VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Ypatingai svarbus
komjaunimo uždavinys
tikrinti dar aktyvesnį komjaunuolių
yra už
ir viso tarybinio
jaunimo dalyvavimą valstybinėje, ūkinėje ir kultūrinė
je statyboje, visame šalies visuomeniniame-politiniame gyvenime.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANA5
Nr. 24 (168)|
1954 m. rugsėjo 17 d., penktadienis
MORALINIS TARYBINIO STUDENTO VEIDAS 0 Didžiuoju tarybinės santvarkos iškovojimu yra naujo ta rybinių žmonių veido formavimas. Mūsų šalyje atsirado žmo gus su naujomis politinėmis-moralinėmis savybėmis — mūsų, tarybinis žmogus! Kova už komunizmo pastatymą suteikė mū sų šalies žmonių veiklai naują turinį, morališkai įkvėpė juos. Aukštas idėjiškumas ir pasiaukojama meilė Tėvynei, atsi davimas didžiajam komunizmo reikalui, vidinis vientisumas, nesibaigianti energija, meilė darbui ir mokėjimas nugalėti sunkumus, materialistinė pasaulėžiūra ir internacionalislinė ideologija, kolektyvizmo jausmas ir nuoseklus socialistinio kolektyvaus gyvenimo principų laikymasis — štai kas api būdina moralinį tarybinio žmogaus veidą. Šios savybės tary biniam žmogui ugdomos nuo pat vaikystės, mokyklos suole, jas vysto visa mūsų kasdieninė tikrovė, visas mūsų tarybinis gyvenimo būdas.
Tarybinis žmogus kariu yra visuomenės pareigos žmogus, statantis visuomenės interesus, socialistinės valstybės intere sus aukščiau už viską. Tarybinis, žmogus, ką jis beveiktų, jo pareiga visų pirma — pasiaukojamai dirbti jam pavestą darbą. Šie kilnūs tarybinio žmogaus moraliniai bruožai ypač pri valomi studentijai — gausiam mūsų šaunaus didžiosios Ta rybų šalies jaunimo būriui. Tokius bruožus mūsų studentijai išugdė šlovingasis Lenino komjaunimas, Komunistų partija, kuri nori, kad geriausi jaunosios kartos atstovai, busimieji, gerai paruošti komunizmo statytojai, kvalifikuoti Įvairių šakų specialistai, būtų kultūringi, išsilavinę, nebijantieji jokių sun kumų, mokanteji juos nugalėti. Daugelis mūsų universiteto studentų, kupini šio gilaus pa dėkos jausmo partijai už jos rūpinimąsi, stengiasi kuo pilniau išnaudoti visas mums suteiktas galimybes. Jie žino, kas yra darbe pajausta laimė, išsipildžiusių svajonių džiaugsmas.
Vis dėlto daugelis mūsų universiteto gyvenime iškylančių faktų šaukte šaukia, kad pas mus yra studentų, kurie teršia garbingą tarybinio studento vardą, savo netikusiu elgesiu buityje kelia pasipiktinimą ir universitete, ir už jo ribų. Ypač negalima taikstytis su tokiais antivisuomeniniais reiškiniais, tokia didžia piktybe, kaip girtuokliavimas ir chuiiganiškumas, kurie pažeidžia visuomenės ir kolektyvo inte resus, žemina tarybinio žmogaus garbę. Tokių reiškinių dar vis pasitaiko Teisės ir Istorijos-filologijos fakultetuose.
Teisės mokslų fakulteto komjaunimo organizacijos biuras ligi šiol nerado reikalo duoti griežtą atkirtį nuolat išgerian tiems fakulteto studentams. Tokius komjaunuolius, kaip bu vęs kursinio komj. organizacijos sekretorius J. Rinkevičius, komjaunuoliai D. Bečelis, V. Jakubėnec, P. Pošiūnas, kurie už nuolatinį bendrabučio tvarkos pažeidinėjimą ir girtuokliavimą pašalinti iš bendrabučio, komjaunimo fakulteto biuras tik „paglostė", įspėdamas, pabardamas.
Ilgą laiką Istorijos-filologijos fakv'ete nuolaidžiaujama A. Dulinsko, A. Jovaišo, A. Vrubliausko ir kitų nuolatiniams girtuokliavimams.
