VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTiNIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 7 (151)
1954 m. kovo 4 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
DIDYSIS LENINO REIKALO TĘSĖJAS i 1954 m. kovo 5 dieną sukanka vieneri metai nuo Josifo Visarionovičiaus Stalino — ištikimo Vladimiro Iljičiaus Lenino mo kinio ir bendražygio, jo nemirtingo reikalo tęsėjo mirties. J. V. Stalino vardas gyvena mūsų liauiies širdyse, kaip vardas žmogaus, atidavu sio visą savo gyvenimą darbininkų klasės ir visų darbo žmonių išvadavimo iš išnaulotojų jungo reikalui, kovos už komunizmo irlumfą reikalui. J. V.' Stalino gyvenimas ir veikla — įkvepiantis pavyzdys, kaip reikia tarnauti liaudžiai, didvyriškai, pasiaukojančiai ko voti už darbo žmonių masių interesus, už jų laisvą ir laimingą gyvenimą. Nuo pat jaunystės dienų J. V. Stalinas, persiėmęs beribiu tikėjimu Lenino genijum, žengė Lenino nurodytu revoliucinės kovos už darbo žmonių laisvę ir laimę keliu. „Kai dėl manęs, — sakė J. V. Stalinas, — tai aš tik Lenino mokinys ir mano gyveni mo tikslas — būti jo vertu mokiniu". (Raš tai, 13 t., 97 psl., liet, leid.j. J. V. Stalinas •padėjo Leninui kurti darbininkų klasės par tiją Rusijoje, vadovaudamasis Lenino moks lu, jis gynė ideologinius, organizacinius, taktinius ir teorinius Ipartijos pagrindus nuo oportunistų. Po Didžiosios Spalio socialistinės revo liucijos pergalės, Į kurią mūsų šalies tautas atvedė Komunistų partija, J. V. Stalinas tapo artimiausiu Lenino pagalbininku so cialistinės darbininkų ir valstiečių valsty bės statyme bei stiprinime. J. V. Stalinas, partijos pasiųstas į pačius sunkiausius fron to barus pilietinio karo metais, nuosekliai kovojo už tai, kad būtų {vykdyti lenininiai planai vidaus ir užsienio icontrrevoliucijai sutriuškinti. Daug darbo J. V. Stalinas padėjo, įgy vendinant istorinį Tarybų Socialistinių Res publikų Sąjungos sukūrimo uždavinį, kurį įgyvendino Lenino vadovaujama Komunistų partija. Po Lenino mirties Komunistų partija, J. V. Stalino vadovaujama, sudaužė išda vikus ir kapituliantus, mėginusius sužlug dyti socializmo statybą Imūsu šalyje, ap gynė lenininį socializmo statybos planą, mobilizavo tarybinę liaudį į kovą už jo įgyvendinimą. Vykdydama Lenino priesakus. Komunistų partija priešakyje su Centro Komitetu, ku-, riam vadovavo J. V. Stalinas, nuosekliai vykdė šalies industrializavimo ir žemės ūkio kolektyvizavimo politiką, įvykdė kul tūrinę revoliuciją ir atvedė musų plačio sios Tėvynės tautas J socializmo pergalę. J. V. Stalinas, apibendrindamas socializ mo statybos TSRS Sąjungoje patyrimą ir to meto tarptautinio išsivadavimo judėjimo patyrimą, kūrybiškai išvystė marksistinjlenininį mokslą, pritaikindamas jį naujoms istorinėms sąlygoms, ir praturtino revoliuci nę teoriją naujais teiginiais eilėje klausi mų. J. V. Stalino veikaluose buvo toliau išvystyti Lenino programiniai teiginiai na cionaliniu klausimu, jo nurodymai valsty bės, proletariato diktatūros, šalies indusl-
rializavimo, žemės ūkio socialistinio per tvarkymo klausimais, Lenino mokslas apie partiją, apie darbininkų klasės sąjungą su valstietija ir eilė kitų. J. V. Stalinas be paliovos dirbo, stipri nant nesugriaunamą TSRS tautų draugystę, kuri po socializmo pergalės mūsų šalyje tapo didžia varomąja tarybinės visuomenės vystymosi jėga. Didžiojo Tėvynės karo metais Komunistų partija buvo tarybinės liaudies ir Ginkluo tųjų Pajėgų įkvėpėjas ir kovinis vadovas. Tarybinės vyriausybės nutaPartijos CK ir ‘ — rimu J. V. Stalinas buvo paskirtas vadovauti TSRS Ginkluotosioms Pajėgoms. . Tarybinės liaudies pergalė Didžiajame Tėvynės kare privedė prie fašistinės Vo kietijos ir militaristinės Japonijos sutriuški nimo, prie eilės Centrinės, Pietryčių