A
visu Saliu
proletarai, vienykitesi
O a
TUbENTAŠ •»
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS Nr. 5 (149)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. vasario 18 d., ketvirtadienis.
Lietuvos Komunistų partijos Vii! suvažiavimas Vasario 16 d. Vilniuje, Lietuvos TSR Valstybinės filharmonijos patrlpose, prasi dėjo Lietuvos Komunistų partijos VIII su važiavimas. 3 valanda dienos. Lietuvos KP Centro Komiteto sekretorius drg. A. S-iečkus trumpa įžangine kalba skelbia Lietuvos Komunistų partijos VIII suvažiavimą atida rytu. Jis siūlo atsistojimu pagerbti V. I. Lenino reikalo didiicjo tęsėjo — Josifo Visarionovičiaus Stalino šyiesųjj atminimą. Visi atsistoja. Suvažiavimas išrinko prezidiumą, manda tinę komisiją, sekretoriatą ir redakcinę ko misiją. Patvirtinta tokia suvažiavimo darbų tvar-
1. Lietuvos KP Centro Komiteto ataskai tinis pranešimas. 2. Lietuvos KP Revizijos komisijos ata skaitinis pranešimas. 3. Lietuvos KP Centro Komiteto rinkimai. 4. Lietuvos KP Revizijos komisijos rinkim ai. Ataskaitinį pranešimą apie Lietuvos KP Centro Komiteto darbą padarė drg. A. Sniečkus. Suvažiavimas išklausė Revizijos komisijos ataskaitą. Pranešimą padarė Lietuvos Komunistų partijos Revizijos komisijos pirmininkas drg. A. Likas. Suvažiavimas tęsia savo darbą. .SUVEDAMI GAMYBINĖS PRAKTIKOS REZULTATAI'
Kaina 20 kap.
Plačiau rinkiminės į/ Įvykusioje universiterg stu i Menkai rūpinasi studentų pa Į rinkiminį darbą aktyviai dentų profsąjungos konferenci žangumu moksle ir kai kurie universiteto saviveik joje buvo apsvarstyti praėju kampanijos užmojį įsijungė los kolektyvai. Jie dažni mies sios žiemos egzaminų sesijos dekanatai. Istorijos-filologijos
Vis platesnį užmojį (gauna tarybinės liaudies pasirengimas I rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. 1954 m. kovo 14 dieną visa tarybinė šalis sutiks kaip visaliaudinę šventę. Į -rinkimus Tarybų Sąjungos Komunistų partija ateina vienin game bloke su nepartiniais darbo žmonėmis. Liaudies jėga glūdi jos glaudžiame susitelkime apie parti ją. Partijos jėga — jos glaudžiame ryšyje su masėmis. Parti jos ir darbo žmonių interesai yra vieningi ir neatskiriami. Su dideliu pasitenkinimu ir pritarimu sutiko mūsų liaudis Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto Kreipi mąsi į visus rinkėjus, darbininkus ir darbininkes, valstiečius ir valstietes, į tarybinę inteligentiją, Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno karius. Centro Komitetas kreipėsi į ta rybinę liaudį, ragindamas vieningai balsuoti už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, dar labiau susitelkti apie Komu nistų partiją ir Tarybų Sąjungos vyriausybę pergalingoje ko voje dėl didžiulių komunizmo statybos uždavinių (vykdymo. Pasiruošimas rinkimams ( TSRS Aukščiausiąją Tarybą rei kalauja plataus rinkiminės kampanijos išvystymo. Rinkiminėje kampanijoje atsakingi uždaviniai tenka Vil niaus Valstybinio universiteto studentų ir profesorių-dėstytojų kolektyvui. Apie du šimtai universiteto agitatorių dirba rinkėjų tarpe. Universiteto aptarnaujamuose agitpunktuose nuolat kviečiami Linkėjų susirinkimai, kuriuose skaitomos paskaitos (vairiomis politinėmis temomis. Ag.tpunkte Nr. 55 56 (vedėjas drg. Kos.elniekis, agitkolektyvo vadovas drg. Tretjakova) susirinku siems rinkėjams buvo išaiškinti Rinkiminiai nuostatai, pada lyti pranešimai temomis: „Ukrainos susijungimo su Rusi.a |300 metinės", „30 metų be Lenino — Lenino keliu" ir kt. ■Agitpunktuose reguliariai šaukiami instruktažiniai agitatorių Susirinkimai. Gerai