visu Saliu
proletarai, vienykite
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFFSINES SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr. 34 (178)
Į
1954 m. lapkričio 30 d.,
antradienis
UŽ KULTŪRINGĄ POILSI Pasibaigia darbo savaitė universitete. Kiekvienas studen tas, dar šeštadieni eidamas iš paskutiniosios paskaitos, pla nuoja, kaip jis praleis šj vakarą Ir sekmadieni, kaip jis iš naudos tą laiką poilsiui, — juk savaitė pareikalavo daug (tempto darbo, jėgų. Dauguma studentų savo laisvalaiko išnaudoja teisingai. Jie aplanko teatrus, filharmoniją. Paskutiniuoju metu studentai žiūrėjo spektaklius „Žiogas", „Akmenys kepenyse“, klausė Mocarto kūrinių koncerto. Spektakliai praplėtė studentų lite ratūrini ir muzikini akiratį, padėjo sustiprinti grupių kolekty vus. Po spektaklių kilo daug jaudinančių ginčų. Su malonu mu studentai prisimena Ekonomikos fakulteto. Istorijos-filolo gijos fak. — Dailės instituto vakarus. Tačiau mūsų tarpe yra studentų, savo laisvalaiki planuo jančių visai kitaip. Porą sekmadienių iš eilės prašlitinėjo gir tas Teisės fak. studentas Mažeika, jo „pavyzdžiu" pasekė fi lologai Cvirka, Vilkys ir kai kurie kiti. Negalima taip pat sutikti ir su studentų Svilainytės, Maigytės, Kasperavičiaus, Svetkausko ir kitų nuomone, k?.d pagrindinė poilsio priemonė yra šokiai sausakimšose salėse. Šių studentų nedomina jokios paskaitos, jokie spektakliai, jokie draugų pasirodymai sce noje. Didžiulė kaltė dėl minėtų draugų „poilsio" supratimo tenka komjaunimo grupėms. T-?.l rodo, kad jų biurai dar nepakan kamai rūpinasi savo kolektyv narių poilsio organizavimu, nesudomina juos grupių organizvojamomis priemonėmis. O juk grupių veikla labai plati. Neužtenka pasitenkinti individualiu ar kolektyviu spektaklių bei universiteto vakarų lankymu. Grupės gali išnaudoti sekmadienĮ įvairioms ekskursijoms su sipažinti su sostinės statybomis, architektūriniais paminklais, muziejais, aukštosiomis mokyklomis. Daug studentų dar mažai pažjsta ir savąjį universitetą, — jo istoriją, rūmus. Juk labai būtų (domu Fizikos-matematikos, Chemijos fak. studentams susipažinti su universiteto centrinių rūmų kiemų, atskirų au ditorijų istorija, iilologams — su astronomijos observatorija, universiteto botanikos sodu, laboratorijomis. Studentai tada pamils universitetą, gerbs jo turtą, tradicijas. Platus darbo baras ir fakultetų komjaunimo bei profsąjun gos biurams. Jie turi dažnai organizuoti turiningus fakultetų, kursų, atskirų specialybių vakarus, kurių metu būtų kalbama jaunimą dominančiais einamojo momento, pasaulio jaunimo bei studentų gyvenimo klausimais. Labai daug duotų atskirų specialybių studentų vakarai, kuriuose dalyvautų katedrų atstovai. Čia būtų gera dirva iškelti įvairius trūkumus, pasiū lymus. Visa tai suartintų dėstytojus ir studentus. Nuo teisingai nukreiptos studentų Kultūros klubo veiklos priklausys ir studentų susidomėjimas universiteto vakarais. Paskaitų skaitymas bei eilėraščių deklamavimas