Kt WYAA/V<W/ WVWVAZW’
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
FONETIKOS KABINETE
Nr. 36 (180)
ketvirtadienis gruodžio mėn.
Didelę paramą studentams, studijuojantiems svetimas kalbas, teikia Filologijos fak. fonetikos kabinetas. Jis aprūpintas geriausia garsus įrašančia aparatūra, schemo mis ir diagramomis, kalbos organų maketais. Visa tai labai padeda gerai įsisavinti taisyklingą tarseną. Speciali aparatūra padeda renkant bei papildant ver tingą pasaulio kalbų įrašų kolekciją. Jau įrašytos in dų, kinų, atskirų negrų tau telių ir kt. kalbos. „Za radianski kadri" Kijevo Valstybinis T. G. Ševčenkos vardo universitetas
<>
1954 m.
ŠALĮ e s AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Kaina 20 kap. VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
IKI EGZAMINŲ-15 DIENŲ i KI EGZAMINŲ sesijos liko vos pora savaičių. Neužilgo -*■ šimtai studentų ateis prie egzaminų stalo, kad parody tų, ko išmoko, žengdami dar vieną aukštojo mokslo pakopą, Egzaminai — valstybinės svarbos dalykas, viso universiteto darbo patikrinimas. Tam, kad egzaminai nebūtų studentams staigmena, kad studentai galėtų tinkamai jiems pasirengti, reikia sudaryti visas sąlygas sėkmingai mokytis. Fakultetų dekanatai, kated rų vedėjai nedelsiant turi susirūpinti tuo, kad būtų pašalinti visi trūkumai mokymo procese. Mokymo planai privalo būti užbaigti laiku. Negalima prileisti, kad paskutinėmis se mestro dienomis kai kurie dėstytojai paskubomis skaitytų neišeitus dalykus. Egzaminų sėkmė daugiausia priklauso nuo pačių studentų darbo. Nuo to, kaip studentai išstudijuos atskiras disciplinas, priklausys Įskaitų bei egzaminų kokybė, Tik sistemingai ir atkakliai mokantis galima pasiekti gerų rezultatų egzaminų metu. Dauguma universiteto studentų, kad laiku pasirengtų įskaitoms bei egzaminams, skiria tam reikiamą dėmesį, Jie mokosi ištisą semestrą ir nešturmuoja sesijos metu. Iš to kių studentų galima pažymėti Chemijos fak. IV kurso stud. Bunikj, Medicinos fak. stud. Rubiną ir daugelį kitų. Tokių pavyzdžių rasime kiekviename fakultete. Tokiems studentams egzaminai nėra kažkokia našta, o pasididžiavimas savo darbo vaisiais. Paskaitos, seminarinio užsiėmimo praleidimas gali neigia mai atsiliepti į egzaminų kokybę. Paskaitų lankymas kai ku riuose fakultetuose yra ypač blogas. Tuo ypač pasižymi Istorijos-filologijos fakultetas. Šiame fakultete paskaitos praleidinėjamos masiškai. Yra dienų, kada fakulteto studentai pra leidžia iki 400 akademinių valandų be pateisinamų priežasčių. Negalima taikstytis su tuo, kai į seminarinius užsiėmimus at eina tik po 5 žmones. Tokie dalykai pasitaiko žurnalistikos specialybės grupėse. Blogai paskaitos lankomos Teisės, Eko nomikos fakultetuose. Fizikos-matematikos fak. matematikos spec. III kurso studentas E. Kirjackij yra praleidęs’ 83 akade mines valandas, o to paties kurso studentas Birger — 75 aka demines valandas. Prieš sesiją ir jos metu metu studentams reikia su teikti visas sąlygas laiku ir gerai ruoštis egzaminams. Didelį vaidmenj čia vaidina skaityklos, kabinetai, kurie privalo ge rai parengti savo patalpas studentų mokymuisi. Neblogai dir ba universiteto bendroji skaitykla. Šioje skaitykloje kasdien mokosi šimtai studentų. Skaitykla gražiai sutvarkyta, joje šil ta, todėl ir dirbti malonu. Gerai sutvarkyta ir politinės eko nomijos katedros skaitykla. Dar nepilnai išnaudojamos bendra