VISU šaulį proletarai, vienykitės i
o Ca
Pavasaris pakvipo... egzaminais!
o
TUPINTI VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUimivio ĮR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr 12 (223)
*
1956 m. kovo mėn. 31 d.
I Jaunystė—taika Kiekvienais metais kovo 21—28 p.d. Pasaulinės demokratinio jauni mo federacijos, jungiančios savo ei lėse apie 80 milijonų jaunuolių ir merginų, nutarimu pravedama Pa saulinė jaunimo savaitė. Ji vyksta tomis dienomis, kai pradeda atbusti gamta, ir tai turi kai kurią jaunys tės prasmę: juk jaunimas — tai žmo nijos viltis, žmonijos pavasaris. Ir lygiai kaip nėra jėgos, kuri sulaiky tų pavasario žengimą, taip niekas ne kali išplėšti jaunimui teisės siekti laimės, džiaugsmo, draugystės. Impe[rialistinė reakcija mėgina užmušti [jaunimo tikėjimą gyvenimu, atimti [jaunuoliams ir merginoms jaunystę [teisę į šypseną, teisę į laimę. Tai [ryškiai išreiškė septynolikmetė ame rikietė ,ptoksleivė iš Š. Karolinos [valstijos laiške. Tomis dienomis, kai [virš Korėjos ir Vietnamo buvo paki bęs karo gaisras, ji rašė: „Mums at ėmė, mūsų ateitį — mums atėmė tei kę gyventi, mylėti, tikėti, juoktis... Kai mes galvojame apie išleistuves, po kurių merginos grįš namo, o jau nuoliai išvyks į karą, kad užmušinė tų arba būtų užmušti, tai nutrūksta Kuokas ir spazmos užgniaužia gerk lę. Mes maldaujame išsaugoti taiką Ir užtikrinti mums teisę į gyvenimą". Viso pasaulio jaunimas vis labiau pradeda įsisąmoninti, kad maldavi mais taikos nepasieksi, kad reikalinfca atkakli ir ryžtinga kova. Ir tame, kad nebuvo leista Įsiliepsnoti naujam pasaulinio lįaro gaisrui, tame, kad pasaulyje pasiektas tarptautinio įtem pimo sušvelnėjimas, yra nemažas inflėlis visų pasaulio šalių jaunimo ko bros už taiką. Šiandien mes lenkiame galvas prieš tuos nežinomus taikos Kareivius, kurie žuvo kovoje už tai, kad žemėje amžiams klestėtų taika, ■ų didvyriškos kovos pavyzdys įkve pia pasaulio jaunimą naujiems kovos |iž taiką žygiams. I Jaunimo kovos už taiką priešakyje žengia tarybinis jaunimas. Tarybų žalies jaunimas gerai žino, kad di džiausias indėlis į taikos reikalą — ■itsidavęs darbas, ir jis nesigaili Jė zų ir pastangų įvykdyti didingiems Iždaviniams, nubrėžtiems partijos XX suvažiavimo Direktyvose dėl šeš tojo penkmečio plano. Šių uždavinių Bsprendimas, be abejo, pareikalaus daug pastangų. | Kovoje už taikos išsaugojimą ir sustiprinimą pasiekti nemaži rezulta tu!. Tautos ir Jaunimas yra Įsitikinę javo teisingo reikalo triumfu. Bet šie laimėjimai nesukelia kovotojų už t: ką nusiraminimo. Taikos gynėjai ■elia savo budrumą, akylai seka nau jo karo kurstytojų intrygas ir ma chinacijas. linacijas. Jie reikalauja derybų irp valstybių tarptautinių problemų ginčytinų klausimų taikaus išsprenimo dvasia, bendradarbiavimo ir raugystės tautų tarpe.