jau nebeoatenklna studentų. Kultūros klubui jau būtų laikas pagrindinai peržiūrėti vakarų programą. Studentus labai sudomintų vakarai-susitikimai su mūsų universiteto auklėtiniais, dabar dir bančiais gamyboje. Įdomūs būtų geologų, geografų, žurnalistų vakarai, kurių metu jie populiariai papasakotų įspūdžius iš praktikos respublikos rajonuose, Chibinų, Kaukazo, Krymo kalnuose. Vilniaus statybos tresto darbininkai universitetui stato jau trečiąjį bendrabuti. Kodėl nepadaryti susitikimo su šio tresto darbininkais? Daugiau susitikimų studentai pagei dauja su respublikos kompozitoriais, artistais, aukštųjų mo kyklų studentais. Kultūringas poilsis — mūsų studentų komunistinio auklė jimo priemonė. Grupių, fakultetų komjaunimo biurai, fakul tetų nrofsąjungos biurai privalo, dėti visas pastangas, kad ši priemonė būtų pilnai išnai’ojama. ---------------- ♦----------------
, F. Engelso gimimo metinėms paminėti
Sekmadienį sukako 134 metai nuo F. Engelso gimimo. Šiai datai pažymėti universiteto mokslinė biblioteka suruošė F. Engelso veikalų parodą. Pa rodoje išstatyta Engelso veika lai „Gamtos dialektika", „AntiDiuringas”, „Liudvikas Feuerbachas", „Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė” ir kt. Lankytojų dėmesį pa traukia nedidelė pageltusi kny-
gėlė „Nuo svajonių iki moks; lo", išleista 1912 metais. Tai F. Engelso veikalas „Socializmo išsivystymas iš utopijos į mokslą", pirmą kartą legaliai išleistas lietuvių kalba. Norint išvengti cenzūros trukdymų, buvo pakeistas veikalo pavadi nimas. Parodą su susidomėjimu lan. ko studentai. A. Kutka
MOKSLINĖ - ATEISTINĖ KONFERENCIJA Lapkričio 20 d. įvyko Gamtos fakulteto mokslinė - ateistinė konferencija. Pirmąjį pranešimą apie švie sos reiškinius atmosferoje pa darė IV k. geografijos spee. studentė Gimbutytė. Pranešėja išaiškino šviesos reiškinių at mosferoje atsiradimo priežastis, parodė, kaip tamsūs žmonės, nesuprasdami gamtos reiškinių, palaiko juos visokių nelaimių ženklais, kai tuo tarpu moks las duoda tikslų atsakymą apie Jų atsiradimą atmosferoje. Pra nešimas buvo pailiustruotas nuotraukomis. , Gyvosios gamtos reiškinių materialistinį paaiškinimą savo pranešime davė IV k. biologi jos spec. studentas Grigelis.
Jis gyvais pavyzdžiais pade monstravo, kaip gyvosios gam tos reiškiniai būdavo palaiko mi stebuklais, o reakcingoji dvasiškąja juos panaudodavo liaudžiai mulkinti ir išnaudoti. Pranešimą apie mokslo ir re ligijos pažiūras į žemės atsira dimą ir vystymąsi skaitė V k. geologijos spec. studentas Michailovas. Konferencijoje gausiai daly vavo dėstytojai. Pasisakę fa kulteto dekanas doc. Chcrmslkis ir v. d. Basalykas nurodė pra nešimų trūkumus, kvietė stu dentus vesti mokslinę-ateistinę propagandą liaudies masėse ir ateityje organizuoti mokslineaateistines konferencijas. A. Jucytė
|
Draugai studentai! Ligi egzaminų sesijos liko tik vienas mėnuo laiko. Planingai ir naudingai išnaudoki me kiekvieną dieną tinkamai pasi ruošti sesijai!
Kaina 20 kao.