vyksta agitatorių instruktažai agitpunkte Nr. 54/5 (vedėjas drg. Jurša, agitkolektyvo vadovas drg. Maįtijošius), čia pasidalinama darbo patyrimu, aiškinama agita toriams apie įvairius agitacinio darbo metodus ir formas. Prasidėjo taip pat individuali agitacija rinkėjų tarpe. Dau■ gelis agitatorių nuolat lankosi pas rinkėjus, aiškina jiems 1rinkiminius nuostatus, praveda pasikalbėjimus apie Tarybų ^.Sąjungos vidaus ir tarptautinę padėt(. Labai gerai savo darbą ■atlieka drg. drg. Rozentaitė, Topper, Žukovą (Ist-fil. fak.), (Golokvoščius (Fizikos-matemitikos fak ), Audiejūtė (Chemijos ■fak.), Sarkirienė (Gamtos fak ) ir daugelis kilų. Tačiau agitaciniame darbe yra ir trūkumų, kuriuos artiiniausiu laiku būtina pašalinti. Agitatoriai dar nepakankamai Sįvertino rinkiminės agitacijos svarbą. Nepradėjo dar aoitaci| nio darbo studentas komjaunuolis drg. Stankevičius (Teisės | fak), blogai dirba komjaunuolė Jagaitė '(Medicinos fak.), agitjtotoriai Goldberg, Bikulič (Istorijos-filologi.os fak). Dar nepakankamai gerai atliekamas individualus agitato| rių darbas su rinkėjais. Agitpunkto Nr. 51/6 daugelis agita| torių apsiriboja tiktai rinkėjų kvietimu ( susirinkimus, vyksI tančius paties agitpunkto patalpose, retai lankosi pas rinkė3 jus, nejungia savo darbo su rinkėjų gamybine veikla. Vėlai įsitraukė į agitacinę kampaniją atskirų fakultetų parItinės ir komjaunimo organizacijos. Istorijos-f.lclogijos fak. ■ partinė organizacija nesugebėjo iš pat pradžių duoti aptar■ liaujamam agitpunktui Nr. 55/6 pakankamo agitatorių skaisčiaus, šiam darbui mažai teišskyrė komunistų. Šio fakulteto ■ komjaunimo organizacijos biuras rinkiminės kampanijos pra■ tižioje „popieriuje" išskyrė 40 agitatorių, tačiau faktiškai dir1 bo tiktai 15 žmonių. E.lė trūkumų yra ir agitpunktų patalpų apiforminime. ■ Agitpunktuose trūksta šūkių, skirtų rinkimams J TSRS Aukš lį čiausiąją Tarybą. Nors ir leidžiami sieniniai laikraščiai, ta.! člau juose nenušviečiamas agitacinio darbo patyrimas, trūksS ta pačių rinkėjų pasisakymų. Rinkimų diena Į TSRS Aukščiausiąją Tarybą artėja. Uni■ versiteto partinės, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų a atsakingas uždavinys — atkreipti rimtą dėmesį J nurodytus ■ trūkumus, artimiausiu laiku juos pašalinti, kuo plačiausiu •f mastu išvystyti masinį-agitacinį darbą. Plačiau rinkiminės kampanijos užmojįl
Agitatorius pas rinkėjus
Nuotraukoje: vienas iš geriausių agitatorių Fizikos-mate matikos fak. IV k. stud. komjaunuolis Povilas Pipinys supa žindina rinkėjus, Gorkio gt. Nr. 24, buto 4 gyventojus, su TSKP CK Kreipimusi į visus rinkėjus
to agitpunktų svečiai. Ypač gerai dirba rusų dra mos ratelis, vadovaujamas Vil niaus Rusų dramos teatro ak toriaus Boiikovslkio. Sekmadien dramos ratelis atliko programą agitpunkte, įrengtame 32 gele žinkelio vidurinėje mokykloje. Tą pačia dieną saviveiklinin kai su savo programa taip pat pasirodė ir centriniuose rū muose veikiančiame agitpunk te. Visur studentai buvo rinke jų šiltai sutikti. Aktyvus dalyvavimas rinkiuliniame darbe visiškai jiems netrukdo gerai mokytis, o taip pat kartu plėsti savo repertua rą. Artimiausiomis dienomis dramos ratelis baigs KS'rneičiu'ko pjesės „Platonas Krečetas" pastatymą. P. Grigėnas
Rinkėjų vakaras Šiomis dienomis Liepos 21osios studentų bendrabutyje veikiąs agitpunktas organizavo rinkėjų vakarą. Studentai iš klausė pranešimą tema „TSRS Konstitucija — demokratiškiau sia konstitucija pasaulyje". Po pranešimo turtingą progra mą atliko Respublikinio radijo meninės pajėgos.