(
(Iš TSKP CK sveikinimo Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos XII suvažiavimui)
Kaina 20 kap.
_=
UNIVERSITETO
★
★ EGZAMINAI | ASPIRANTŪRĄ Šiomis dienomis vyksta eg zaminai į aspirantūrą. Egzami nų daviniai parodė, kad busi mieji mokslo darbuotojai jiems ruošiasi rimtai, kruopš čiai. Daug dirbo draugės Šileikaitė, Dambrauskaitė, baigu sios Istorijos-filologijos fakul tetą. Dažnai skaitykloje buvo galima pamatyti ir Kazlauską, taip pat baigusį Istorijos-filolo gijos fakultetą. Marksizmo-leninizmo pagrin dų egzaminų komisija, suside danti iš prof. Jankausko, isto rijos mokslų kandidatų Navic ko ir Poselianinos, jų žinias įvertino labai gerai. Draugai Uosis, baigęs Ekono mikos fak., ir Kancerevičius, baigęs Fizikos - matematikos fak., labai gerai išlaikė spe cialybės egzaminą. Daugumai stojančiųjų į as pirantūrą dabartiniu metu beli ko laikyti tik specialybės eg zaminus. D. Žilaitytė
Reikšmingas susitikimas
Šiomis dienomis universiteto nešančios sunkų kapitalistinio studentai susitiko su Pasauli išnaudojimo jungą. nės Jaunimo Federacijos sesi Plačiai pranešėjas apsistojo jos, įvykusios š. m. rugpiūčio ties liaudies demokratijos ša 9—15 d. d. Pekine, delegatu lių jaunimo gyvenimu, ypač LLKJS CK sekretorium drg. Kinijos. Koks ryškus kontras Petkevičium. tas tarp sėkmingai kuriančio Su dideliu susidomėjimu stu socializmą savo šalyje Kinijos dentai išklausė drg. Petkevi jaunimo gyvenimo bei darbo čiaus pasakojimą apie sesijos sąlygų ir, sakysim, Lotynų darbą, apie visų šalių jaunimo Amerikos jaunimo! kpvą už geresnes gyvenimo Daug ir įdomaus mes sužino sąlygas ir savo teises, apie jome iš susitikimo apie naujai kolonijinių ir priklausomų ša gyventi pakilusią Kiniją, jos lių jaunimo judėjimą. turtingus praeities paminklais Sustodamas ties sesijos dar miestus, darbščiąją liaudį, pui bu, pranešėjas pabrėžė, kad kųjį jaunimą. viso pasaulio pažangusis jau Baigdamas savo pasakojimą, nimas delegatų asmenyje vie drg. Petkevičius nurodė: ningai pasmerkė kolonijinį ir —- Pačiu baisiausiu faktu pusiaukolonijinį režimą — reikia laikyti tai, kad XX am žiauriausios rasinės diskrimina žiaus jaunimas turi pergyventi cijos, nacionalinės priespau žiaurią rasinę diskriminaciją, dos, sunkiausio išnaudojimo nacionalinę priespaudą ir iš ištaką. naudojimą, — vieningai pripaži Pasiremdamas gausiais duo no ir sesijos delegatai. Tačiau menimis iš delegatų- pasakytų jokie imperialistų mėginimai sesijoje kalbų, Tarybinės de negali palaužti ir nepalauš jau legacijos atstovas papasakojo nimo susitelkimo ir bendradar apie nežmoniškas jaunimo gy biavimo! v' venimo sąlygas Birmoje, Ma- Savo audringais plojimais, lajuje, Filipinuose, Lotynų susirinkusieji j susitikimą stu Istorikų ekskursija Amerikoje ir kt. Sunku ir įsi dentai parodė savo pritarimą Sekmadienį įvyko Istorijos- vaizduoti, ką padarė imperia pranešėjo išreikštoms mintims. St. Daunys filologijos fakulteto bendra vi lizmas su 44% visos žmonijos, sų istorijos specialybės kursų ekskursija į Jašūnus, Lydą ir Naugarduką. Ekskursijai vado | saviveiklininkų gretas vavo TSRS tautų istorijos ka tedros aspirantas Z. Kondrarespublikinėje dainų Prasidėjo priėmimas į uni šoko tas. versiteto