AGITPUNKTE VERDA DARBAS Karštos dienos šiuo metu universiteto agitpunkte. Visur verda darbas. Agitatoriai pra veda pasikalbėjimus su rinkė jais, patikslina rinkėjų sąrašus. Gamtos fak. diplomantas Michailovas — energingai agita torius. Jis — dažnas svečias rinkėjų namuose. Michailovas jau pravedė pasikalbėjimus apie teismus ir jų funkcijas mūsų šalyje ir kapitalistinėse valstybėse, apie TSKP CK nu tarimą „Dėl klaidų vykdant mokslinę-ateistinę propagandą gyventojų tarpe” ir kitais rin kėjus dominančiais klausimais. Ekonomistas Subačius ir gam tininkas Grigonis jau daug kartų lankėsi pas rinkėjus, pravedė ne tik pasikalbėjimus, bet rūpinosi ir jų buitiniais klausimais. Vakarais, kai agibpunkte su sirenka daug rinkėjų, jiems .skaitomos paskaitos. Štai pra ėjusį sekmadienį Medicinos fak. dekanas drg. Iljinas rinkėjams •skaitė įdomią paskaitą „Kaip pratęsti savo amžių". Rinkimų diena artėja. Ją agitpunktas sutinka dar labiau stiprindamas savo darbą. S. Giedraitytė ĮDOMI PASKAITA
Paskaitą „Idealizmo ir teolo gijos propaganda šiuolaikinia me buržuaziniame moksle" Chemijos fakulteto dėstytojams ir studentams perskaitė prof. J. Matulis. Šioje paskaitoje buvo plačiai nušviesta padėtis šių dienų buržuaziniame moks, le, kur bet kokie platesni moksliniai apibendrinimai yra grynai idealistiniai, kur mokslo faktai kaupiami tik tiek, kiek tai reikalinga viešpataujančiai klasei, karo kurstytojams. Paskaita buvo išklausyta su dideliu susidomėjimu, V. Skomlnas
GERINTI RUSŲ KALBOS DĖSTYMĄ Rusų kalba! Ja kalbėjo Leninas ir Stalinas, Tolstojus ir Čaikovskis, Pavlovas ir Mičiurinas. Šia kalba parašyta tūkstančiai grožinės literatūros ir mokslo knygų. Norint pažinti ;tą lobyną, reikia gerai žinoti rusų kalbą. Ją mokėti — kiek vieno tarybinio inteligento pa reiga. Ne paslaptis, kad dar, paly ginti, didelė dalis studentų ne moka laisvai rusiškai kalbėti. Tai rodo, kad universitete į ru sų kalbos dėstymo kokybę kreipiamas per mažas dėmesys. Rusų kalbos katedra turi di delį skaičių dėstytojų. 27 dės tytojai veda užsiėmimus vieš tik lietuvių grupėse. Kiekvieno jų dėstymo metodika skiriasi. Studentai gerai atsiliepia apie drg. drg. Zorinos, Stecūrinos, Tretjakovos ir kitų dės tytojų vedamus' užsiėmimus. Be gramatikos, čia yra organi zuojami pasikalbėjimai įvai riais klausimais, „gyvieji laik raščiai", perskaitytų kūrinių analizavimas. Studentai noriai lankosi tokiose paskaitose. Tačiau dar daugelis dėstyto jų į savo paskaitas žiūri for maliai, jas veda pagal nusisto vėjusį šabloną, nesistengia pa daryti paskaitas įdomesnes ir turiningesnes. Nuobodžiai vyksta užsiėmi mai, vedami dėstytojų Chorošilovos, Klebanskienės. Jų pa skaitos vyksta maždaug tokia tvarka: pirmoje dalyje išaiški nama gramatika, o antroje — apsiribojama paprasčiausiu li teratūros skaitymu, be jokių nagrinėjimų ar aptarimų. Aišku, tokie užsiėmimai ne gali sudominti studentų. Jie bevelyja visai neateiti Į pa skaitą.
Kiekvienos disciplinos stu dijavime praktika užima svar bią vietą. Trečiame kurse chemikai turi susintetinti daug įvairių me džiagų. Šie darbai yra gana sunkūs, bet įdomūs: jie atlieka mi sudėtingos aparatūros pa galba, reakcijos neretai trunka keletą dienų. Labai įdomūs yra darbai su natūraliais pro dulk tais, kaip pvz., iš pieno išskir ti baltymus ir pieno cukrų, iš plaukų — cistiną ir kt. Darbų sėkmė ir kokybė pri klauso nuo to, kaip studentai jiems pasiruošia, kaip giliai išstudijuoja teoriją. Reikia pa sakyti, kad iki šiol beveik visi kurso studentai laborato rinius darbus atlieka gerai ir, atrodo, baigs laiku. Kai kurie studentai, kaio pvz., Dienys, Kuprytė, Kairaitytė jau atliko po vienuoliką darbų. Pažymėti na, kad jie ne tik gerai pasi ruošia ir atlieka laboratorinius darbus, bet kartu ir dirba moksliniuose būreliuose.
