visu Saliu proletarai, vienykitės*
Salomėja NĖRIS
o
a
★
TUftENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOAAJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Mr
33
(177)
1954 m. lapkričio 23 d., antradienis
j
Nėra lietuvių literatūroj tokio poeto, kuris būtų taip mėgiamas, kaip mėgia ma ir branginama Salomėja Nėris. Jos eilėraščių posmai, persunkti giliu lyriz mu, liaudiškumu, jos poezijos aistringu mas, patosas, šaukiąs į gyvenimą, į ko vą už laisvę brangūs kiekvieno skaity tojo širdžiai. Pašventusi savo gyvenimą tarnavimui liaudžiai poetė nusipelnė nemirštamą šlovę. Todėl nenuostabu, kad ne tik lie tuvių tauta, bet ir visa tarybinė liaudis plačiai paminėjo poetės 50-ąsias gimimo metines r LTSR Aukščiausiosios Tarybos {saku Vilkaviškio ir Kauno III vidurinėms mokykloms, kuriose mokėsi ar dirbo di džioji poetė, suteiktas Salomėjos Nė ries vardas, o pačiai poetei — Lietuvos TSR liaudies poetės garbės vardas.
■%
Kaina 20 kap. U
GRUPES KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA V Suteikimas grupėms pirminių komjaunimo organizacijų tei sių duoda dar didesnes galimybes ir perspektyvas geriau ir įdomiau organizuoti komjaunimo darbą grupėse. Čia studen tai vieni kitus gerai pažįsta moksle, buityje, čia gali ir turi būti didelė ir veiksminga komjaunuoliška įtaka istudentams. auklėjant juos komunistine dvasia. Grupės komjaunimo organizacijos darbą reikia organizuoti taip, kad grupėje /būtų ugdomas darnus, sveikas kolektyvas, kur kiekvienam grupės nariui rūpėtų bendri reikalai, kur komjaunimo organizacijos kovotų už kiekvieną grupės žmo gų, kur Įprincipialios kritikos ir įsavikritikos pagalba būtų iš gyvendinami visi trūkumai ir buržuazinės praeities liekanos. Tai įgalima pasiekti tik tada, kai komjaunimo grupių biurai organizuos įdomias ir turiningas priemones, kurias paruošiant ir pravedant dalyvaus visa grupė.
Grupės kolektyvas kuriasi ir tvirtėja praktiniame darbe, moksle. Čia išryškėja studentų patvarumas, valia ir ryžtas privesti pasiimtą reikalą iki galo. Pvz., V k. polltekonomijos, II kurso fizikos spec. ir eilės Gamtos, Chemijos fak. grupių komjaunuoliai ir studentai didelį dėmesį skiria savistoviam mokymuisi. Čia komjaunimo organizacijos daug rūpinasi stu dentų meilės savajai specialybei, sąmoningumo jausmo moks lui, darbui ugdymu. Jau artėja žiemos egzaminų sesija. Dabar grupių komjauni mo organizacijos privalo su visu rimtumu ir atsakingumu peržiūrėti pasiruošimo egzaminams klausimą. Konsultacijų, pa pildomų paskaitų, pagalbos atsiliekantiems studentams orga nizavimas — visa tai turi jau dabar jaudinti komjaunimo grupes. Komjaunimo grupių vadovai turi palaikyti glaudes nius ryšius su dėstytojais ir profesoriais. Nuo to, kaip kom jaunimo grupės sugebės įsijunuti J rimtą ruošimąsi egzami nams, priklausys sesijos rezultatai ir grupės kolektyvo pa tvarumas. Komjaunimo organizacijos darbas didele dalimi priklauso nuo grupės komjaunimo organizacijos sekretoriaus, nuo to, kaip jis sugebės suburti komjaunimo aktyvą, kaip sugebės palaikyti draugų iniciatyvą, laiku duoti gerus patari mus, teisingai paskirstyti visuomeninius įpareigojimus. Aišku, jei jis tik formaliai vykdys savo įpareigojimus, kasdien nesi rūpins grupės reikalais, tai ir darbas grupėje bus menkas. Taip ir atsitiko su Teisės fakulteto IV kurso sekretoriumi Venclova, kuris į sekretoriaus pareigas pažiūrėjo formaliai. Nenuostabu, kad šioje grupėje komjaunimo organizacijos veikla žymiai susilpnėjo. Komjaunimo grupių darbas priklauso ir nuo pagalbos, ku’ria turi suteikti fakultetų komjaunimo biurų nariai. Jie pri valo vietose padėti komjaunimo aktyvui sprendžiant svarbius auklėjimo klausimus. Si pagalba turi derintis su nuolatiniu reikalavimu. Tas padės išvengti klaidų. Būtina auklėti grupės kolektyvą praktiškame darbe. Daug padėjo kolektyvų stiprinimui masinės studentų išvykos į res publikos kolūkius. Dabar komjaunuolių-sportininkų Iniciatyva statomas tramplynas ir slalomo trasa. Tramplyno statyba turi tapti visų komjaunimo grupių garbės reikalu. Komjaunimo grupės laisvu nuo mokymosi laiku privalo organizuoti talkas. Dauguma Ekonomikos, Istorijo -filologijos ir kt. fakultetų grupių jau parodė šiame dartr? gerą pradžią. Taip ugdant ir stiprinant grupės kolektyvą, mes prisidėsime prie ruošimo vi sapusiškai išsilavinusių tarybi ių specialistų, nežinančių jokių sunkumų einant j užsibrėžtą tikslą.
