vrsu SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Nr. 13 (157)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis
KOLEKTYVAS IR ŽMOGUS Labai svarbiu tarybinio žmogaus (moraliniu bruožu yra ko lektyviškumas. Priešingai individualizmui, kuris būdingas buržuazinei Visuomenei, socialistinė santvarka yra pagrįsta darbo Išmonių (kolektyviškumu, asmeninių interesų taikinimu su interesais viso (kolektyvo, įsu interesais visos visuomenės. Vieninga universiteto studentų šeima, kurią jungia bend ras tikslas — muolatos, nenuilstamai siekti mokslo, ruoštis tapti gerais tarybiniais specialistais, trokšta, kad ^kiekvienas to didžiulio kolektyvo narys išaugtų tikru jaunuoju komu nizmo (statytoju, sugebančiu ne įtik gerai dirbti, bet ir apsi šarvavusiu aukštos, tarybinės moralės bruožais. Tad Inenuostabu, kodėl musų laikraščio redakcija, pradė jusi diskusiją (tema „Kolektyvas ir žmogus", gavo visą eilę skaitytojų laiškų, kuriuose jie su susijaudinimu kalba apie savo draugus, beatitrūkstančius nuo darbštaus studentų ko lektyvo, benuslystančius keliu, vedančiu į tinginiavimą, gir tuokliavimą, moralinį supuvimą. Štai, vienas skaitytojas rašo apie (Medicinos fakulteto V (k. studentą Igorį Vorobiejų, kuris atsilieka nuo kurso draugų. Igoris iretai lankosi paskaitose, neskaito semestro me tu specialiosios ir grožinės literatūros ir (todėl nieko (nuosta baus, kad jam .nepasiseka" išlaikyti (sėkmingai nė vienos egzaminų (sesijos. Štai, pernai pavasarį per egzaminus jis neišlaikė chirurgijos ir hervų ligų legzaminų, o paskutinėje sesijoje >—■ |odos ligų. Grupė yra pagrįstai susijaudinusi dėl to, ar Igoris baigs universitetą, o ar ir baigęs bus geras me dicinos (darbuotojas. Istorijos-filologijos fakulteto III kurso studentai yra pa sipiktinę lituanistų ir grupės komjaunimo gruporgo drg. Zabotkos -elgesiu. Antanas grupės susirinkimuose dažnai mėgsta pakalbėti taukštos moralės klausimais, tačiau pats gyvena dviveidį gyvenimą, kurio viena pusė grupei, kita — sau: drg. Zabotka dažnai grįžta į namus girtas. Skaitytojai -savo laiškuose giliai susijaudinę kalba ir apie dar pasitaikančią neteisingą pažiūrą į studentų kolektyvo na rio -elgesį Ibuityje, už auditorijos sienų, kad, -girdi, tai esą grynai i„asmeninis" to (ar kito žmogaus reikalas. Tokia pa žiūra yra giliai neteisinga, nes sveikas kolektyvas, auklėj ąs tikrus komunizmo statytojus, privalo rūpintis kiekvienu savo nariu. Komjaunimo pareiga — užkirsti kelią tokiai pažiūrai. Universiteto studentų tarpe dar pasitaiko taip vadinamo „auksinio jaunimo" likučių, kuriems -nieko daugiau, išskyrus, kur šeštadienį bus šokiai, ar kokia paskutinė skrybėlaičių ma da, ar kokia naujausia plaukų šukuosena, nerūpi. Jiems ne rūpi mokslas, paskaitas jie lanko tik laikui paįvairinti. Mūsų pareiga — neapsiriboti vien tik pasmerkimu šio reiškinio bendrai. Komjaunimo organizacijos privalo paskelbti griežtą kovą tokiems ir panašiems „aristokratams", baltarankiams ir veltėdžiams. Reikalinga visus juos priversti sąžinin gai dirbti ir elgtis taip, kaip pridera tarybiniams žmonėms, tarybiniams -studentams. Žurnalistikos spec. III -kurso grupėje. Teisės fakulteto II kurse kai kurie studentai su pasigardžiavimu kalba apie nau jus Albino Kairio ir Kęstučio Domaševičiaus .žygdarbius", tačiau retas kuris iš tokių, besigardžiuojančių Albino ir Kęs tučio iškrėstais „šposais“, griežtai tepasisako, kad jiems taip elgtis netinka. Komjaunimo -organizacijos, komjaunuoliai, grupių kolekty vo nariai beturi atsiriboti nuo (tų jaunuolių, kurie kuo nors nusižengia. Mes privalome padaryti viską, kad suklydusius kartą ar kitą jaunuolius patraukti į savo pusę, juos perauk lėti. Mes privalome pasiekti, kad studentas, o tuo labiau kom jaunuolis, jaustų atsakomybę už -savo poelgius, būtų pavyz džiu visur — ir moksle, Ir darbe, ir šeimoje, ir gatvėje. Kolektyve slypi didi, neišmatuojama jėga. Ir šis uždavinys yra pilnai įvykdomas.