Didelė kaltė dėl nepakanka mo rusų kalbos dėstymo lygio universitete tenka rusų kalbos katedrai bei jos vedėjui drg. Potapovui. Tiesa, katedra savo posėdžiuose svarsto dėstymo kokybės klausimus, tačiau dau gumoj formaliai, neišvystydama aštrios kritikos. Retai or ganizuojami dėstytojų paskaitų •ąp tarimai. Per tris šių mokslo metų mėnesius išklausytos tik dviejų dėstytojų ataskaitos. Mažai kontroliuojamas' ir pri skirtų kiekvienam fakultetui metodistų darbas. Į universitetą ateinančių stu dentų rusų kalbos žinojimas yra nevienodas. Todėl ar ne tikslinga būtų katedrai, užuot formaliai skaidžius didesnes atskirų specialybių grupes į 8—10 žmonių grupeles, kaip daroma iki šiol, jas skaidyti pagal tai, kaip atskiri studen tai žino rusų kalbą? Gi tada N. Paliokaltė galima būtų su atsiliekančiais geriau padirbėti ir išlyginti VERTINGI DARBAI spragas žiniose. Šiomis dienomis įvyko bend Dėstytojai turi stengtis, kad rosios chirurgijos-farmakologijų vedamos paskaitos praeitų jos mokslinio būrelio susirinki įdomiai ir turiningai. O tat mas. Susirinkime buvo išklau pasiekti nėra sunku. Pasikalbė syta ketvirto kurso studentų Kaco ir Evsiejevo eksperimen jimai įvairiomis politinėmis, tinio pobūdžio darbas „Neokultūrinėmis, buitinėmis temo benzinolio poveikis: uždegimo mis, „gyvieji laikraščiai", fil eigai". Pradžioje pranešėjai mų, teatrų spektaklių aptari apibūdino patį uždegimą, įvai rių medžiagų poveikį į jiį ir mai, įdomių straipsnių apsvars išdėstė savo darbo gautus re tymai ne tik praturtintų stu zultatus. Toliau sekė ligonių dentų rusų kalbos žodyną, bet demonstravimas. IV k. stud. Toperienė pademonstravo ligo. ir padidintų žinių bagažą. nį su kaklo limfinių mazgų tu Universiteto studentai nori berkulioze, be to. buvo pade gerai išmokti rusų kalbą. To monstruotas ligonis su dirbtina dėl jie pageidauja, kad dėsty stemple. Pranešėjai gavo eilę tojai į savo vedamus užsiėmi klausimų. Būrelio vadovas doc. mus žiūrėtų atsakingiau. Norkūnas, pasisakęs susirinki me, davė naudingų patarimų. V. Bernotaitė N. Kazanskytė
lengvaatlečių šeima. Ją ir šiais mokslo metais papildė gabūs pirmakursiai. Tai res publikos čempionas sprinteris A. Rusinovas, barjeristas V. Barakūnas ir kiti. Praėjusio atskyris, t. y. negauti užskai nės treniruočių. Jų tarpe uni sezono metu keli lengvaatle tos taškai. UAiversiteto leng versiteto šuolio į aukštį rekor čiai įnešė pataisas į universi vaatlečiai tada užėmė vos IV dininkas Antanavičius, Palaitis, Kapačiauskas, teto rekordų lentelę. Respubli vietą. Ateinančių metų Aukš Lechavičiūtė, Sleikus ir kiti. tųjų mokyklų spartakiadoje už kos rekordininko G. Astrausko Laikas jau pakabinti lengvo (800 m bėgimas — 1 min. 55,7 skaitai tebus imami tik antro sek.) ir M. Kasperavičiaus (10 atskyrio rezultatai. Jau vien sios atletikos rinktinės treni km ėjimas — 46 min. 18,2 sek.) šie reikalavimai rodo, kad ruočių lankymo grafiką, o rink rezultatai viršija pirmąjį atsky universitete reikia smarkiai pa tinės dalyviams prisiimti indi rį. USK yra daugumos miesto kelti lengvosios atletikos lygį, vidualius įsipareigojimus. Yra lengvosios atletikos varžybų pertvarkant iš pagrindų darbą. dar daug nearoiformintų atstkyriniinkų, kuriems USK turi kuo nugalėtojas; mūsų lengvaatle čiai laimėjo 1954 m. Vilniaus Kaip lak su jokiomis minti greičiau išduoti kvalifikacinius mis susirinko lapkričio 12 d. bilietus. miesto pirmenybes. atletikos aktyvas Tačiau minėti rodikliai pilnai lengvosios Pasitarime numatytos priemo. Aukštojo neatspindi lengvosios atletikos apsvarstyti TSRS nes pakelti lengvąją atletiką lygio universitete. Dar žemas, mokslo ministerijos raštą „Dėl