-f ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Pasiekta 1955 metais Nr. 1-2
(212-213)
1956 m.
ariNTM
sausio mėn.
1 d. sekmadienis
kaina 40 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Į naujus laimėjimus Praėjusiejl metai buvo tolesnio mūsų liaudies gerovės ir kultūros kilimo metai. Tarybinė liaudis su pasididžiavi mu sutinka Naujus Melus Ir ryžtasi naujiems darbo žygiams, kurie dar daugiau sustiprintų mūsų tarybinės Tėvynės eko nominę galią, dar aukščiau pakeltų liaudies gerovę Ir jos kultūrą. Su žymiais laimėjimais mokslo ir mokymo srityje sutin ka Naujus Metus Ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto kolektyvą?. Per praėjusius metus universitetas žymiai pagerino aukštas kvalifikacijos kadrų paruošimo dar bą. Paspartėjo mokslo, darbų išleidimas. Pakilo studentų pa žangumas moksle, žymių pagerėjimų pasiekta ir kituose uni versiteto dar^o baruose. Tačiau kokie tie laimėjimai bebūtų dideli, Jie yra nepakankami, palyginti su tais uždaviniais, ku riuos Partija ir Vyriausybė yra iškėlusi aukštosioms mo kykloms mokslo ir mokymo srityse. Mūsų uždavinys — gerinti visus darbo barus. Nauji Me tai turi atnešti mums naujų laimėjimų. Kad tai pasiektume, turime dirbti su nauja Ir didėjančia energija, su did^niu užsispyrimu ir atkaklumu kovoti prieš mūsų darbe pasitaikan čius trūkumus. Tam, kad 1956 metais atsiektume dar ge resnių darbo vaisių, mes turime visas reikiamas sąlygas. Darbo sėkmė prikibus j nuo mūsų pačių, nuo mūsų suge bėjimo išnaudoti pulkaus darbo sąlygas, kurias mum» sudarė Partija Ir Vyri ausy oe aukštos kvalifikacijos kadrų paruoši mo srityje. Reikia tikį' geriau dirbti. Todėl, sveikindamas uni versiteto kolektyvą s<u Naujais Metais', kviečiu gerinti visas mūsų darbo sritis, kad 1956 metai būtų tolesnio mūsų darbų laimėjimo metais. , ' Prof. dr. J. BUCAS Universiteto rektorius .... / - _
Sėkmingai baigiau aspirantūrą Sunkus buvo buržua zinės santvarkos sąly gomis kelias i mokslą neturtingiems. Tik ta rybinė santvarka sudarė palankiausias sąly gas mokytis darbo žmonių valkams. Man buvo sudarytos sąlygos mokytis uni versitete ir toliau kelti savo kvalifikaciją, dirbti mokslo tiriamąjį darbą aspirantūrole. Būdama aspirantė, dirbau kvantiniai mecha ninio atomo skaičiavimo srityje. Vadovauja ma prof. daktaro A. Jucio apgyniau disertaciją tema „Dvlelektroninių sistemų teorinis nagrinėjimas". Aštuonl mokslo metai universitete įskiepl_______ . darbui, jo ___ manyje meilęv_____ mokslo tiriamajam ugdė šio darbo įgūdžius, patvirtino di džiai teisingus rašytojo Maksimo Gorkio žo džius: ,.Mylėkite knygą, ji palengvins jūsų gyvenimą, draugiškai padės nusivokti mar goje ir audringoje minčių, jausmų, įvykių painiavoje, ji išmokys jus gerbti žmogų ir pačius save, ji suteiks sparnus protui ir šir džiai, sužadindama meilės jausmus pasauliui ir žmogui".