(/
SEMINARINIAI DARBAI Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros m kurso studentai sėkmingai rašo seminarinius darbus. Kai kurie studentai savo se minariniuose darbuose nagrinė ja lietuvių revoliucinio poeto Mačio-Kckšto kūrybini kelia, jo estetines pažiūras. Stud. Taseckaitė parašė darbą „Kėkšto ąasaulėtžiūros raida", stud. Za latorius — „Kėkšto estetinės pažiūros". Kėkšto kūrybos sti lių nagrinėja stud. Zabotka. Apie Maironio kūrybą semina rinius darbus rašo stud. Medutytė, Vilemaitė ir kt.
rezultatai ir tolimesnieji užda Ekonomikos ir kituose fakulte viniai keliant studentų mokslb tuose pavėluotai buvo iškabint pažangumą, stiprinant akademi egzaminų ir įskaitų tvarkaraš nę drausmę, ruošiant visapusiš čiai. Egzaminų metu studentams kai išsilavinusius tarybinius nebuvo suteiktos pakankamai specialistus. palankios sąlygos mokytis, daž Universiteto prorektorius mo-' nai reikėdavo laikyti egzami kymo reikalams drg. Mitropolsnus šaltose auditorijose su pal kis savo pranešime apie žiemos tais (Istorijos^ilologijos fak.) egzaminų sesijos rezultatus iš Pasitaikydavo, kad egzaminai kėlė nemažą trūkumų universi kai kuriuose fakultetuose užsi teto dėstytojų ir studentų dar tęsdavo iki 8—10 vai. vakaro, be ruošiantis egzaminams ir pa dėstytojai vietoje trijų įrašy davo bilietuose 4 klausimus. čių egzaminų metu. Konferencijoje pasisakiusiej Pagrindinis trūkumas yra tas. studentai Bareika (Teisės fak) jog iki šiol nepasiekta, kad studentai sistemingai dirbtų su J. Vidrinskaitė, Abraitytė (Is knyga, ruoštųsi egzaminams torijos-filologijos fak), Ambranuo semestro pradžios. Kai ku ziejūtė (Ekonomėkos fak). Sa rie studentai per maža dėmesin kalinskas (Medicinos fak.) ir ki skiria seminariniams ir labora ti taio pat kalbėjo apie rimtus toriniams užsiėmimams, pralei- trūkumus profgrupių darbe dinėja paskaitas. Didžiausi pa siekiant visų studentų pažanouskaitų nraleidinėto’ai pašildė mo moksle. Nemaža kaltė čia mažiausiai moką. Dėl pašliju tenka ir universiteto proūknmisios akademinės drausmės, uni tetui (pirmininkas drg. Karaversitete po šios egzaminų se šauskas). kurie retai nusileidžia sijos yra anie 3^0 skolininkų, iki akademinių grupių ir daž ypač daug įsiskolinimų iš fizi nai konkretų praktini darbą grupėse pakeičia posėdžiavimu nio lavinimo. mu. Silpnai laikė egzaminus pir Profsąjunginė organizacija — mųjų kursų studentai. Jie dar artimiausias rektorato ir par neišmoko dirbti universitete, tinės organizacijų pagalbinin nesuprato jiems naujai keliamų kas ruošiant jaunuosius specia uždavinių. listus. Kova už akademinę Visi šie trūkumai, kuriuos drausmę, už gilų studentų žinių narodė i’iomos enzanrnų sesija įsisavinimą, už nuolatinį poliikelia rimtuš priekaištus ir rei kalavimus universitetė visuo tinio-idėjinio lygio kėlimą, už meninėms organizacijoms. Pro studentų buitinių sąlygų geri fesinė organizaci:a. kartu su nimą — nuolatinis ir svarbiau komiaunimu. silpnai ornanizavo sias profsąjungos uždavinys. grunių darba. arupornai. proforgai ir seniūnai nenadėjo lai Tik nuosekliai jį vykdant bus ku nasitemnti atsiliekantiems i galima pasiekti naujų mokslo draugams, užmiršo akademinės ir visuomeninio darbo laimėji drausmes klausima, nepakanka mų. mai skyrė dėmesio pirmųjų kursų studentams. L. Litvaitytė