Euro pos ir Azijos šalių atsiskyrimo nuo kapi talizmo sistemos, prie galingo taikos, de mokratijos ir socializmo stovyklos su Ta rybų Sąjunga priešakyje susidarymo. Pokariniais metais Komunistų partija, vadovaudamasi V. I. Lenino nurodymais dėl tarybinės visuomenės perėjimo Į komu nizmą kelių, nurodymais, kurie toliau bu vo išvystyti J. V. Stalino veikaluose ir partijos nutarimuose, mobilizavo visas ta rybinės liaudies jėgas kovai už komunizmo sukūrimą mūsų šalyje. Partija ir vyriausybė, remdamosi laimėji mais, pasiektais vystant sunkiąją pramonę, nužymėjo plačią programą, numatančią smarkų liaudies vartojimo prekių gamybos padidinimą tokiu mastu, kad dviejų-trijų metų laikotarpyje būtų žymiai pakelta tary binės liaudies materialinė gerovė. TSKP CK rugsėjo Plenumo ir vėlesniuo se partijos ir vyriausybės nutarimuose bu vo numatyta spartaus visų žemės ūkio ša kų išvystymo konkreti programa. Tos progmos tikslas — sudaryti stiprią žaliavos ba zę lengvąją! pramonei ir maisto produktų gausumą Tarybų Sąjungos darbo žmonėms. Komunistų partija, išreikšdama Tarybinės liaudies ir visų 'taiką mylinčių tautų inte resus, nuosekliai vykdo lenininę užsienio politiką, taikos ir tautų saugumo politiką, demokratijos ir socializmo stovyklos stipri nimo politiką. Akylai budėdama liaudies interesų, ta rybinių žmonių taikaus darbo sargyboje, Komunistų partija atsižvelgia į tai, kad už sienyje yra reakcinių imperialistinių jėgų, kurios siekia paaštrinti ir sustiprinti tarp tautinį įtempimą, sukelti naują karą. Todėl, tvirtai ir nuosekliai vykdydama taikos po litiką, partija laiko būtinu nenuilstamai to bulinti ir stiprinti Tarybų Sąjungos Gink luotąsias Pajėgas, kelti tarybinės liaudies budrumą prieš visas ir visokias Tarybų valstybės priešų intrigas. Tarybiniai žmonės, vadovaujami Komunistų partijos, tvirtai ir pergalingai nešančios Markso—Engelso—Lenino—Stalino vė liavą, su pasiaukojimu dirba ir kovoja už komunizmo triumfą mūsų šalyje. O. POSELIANINA, Istorijos mokslų kandidatas
t
♦
geriausias mano draugas kylėkite knygą, ji paleng vins jūsų gyvenimą, draugiš kai padės susivokti margoje ir audringoje minčių, jausmų, įvykių painiavoje, ji išmokys jus gerbti žmogų ir pačius sa ve, ji suteiks sparnus protui ir širdžiai, sužadindama mei lės jausmą pasauliui ir žmo gui", — rašė didysis rašytojas Maksimas Gorkis. It aš manau, kad kiekvienas tarybinis stu dentas patvirtins šiuos didžiai teisingus M. Gorkio žodžius. ... Aš prisimenu pradžios mokyklą: su kokiu džiaugsmu aš nešdavausi knygas iš mo kyklos bibliotekos ir namie, susirietęs lovos kamputyje, balsiai jas skaitydavau. Tai buvo plonos vaikiškas knyge lės. Aš su pavydu žiūrėjau į aukštesniųjų skyrių mokslei vius, kurie nešėsi „tikras" kny gas; storas, dideles. Vėliau — vidurinė mokykla, žemesnės klasės. Knyga tam pa nuolatiniu mano draugu.
Mokykloje atsidaro bibliote ka — naujos tarybinės knygos, klasikų veikalai. Jos nustūmė nuo skaitytojų stalų buržuazinį šlamštą, ir jo vietą užėmė kla sikų veikalai, tarybinių autorių knygos, mokslo veikalai. Nuo to laiko knyga tapo pačiu ge riausiu draugu. Ji supažindino mane su gyvenimu, paruošė jam, ji subrandino mane. Ji man padėjo ir specialybę pa sirinkti. Aš — filologas. Ir dabar — pati specialybė kalba, kad geriausiu mano draugu yra knyga. Knyga yra pagrindinė medžiaga, studijuo jant lietuvių kalbą ir literatū rą. Ir jei anksčiau skaitydavau knygas, tai dabar ne tik skaitau, bet ir dirbu su jomis, Skaitau su pieštuku it popieriaus lapu, Knyga atskleidžia man visuomenės vystymosi dėsnius, atskleidžia praeities gyvenimą, supažindina su juo, ji kartu parodo ir mūsų pui kią dabartį šviesioje ateities perspektyvoje, ji moko pažinti literatūrą, jos raidą, dėsnius.
