VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
«
Z
o
CL
TUhENTAS A
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTiNIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IP °POFFSINfS SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr 35 (179)
|
1954 m. gruodžio 8 d.
trečiadienis
TSRS KONSTITUCIJA TA IDŽIOS ir nepajudinamos yra darbo žmonių teisės nuV' galėjusio socializmo šalyje. Šių teisių sargyboje stovi pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas — TSRS Konstitucija. Tik Tarybinės Konstitucijos dėka tūkstančiai mūsų respub likos jaunuolių gali naudotis pagrindinėmis žmogaus laisvė mis — teise į darbą, mokslą ir poiisj — šventomis ir nelie piamomis tarybinio žmogaus teisėmis. Ryškus partijos ir vy riausybės rūpesčio, kad Konstitucijos suteiktomis teisėmis pa sinaudotų visi jaunuoliai, pavyzdys yra mūsų universiteto au gimas. Pokario metais Vilniaus Valstybinis universitetas išleido daugiau kaip 3000 specialistų, tai yra žymiai daugiau, negu visos aukštosios mokyklos Lietuvoje per 20 buržuazijos viešpatavimo metų. Buržuazija plepėjo apie teisę j mokslą, tačiau sunkus kelias laukė darbininko ar valstiečio sūnaus, jei jis tais metais ryžosi siekti mokslo. Kambarėlis palėpėj, gyvenimas pusbadžiu, o vienam-kitam laimingajam, įsigiju siam diplomą — nepabaigiamas darbo ieškojimas. Visa tai nuėjo negrįztamon praeitin. Kitoks yra Tarybų Lietuvos stu dentijos gyvenimas. Kas metai auga ir plečiasi mūsų univer sitetas. Štai, šiais metais j universitetą priimta 750 jaunuolių. Niekados dar Vilniaus universiteto istorijoje tokiam didžiulam burtui jaunimo neatsivėrė durys į mokslą, j šviesią, lai mingą ateitj. Partija ir vyriausybė, nuolatos rūpindamosios, kad Tarybinėje Konstitucijoje įrašytos teisės būtų šventai pildomos, nuolatos ir nenuilstamai rūpinasi mūsų besimokan čiu jaunimu. Netrukus po Didžiojo Spalio 37-ųjų metinių uni versitete stojo j rikiuotę naujas bendrabutis — penktas iš ei lės, kuriame apsigyveno 240 jaunuolių. Mūsų studentui, už menkutę sumą aprūpintam bendrabučiu su visais patogumais, sunku ir įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Italijos ir Prancūzijos studentai už gaunamą stipendiją jokiu būdu nepajėgia išsi mokėti už butą. Jaunuolis, iškraunantis uoste anglis ar mal kas, kad šitaip užsidirbtų butui, duonai ir mokesčiui už moks lą, universitete — dažnas reiškinys kapitalistinėse šalyse. Teisę į mokslą mūsų šalyje turi visi. Tas įaugo J mū sų tarybinę tikrovę. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Vals tybėse — šioje „laisvių šalyje", kaip ją vadina kapitalistai, 15-je valstijų veikia įstatymas, draudžiantis negrams mokytis vienoje mokykloje su baliaisiais. O mokyklos negrams yra toli gražu ne visose valstijose. Tokia tai yra ši „laisvių ša lis", kur viešpatauja rasinė diskriminacija, persekiojimas, kur studentas už mažiausią protestą tempiamas į Federalinį Tyri mo Biurą, o baigęs universitetą — lieka be darbo. Gi musų respublikos mokyklos, fabrikai, gamyklos, kolūkiai išskėsto mis rankomis laukia jaunuolių — specialistų, baigusių aukš tąją mokyklą. Ar bereikia kalbėti apie mūsų studentų teisę į poilsį, kurį jiems užtikrina Tarybinė Konstitucija? Šimtai kelialapių į ku rortus ir atilsinės atostogų metu ryškiai kalba apie tai. Mū sų universiteto akademinis choras, liaudies dainų ir šokių ansamblis plačiai žinomi ne tik respublikoje, bet ir toli už jos ribų. Visas sąlygas turi mūsų studentija ir sportui vystyti. Tačiau Tarybinė Konstitucija uždeda kiekvienam piliečiui ir tam tikras pareigas. Visuomeninė socialistinė nuosavybė yra šventas ir neliečiamas tarybinės santvarkos pagrindas, mūsų Tėvynės gailos ir suklestėjimo šaltinis. Kas pakelia ranką prieš šią nuosavybę, tas yra liaudies, o kartu ir kiek vieno iš mūsų, priešas. Draugiškumas, pagarba vyresniesiems, aukštos moralės principų saugojimas, pažiūros į šeimą, Į mo terį tyrumas — štai ko reikalauja iš mūsų Pagrindinis Įsta tymas. Pilnai naudodamiesi Konstitucijos suteikiamomis tei sėmis, mūsų studentai privalo šventai vykdyti ir socialistinio bendrojo gyvenimo taisykles. Kiekvienas tarybinis pilietis, kaip akies vyzdį, privalo saugoti TSRS Konstituciją, nes tai yra vienintelė tikrai demokratiška, laisvų komunizmo staty tojų Konstitucija.