saviveiklos kolekty šventėje, įvykusioje 1950 me tais Vilniuje. Į liaudies dainų Jašūnuose ekskursantai susi vus. Ypač daug kas nori stoti į ir šokių ansamblį įstojo ir eilė pažino su vietomis, kur 1863 metais apsistodavo sukilėliai, universiteto liaudies dainų ir- gerų dainininkų, instrumenta kur įvyko jų susidūrimas su šokių ansamblį, dalyvavusį lie listų. Apie 40 jaunųjų saviveiklos caro dragūnais. Lydoje studen tuvių literatūros ir meno de tai apžiūrėjo XIV amžiaus is kadoje Maskvoje. Į ansamblio mėgėjų stoja į universiteto torinį paminklą — Lydos pilies šokėjų grupę jau priimta Da akademinį chorą. Daugelis jaunuolių bei mer griuvėsius. Naugarduke aplan na Gudaitė, kuri buvo aktyvi kė pilį, susipažino su miesto saviveiklininkė Biržų vidurinė ginų atėjo ir į kitus universi je mokykloje, Jūratė Basima- teto saviveiklos kolektyvus, istorija ir apylinkėmis. Ekskursijoje dalyvavo 20 vičiūtė, įstojusi į Gamtos fa kaip vyrų oktetą, pučiamųjų kulteto pirmą kursą. Jūratė, tu orkestrą, kaimo kapelą, dra studentų. rėdama vos trylika metų, jau mos būrelius. M. Pranckus
IŠ PRAKTIKOS SUGRĮŽUS
Šiais metais VVU Gamtos fakulteto fizinės geografijos ir kartografijos katedra išsiuntė dalį ketvirtojo kurso studentųgeografų į kolūkius atlikti ga Komjaunimo ir profsąjungos fakultetų biurai turi princi mybinę praktiką. Studentai, at pingai, su visu griežtumu stoti prieš panašius reiškinius stu vykę į universiteto šefuojamą dentų buityje. Negalima pakęsti, kad tarybinio studento mo Molėtų rajoną, surinko me džiagą diplominiams darbams, ralinį veidą žalotų biaurios kapitalizmo, praeities liekanos. pagilino specialybės žinias ir ------------------------ *----------------------išaiškino paskirtų kolūkių fiziV nes-geografines ir ekonominesNaujojo poiitinės ekonomijos vadovėlio svarstymas geografines sąlygas. Sėkmingai pasibaigus gamybinei prakti Pasirodė studijuojančių mark- pertvarkyti politinės ekonomi kai, diplominiai darbai bus pa sistinę-lenininę politinę ekono jos paskaitų ir seminarinių už rašyti iš Molotovo, Kirovo, miją seniai laukiamas vadovė siėmimų planus, žymiai dides Karolio Požėlos, Ždanovo bei Mičiurino vardo kolūkių. lis „Politinė ekonomija". nę vietą skiriant socializmo Atliekant gamybinę praktiką Šia proga universiteto politi politinės ekonomijos klausimų darbštumu ir stropumu pasižy nės ekonomijos katedra š. m. studijavimui, taip pat išski mėjo komjaunuolės: R. Vaškerugsėjo 13 dieną surengė spe riant ir eilę naujų temų, kaip vičiūtė, A. Geisteraitė, A. Michelevičiūtė ir B. Cepulionytė. cialų išplėstinį katedros posė „Bendradarbiavimas su liaudies Tyrinėjant ir aprašant fizinesgeografines šių kolūkių sąly dį, skirtą naujajam politinės demokratijos šalimis" ir kitas. gas, didelis dėmesys buvo Politinės ekonomijos katedra ekonomijos vadovėliui ir ry kreipiamas į reljefą ir jo šium su jo pasirodymu kated taip pat nutarė rekomenduoti struktūrą. Glacialinės kilmės rai iškilusiems uždaviniams Valstybinei politinės ir moks reljefe jie išskyrė galines mo apsvarstyti. Pranešimą šia te linės literatūros leidyklai pri renas, dugninės morenos lygu mą, kalvotą — daubėtą — eže ma padarė katedros vedėjas traukti prie politinės