(1904-1954)
§s§§
“'s. NĖRIES MINĖJIMAS Š, m. spalio 18 dieną univer siteto dėstytojai ir studentai gausiai susirinko į didžiąją aktų salę paminėti talentingiausios tarybinės lietuvių poetės — Salomėjos Nėries penkias dešimtąsias gimimo metines. Pranešimą apie didžiosios poetės gyvenimo ir kūrybos kelią padarė lietuvių literatū ros katedros vyr. dėstytojas drg. Ivanovas. Po pranešimo Valstybinės fil harmonijos artistai išpildė pla čią programą. ę,/
UNIVERSITETO AGITPUNKTE
★
JI MOKĖ PAJUSTI MENĄ ŠAUKI GYVENTI
Visada susimąsčiusi, nepaprastai jautri ir giliai nuoširdi — tokia buvo mūsų Sa lomėja Nėris, kai Panevėžio mergaičių gim Aš netikiu, nors mes tada išbalę nazijoje ji dėstė vokiečių kalbą bei litera Prie karsto sekom nuo raudų sunkių, tūrą ir auklėjo mus — pačią didžiausią ir triukšmingiausią klasę. Maža autoritetų Kad jau čiulbėt lakštingala negali. mes tada tepripažinome, bet Salomėją Nė Kad slepia kapas spindesį akių. rį mylėjome ir tiesiog garbinome. Kiekvie na jos pamoka skiepijo mumyse meilę li teratūrai, poezijai, mokė pajusti, suprasti Juk tavo žodžiai, tavo vardas gyvas meną, įsigyventi į poezijos grožį. Iš vo kiečių literatūros Salomėjai Neriui arti Bus mūsų bendro džiugesio dalis. miausias, matyt, buvo Gėtė, ypač iš liau Ar po šalnų pradės žydėt alyvos, dies kūrybos gelmių išaugusios jo baladės, Ar šaltis tulpėm langus išrašys. lyrika, kurią ji mums dažnai skaitydavo, cituodavo. Pačios S. Nėries tuometinė lyrika, kurio Juk tu likai mūs dienose kaip šventė, je, jungėsi meninio vaizdo paprastumas su stipriu poetiniu išraiškingumu, jos ką tik Prie mūs širdžių, gėlele raudona, pasirodžiusi eilių knyga „Per lūžtantį le Juk ar ne tu štai mus šauki gyventi dą" įnešė daug naujo, šviesaus į miesčio nišką provincijos gimnazijos aplinką. Mūsų Širdies krauju — nemirštama daina! tarpe nebuvo tokių, kurie negyventų jos poezija ir nedaug buvo tokių, kurie nepa Juk tavo džiaugsmą išdainavo liaudis, siduotų pagundai, ką nors kurti, rašyti. Pa staruosius ji ypatingai globojo. Kurį laiką Apie tave mums šlama vėliava. S. Nėris vadovavo literatūros būreliui, va dinamam „Meno kuopa". Su didele meile Ir prie peties gegužio prisiglaudus, ir kantrumu ji sekdavo kiekvieną jaunuo Kasmet pražysti diemedžiu gyva. lio kūrinėlį, skaitomą tame būrelyje, ypač pabrėždavo tai, kas jame buvo gera, kad skatintų toliau kurti, ieškoti. Aš netikiu šiuo antkapiu granito!. . Didžioji poetė, kuri jaudinosi, kad val Tu sveikini mus atskleista knyga, gas vaikščiojo po sodžių, kurios širdis pa sigedo saulėtų krantų, ir tyli auklėtoja, ku Akim tyliųjų ežerų žvelgi tu, ri atskleidė mums platesnius gyvenimo aki Kaip mūs dienų skambiausioji styga. račius, — tokia ji išliko mūsų atmintyje. E. Narvydaitė JONAS JUSKA/T7S Užsienio literatūros katedros dėstytoja