bučių skaityklos, kaip, pvz., liepos 21-osios bendrabutyje, kur skaitykloje groja radijas, nelaimu prabyla pianinas. Jau dabar laikas susirūpinti konsultacijų klausimu. Kon sultacijos padeda laikantiems egzaminus įsigilinti į medžiagą, išsiaiškinti nesuprastus klausimus. Fizikos-matematikos dėsty tojas docentas Misiūnas praveda konsultacijas su II kurso studentais bendrosios fizikos klausimais, vyr. dėstytojas Šichterovas konsultuoja I kurso studentus. Konsultacijos vyksta ir kituose fakultetuose. Rimtą darbą, ruošiantis egzaminiams, dirba ir grupių kom jaunimo organizacijos. Teisės, Istorijos-filologijos, Fizikosmatematikos, Ekonomikos ir kituose fakultetuose vyko grupių gamybiniai susirinkimai, kurių metu buvo numatytos konkre čios priemonės, kaip geriau pasirengti egzaminų sesijai. Ypač didelę reikšmę tokie susirinkimai turi pirmuosiuose kursuose, kur studentai laikys egzaminus aukštojoje mokykloje pirmą kartą. Pirmo kurso studentai turi būti tinkamai informuoti apie sesiją, apie reikalavimus egzaminų metu. Didelį vaidmenį egzaminų sesijai pasirengti turi teisingas laiko paskirstymas. Jau dabar reikia skirstyti laiką, atrinkti medžiagą, reikalaujančią kartojimo, išnaudoti kiekvieną dieną ir valandą. Draugai studentai! Geią žinojimą galėsime parodyti tik nuosekliai dirbdami, mokydamiesi, prisilaikydami akademinės drausmės.
Ruošiasi egzaminams Gamtos fakulteto III kurso studentai rimtai ruošiasi egzaminams. Štai meteorologai laikys sun kų ir sudėtingą meteorologijos egzaminą, todėl studentai jau prieš mėnesį pradėjo kartoti kursą. Kiekvieną savaitę vyks ta konsultacijos, kurių metu studentai vieni kitiems išaiški na sunkesnius klausimus. Į konsultacijas dažnai atsilanko ir savo patarimais padeda doc. Styra. Nuo meteorologų neatsilieka ir fizinės geografijos specialy-
bės studentai. Jie atidžiai ruo šiasi TSRS geomorfologijos egzaminui. Šis egzaminas sun kus tuo, kad nėra jokio specia laus vadovėlio, iš kurio galima būtų mokytis. Studentai indivi dualiai pasiskaito literatūros, užrašus ir tada kartoja grupė mis. Tai duoda nemaža naudos. Be to, doc. Basalykas ruošia individualias konsultacijas, ku rių metu studentai galutinai iš siaiškina visus nesuprantamus klausimus. K. Adomavičiūtė
Egzaminų sesijai artėjant
Artėjanti žiemos egzaminų sesija Medicinos fak. II k. stu dentams nėra staigmena. Į šios sesijos egzaminus jie ateis ge rai pasiruošę. Dauguma grupės studentų per visą semestrą at kakliai ir nuosekliai mokėsi, gerai lankė paskaitas, semina rus, pratybas. Dabar, kai pasi ruošimas egzaminams yra pa čiame įkarštyje, jie stropiai lanko dėstytojų teikiamas kon sultacijas. Iš lokių studentų
pažymėtini: Radževičius, Borvinas, Sosaj, Lobačevskij ir kiti. Didelę paramą studentams ■ruošiantis histologijos egzamipui teikia doc. Finkelbrandiepė, kuri jau suteikė dėstomo.s disciplinos penkias konsultaci jas. Šios grupės studentai į eg zaminus ateis tikrai gerai pasi ruošę ir parodys tinkamą da lyko žinojimą. A. Gumbaragytė
I VISALIAUDINĖ ŠVENTĖ