ekonomi ringą reljefą ir fliuvioglaciali doc. Lola. Kaip pranešėjas, jos vadovėlio vertimo į lietu nę lygumą. taip ir pasisakiusieji pažymėjo, vių kalbą katedros darbuoto Vykdydami kasinėjimus, stu kad naujasis politinės ekono jus: prof. Budrį, dėstytojus dentai nustatė minėtų kolūkių litologinį sąstatą ir dirvožemių mijos vadovėlis žymiai paleng Jablonskį ir Šustavičių bei asp. tipus. Molėtų rajonas geogra vins studijuojančiųjų marksis- Maiminą. finiu atžvilgiu yra gana įdo tinę-lenininę politinę ekonomi Politinės ekonomijos kabine mus, nes jį kerta galinės mo renos ruožas, kuris pasižymi ją darbą. tas jau parinko vadovėlio re kalvotu bei akmenuotu reljefu Ryšium su naujo vadovėlio komenduojamą literatūrą, su ir nederlingais dirvožemiais. pasirodymu, katedra nutarė darė bibliografines rodykles. Dalį tokių žemių Ždanovo var
Bloga yra tai, kad daugelio fakultetų komjaunimo organi zacijų biurai patys savo iniciatyva nesiima kovoti prieš to kius faktus, neduoda reikiamo atkirčio netikusiam atskirų studentų elgesiui.
SAVAITĖ _=_=
do kolūkis atidavė valstybi niam fondui. Dugninė morena, kuri dengia didesnę rajono dalį, turi derlingesnius dirvo žemius ir dideles gero molio atsargas. Nustačius visa tai, bus sudaromi atitinkami žemė lapiai, kuriuose atsispindės, kur yra priemolis, žvyras arba smėlys ir kokie yra išsivystę ant tų padermių dirvožemių tipai. Visa tai yra reikšminga kolūkiams, nes vystant grudų ūkį labai svarbu žinoti, kokį plotą užima rūgštūs arba karbonatingi dirvožemiai. Rūgš tūs dirvožemiai nederlingi. Jų daug Ždanovo, Kirovo, Karolio Požėlos vardo kolūkiuose ir jiems reikalingas kalkinimas. Kolūkinės santvarkos sąlygo mis mūsų kaime vyksta dideli pakitimai. Plečiantis kolūkinei gamybai, nuolat auga visuo meninių pastatų statyba. Kol ūkiams iškilo būtinumas ištirti visas statybinių medžiagų at sargas, kad galėtume jas pa naudoti tolesniam ūkio vysty mui. Mūsų studentai pažymėjo molio, tufų, kalkakmenių ir ki tų medžiagų iškasenų telkinius bei jų kokybę. Gero molio Molėtų rajone yra pakankami kiekiai ir, sumaniai jį eksplo atuojant, galima žymiai plačiau išvystyti plytų gamybą. Ežerų kreida yra vertinga medžiaga dirvožemiams kalkinti, ir jų suradimas bei atsargų nustaty mas yra naudingas kolūkiams. Molėtų rajone ežerų kreidos telkinių yra nemaža. Šiais me
tais plačiu mastu prasidėjo jų eksploatacija. Mūsų liaudis jau seniai žino apie ežerų krei dos telkinius, nes vien Baltųjų Lakajų ežero pavadinimas liu dija apie tai, kad šito ežero dugne yra milžiniški kiekiai šios vertingos medžiagos. To kių ežerų Molėtų rajone yra daug, o juose esantieji ežerų kreidos telkiniai sudaro rimtą rezervą gerinant kolūkių dir vožemius. Statant kolūkių gy venvietės ir gyvulininkystės fermų pastatus, labai svarbu atkreipti dėmesį į paviršinio1 ir įžemio vandens pasiskirstymą. Tokių vandenų artumas pa lengvina aprūpinimą vandeniu kolūkių fermas ir gyvenvietes. Atliekantieji praktiką studen tai pabandė visas tas proble mas išaiškinti. Savo diplominiuosei darbuose jie aprašys beveik viso rajono ežerus, upes, pelkes ir durpynus. Studentai - diplomantai savo darbuose nurodys tokias vietas ir aprašys jas. Diplomantų pa reiga