—------ *---------
Daugiau dėmesio S M D Pertvarkant pagal naujuosius nuostatus SMD darbą Istorijosfilologijos fakultete senųjų -bū relių bazėje kuriasi nauji, spe cializuoti būreliai. Jau užbaigė savo organizacinį apsiforminimą 11 būrelių, jungiančių 70 studentų. Naujų būrelių organizavimas atskleidė eilę rimtų trūkumų SMD -darbe. Nors katedros pra vedė aiškinamąjį darbą studen tų tarpe, tačiau studentai pa rodė nevienodą domėjimąsi būreliais. Taip Lietuvių kalbos katedroje studentai stoja tik į vyr. dėst. Zinkevičiaus istorinės gramatikos ir dialektologijos būrelį, lietuvių literatūros ka tedroje pilnai susiorganizavo tik XX a. pradžios literatūros ir tautosakos būreliai. -Silpną paramą katedroms at renkant į būrelius geriausius studentus suteikė fakulteto komjaunimo organizacija. Jeigu iki būrelių reorganizacijos komjaunuoliai sudarė 75% bū relių narių, tai dabartiniu me tu — tik 25%. Fakulteto kom jaunimo aktyvas apsiriboja tik komjaunuolių paraginimu stoti į būrelius, pats lį būrelius ne stodamas. Iš fakultetinio kom jaunimo biuro tik drg. drg. Bernatavičius ir Svenčionytė.
o iš kursinių biurų sekretorių tik vienas Kačiulis aktyviai dalyvauja būrelių darbe. Kiek mažai fakulteto komjaunimo organizacija domisi moksliniu darbu .rodo ir tai, kad š. m balandžio 2 d. įvykusiame fa kulteto partinės organizacijos atvirame susirinkime, kuriame buvo svarstomas mokslinis darbas fakultete, nedalyvavo nei vienas fakultetinio kom jaunimo biuro narys, išskyrus vyr. dėst. Zoriną, atsakingą už mokslinį darbą. Užsitęsusi būrelių reorgani zacija neigiamai atsiliepė ir pačių būrelių darbui. Tada, kai normaliai savo darbą tęsia rusų k. dialektologijos būrelis, lietuvių kalbos dialektologijos būreliai, kiti būreliai dar tik dabar skirstosi naująją tema tiką. Beveik visi būreliuose at likti pavasario semestre dar įbai apsiribojo pranešimais, skirtais studentų mokslinei konferencijai. Komjaunimo organizacija tu rėtų suteikti didesnę paramą siekiant pagerinti studentų mokslinį darbą.
Z. Kondratas, Istorijos-tfilologijos fak. SMD pirmininkas
VLKJS narys privalo atkakliai savintis žinias, kul tūrą, mokslą, techniką, siedamas kiekvieną savo moky mosi, auklėjimosi ir lavinimosi žingsnį su dalyvavimu komunizmo statyboje, būti aktyvus kovotojas už 1 arybų Sąjungos Komunistų partijos politikos įgyvendini mą, visokeriopai stiprinti komjaunimo eiles, kelti jo kovingumą ir organizuotumą. (Iš VLKJS Įstatų, priimtų VLKJS XII suvažiavimo 1954 m. kovo 25 d.)
Kaina 20 kap.