šeštadienis
Tai neturi kartotis M— Partijos XX suvažiavimo nutarimas paruošti per VI psnkmetį 4 milijonus aukštai kvalifikuotų specialistų uždeda atneštosioms mokykloms rimtus įpareigojimus, — pradėjo drg. Kolesnikovas. g’VVU komjaunimo komite tas , fakultetinės organizacijos silpnai padeda ruošti tokius specialistus. Komjaunimo dar-
Kaina 20 kap.
DRAMOS BŪRELIS DIRBA
Paskutinį sykį užsiskleidžia uždanga, salėje užside ga šviesos. Žiūrovai, dalin damiesi įspūdžiais, skirstosi į namus. Jų tarpe šį kartą buvo galima sutikti Dailės 'r Pedagoginio institutų auklėtinius, kurie kartu su iniversiteto studentais ste bėjo centrinio dramos būre lio pasirodymą. Ir tur būt tik nedaugelis pagalvojo, kiek entuziazmo, triūso ir svajonių įdėta į tą, vos po■ą valandų besitęsiantį pektaklį. < Borozino ir Davidsono n/esė ..Trečio kurso studen tas" buvo pastatyta neatsi tiktinai. Pjesėje vaizduoja mas toks artimas studentui gyvenimas sudomino jau nuosius aktorius. Būrelio vadovas aktorius J. Bautrėlas kantriai ir nuodugniai išaiškindavo kiekvieną cha rakterį, kiekvieno žodžio orasmę. Taip ir vyko dar bas — pradžioje prie stalo, oaskul auditorijoj, kur suo las atstojo lieptą ar lovą, o kėdė — ir medį, ir akme nis, ir namo kertę. .. Atėjo sesija, bet repetici jos nenutrūko. Tik dabar
studentai į repeticijas vis dažniau rinkdavosi su kny gomis rankose. Net ir ..rūs tusis profesorius" (aktorius Adomaitis), suradęs nuoša lią kertelę, pasinerdavo fizi kos moksle. Nuoširdus dar bas davė gerus rezultatus. Žiūrovai kiekvieną paveiks lą ar veiksmą lydėjo aud ringais plojimais, privertė dar ir dar kartą pakelti už dangą. Bevelk visi scenos mėgė jai yra pirmūnai ir moksle. Štai studentai Kazlauskas, Samulionls, Vitkauskas, My kolaitis ir kiti visus egzami nus išlaikė vien labai gerai. Šiuo metu jaunieji akto riai dirba prie naujos pje sės kartu su autoriumi Br. Savickiu, kuris neretai pri verčiamas pakeisti savo pjesės ,.Vedybos be meilės" atskiras scenas, dialogus. Vėl vyksta repeticijos, at kakliame kūrybiniame dar be vėl praleidžiami vakarai, kad universiteto žiūrovai būtų pradžiuginti nauju pastatymu.
K. Monstviio nuotr. konkursui
neris atplukdo pavasari.
MUSU
INTERVIU
Matematikai baigė pedagoginę praktiką
Mūsų korespondentai apsi lankė pas Fizikos-matematikos fakulteto profesorių Žemaitį, kuris papasakojo apie fakulte to studentų pedagoginę prak tiką Ir apie jaunųjų matemati kų olimpiados pravedimą. — Šiais metais 29 mūsų fa kulteto studental-matematlkal atliko pedagoginę praktiką vi durinėse mokyklose. Pedagogi nė praktika šiemet buvo suor ganizuota geriau, nei ankstes niais metais: studentai turėjo daugiau laiko pasiruošti pamo koms, kas teigiamai atsiliepė į pravedamų pamokų kokybę. A. Stanaičio Didesnioji dalis studentų atli tekstas ir nuotrauka ko pedagoginę praktiką Vilniu je, IV, VI, VII, VIII, XV vi durinėse mokyklose. Pavieniai studentai atliko pedagoginę praktiką Vilniaus rajone: Nau jųjų Verkių, Naujosios Vil nios, Nemėžlų vidurinėse mo kyklose. Pedagoginė praktika tęsėsi apie 4 savaites, kurios metu studentai turėjo pravesti po 4—5 pamokas. Nors galuti niai praktikos rezultatai dar nesuvesti, bet atrodo, kad dau guma studentų ją atliko labai gerai.