v SENAJAME KREMLIUJE Tylus žiemos vakaras. Ramiai siūbuoja sniego skaromis apsi gobusios eglės prie Kremliaus sienos, o Spasko vartų link ne nutrūkstančia srove eina ir ei na jaunimas, iš kurio veidų trykšta jaunatvės džiaugsmas. Šiandien vaišingo Kremliaus vartai vėl atsivėrė studentams. Kartu su 2,5 tūkstančio stu dentų, š. m. vasario 2 dieną apsilankiusių Kremliuje, teko laimė būti pakviestiems j stu dentų balių ir mums, grupei Ta rybų Lietuvos studentų. Peržengiame vaišingųjų rūmų slenkstį. Erdvi rūbinės salė. Čia svečiams nusivokus paltus, slė pusius jų tautinius apdarus, sa lė mirgėte mirga įvairiausiais nacionaliniais kostiumais. Į stu dentų balių atvyko keletos de šimčių tautų sūnūs ir dukros. Tačiau čia ilgai būti neten ka. Po senovinių rūmų skliau tais skamba muzika, kviečianti j viršų, į spindinčias, pilnas klegančio jaunimo sales. Balių atidaro VLKJS Mask vos- miesto komiteto sekretorius drg. Jegoryčeva. Ji susirinku sius pasveikina su sėkmingu žiemos egzaminų sesijos užbai gimu, linki pasisekimo moksle. Po to koncertas. Koncerte pa sirodo geriausios Maskvos. Le ningrado, Kijevo ir kitų miestų meninės pajėgos. Nors ir pui kiai dainuoja solistai, nuosta-
ĮSPŪDŽIAI IŠ STUDENTŲ BALIAUS
biai šoka baleto meistrai, bet kartu traukte traukia kuo grei čiau pamatyti ir Kremliaus is torinius paminklus, apžiūrėti jo pupšnias sales, Rusijos carų cerkves. — Georgijaus salė. Tai — salė, pasižyminti savo puošnu mu ir dydžiu... — pasakojo ekskursijos vadovas. Mūsų universiteto Fizikosmatematikos fakulteto studen tas — mokslo pirmūnas Mauza kruopščiai užsirašo į savo bloknotėlį salės išmatavimus: iigis — 90 metrų, plotis — 60 metrų, aukštis — 18 metrų. Mus nustebina sienose didelėmis raidėmis įrašyti kažkokie var dai. — Tai carinės armijos dali nių, apdovanotų Georgijaus kryžiaus ordinu, pavadinimai — paaiškina mums ekskursijos vadovas. — O dabar, — tęsia jis, — pažvelkite į šias mūsų liaudies ornamentika išrašytas grindis. Georgijaus salės grin dų parketas padarytas iš 24 Rusijoje augančių medžių at mainų. Pereiname į gretimą Vasili jaus salę. Ji apvali, taio pat nuostabiai puošni. Iš Vasili jaus salės durys veda j carų cerkvę ir gyvenamąsias patal-
pas, kurios iki šiol yra išliku sios visiškai tvarkingos, nerei kalingos jokio restauravimo. Nors ir greitai bėgioja po po pierių pieštukas, tačiau bene spėsi viską užsirašyti, Kiekviename žingsnyje vis nauji rusų liaudies sukurti meno, technikos stebuklai, kiekvienas ekskursijos vadovo žodis, saki nys atskleidžia vis naujas ir naujas įdomybes. Su dideliu '■us.domėjimu apžiūrinėjame Kremliaus istorinius paminklus Norisi viską nors akimis per mesti. Grįžtame į Georgijaus salę Iš jos balkono skamba valso garsai. Salėje, kur kadaise šo ko carai ir freilinos, šcka, su kasi studentai, pamiršę, kad prieš savaitę paskutinį kartą tiesė dėstytojui savo studijų knygeles. Vakaras baigiasi. Po Kremliaus rūmų skliautais galingai nuskamba Tarptautinės studen tų sąjungos himnas. Rusas ir ukrainietis, lietuvis ir čekas, kinietis ir baltarusis — kiek vienas savo gimtąja kalba ta ria brangius kiekvienam stu dentui, kiekvienam tarybiniam jaunuoliui žodžius: Ryžto pilna, siekiais tvirta, Mūsų jaunystė — didi ’• taikos jėga! J. Smagurauskas, Ekonomikos fak. V kurso stud.