Įvairios knygos pasirodo da bar ant mano stalo. Čia — genialieji Markso, Engelso, Lenino, Stalino veikalai. Ati džiai juos studijuoju, nes jie sudaro išeities tašką, studijuo jant ir įsisavinant literatūrą, jie duoda teisingą požiūrį į gy venimą. Teisingai įsisavinti šią literatūrą padeda marksizmoleninizmo pagrindų paskaitos ir seminarai. Svarbią vietą tarp visų kny gų užima ir specialybės kny gos — lietuvių rašytojų vei kalai. Jie reikalauja kruopščiausio darbo, juos reikia pa žinti nuodugniai ir giliai, įsi savinti. remiantis marksistine estetika. Čia — didysis realis tas K. Donelaitis, Poška, liau dies dainius Strazdas ir dau gelis kitų. Štai tie draugai — knygos, kurios padeda įgauti sparnus ateities skridimui. Ant. Mikalauskas Istorijos-filologijos fak. stud.
Rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą artėjant V
☆
Turininga agitpunkto veikla TSKP Centro Komiteto krei pimasis1 į rinkėjus nurodo į būtinumą rišti agitacinį darbą su rinkėjų gamybiniais ir bui tiniais reikalais. Tuo atžvilgiu labai gerą iniciatyvą rodo universiteto agitatoriai, dirban tieji agitpunkte Nr. 62 (vedėjas drg. Kostelnicki6, agitkolektyvo vadovas drg. Tretjakova). Pavyzdžiui, agitatorė drg. Neverauskaitė, istorikų II k., atėjusi pas rinkėją drg. Perevorkiną (Tallat-Kelpšos g-vė 5), rado ją sunkiai sergančią. Drg. Neverauskaitė nedelsiant iš kvietė gydytoją, atnešė vaistų ir stengėsi visokeriopai ligonei padėti. Agitaorė drg. Gordon, II k. istorikė, padėjo_ rinkėjai drg. Bazaraitei (Biliūno g-vė 6) išspręsti buto remonto klau simą, tarpininkavo jai stojant į tarnybą. Labai gerą pavyzdį tuo atžvilgiu rodo taip pat agitatorius drg. Marcinkevičius, kuris padėjo rinkėjai drg. Gu daitienei (Pionierių 11) gauti buto orderį. Si sveikintina iniciatyva, be abejo, žymiai padeda dirbti agitacinį darbą, jį sukonkreti na ir padaro veiksmingesnių. J. Butkevičius NAUDINGAS DARBAS
Aš pravedu agitacinį darbą Gorkio gt. Nr. 37 namo gy ventojų tarpe. Savo garbingam uždaviniui įvykdyti, stengiuo si, pravesdama agitacinį dar bą, įvairiapusiškai padėti rin kėjams kelti savo darbo našu mą, mobilizuoti juos Partijos ir Vyriausybės nutarimų įvykdy mui. Pašnekesių metu kalbame su rinkėjais juos dominančiais klausimais. Labai gyvai vyko pasikalbėjimas apie TSRS tau tų draugystę. Paprastai, po pranešimų ir pasikalbėjimų, kurie organizuojami gyvento jams rinkiminėse apygardose, iškyla įvairūs klausimai. Lan kydamasi pas rinkėjus, aš kaip tik ir stengiuosi išaiškinti šiuos klausimus. Tiesa, kiekvienam pasikalbėjimui su rinkėjais Teikia ir gerai pasiruošti, Tačiau, tas man netrukdo mokytis, nes, prieš einant pas rinkėjus, aš geriau susipažįstu su marksiz mo-leninizmo klasikų veika lais, laikraštine medžiaga, o tai man padeda geriau įsisavinti marksizmo-leninizmo pagrindus. Pismanik, Teisės fak. II k. stud.