Ankstyvas gruodžio 12 dieno: rytas. Lauke švilpia žvarbus vėjas, blaškydamas protarpiais krintančias snaiges, Šeštą vapirmiems landą, nuaidėjus Kremliaus kurantų dūžiams plačiai atsivėrė rinkiminių apy linkių durys. Šiandien visuose Lietuvos kampeliuose respubli kos darbo žmonės švenčia įžy mią šventę — Lietuvos TSR liaudies teismų rinkimų dieną Liepos 21-osios bendrabutyje pagyvėjimas. Beveik visuose kambariuose sužibo elektros lemputės. Koridoriuose taip pa gyvas studentų judėjimas: vien skuba į rinkiminį punktą, kit tuoj pat užmezga pokalbius. Prie rinkiminio punkto stovi niuoja būrelis Teisės fakulteto Gamtos fak. studentai laboratorinės praktikos metu įtvir studentų. Dauguma jų diplo mantai. Jie čia, prisimindami tina teorines žinias. Nuotraukoje: III k. geochemikai — komjaunuoliai (iš buržuazinio valdymo laikus kalba apie smetoninius rinki kairės Į dešinę) A. Gaigalas, K. Strelcova ir J. Posečinas pet rografijos pratybų metu nustato rūgščių uolienų sudėt}. La mus, apie buožių, bankininkų bažnyčios interesams tarnavu boratoriniams užsiėmimams vadovauja vyr. dėst. Martinaitis. A. Anskaičio nuotr. sį teismą, apie amžiams pra *-----------------* eitin nugrimzdusius priespau dos metus. Juk tikrai sunki buvo Mar tyno Apanavičiaus dalia. Tary binės santvarkos dėka, jis šian Paruošti ekskursijų vadovus įvadinių paskaitų ciklui, ku dien — aukštosios mokyklos po Vilniaus miestą ir universi- rio metu būrelio nariai pagrin studentas. Su džiaugsmu Mar ktetą, sudaryti bibliografiją bei dinai susipažins su lietuvių tynas balsavo už liaudies teis parengti Vilniaus miesto ir tautos kova dėl Vilniaus mo teisėjus ir tarėjus, žinoda ’ universiteto istorijos albumus 1920—1939 m. m., su revoliuci mas, kad tuo pačiu balsuoja už — tokį sau uždavinį kelia niu darbininkų judėjimu Vil dar šviesesnę ateitį. Su tokiom mokslinis būrelis Vilniaus niuje, su Vilniaus universiteto mintim atėjo prie rinkimų ur miesto istorijai pažinti, vado istorija, su architektūriniais nos ir diplomantas Bareika. vaujamas TSRS tautų istorijos Vilniaus paminklais ir kitais Įvadiniame cikle Kupinas jaunatviško džiaugs katedros aspiranto drg. Kond- klausimais. pranešimus padarys prof. J. mo ir energijos palieka rinki rato. mų salę Ekonomikos fak. II k. S. m. gruodžio 14 d. įvyko Žiugžda, architektūros mokslų studentas Bronius Žemaitaitis ir šio būrelio užsiėmimas, kurio kandidatas drg. Budreika, VVU Istorijos-filologijos fak. II k. metu būrelio nariai išklausė Z. mokslinės bibliotekos direkto studentas Juškaitis. Jie pirmą Kondrato pranešimą tema „Vil rius drg. Vladimirovas ir kiti. kartą savo gyvenime atidavė niaus miesto istorijos (iki Di Po įvadinio paskaitų ciklo bus balsus už geriausius liaudies džiosios Spalįo socialistinės re surengtos ekskursijos po Vil sūnus ir dukras — tarybinio voliucijos) bruožai". Šiuo pra niaus miestą ir universitetą. M. Pranskus nešimu buvo padaryta pradžia teisėtumo saugotojus. — Sunku apsakyti tą džiaugs mą, — kalba drg. Žemaitaitis, SUSIRAŠINĖJIMAS APTARTI APSAKYMAI — kai pirmas gavau į rankas biuletenį. Aš dabar pasijutau Gruodžio 13 d. įvyko literaSU POETU , tikrai pilnateisiu Tarybų šalies tūros-kritikos būrelio susirinki Įdomų susirašinėjimą užmez piliečiu. Balsuodamas už liau mas, kuriame buvo aptarti VI. dies teismų teisėjus ir tarėjus, ‘, Dautarto apsakymai „Užpūsta gė Medicinos fak. II ir III aš žinau, kad balsuoju už tary grabnyčia" ir „Tėvas ir sūnus". kurso studentai su senu mūsų binės Tėvynės galybės stiprini Taip pat Dautartas paskaitė šalies poetu A. M. Praskuninu, Didžiojoje Spalio mą, už komunistinį rytojų. ištrauką iš dar teberašomos dalyvavusiu socialistinėje revoliucijoje. Šio Dvyliktą valandą dienos visi didelės apysakos „Tarūnų mis dienomis