I
1SC5-15L7 M; F £ V C L !IX IjC Ė MINĖJIMAS
i
GraodžjA Aktų salę Čiurlionio gatvėje susirinko profesoriai, dėstyto jai, universitetą aptarnauja s personalas, studentu Scena papuošta šūkiais, tnarkslzmolenlnlzmo klasikų portretais, o ant aksomo — auksinėmis rai dėmis datos ,,1905)—1955". Salėje surengta parodėlė, vaiz duojanti revoliucijos Įvykius. Čia matome RSDOP ^atsišauki mus, Lenino ir Stalini straips nius ir veikalus, llečliinčlus tų metų įvykius. Greta listatyt' Gorkio, Rainio, KatajLvo Ir ki tų rašytojų grožinės literatūros kūriniai, kuriuose atsispindi darbo žmonių kova už savo teises. Universiteto prorektorius prof. Jankauskas prilnešlmul. apie 1905—1907 m. revo-j llucljos 50-ies metų jubiliejų1
I
jį ’žtgtį 1*P CK -ot'4 Partijos Istorijos Instituto di rektoriui drg. Šarmaičiui. Pra nešėjai kalba apie revoliucijos kilimo priežastis, tas sąlygas, kurloa paskatino darbininkų klasę!imtis ginklo. — I Kartu su rusų darbinin kais, I— sak0 Šarmaitis, — į kovą pakilo Ir Lietuvos darbi ninkai, kurie rusų tautoje ma tė saV0 geriausią draugą. Kalbėtojas plačiai apsistojo ties revoliuciniais įvykiais: Vflnltjje, Kaune, Šiauliuose Ir kitose Lietuvos vietose. Po, to žodis sutelkiamas 1905 m. revoliucinių kovų ve teranui Brlgmanul. Jis papasa kojo. kaip Rygos proletariatas, kurltf dalį sudarė Ir lietuviai, išėjo į gatves. Po minėjimo įvyko koncer tas, kuriame dalyvavo univer siteto orkestras Ir akademinis choras Z. Maliukevičius
Tinkamai pasiruošti egzaminų sesijai (vyko universiteto partinės tls buvo kova su šturmo nuoorganizacijos atviras susirinki talkomis, studentų orientavi mas, apsvarstęs pasiruošimą mas į' nuoseklų mokymąsi vi so semįestro metu. egzaminų sesijai. Drgi. Ragevlčlus — univer Pranešimą partiniame siu 1rinklme padarė prorektorius siteto (vietos komiteto plrmlmokymo reikalams drg. Mit- -ninkai — kalbėjo apie būtlnu__tinkamas buitines larytl ropolskls. Pranešėjas Išnagri mą su__ nėjo praėjusiųjų sujaljų patyri sąlygas studentams ir dėstyto mą, klaidas Ir nurodė Iškilu jams besijos metu. Jis pra sius partinei organizacijai, vi šė, kad partinis biuras Ir rek sam universiteto kolektyvui toratas daugiau domėtųsi stu uždavinius aukštu lygiu pra dentu valgykla Ir bufetais, vesti artėjančią sesiją. Ypatin sklarJjžlu skaityklų darbu. Sutelrlnklme dar kalbėjo gai rimtą dėmesį prorektorius drg. Mltropolskls atkreipė į drg. (drg. Lukšienė, Mauza, studentų žinių vertinimą. Rei Bielinis Ir kiti draugai. Universiteto partinės orgakia kovoti prieš formalizmą ir liberalizmą, vis dar pasital- itfftac'jos susirinkime dalyvavo kar‘į vertinant studentų ži .ILkP Vilniaus m. Lenino rajo'no komiteto sekretorius drg. nias egzaminų metu. Pasisakę dekanai drg. drg. Mišutls. Atviras partinis susirinki Paullukonls, Paševlč Ir Meš kauskas kalbėjo apie padėtį mas priėmė Išsamų nutarimą, Jų vadovaujamuose fakultetuo nustatantį gaires egzaminų se se ruošiantis egzaminų sesijai. sijos pravedlmo laikotarpiui ir Pasisakiusiųjų pagrindinė mln- tolesniam darbui.
Skubiai skubiai bėga pas kutinės 1955 metų valandos r ant slenksčio jau stovi Nauieji, 1956, dar didesnių mūsų Tėvynės laimėjimų, metai. Per praėjusius 1955 metus mūsų šalis, Komunistų parti jai vadovaujant, tiek liaudies ūkio r kultūros srityse, tiek užsleHo politikoje pasiekė dldžiauių laimėjimų ir viso pasaulio 'eros valios žmonių pasitikėji mo. Džiaugdamasis mūsų Tėvynės laimėjimais, aš kartu džiaugiuosi Ir savo laimėjimais, nes 1955 metais užbaigiau rašyti Ir apgyniau kandidatinę disertaciją ir laimėjau docento vietai užimti konkursą. Bet šiandien man rū pi jau nebe tas, nes partija mus moko nepasi tenkinti pasiektu. Man rūpi 1956 metai ir VI penkmetis, kuriam didingus uždavinius nubrėš XX partijos suvažiavimas, kurio išvakarėse mes esame. Naujuose, 1956 metuose, statau sau užda vinį toliau kelti savo teorini ir idėlinf lygį, gerinti dėstymo kokybę, žadinti studentuose meilę savarankiškam mokslo-tiriamajum dar bui Ir. pagaliau, rinkti medžiagą ir atlikti pa ruošiamuosius darbussavo mokslų daktaro di sertacijai, kurią užsibrėžiau parašyti ir apginti Vl-jame penkmetyje.
