą. nenudyla. Elektrinis pa tes adatai ir kt. Yra maši ilgai) tefonas, baigus groti plokšte Ten sulošim proferansą, nų, kurios paleistos dirba be lę, pats automatiškai išsijun Pasvarstyslm, ar avansą žmogaus priežiūros; jos ga gia. Greitai nauji elektriniai Greit mokės, ar oras mainos, mina patefono adatėles, varž patefonai pasirodys pardavi Ar nekilsią bulvių kainos.. . me. telius ir kt. Vakare namo pareisiu, Ekskursija visiems dalyva-_ Katilą vandens užkalsiu, Pradžioje grubiai pagamin O žmonelė bus maloni vusiems labai patiko. tos detalės kituose cechuose Ir paruoš man, šiltą vonią. . . šlifuojamos ir apdirbamos, V. Leonaitė * I Iš gyvenimo, piliečiai, Tiktai vieno tenorėčia: įgytos žinios brangesnės Gero buto, Barborytės, Kasdien Judru ir gyva uni Studentai, suprasdami prak Sočiai penimos kiaulytės, versiteto botanikos sode. Čia tikos reikšmę busimajame sa Valgyt, gert, lankyti pirtį, Gamtos fakulteto IV k. studen varankiškame darbe, nedvejo O po to. .. ramiai numirti. tai- biologai, padedant dėstyto dami įsijungė į gamybinį dar jams ir sodo darbuotojams, bą. Sode jie supažindinami su Alb. LUKŠA kruopščiai ruošiasi pavasario daržovių ir dekoratyvinių gė darbams. lių sėklomis, sėjos terminais ir Mokslinė taryba, ryšium su agrotechnika. Biologai čia pa partijos XX suvažiavimo direk tys atlieka visus darbus, pra tyvose keliamu reikalavimu dedant žemės paruošimu ir sėk priartinti mokslą prie gamybos, lų išsėjimu. Be to, jie susipa priėmė nutarimą nuo š. m. ko žįsta su dekoratyvinių gėlių vo mėn. 15 d. IV k. biologams vegetatyviniu dauginimu, per organizuoti spec. praktiką bo sodinimo ir kt. darbais. tanikos sode. A. Lučinsklenė
Darbe
X.7. Gavom paskyrimą į ki tą ekspediciją. XII.31. Mes naujoje vietoje. Todėl trumpai papasakosiu, kaip sutikome Naujuosius Me tus, kaip pradėjom gyventi tai goje 1956 m. Savaitę prieš Naujuosius Metus vyko pasiruošimas kon certui. Pagaliau vakaras. Su akordeonu nudūmlau į klubą. Renkasi publika. Pasirodo, čia nėra užkulisių, nėra kur susi rinkti „artistams". Salia scenos yra biblioteka, kurios dvi sie nos sukaltos iš lentų. Nutarėm vieną iš jų išversti, kas, žino ma, ir buvo padaryta, lydint nekantraujančios minios šauks mams. Pradžioje dainavo choras iš trijų vyriškų ir 6 moteriškų balsų. Kaip senam universiteto choro dalyviui, man teko akor deonu akomponuoti vietiniam chorui ir dainininkams. Visi susidomėję klausėsi politinių kupletų. Po koncerto buvo už kalta siena, sušokta porą šokių ir pasilinksminimas baigėsi. Sausio 1 d. rogėmis važia vom su Seniu Šalčiu į vaikų kurie miegojo ant grindų, pa eglutę. Sekančią dieną pradė budo vandenyje. Pradėjo snig jom kasdieninį darbą. Taip pra ti. Žymiai atvėso. ėjo Naujųjų Metų sutikimas..
šakaros (mažytės muselės): mat, jaučia mirtį. IX.26. Patvino Usa. Plaukia malkos, rąstai. Susisiekimas su kitu krantu nutrūko. Kabantis tiltas vos laikosi, nes paplauti stulpai. Užlieti daržai, keletas namų. Studental-praktlkantai, kartu su vyresniais eina me- to, kad ir stogo nematyti. Kad džioti, žuvauti. Visi labai ge- šviesa patektų į kambarį, žmo rai orientuojasi taigoje. Žmo nės kasa tranšėjas iki langų. nės gaudo meškiukus, augina, Tie gyventojai, kurių namų moko dirbti. Vienas kalvis su durys tiesiai išeina į lauką, pa gautą meškiuką išmokė kalti tys nesugeba atidaryti durų. geležį. Jei kūreni laužą prie Juos atkasa kaimynai. upės ir įerzini priėjusią mešką, IX.9. Akis praplėšiam sep ji įlenda į vandenį ir šlapia tintą valandą. Pakuriam skar raičiojasi ugniavietėje, kol ją dinę krosnelę, nuo kurios kam užgesina. staiga pasidaro labai VIII. 26. Joju sutemus. Ark baryje Rytinė mankšta su lys brenda per aukštą žolę. Iš karšta. kliūtimis: kai aš keliu rankas po kojų pakyla paukščiai, aukštyn, tai nusimušu skersai takelį kriuksėdami pra krumplius į būtinai Meilei lu bėga katės dydžio žvėreliai. bos ne žemai.lubas; Bėgti tenka vie Žiūriu į tamsą — nematyti me Pusryčiai susideda iš bly džio, nuo kurio reikia pasuk toje. kurių užtenka ir pietums, ti. Staiga arklys pats pasuka į nų, ir vakarienei. keliuką, sunkiai surandamą ir IX. 15. Rytais — šalna, die dienos metu. Pagaliau jis par nešė mane į namus. Tokia buvo ną — lietus. Taiga lyg vaivo pirmoji pažintis su taiga naktį. rykštė: ir žalia, ir ruda, ir rau IX. 5. Artėja žiema. Vietiniai dona, ir violetinės spalvos. Po gyventojai mus supažindina su truputį šviesėja ir kiškiai, de čionykštės žiemos užgaidomis. rinasi prie aplinkos. Šiltesnė Pūgos metu namus taip užpus- mis dienomis ypač piktos ma-
-