studentai gavo bendrabučio gyventojai jau vienkiemis". Pranešimą apie buvo atlikę savo pilietinę pa- apsakymus padarė R. Kašaus- nuo poeto laišką ir pluoštą reigą, bet dar ilgai rinkiminėje kas. Gyvai išsivysčiusiose dis eilėraščių. Laiške poetas pasa būstinėje nenutilo muzika, dai kusijose pasisakė Sauka, Ast koja apie savo gyvenimą ir nos. Jaunimas linksminosi, rauskas, Pakalniškis, Vaitkus ir kūrybą, prašo ir toliau tęsti susirašinėjimą. šventė visaliaudinę šventę. kt. K. Kilčiauskas R. Ramanauskaitė C. Grenda į
v
„PASAULINIŲ STUDENTŲ NAUJIENŲ" ŽURNALO PREMIJA
į į
į
Susitikimas su Prancūzijos studentais
*
į
į
du ATSIDARO rys, ir laborato laboratorijoje rija prisipildo triukš Vienoje
mo. Čia atėjo III kur so fizikų pirmoji grupė. Stu dentai užima vietas prie stalų, atsirenka reikalingus prietai sus, apžiūri juos. PeT šį semestrą III kurso fi zikams reikia atlikti trylika la boratorinių darbų. Daugelis draugų šiandien atliks paskuti nius bandymus. Visų laborato rinių darbų tematika įdomi, tu rinti didelę praktinę reikšmę, todėl studentai su malonumu juos atlieka. Ko iš mūsų nedo mina tokie dalykai, kaip garsų įamžinimas ir atgaminimas, te levizija, tiksliųjų aparatų ga myba! Greitai laboratorijoje įsivy rauja įtempto darbo nuotaika, Visi susikaupę atlieka bandymus. Laboratorinį darbą tema „Fotoefekto ištyrimas" rengiasi at likti studentas Eringis. Tiks liais, atsargiais judesiais jis sujungia schemą ir pakviečia vadovaujantį laboratoriniams darbams asistentą Mikalkevičių. — Taip. Schema sujungta ge rai, — sako drg. Mikalkevičius, apžiūrėjęs aparatūrą. — Galima įjungti srovę.
Eringis pasilenkė prie žiūro nų ir stebi, kaip, įjungus elekt ros srovę, jautri galvanometro skalė šiek tiek _ pasisuka, rodydama foto srovės stipru mą. Sąsiuvinyje išbraižytose grafose jis įrašo skaičius. — Pasiremiant jais, bus gali ma sudaryti grafiką ir sužinoti, kokios spalvos šviesai tirti tin ka šis fotoelementas, — prata ria šypsodamasis jaunuolis. — Bandymas vyksta sėkmingai. Šalia Eringio dirba studentas Galvydis. Jis šiandieną atlieka oscilografo sumontavimą. Tą darbą stebi asistentas Mikalkevičius. Prie lango tamsiai apsivilkusi mergina varto Iveronovos „Fi zikos praktikumą". Ji dar kartą peržiūri tai, ką skaitė vakar, ruošdamasi laboratorijos darbams. Tai drg. Raudonytė. Ji turi gauti aukštą vakuumą ir išmatuoti jį Makleodo monometru. Ji užverčia knygą ir įjungia rotacinį siurblį. Praeina 5 minutės ir gaunamas forvakuumas. Po to margina įjungia
difuzinį gyvsidabrio siurblį, nuolat matuo ja slėgį. Geislerio vamzdelyje pradeda švytėti violetinė šviesa. — Vakuumas dar neaukštas. Reikės ilgai laukti, — pastebi draugė, kuri šį bandymą atliko praeitą kartą. Pagaliau Geislerio vamzdely je violetinė šviesa pamažu pasikeičia į ryškiai žalią. Baro metras rodo vienos šimtatūkstantosios gyvsidabrio stulpelio slėgimą. Vakuumas pagamintas. Įdomius laboratorinius darbus atlieka ir jos draugai Latėnas, Sakalauskas, Korzun. Kiekvieną dieną šioje labo ratorijoje dirba studentai. Jie čia įgauna pirmuosius prakti nio darbo įgūdžius, patikrina praktikoje tai, ką išgirdo per paskaitas, III kurso I grupės fizikai mėgsta atlikinėti įdo mius laboratorinius darbus, vi suomet kruopščiai jiems pasi rengia. Daugelis jų jau apra šė beveik visus darbus ir prieš laiką pateiks juos įskai toms. J. Ciplys
Fizikos-matematikos fak. III k. stud.