/
Gamtos fakultetas. Į didžiąją geologijos auditoriją būreliais renkasi studentai. Priešais gė lėmis papuošti stalai. Ant sie nų žemėlapiai, brėžiniai, sche mos. Čia vyksta fakuPeto nckslinė konferencija, skirta gamybinės studentų praktikos apibendrinimui. ' Studentai įdėmiai klauso IV eurso (bestuburių zoologijos specialybės) studentės Tarvylaitės referato „Sekios apvėlino heksachloranu įtaka į kviečių kenkėjų pasireiškimą", savo gamybinės praktikos me tu drg. Tarvydaitė tyrė, kaip heksachloranas veikia augalus. Jai pavyko nustatyti, kad hek sachloranas ne tik apsaugo au galus nuo kenkėjų, bet ir duo da jiems maisto bei padidina derlių. Studentės tyrimai be abejo turi nemažą praktinę reikšmę. Įdomi buvo V kurso stu dento Ylevičiaus praktika. Jis atliko Baltijos—Šventosios upės hidrologinius tyrinėjimus. — Burlžuaziniais metais, —■ rasakoja stud. Ylevičius, — buvo tyrinėjamos tik didžiosios Lietuvos upės, kaip Nemunas, Neris, Nevėžis. Tuo tarpu Šventoji visiškai nebuvo tirta. Studentės Jonikaitės darbas ..Natrio hidrokarbonato ir kalio hidrokarbonato įtaka augalų vystymuisi, medžiagų apykaitai ir derliui" irgi turi praktinės reikšmės. Neveltui drg. Jonikaitė susidomėjo didUiosios mokslininkės O. B. Lepešins_r___ kajos tyrimais šioje srityje. Pasirodė, kad, išmirkius javų sėklas tam tikro stiprumo so dos tirpale, galima gauti 29 procentais didesnį derlių. Dalis IV kurso geologų savo gamybinę praktiką atliko pietų Uralo rytiniame šlaite, Baškiri joje, netoli Ckalovo. Apie tai papasakojo stud. Jackevičius: — Savo praktikos metu aš išmokau savarankiškai daryti geologines nuotraukas, tirti že mės sluoksnių sąrangą, daryti gręžinius. Apie savo gamybinę praktiką papasakojo taip pat stud. stud. Grigonis, Raginskaitė. Ši, dvi dienas trukusi moks linė konferencija parodė, kad mokslo lygis fakultete kyla, kad studentai puikiai sugeba auditorijoje įgytas žinias pri taikyt? praktikoje. Konferenci joje pranešėjams buvo pateik ta daug klausimų, kilo plačios diskusijos. Po konferencijos visiems pranešėjams buvo įteiktos do vanos — vertingos mokslinio turinio knygos. J. Baužytė
įdomi gamybinė praktika Šiomis dienomis biblioteki ninkystės sipec. IV ir III kursų studentai išvyko atlikti gamy binę praktiką į Maskvoje ir Leningrade esančias didžiau sias salies bibliotekas. Dauge lis IV k. bibliotekininkų ga mybinę praktiką atl.ks stam biausioje šalyje Maskvos Lenino vardo bibliotekoje. Praktikos metu studentai susi pažins su bibliografiniu dar bu, ruoš skaitytojų konferenci jas, vadovaus garsiniam knygų skaitymui, rašys kursinius dar. bus. IV kurso studentų prakti kai vadovauja bibliotekinin kystės katedros vedėjas drg. Vladimirovas. III k. bibliotekininkai, vyr. dast. Žuko vadovaujami, prak tiką atliks — Leningrade Saltykovo-Ščedrino vardo, Vybor go Kultūros namų ir Lenin grado Centrinėje bibliotekose. Čia studentai susipažins su knygų komplektavimu, katalogizacija, fondų organizavimu, knygų propaganda ir darbu su skaitytojais. A. Marinskas