Universiteto patalpose įreng tame agitpunkte plačią agitaci nę veiklą atlieka mūsų stu dentai ir dėstytojai. Rinkėjai gerai nažįsta savo agitatorius: Gamtos fak. studentą Grigonį, Teisės fak. studentą Ceremisovą, Ekonomikos fak. studentę Breivytę ir kt. Jie dažnai lan kosi rinkėjų namuose, praveda pasikalbėjimus rinkimų, pasku tiniųjų partijos ir vyriausybės nutarimų temomis. Neseniai agitpunkte įvyko rinkėjų susirinkimas, kurio metu buvo iškelti kandidatai į liaudies teismus. Universiteto kolektyvas į liaudies teismų tarėjus pasiūlė geriausius savo žmones — dėstytojus Tarvydą, Koriznaitę, Teisės fak. III k. studentę Kozlovskį ir kt. Sekmadienį rinkėjams buvo pemkaityta paskaita apie tarptautinę padėtį, Po f paskaitos akademinis choras davė koncertą. L. Auksutis, SVEČIAI IŠ LATVIJOS Sekmadienį, pas universiteto šaulius draugiškoms varžyboms buvo atsilankę Latvijos ŽU Ekonomikos fakultete prasi Akademijos šauliai. Varžytasi dėjo egzaminų sesija. Šiomis m/k standarte 3X70. dienomis penkto kurso preky Susitikimą laimėjo LŽOA bos specialybės studentai jau šaulių komanda, pralenkusi išlaikė du egzaminus: tarybinės universiteto sportininkus 88 taškais. Individualiai geriausiai prekybos ekonomikos pas doc. pasirodė S. Petrauskas ir G. Lukšą ir tarybinės prekybos or Augustinavičiūtė. ganizacijos ir technikos pas Nugalėtojams universiteto vyr. dėst. Gregorauską. LDAALR pirmininkas drg. Naugurnus. Studentai į egzaminus atėjo movas įteikė diplomus. V. Paulionis I puikiai pasiruošę, giliai susi-
TY ARGANOTA, apsiniaukuU si rudens diena. Prie di džiulių erdvių Vilniaus Valstybinio siuvimo fabriko „Lelija" korpų stoviniuojai būrelis jauLTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS' PREZIDIUMO nuolių. PIRMININKO — Tur būt, dar negreit mus įleis j vidų, — nekantrauja Telegrama profesoriui Zigmui Žemaičiui Povilas Gaudešius, pažvelgęs Nuoširdžiai sveikinu Tamstą garbingų sukaktuvių proga. pro durų langelį, Noriu kuo Linkiu sveikatos, ilgo amžiaus, naujų pasiekimų mokslo ugdy greičiau ten patekti. mo ir mūsų tarybinio jaunimo auklėjimo srityje, visuose dar Nekantrauja ne tik vienas buose mūsų tautos ir socialistinės Tėvynės labui. Povilas, bet ir visi antro kur Justas Paleckis so finansų specialybės studen tai. Šiame didžiausiame mūsų TSRS AUKŠTOJO MOKSLO MINISTRO PAVADUOTOJO respublikos siuvimo fabrike Telegrama profesoriui Zigmui Žemaičiui jie atsilankys pirmą kartą, to Sveikinu su septyniasdešimties metų sukaktimi. Linkiu to- dėl kiekvienam įdomu susipa lesnių laimėjimų moksliniame-pedagoginiame darbe, sveikatos, žinti su jo gamybos technolo gija, o taip pat, kaip būsi ilgų gyvenimo metų. M. Prokofjevas miems finansų specialistams, su jo vedamos apskaitos orga nizacija. USK KONFERENCIJOS DELEGATŲ DĖMESIUI Pagaliau durys atsidaro, ir Š. m. lapkričio mėn. 26 d. apie atliktą darbą 1953/4 m. m. studentai, perėję per pralei(penktadienį), 19 vai., centri 2. Revizijos komisijos ata ūžiamąsias patalpas bei erdvų nių rūmų aktų salėje praside skaita. da Universiteto sporto klubo 3. Naujos USK valdybos ir fabriko kiemą, patenka į pa ruošiamąjį cechą. Čia juos su ataskaitinė-rinkiminė konferen revizijos komisijos rinkimai. cija. Delegatų registracijos pra tinka techninio skyriaus vyr. Dienotvarkėje: inžinierius, drg. Stoliarova. Ji džia — 18.30 vai. 1. USK pirmininko drg. Korpasakoja studentams apie šio kučio ataskaitinis pranešimas USK valdyba cecho funkcijas.