V. Kuchalsklo pieš.
Šviesios jaunystės metai J. STEPSYS
Kiek džiaugdavomės, būdavo, kiek šėlom, Voliodamies po pirmą minkštą sniegą/ /r šiandien man širdis nerimsta vėlei, Nors ištisas dešimtmetis prabėgo.
O jūs laukai, gimti laukai nušvitę, Gal aš per tuos metus mažai paaugau, Kad vėl mane, kaip tą vaikystės rytą, Pasivoliot po purų sniegą traukia?
Faktai ir skaičiai Sėkmtngt buvo 1955 me tai universiteto mokslo per sonalo darbe. Išėjo trys uni versiteto mokslo darbų to mai. 21 dėstytojas apgynė disertacijas mokslo kandi dato laipsniui (gyti. *ft*l 484 studentai mokosi vien tik labai gerais pažymiais. 16 Iš Jų gauna vardines sti pendijas.
Universiteto biblioteka įsigijo 42.000 naujų knygų Ir 16.538 egz. įvairių žur nalų. Tai pats didžiausias bibliotekos praturtėjimas per visus pokarinius me tus.
***l Universiteto studentai ga
vo šiais metais naują bendrabutĮ, kuriame apsigyveno 223 žmonės. Dabar bendra bučiuose gyvena 1965 stu dentai, kas sudaro virš dvle-
jų trečdalių visų universi teto studentų. Sėkmingi buvo 1955 me tai mūsų sportininkams ir saviveiklininkams. Univer sitete yra trys Tarybų Są jungos ir 37 respublikos čempionai. Akademinis cho ras ir liaudies dainų bei šo klų ansamblis užėmė pirmą sias vietas respublikos savi veiklos pasirodymuose.
Šeši geriausi universite to darbuotojai, partijos kvietimu, Išvyko dirbti kol ūkių pirmininkais.
Nepamiršta universiteto studentai naujakurių plėšinlnėse žemėse. Vien tik paskutinėmis dienomis jiems pasiųsta keletas šim tų knygų ir daug kitų do vanų.
Mane dar mokykloje vilioja chemijos mokslo paslaptys, to?1 aš nutariau tapti chemiku. Kai baigiau mokyklą, sąlygos susiklostė taip, kad teko stoti įe į aukštąją mokyklą, bet iš karto pradėti savarankišką gy venimą dirbant. Nenusiminiau, įes žinojau, kad turint pasiry žimo ir energijos, tarybinėje šalyje galima pasiekti bet kuri tikslą. Didelis buvo mano džiaugsmas, kai po il gos pertraukos, įveikęs nelengvus konkursi nius egzaminus, tapau Chemijos fakulteto I k. studentu. Jau iš pirmų dienų pajutau, kokia didelė laimė mokytis aukštojoje mokykloje, būti kupinos gyvenimo džiaugsmo studentų šeimos nariu, kurioje Junti nuolatinį Komunis tų partijos rūpinimąsi Jaunimo ateitimi. Aš, kaip ir kiekvienas tarybinis studentas, noriu tapti geru specialistu ir sąmoningu ta rybiniu piliečiu. Man iš praktinio darbo aišku, kaip sunka labai gerai atlikti savo pareigas, kada neuž tenka žinių. Suprantama, kad nemažesnę reikšmę gyve nime turi pasaulėžiūra ir pažiūra į darbą. Vi siems aišku, kad niekada nebus geru specia listu chemikas, kuris be formulių, kolbų Ir mėgintuvėlių nieko daugiau nenori žinoti gy venime. Peržvelgdamas praėjusius metus, matau, kiek dar nedaug tenuveikta. Sutikdamas Naujuosius metus, pasiryžtu dirbti daug daugiau, kad ateityje dirbant ga mykloje ar mokykloje, pilnai pateisinčiau mū sų universiteto auklėtinio vardą.