bus plačiai nušviesti ir kitokius kolūkių galimumus, k. a.: sodininkystės, daržinin kystės ir paukštininkystės išsi vystymą. Pagamintuose žemė lapiuose ne tik bus pažymėtos svarbiausios vietinės pramonės šakos, mokyklų tinklo ir kol ūkių fermų išdėstymas, bet ir ištaisyti gyvenamųjų vietovių pavadinimai. Tie žemėlapiai ir diplominiai darbai bus nau dingi tiems, kurie norės susi pažinti su Molėtų rajono fizinėmis-geografinėmis sąlygomis, o taip pat ir ekonomika. Kiti studentai-diplomantai dalyvavo
ii ★
ŽIŪRĖJOME KINO FILMĄ Sekmadienį universiteto didžio joj aktų salėje buvo demonst ruojamas kino filmas „Links mosios varžybos". Filmas supažindino žiūrovus su socializmą bekuriančios vengrų tautos kūrybiniu dar bu, jos menu — liaudies šo kiais, dainomis, nagingųjų me džio meistrų dirbiniais, augan čiais miestais, gražiaisiais Vengrijos kaimais, puikia jos gamta. Prieš mūsų akis praslenka čia geltonuoją be galo, be krašto, lyg jūra, javų laukai, kuriuose dirba arklą pakeitę traktoriai, mašinos. Čia — stambios Budapešto metalo lie jyklos, kur su didžiuliu susi kaupimu prie krosnių, prie staklių triūsia, dar neseniai nešę kapitalo jungą, dabar lai mingą savo ateitį kuriantieji darbininkai. Čia — linksmi, šviesūs tų pačių darbininkų veidai: jie saviveiklos rate liuose ruošiasi didžiosioms varžyboms, liaudies meno ap žiūrai. Didžiausią vietą filme užima liaudies meno pavaizdavimas, iš kurio mes susipažinome su vengrų liaudies šokiais, daino mis apie džiugią dabartį ir šviesią ateitį. St. Daujotas
V NAUJA SMD TEMATIKA Teisės fakulteto SMD valdy ba šiomis dienomis paruošė darbų tematiką 1954/55 m. m. Tematika glaudžiai siejama su tarybinės valstybės tolimesniu vystymusi, TSRS reikšme viso pasaulio demokratinėms jė goms, jos augančiu autoritetu taikos stovykloje. Tematika priartinama prie kiekvieno studento individualinių gabu mų toje ar kitoje srityje, pa liekant jam plačią iniciatyvą.
įvairiose ekspedicijose, kur vykdė atitinkamus tyrimus ir rinko medžiagą savo diplomi niams darbams. Pvz., du ket virtojo kurso studentai: S. Droseikaitė ir J. Bartkevičiūtė dalyvavo fakulteto geografinės-geologinės ekspedicijos su dėtyje. Minėta ekspedicija per pastaruosius dvejus metus ty rinėjo Nemuno slėnį Kauno HES vandens saugyklos rajo ne, o taip pat ir aukštesnėje atkarpoje. Šių metų vasarą buvo ištirtas geomorfologiniu atžvilgiu slėnys Balbieriškio — Alytaus ruože, kur po Kauno HES vandens saugyklos įren gimo dar pasireikš Nemuno patvenkimo padariniai. Dar keturi ketvirtojo kurso studen tai atliko gamybinę praktiką Lietuvos TSR Hidrometeorolo ginės Tarnybos sistemoje. Stu dentai: A. Rainys ir V. Ylevičius ištyrė hidrografiniu ir hid rologiniu požiūriais Dubysos, Nevėžio ir Šventosios upės, už imančias gana reikšmingą vie tą mūsų respublikos hidroenergetiniame ūkyje. Iš daugiame čių stebėjimų drg. M. Lašinytė išnagrinėjo Merkio upės nuo tėkį. VVU Gamtos fakultetas, siųs damas gamybinei praktikai studentus, turėjo tikslą priar tinti fakulteto darbą kiek gali ma arčiau prie liaudies ūkio ir kolūkinės gamybos, suteikti kolūkiams galimą pagalbą ir tuo prisidėti prie tolesnio že mės ūkio vystymo. Praktikos vadovas vyr. dėstytojas M. Kmita