Visose mokyklose mus nuo širdžiai sutikdavo mokyklos va dovybė: studentams-praktikantams mokytojai padėdavo savo patarimais. Be pamokų pravedlmo, mū sų studentai vidurinėse mokyk lose padėjo klasių vadovams dirbti užklasinį darbą su mo kiniais. VII, XV vidurinėse mo kyklose praktlkantai padėjo suorganizuoti įžymaus rusų matematiko Lobačevskio minė jimus, VII viduripės mokyklos mokiniams suorganizuota eks kursija į observatoriją. Praktikąnta! mokyklose padėjo orga nizuoti- būrelių užsiėmimus ir kt. Pedagoginė studentų prakti ka sutapo su mokinių pasiruo šimu matematikų olimpiadai. Čia, žinoma, mūsų studentai nemažai padirbėjo padėdami mokiniams. Kaip žinoma, matematikų olimpiados pravedimas mūsų respublikoje tapo tradicija. Olimpiada vyksta kiekvienais metais per 2 turus. Pirmasis turas įvyko mokyklose vasario 18 d. Matematikų olimpiadai geriau pravesti prie Švietimo
ministerijos sudarytas organi zacinis komitetas ir žiuri komi sija, kurios pirmininku man tenka būti. Organizaciniame darbe dalyvauja ir mūsų ka tedrų dėstytojai: teikia užda vinius, tikrina mokinių darbus, praveda konsultacijas. Po pirmojo olimpiados turo į Švietimo ministeriją buvo prisiųsta 500 darbų. 160 ge riausių darbų atlikėjai bus kviečiami į antrąjį olimpiados turą, kuris pradedamas kovo mėnesio gale Vilniuje. Turas vyks 4 dienas, per kurias iš aiškės stipriausi respublikos jaunieji matematikai. Atvykusiems mokiniams «bus parūpin tos įvairios pramogos, numa tyti teatrų spektaklių aplanky mai, ekskursijos į gamyklas. Prie viso šio organizacinio darbo bus pritraukti mūsų dės tytojai ir studentai. Jau dabar sudarytos brigados tikrinti iš spręstiems uždaviniams. Vie noje iš jų daug dirba mūsų ka tedros docentas V. Paulauskas. Reikia tikėtis, kad matema tikų olimpiada bus pravesta gerai ir organizuotai.
Mokslinis darbas patarnaus respublikos pramonei
scena iš ketvirto veiksmo. Svietą (N. Baužytė) ir Katla (S. Kirlytė).
-------- *
*--------
Mūsų redakcija kreipėsi į poli tinės ekonomijos katedros dės tytojus, prašydama papasakoti apie Jų vykdomą moksllrų-tirlamąjį darbą ir jo ryšius su gamyba. Vyr. dėst. E. Bore!-' kaitė pasakoja: — Mano disertacijos tema:
Šefuojame mokykLą Antro kurso chemikai už mezgė ryšius su Salomėjos Nėries vardo vidurinės mo kyklos chemijos būreliu. Bendrame pasitarime buvo nutarta padėti šefuojamo būrelio moksleiviams geriau įsisavinti teorines žinias bei įgauti praktinius Įgūdžius. Numatyta suruošti bendrą
{KOMJAUNIMO AKTYVO PASITARIMAS S Gausiai susirinko universi teto komjaunuoliai-aktyvistai į ■ktų salę, kur vyko pasitari ąs komjaunimo organizacijos darbo klausimais. a Vilniuje kurį laiką pabuvo ja svečiai iš VLKJS CK. Mask viškiai susipažino su universi teto gyvenimu, su komjauni mo komiteto bei atskirų orga nizacijų darbu, lankėsi paskaiKt;e, seminariniuose užsiėmlRMM mi.tose. Pranešimą apie pastebėt _Jtus trūkumus komjaunimo dirbę padarė VLKJS CK at stovas drg. Kolesnikovas.