|/
pažinę su medžiaga, išstudija vę Komunistų partijos ir Ta rybinės vyriausybės nutarimus prekybos klausimais. Labai ge rais pažymiais abu egzaminus išlaikė studentai — komjau nuoliai A. Pajuodis, M. Stan kevičiūtė, P. Abramavičiūtė ir kiti.
B. Janulis
Grupė apsilankė įmonėje v Studentai stebi, kaip darbi ninkės ant ištiestų medžiagos gabalų tiksliai braižo pagal iš laboratorijos gautus lėkalus, drabužių formas.
— Štai, šiomis staklėmis pa tikrinama medžiagos kokybė, — aiškina drg. Stoliarova, draugams, 6usibūrusiems prie nedidelės mašinos, kurios nuo žulniu paviršiumi lėtai slenka į viršų plati melsvos spalvos medžiagos juosta. ... Grupė pakyla į erdvų ir šviesų sukirpimo cechą. Jau iš tolo girdėti automatinių peilių ūžimas. Prie ilgų, plačių statfų dirba keliolika darbininkų. Jie draugiškai sutinka studentus, paaiškina ir pademonstruoja jiems automatinių peilių veiki mą. — Tikrai įdomiai sukerpami drabužiai. Aš galvojau, kad tai atliekama kaip nors 0 ne tokiais automatiniais pei-
liais, — pastebi Rimvydas Deltuvas, žiūrėdami, kaip leng vai peilis lenda į storą, kelias dešimt klodų medžiagos gaba lą, supiaustydamas jį pagal parengimo ceche išbraižytas formas. Įdomu buvo visiems ir tai, kad mašinomis, o ne rankomis sukerpamos net ir pačios ma žiausios drabužių detalės. — Kadangi mes esame fi nansininkai, — tai mums įdo mu išsiaiškinti klausimą apie gamybos išlaidas bei gaminių savikainą, — pasakoja ekskur sijos vadovas, vyr. dėstytojas Jakūbėnas. — Čia sukirpimo cechas. Jis, kaip ir kiti cechai, turi savo specifines išlaidas, į kurias įeina darbo priemonių, bei patalpų amortizacijos, bei pagalbinio personalo išlaidos. O cechinės išlaidos savo keliu įeina į pačių gaminių savikainą. Iš sukirpimo cecho vyr inži
ŠEFAMS PADEDANT
Medicinos fak. studentai še fuojamiems Vilniaus Medicinos mokyklos Nr. 2 moksleiviams suorganizavo ekskursiją po Vilniaus miestą. Ekskursijos vadovas studentas Serapinas dalyvius supažindino su Vil niaus istoriniais ir architektū ros paminklais, revoliucinių įvykių vietovėmis. Ypač plačiai dalyviai buvo supažindinti su universitetu ir jo istorija.
O. Vaišvilaitė nierius drg. Stoliarova veda grupę į pačią fabriko širdį — į vieną siuvimo cechų. Studen tai pastebi, kad čia darbas yra daug spartesnis, negu kituose cechuose. Nepertraukiama sro ve konvejeriu eina siuvamų drabužių dalys, kol pagaliau visai užbaigti ir sulyginti rū bai patenka j sandėlį. Veltą Gumbelevičiūtę, jos draugę Tamarą bei kitus stu dentus ypač domina darbininkų užmokesčio apskaičiavimas. Apie tai jiems taip pat vaiz džiai papasakojo drg. Stoliaro va ir vyr. dėst. Jakūbėnas. Studentai sužinojo it apie naujas mašinas bei patobulini mus, neseniai įvestus gamybo je, apsilankė taip pat ir fabriko laboratorijoje, kur gaminami įvairių išmatavimų lekalai, fabriko dispečerinėje. Apžiūrėję visus fabriko ce chus ir susipažinę su jų funk cijomis, studentai apleidžia fabriką. Eidami namo, jie dar ilgai dalinasi įspūdžiais ir pa stabomis. J. Baužytė