Į
Sekmadienis, gruodžio 12 diena — rinkimų į Lietuvos 1SR liaudies teismus diena ! Vieningai atiduokime balsus už komunistų ir nepartinių liaudies bloko kandidatus!
Kaina 20 kao.
Universiteto kolektyvas karštai remia Europos šalių Pasitarimo Maskvoje dalyvių Deklaraciją ★
JIE BALSUOS PIRMĄ KARTĄ
★
Mes — už taiką Istorijos-filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai gausiai susirinko į mitingą, skirtą Europos šalių Maskvos Pasi tarimo Deklaracijai apsvarsty ti. Mitingą atidarė fakulteto de kanas drg. Meškauskas. Išaiš kinęs susirinkusiems deklaraci jos esmę, dekanas pareiškė: — Mes, busimieji ideologinio fronto danbuotojai, privalome aktyviai įsijungti į ideologinio darbo stiprinimą, kovoti už ta rybinės liaudies moralinę vie nybę ir tuo įnešti savo indėlį į taikos stiprinimo reikalą. Savo pasisakyme vyr. dėst. Sprindis priminė, kokias nelai mes žmonijai atnešė vokiška sis fašizmas Didžiojo Tėvynės 'karo metais, kaip fašistai teriojo Lietuvą ir mūsų universite tą. — Dabar, — sako drg. Sprin dis, — vėl norima atgaivinti vokiškąjį vermachtą, įduoti į jo rankas net atominį bei van denilinį ginklus, tačiau tai pa daryti karo kurstytojams nepa
Vieningas Vos. pasibaigus paskaitoms, daugiau kaip 300 Teisės ir Ekonomikos fakultetų studentų ir dėstytojų susirinko J Aktų salę mitingui, skirtam Europos šalių Pasitarimo dalyvių bai giamajam Komunikatui ir Dek laracijai* apsvarstyti. x Mitingą atidarė Teisės fak. dėstytojas doc. Gorbunovas —Tuo tarpu, kai demokrati nis pasaulis visas jėgas skiria tolimesniam liaudies ūkio iš vystymui, liaudies gerovei kel ti, imperialistinės šalys kuria agresyvinius blokus, remilitarizuoja Vakarų Vokietiją, sten giasi ją priešpastatyti Europos
siseks. Viso pasaulio taiką mylintieji žmonės, pritardami Europos šalių Maskvos Pasita rimo Deklaracijai, sako griežtą „Ne!" Apie jaunimo patirtas kan čias ir vargus karo metu ir apie tai, kad tarybinis jauni mas, nuolat įsisavindamas mokslą, stovi kovotojų už tai ką gretose, kalbėjo stud. Slesoriūnas. Karštais plojimais su sirinkusieji sutiko drg. SlesoSekmadienį, gruodžio 12 d., dienai jie iš anksto ruošiasi: riūno žodžius: šimtai mūsų universiteto stu susipažįsta su kandidatų į liau — Mes tikime, kad Vakarų dentų ateis prie rinkiminių ur dies teisėjus ir tarėjus biografi Vokietijos jaunimas drauge su nų išreikšti savo valią. Liepos jomis, atidžiai seka tarptauti mumis kovos už taiką visame 21-sios bendrabučio 431 kamba nius įvykius. pasaulyje, už taikingos, vienin rio gyventojams Istorijos-filo Nuotraukoje: Liepos 21-osios gos, demokratinės Vokietijos logijos fak. I kurso studentams bendrabučio 431 kambario gy sukūrimą. Alionsui Minevičiui ir Alvydui ventojai Alionsas Minevičius ir Mitinge pasisakė dėstytojai Liaukoniui šiais metais sukako Alvydas Liaukoms susipažįsta drg. drg. Kostelnickis, Neupo- 18 metų. Netrukus jie pirmą su paskutiniais tarptautiniais kojevas, Žiugžda, prorektorius kartą balsuos. Šiai atmintinai įvykiais. A. Kuraičio nuotr. --------------------- į, Mitropolskis ir kiti. *-----------------Susirinkusieji vieningai pri tarė Europos šalių Pasitarimo UNIVERSITETO AGlTPUNKTE Maskvoje dalyvių Deklaraci jai, pasižadėjo dar našiau dirb Sekmadienį universiteto Ak papasakojo rinkėjams savo ti, mokytis, nesigailėti jėgų ko tų salėje daug susirinko 55-tos