*
studentų ir moksleivių va karą, kurio programoje jau niesiems chemikams bus de monstruojami įvairūs ban dymai. Artimiausiomis dienomis moksleiviai susipažins su chemijos laboratorijomis bei Jose esančia aparatūra. J. Bivainis
toriais, nepravestl kolektyvi nio mūsų ir praeities rašytojų bet poetų kūrinių skaitymo? — klausia toliau pranešėjas. Daug puikių darbo formų pasiūlė Ir kitas VLKJS CK at stovas — drg. Andriejevas, o taip pat Vilniaus miesto kom jaunimo komiteto sekretorius drg. Burkaųskas. — Gali komjaunimo organL zacija pravesti konkursą ge riausiam kursiniam ar diplomi niam darbui, — sako drg. And riejevas. Nutarimo projekte numatyta eilė konkrečių priemonių, ku rias turės pravesti komitetas artimiausiu metu.
be vis dar vyrauja formaliz mas, valdininkiškumas, biuro kratizmas. Žemame lygyje yra politmaslnis darbas. Blankiai nagrinėjama XX suvažiavimo medžiaga, paviršutiniškai įsisa vinami marksizmo - leninizmo teorijos pagrindai. Universite te šlubuoja drausmė, paskaitų lankomumas. Darbo planai su darinėjami formaliai. Daugelis VLKJS narių neturi komjau nuoliškų įpareigojimų. Pavyz džiui, .Istorijos-filologijos fa kultete iš 829 komjaunuolių pastovius įpareigojimus turi tik 200. Vos 4 fakulteto kom jaunuoliai dirba polltmasinį darbą įmonėse bei gamyklose. Seimininkai juk mes patys Kritiškoje padėtyje yra sa — Kodėl gi norint suruošti viveikla fakultetuose. Blogai organizuojamas studentų vasa paprasčiausią poilsio vakarą, reikalinga tiek daug įvairiau ros poilsis. sių rezoliucijų? Kam reikalin gas tas biurokratinis ratas, va Ieškokime įdomesnių dovavimas telefonu, sausais darbo formų .įsakymais? — kreipiasi į susi — O kodėl gi štai šioje sa- rinkusius Istorijos - filologijos Įėję neruošti susitikimo vaka fakulteto komjaunimo biuro rų su gamybos pirmūnais, ak- sekretorius drg. Bielinis.
— Universitete septyni fa kultetai, septynios organizaci jos, — kalba Ekonomikos fa kulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius drg. Kazbaras, — kurios skiriasi savo darbo profiliu. O kodėl gi taip panašūs vienas į kitą darbo planai, susirinkimų dienotvar kės? Dėl to, kad komjaunuoliai dar neįprato jaustis pilnais šei mininkais. Visus jaudina bloga sportinės bazės padėtis, bet niekas be direktyvos iš viršaus nesiima organizuoti stadiono statybos. Į rajoną atvyksta dirbti jau nas gydytojas. Kolūkietis lau kia iš jo ne vien tik medicini nės pagalbos, bet ir atviro, nuoširdaus principinio tiesos žodžio. O ar mes pakankamai į tai gilinamės? Labai dažnai specialistų paruošimo klausi mai suprantami tik kaip sausa egzaminų išlaikymo ir užsiėmi mų lankomumo registracija. O juk iniciatyva mūsų pačių rankose. Reikia kartą ant vi sados baigti su šabloniškumu. Daugiau iniciatyvos — ir kom jaunimo organizacijos darbas pasidarys turiningu. Apie komjaunuolių vaidme nį gerinant paskaitų kokybę kalbėjo universiteto partinės organizacijos sekretorius drg. Navickas. Kaip nebūtų keista, pasitari me nė vienu žodžiu nebuvo pa minėtas studentų savarankiškas mokslinis darbas ir komjauni mo organizacijos vieta SMD veikloje.