☆
Maloni Garbingas darbas tenka agi tatoriams. Mums pavesta supa žindinti žmones su demokratiš kiausia pasaulyje rinkimų sis tema, su Tarybine konstitucija, kuri užtikrina Tarybų Sąjungos piliečiams teises į darbą, moks lą ir poilsį. Man pavesti 4 butai. Nueiti po paskaitų pas rinkėjus man nesunki pareiga, o, atvirkščiai —< malonumas. Malonu yra pa sakoti žmonėms apie tai, kad mūsų liaudis kasdien sparčiais žingsniais žengia pirmyn, — į komunizmą. Atidžiai klausosi 60 m. senutė Kondratjeva apie teisę į darbą, į mokslą, į poil sį. Ji tai pati puikiai žino. Ar gi ji, paprasta darbininkė bur žuazijos valdymo laikais būtų galėjusi savo sūnų leisti į mokslą? Ne, jokiu būdu. Su gi liu skausmu jį pasakoja man apie savo jaunystę, praėjusią neišbrendamame skurde ir tam-
☆
pareiga soje. Ji puikiai supranta, kad jos sūnus, baigęs Miškų tech nikumą, gaus pagal savo spe cialybę darbą ir jo ateitis bus puiki, užtikrinta. Štai, kodėl ji atidžiai klausosi to, ką ji jau žino, tačiau kas miela jos šir džiai. Pas mus, fakultete, yra ne mažai agitatorių. Visi jie pasi ryžę dirbti taip, kad nebūtų padaryta gėda garbingam agi tatoriaus vardui. Fakulteto vyr. agitatorius dig. Zavilčinskaitė nuoširdžiai teikia patarimus jauniems agitatoriams. Daug padeda agitatorių instruktažai, kurie vyksta kiekvieną trečia dienį. Po instruktažų vėl sku bam pas rinkėjus, kurie mus su malonumu išklauso. Pas juos mes visada esame laukiami svečiai.
Agit. A. Žukauskaitė Teisės fak. I k. stud.
Pirmą kartą balsuosiu. Aš mokausi Teisės fakulteto pirmame kurse. Apie aukštąjį mokslą aš jau seniai svajojau. Ir štai šiandien mano svajo nės išsipildė. Buržuazijos val dymo metais, aš mažažemio valstiečio duktė, tikrai nebū čiau 'baigusi net viduriniojo mokslo. Tik Tarybų valdžik, tik TSRS Konstitucija atvėrė kelius į darbą, į mokslą, į po ilsį. Tarybų šalyje žmogus gali pasirinkti tą profesiją, kuri lablausiai atitinka įgimtus jo gabumus ir polinkius. Pas mus dirbama ne tik iš pareigos, bet ir iš širdies. Tarybiniai žmo nės darbui atiduoda visas jė gas, visą energiją, visas ži nias. O kad įsigytume daugiau ir kuo tvirtesnių žinių, mes turime atkakliai mokytis. Juk tam yra sudarytos mums visos sąlygos. Visiškai kitaip yra kapita listiniuose kraštuose. Ten dau gelis jaunuolių, jeigu jiems ir pavyksta baigti aukštąją mo kyklą, negali gauti darbo pa
V
gal savo profesiją. Jie yra priversti dirbti gatvių šlavė jais, sargais, restoranų pada vėjais. Dabar visi tarybiniai žmonės ruošiasi didžiajai šventei — rinkimams į TSRS Aukščiau siąją Tarybą. Kovo 14-ją aš balsuosiu pir mą kartą ir todėl su didėliu džiaugsmu laukiu tos dienos, kada galėsiu atiduoti balsą už geriausius mūsų tarybinės ša lies žmones. Su atsidėjimu išnagrinėjau Rinkiminius nuo status, susipažinau su iškeltų kandidatų biografijomis. Tary binės . liaudies iškelti kandida tai į deputatus yra geriausieji mūsų šalies žmonės, gilūs tary biniai patriotai, atsidavę tary binei liaudžiai žmonės. Nors aš balsuosiu tik pirmą kartą, tačiau jaučiu, kad esu pilnateisis Tarybų Sąjungos pi lietis, galintis pilnai pareikšti savo valią renkant aukščiau siąjį valstybės organą. E. Malinauskaitė
Agitpunktas — studentams
19-osios rinkiminės apylin" kės agitpunktas (vedėjas drg. Smirnovas) Čiurlionio 1 studen tų bendrabutyje surengė pa skaitą „TSRS Konstitucija — socializmo šalies konstitucija". Paskaitą skaitė Politinių ir
mokslinių žinių skleidimo drau gijos tikrasis narys drg. 2iurlys. Po pranešimo buvo pade monstruotas kino filmas „Ko vojantis Vietnamas". B. Janulis