biografiją^ supažindino su savo rinkiminės apylinkės rinkėjų. darbu. Mūsų universiteto Gam voje už taiką. R. Tilvytis ,Cia įvyko minėjimas, skirtas tos fakulteto dėstytojas Rimvy TSRS Konstitucijos dienai, ir das Tarvydas, iškeltas kandida susitikimas su kandidatais į tu į liaudies teismo tarėjus, su liaudies teisėjus ir tarėjus. pažindino rinkėjus su savo pritarimas Šioje rinkiminėje apylinkėje biografija ir pedagogine' bei demokratijos šalims ir Tarybų kandidatu į liaudies teisėjus moksline veikla. Po susitikimo su kandidatais Sąjungai, — pasakė drg. Gor bolatiruojasi Lenino rajono bunovas. — Todėl taikos klau I-mojo Liaudies teismo teisėjas buvo pademonstruotas kinofilL. Auksutis simas, kolektyvinio saugumo Balys Satkevičius, kuris plačiai mas. klausimas šiuo momentu yra ypač svarbus ir aktualus. SVEČIAI IŠ KAUNO Dėstytojai drg. drg. Žėruolis ir Matijošius, stud. stud. RasimaviGruodžio 5—6 d. d. pas Che tiškai pritaikant įgytas teori čius (Teisės fak. III k.), Kavo- mijos fakulteto II kurso du nes žinias — atliekant labora liūnas (Ekonomikos fak. I k.), dentus lankėsi Kauno Politech torinius darbus. Ekskursiją Pašukonis (Ekonomikos fak. IV nikos instituto to pačio fakul Kauno studentai baigė susipa k.) pabrėžė, kad Deklaracija — teto ir kurso studentai. Svečiai žinimu su Vilniaus silikatinių kelrodis visoms laisvę mylin klausė analitinės chemijos pa plytų gamykla. čioms tautoms jų kovoje už skaitos, kurią skaitė vyr. dės Abiejų aukštųjų mokyklų kolektyvinį saugumą, prieš bet tytoja drg. Jasinskienė, apžiū studentai-chemikai yra pasiry kokius imperialistų mėginimus rėjo laboratorijas, kur plačiai žę ir toliau palaikyti gražią sukurstyti naują karą. papasakojo vieni kitiems apie draugystę. S. Daunys savo darbą su knyga bei prak (Mūsų koresp.)
ATVIRI KELIAI VISUR JAUNIESIEMS ☆
☆
Reikšminga šventė
☆
Busiu gydytoja
☆ Stovėsiu TSRS
Konstitucijos sargyboje TSRS Konstitucija! Nedaug Aš labai norėjau tapti gydy i įdomu netik operacinėj, bet yra tokių žodžių, kurie iššauk toja. Šiuo metu mano svajonė I kai dirbam savarankiškai. Ta- _ Dažnai man tenka būti kol Anksčiau negu kitur rudens lo studentams liko dar vienas tų tiek prisiminimų, praeities beveik išsipildė da tvarstomojoj ūkiuose. Kasdien praeinu sossesijos egzaminus laiko Teisės egzaminas, ir reikia manyti, vaizdų, ateities svajonių. — jau treti me sutvarkom žaiz i tinės gatvėmis. Visur matau kad šį egzaminą, paskutinį ru fakulteto studentai. Pirmieji Prisimenu.. . Prie silpnos ži tai, kaip peržen das, sutvarsto- kylančius naujus pastatus, vis dens sesijoje, teisininkai su egzaminai rodo, kad daugelis balinės lempos šviesos sėdžiu giau universite me ’ leidžiam didesnį derlių nešančius lau tiks gerai pasiruošę. V k. studentų yra gerai įsisa įsikniaubęs į kn^ą, ir jaučiu, to auditorijos ■K injekcijas. Čia kus. Matau ir kaskart augantį vinę išeitą medžiagą. Baudžia Tačiau kurso komjaunimo kaip šiurkšti nuo darbo ranka slenkstį. ■fc t negalima dirbti tarybinį žmogų, kurio iškovoji mosios teisės ir proceso ciklo organizacija dar nepasiekė ima glostyti mano galvą. Norint tapti W JŽ bet kaip, nes mus saugo TSRS Konstitucija. studentų Bakučionio, Jochelso šimtaprocentinio studentų pa —Skaitai ir skaitai. .. Ech, geru gydytoju, įO ‘J juk dirbi ne su Tačiau mūsų visuomenėje žangumo moksle. Tai liudija