„LTSR socialistinė Industriali karinį mūsų respublikos pra monės rekonstravimą, panaudo zacija". Pagrindinis uždavinys — Iš jant naujausią techniką, kaip, kelti mūsų respublikos svar sparčiai augant pramonei, bu biausius Industrializacijos už vo išugdyti nacionaliniai kva davinius, Ištirti ir nurodyti, ko lifikuoti kadrai. Būtina pabrėž kias pramonės šakas geriausiai ti greitą respublikos virtimą iš vystyti praktikoje, panaudo agrarinės šalies industrine. jant vietinius resursus. Noriu Taip pat noriu paminėti viso parodyti respublikos pramonės keriopą ir nuolatinę TSRS tau šakų struktūros pasikeitimus tų pagalbą Tarybų Lietuvai. tarybiniais metais. Iškelti pra Medžiagą šiam skyriui reikia monės atsilikimo buržuazinėje rinkti praktiškai stebint gamy Lietuvoje priežastis. Šiam klau bą, lankantis Kauno „Perga simui kaip tik ir paskirtas pir lės" turbinų gamykloje, pla masis disertacijos skyrius. taus vartojimo elektros reikme Surinkta medžiaga parodo nų įmonėje Vilniuje ir kt. buržuazinės Lietuvos pramonės Darbas eina jau prie pabai atsilikimą, jos priklausomybę gos. nuo užsienio valstybių. Ryšium su TSKP XX suva Antrame skyriuje pažymė * žiavimo nutarimu dėl temų ak jau, kokius milžiniškus nuosto tualumo ir mokslinių darbų lius pramonėje padarė hitlerinė praktiško panaudojimo gamy okupacija Lietuvoje. boje stengsiuos, kad mano di Dabar dirbu prie trečiojo ir sertacija būtų panaudota prak paskutiniojo disertacijos sky tikoje toliau vystant respubli riaus. Jame reikia parodyti po kos industrializaciją. -o-
Kur dirbs jaunieji meteorologai Visuose fakultetuose dabar padaryčiau gėdos mūsų respub vyksta diplomantų paskirsty likos aukštajai mokyklai ir sa mas. Jaunieji specialistai dirbs vo kolektyvui. ne tik mūsų respublikoje, bet Sunku buvo paskirstymo me ir toli už jos ribų. Tačiau ne tu Krlaučiūnaitei, kuriai net retas pavyzdys, kai studentas, ašaros nepadėjo atsisakyti nuo neturėdamas rimtos priežas darbo Baltarusijoje. O Bagdo ties, demonstratyviai atsisako nas pareiškė, kad iš Vilniaus vykti į numatytą jam darbo niekur nevažiuos, geriau likti vietę, vengia palikti Vilnių. vietoje ir dirbti... nors kol Pefeitą šeštadienį buvo ūkio pirmininku, negu bastytis skirstomi Gamtos fakulteto galas žino kur. Aktyvus visuo meteorologai. Grupė negausi menininkas ir geras studentas — ją sudaro vos penki žmo atsisakė vykti į paskyrimo vie nės. Diplomantai Strazdas ir tą. Regina Pikeliūnaitė liko Gimbutytė nuoširdžiai sutiko Vilniuje, Lietuvos hidrometeo žinią, kad jiems teks vykti į to rologijos tarnybos žinioje. limąjį Uralą inžinlertais-sinopBusimieji inžinierial-slnoptitikais. kai, sėkmingai apgynę diplo — Man vis tiek pat kur, — mus, vyks dirbti į naujas vie pareiškė Genė Gimbutytė, — toves, tvirtai pasiryžę savo ži o į Uralą juk nepaprastai įdo nias kuo greičiau pritaikyti mu. Ten aš susirasiu draugų ir praktikoje. dėsiu visas pastangas, kad ne K. Gerdaitė