universitete. Nutarta įsigyti palyginti, mūsų lengvaatlečių tolesnių lengvosios atletikos daug naujo inventoriaus: 50 meistriškumas. Gerus rezultatus sporto išvystymo priemonių porų startukų, starto kaladėlių, rodo tik keli, vis tie patys, aukštosiose mokyklose”. Pasi iečių, diskų, kūjį ir kt. Rinkti sportininkai. Visiškai paseno tarime pasisakė lengvaatlečiai, nės dalyviams treniruočių me moterų rekordai. Universitetą treneriai Žumbakys, Sabeckas, tu bus išduodami treningai. Sa varžybose šiuo metu tempia Barkalaja, prorektorius doc. lėje Nr. 6 šiomis dienomis bus Mitropolskis. Paaiškėjo, kad vien vyrai. lengvosios atletikos sekcijos įrengta šuolių duobė, o prie Universitete kasmet pavasarį darbas nėra patenkinamas. Ji Čiurlionio 23 bendrabučio ir rudenį vyksta tradicinės neturi plataus ryšio su studen bėgimo takas ir šuolių duobės. spartakiados. Tačiau jos dar tija, silpna organizaciniuose Sporto vakaruose studentai iš netapo universiteto sporto klausimuose. Sekcija pati nepa girs paskaitų apie lengvąją at šventėmis, sistemingo lengvaat rodė jokios iniciatyvos, o ak letiką, pamatys įdomių ir nau lečių darbo per ištisus metus lai laukė USK nurodymų, ku dingų sportinių kinofilmų. ataskaitomis. Dažnai varžybos rių taip ir nesulaukė. Sekcijos Greitu laiku centriniuose rū būna labai žemo lygio. Tai pa nariai iki šiol menkai supa muose pasirodys didžiulė uni sakytina ir apie neseniai pasi žindinami su sporto katedros ir versiteto rekordų lenta, foto baigusias komjaunimo tauirės USK planais, numatomomis vitrina —stendas, kuriame stu varžybas, kuriose pasitaikė net priemonėmis. Lengvosios atle dentai galės pamatyti geriau taisyklių pažeidimų. tikos treneriai dar nė sykio sius TSRS ir universiteto leng LTSR Aukštųjų mokyklų IV patys nepadarė trenerių susi vaatlečius, įvairių sportinių spartakiada parodė, kad mūsų rinkimo. Tuo reikalu reikia su kovų momentus. lengvaatlečiams reikia rimčiau organizuoti universiteto trene Kad lengvaatlečiai turėtų ge ruoštis atsakingoms varžyboms. rių tarybą. Daug gabių sporti rą sportinę formą per ištisus Jos metu net dešimtyje rung ninkų paskutiniu metu nelan metus, būtina varžytis ir žie čių buvo neišpildyta* trečias ko lengvosios atletikos rinkti mą. Tuo tikslu sekančio se /7J. AUSI universiteto
Laboratorinė praktika
PAKALBĖKIME t APIE LENGVĄJĄ ATLETIKĄ
mestro pradžioje numatoma sa lėje ir lauke pravesti tarjpfakultetines lengvosios atletikos varžybas. Jose bus įtrauktos kelios trumpos distancijos, šuoliai, mėtymai. Taip pat ko vo mėn. pradžioje mūsų leng vaatlečių komanda Kaune susi tiks su vietos aukštųjų mo kyklų lengvaatlečiais. Prieš pat šias varžybas užplanuota de šimties dienų mokomoji treni ruočių stovykla. Kita panašaus pobūdžio dvidešimties dienų stovykla numatyta surengti bir želio mėn, pabaigoje — prieš pat Aukštųjų mokyklų sparta kiadą. Visas šias numatytas prie mones reikia įvykdyti nedel siant. Tuo ypač turi rimtai su sirūpinti universiteto sportininkai-aktyvistai, USK ir visuo meninės organizacijos. Laikas ir fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėjui drg. Babkinui atsisakyti nuo žalingo abejin gumo vystant lengvąją atletiką ir atsiminti, kad be gimnastikos dar egzistuoja ir kitos sporto šakos. Drg. Babkino pareiga yra ne sportininkų aktyvo nau dingų pasiūlymų žlugdymas, bet ryžtingas sveikos iniciaty vos parėmimas ir konkreti pa galba. Netrukus įvyksiančio leng vosios atletikos sekcijos ata skaitinio susirinkimo metu rei. kia kritiškai ir savikritiškai iš siaiškinti visus trūkumus, nu matyti priemones sekcijos- dar bui pagerinti.
V. Volungevičius WU lengvosios atletikos, sekcijos pirmininkas