Šių metų pradžioje „Pa saulinių studentų naujienų" žurnalo redakcija kreipėsi į viso pasaulio studentus ak tyviai dalyvauti trečiame žurnalo konkurse geriau siam trumpam apsakymui, bei vaizdeiui, poemai bei dramos kūriniui parašyti, geriausiai nuotraukai pada ryti, geriausiam piešiniui bei karikatūrai nupiešti. Vi si šie literatūros ir meno kūriniai privalėjo vaizduoti įvairias studentijos veiklos sriįis. Neseniai buvo suvesti ir paskelbti šio konkurso re zultatai. („Pasaulinės stu dentų naujienos" 1954 m. Nr. 8—9). Iš viso buvo pre mijuoti 23 darbai, kurių tar pe yra 2 darbai iš Tarybų Sąjungos. Antroji premija už foto nuotraukų seriją pa skirta Azerbaidžano univer siteto Teisės fak. IV kurso studentui Džangirui Efendzijevui. Pagal konkurso nuo status D. Efendzijevas bus apdovanotas piešimo prie monių rinkiniu, o taip pat patefono plokštelių albumu arba bibliotekėle. „Za leninskoje vospitanije" Azerbaidžano Valstybi nio ? M. Kirovo vardo universitetas
Neseniai Vidurinės Azijos Valstybinį V. I. Lenino var do universitetą aplankė Prancūzijos studentai. Susiti kimas su svečiais buvo la bai šiltas ir draugiškas. Chemijos fakulteto deka nas prof. Talipovas, plačiai papasakojo svečiams apie mokomojo ir mokslinio dar bo organizavimą fakultete. Delegacijos nariai gyvai do mėjosi studentų tautine su dėtimi, dėstomąja kalba, laisvu specialybės pasirinki mu ir pan. Po pasikalbėjimo dalyviai apžiūrėjo Chemijos fak. laboratorijas, kabinetus, kalbėjosi su studentais. Prancūzijos studentai do mėjosi, kaip paskirstomi į darbą baigusieji, ar visi gauna darbo. Mūsų studen tai prašė svečių papasakoti, kokius jie žino tarybinius rašytojus, ar yra susipažinę su tarybiniais kino filmais ir t. t. „Za stalinskuju nauku" Vidurinės Azijos Valsty binis V. I. Lenino vardo universitetas
KAIP PRAILGINTI ŽMOGAUS GYVENIMĄ
I
Kaip pasiekti, kad žmogus kiek galima ilgiau nesentų, būtų sveikas ir žvalus — tokią pagrindinę problemą nagrinėja mokslinis būrelis, praėjusių metų vasario mė nesį įsikūręs Biologijos-dirvožemio fakultete. Šio būrelio darbui vado vauja ir padeda savo pata rimais, tokie žymūs mokslo veikėjai, kaip prof. B. P. Tokinas, kuris labai daug prisidėjo prie šio būrelio darbo organizavimo, prof. N. L. Gerbelskis, doc. Z. J. Urazovas ir kt. Šių metų pirmame būrelio posėdyje buvo susipažinta su I, I. Mečnikovo artobiozo teorija. „Leningradsklj universitet"