no, Kazlausko, Šulmano atsa kad nebūtų kišenė kiaura, reikia daug mo daiktu, o su yra dar atsilikusių elementų, Grosmanaitės, Ratkutės ir Ved- mokslinčium savo sūnų pada kytis, perskai kymai įvertinti labai gerai. gyvu jaučian- kurie pažeidžia TSRS Konstitu Gerą žinių įsisavinimą, mo lūgos iš valstybinės teisės pagr. ryčiau, nors vienas Povilėnas tyti daug me čiu žmogum. ciją. Su jais kovoja tarybinis kėjimą spręsti aktualius teori probl. egzamino gauti patenki universitetą baigtų,' — su šird džiagos. Bet tik Dirbi atidžiai, teismas. nius klausimus parodė Civili nami pažymiai, kurie parodė gėla nuskamba tėvo žodžiai. roji medicina, sukaupus visą Aš noriu tapti geru teisinin nės teisės ir proceso ciklo stu per silpną bendrą poltinį-visuo- Šiandien pragarmėn nusmego galima sakyti, dėmesį, kad tik ku, todėl kiekviename žings dentai Apanavičius, Dapkevi- meninį išsilavinimą. tie laikai, kada viską diktavo prasideda tik nesuteikus ligo nyje^ kaupiu žinias, kad vėliau čius, Tuliševskis, Tamošiūnai pinigas. Didelės permainos įvy nuo trečio kur niui skausmo. galėčiau panaudoti jas busima O. Šerkšnaitė tė, Žemeckaitė ir kiti. Šio ciikko per tą laiką mano gimtaja so, kai prade Mūsų šaly jame darbe liaudies interesams me kaime. Šiandien aš studi dame lankytis kiekvienas gali ginti. Tarybinis gyvenimas rei juoju universitete, kartu su ki klinikose. pasiekti užsi kalauja iš mūsų ne tik gerai tais naudojuosi bendrabučiu, Jaudinanti VISŲ STUDENTŲ IR SIENLAIKRAŠČIŲ REDKOLEGIJŲ brėžtą tikslą. Jį dirbti tą ar kitą darbą, bet taip skaityklomis, bibliotekomis, praktika! Apie DĖMESIUI siekti reikia su pat būti aktyviu visuomeni moksliniais kabinetais. ją aš ir noriu truputį pakalbėti. meile, su užsidegimu. Kiekvie ninku, domėtis visais aplink TSRS Konstitucija man ir Man, kaip ir visiems mūsų nas su specialybe surištas da vykstančiais įvykiais, nebūti š. m. gruodžio mėn. 16 d. 19 vai. Aktų salėje (Čiurlionio visam tarybiniam jaunimui už kurso studentams, darbas klini lykas turi jaudinti studentą. jiems abejingu. Kiek sugebė g-vė 23) įvyks tikrina teisę į mokslą. Mes, kose labai patinka. Ypač chi Tada mes galėsime būti gerais siu, stengsiuosi padaryti tai. „KOMJAUNIMO TIESOS" SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA, studentai, kiekviename žings rurginėj. Čia nepastebi, kaip specialistais, galėsime teikti Tai bus mažytis mano atsilygi dalyvaujant „Komjaunimo tiesos" redakcijos darbuotojams. nyje jaučiame tėvišką Komu praeina ištisos trys valandos. naudą kitiems, galėsime atsi nimas už visa tai, ką man su Konferencijos proga bus organizuojama VVU fakultetinių, nistų partijos ir Tarybinės vy Užmiršti viską aplink, tik matai dėkoti mūsų Tėvynei, kurios teikė TSRS Konstitucija. Bai kursinių (grupinių) bei bendrabučių sienlaikraščių apžiūra. riausybės rūpinimąsi mumis. nuolat keičiantį savo išvaizdą Konstitucija užtikrina mūsų gęs universitetą, tvirtai stovė Redkolegijos pristato sienlaikraščius gruodžio mėn. 13 d. nuo B. Povilėnas, operacinį lauką, įrankius, grei siekimų įgyvendinimą. siu jos sargyboje. 15 iki 19 vai. į VVU komjaunimo komitetą. Istorijos-filologijos fak. tai judančias chirurgo ir jo D. Bistrickaltė, P. Rasimavičius VVU komjaunimo komitetas I k. stud. asistentų rankas Medicinos fak. III k. stud. Teisės fak. III k. stud. Egzaminai Teisės fakultete
' o,