Egzaminais artėjant Fizikos-matematikos fak. ma tematikos spec. I grupės stu dentai šiomis dienomis atkrei pia rimtą dėmesį į besiartinan čią pavasario sesiją. Kiekvie nas stengiasi kuo geriau mo kytis. Jau nuo pat pirmųjų semest ro -dienų daugumas studentų, kaip Budreika, Survila, Riauba ir kt. .sąmoningai mokosi, ge rai panaudoja įsisavintas ži nias praktikoje, nuosekliai ir sistemingai studijuoja marksiz mo-leninizmo pagrindus. Tačiau grupėje yra komjau nuolis Masalskis, kuris nežiū rint to, kad pereitą sesiją bai gė -su patenkinamais pažy miais, visiškai nepadaro jokios pažangos ir savo tinginiavimu žemina grupės Ir kurso garbę. Į grupės draugų paklausimus visuomet atsako, jog tai ne jų reikalas ir už save atsako tik jis pats. Drg. Masalskis daro rimtą klaidą. Jei yra suteiktos galimybės mokytis, tai, žino ma, jas reikia ir tinkamai iš naudoti. VI. Bumeika
SEPTINTOJI STUDENTŲ MOKSLINE KONFERENCIJA ----------------------------------- !---------------------------v-----------------
Neatitrūkstant nuo gamybos
Dauguma Ekonomikos fakul teto studentų mokslinių darbų buvo glaudžiai susiję su TSKP CK rugsėjo Plenumo nutari mais,’ o taip pat su Partijos ir Tarybinės vyriausybės spren dimais tarybinės prekybos iš vystymo bei plataus vartojimo pramoninių prekių gamybos padidinimo klausimais. Svarbią ir aktualią problemą sprendė IV kurso studentas L. Butkevičius. Jo skaitytas konferencijoje mokslinis dar bas „Molėtų MTS mašinų parko išnaudojimas ir keliai jam pagerinti" (vadovas vyr. -dėst. P. Kiuberis) yra mokslinio-tiriamojo pobūdžio. Auto rius pabuvojo Molėtų MTS, išanalizavo dar nepakanka mo mašinų panaudojimo prie žastis, nurodė konkrečias prie mones MTS darbui pagerinti. Sis mokslinis darbas buvo la bai įdomus ir todėl sukėlė gy vas diskusijas. Už jį pranešė jui paskirta pirmoji premija. Su nemažesniu susidomėjimu Pirmieji žsrnalistų susirinkusieji išklausė IV kur diplominiai darbai so studento B. Poškaus prane Šiais metais universitetą šimą „.Prekybos duonos-ibulkubaigs pirmoji Istorijos-filologi čių gaminiais mažmeninio tinkjos fakulteto žurnalistikos sky riaus studentų laida. Jau įvyko šios grupės studentų pirmųjų diplominių darbų gynimas. Stu Kalibos mokslų sekcijoje VII dentas Budrys parašė ir apgy nė diplominį darbą apie J. Ja studentų mokslinės konferenci nonio publicistiką, studentas jos metu buvo apsvarstyti 3 Liubeakis — darbą, demaskuo pranešimai: IV kurso stud. li jantį kapitalistinių kraštų radi tuanisto V. Valuntos praneši ją, studentas Zien^vičius — mas „Balsių" „a" ir „e" va apie feljetoną ..Tiesos" laik riantai Svėdasų tarmėje", IV kurso stud. lituanisto B. Savu raštyje. Du pirmieji darbai įvertinti kyno pranešimas „Priebalsių labai gerai, o tretysis — ge depalatizacija Leipalingio tar mėje" ir IV kurso rusų k. rai. G. Jonkuš spec. studentės I. Sviatčenkovos pranešimas „Rusų tarmės Zaįasų rajone". Visi šie pranešimai yra ver Jau prieš pora mėnesių Tei indėlis į lietuvių bei sės fak. I kurso studentai pa tingas siėmė sau; temas kursiniams rusų kalbos mokslo problemų darbams. Visa eilė studentų iš tyrimą. Jų tematika yra glau pat pradžių kruopščiai ir ati džiai susijusi su tais uždavi džiai rinko medžiagą savo pa niais. kurie yra dabar_ spren siimtosioms temoms, tarėsi su džiami aukštosiose musų res dėstytojais. Tai studentai Būt publikos mokslo įstaigose — rimas, Daunys, Greičius, Ne su lietuvių kalbos tarmių atlaso, krašas ir kt. Šiuos studentus lietuvių kalbos dialektologijos dažnai galima pamatyti fakul vadovėlio, mokslinės lietuvių tete ir bendroje skaitykloje, kalbos gramatikos parengimu. palinkusius prie savo rašinio Tačiau, nepaisant čia pami Tačiau gaila, kad kai kurie nėtų teigiamybių, kalbos moks studentai į kursinius darbus lų sekcijos darbe buvo ir žy žiūri abejingai. Pavyzdžiui Ma mių trūkumų. linauskaitė. ir k-t. dar visiškai Visų pirma sekcijoje buvo nepradėjo rašyti kursinių dar per maža skaityta pranešimų; bų, nors jau pats laikas darbus 2 pranešimai lietuvių kalbos užbaigti. katedros studentų ir 1 — rusų Įdomu butų sužinoti, ką gal voja -drg. Jurevičiūtė, ir drg. kalbos katedros. Užsienio kal Šimkutė, kurios dar net nėra bų katedra visiškai nedalyva pasiėmę temų, nors dėstytojai vo sekcijos darbe (katedros jau daugelį kartų kreipėsi į vedėjas vyr. dėst. Pareigytė). Iš kitų trūkumų paminėtinas jas, kad su tuo dalyku grei palyginti silpnas studentų do čiau susitvarkytų. mėjimasis sekcijos posėdžiais: E. Bružinskaitė
lo išdėstymas Vilniaus mieste" (mokslinis vadovas vyr. dėst. Gregorauskas). B. Poškus, rū pestingai ištyręs gyventojų paklausas duonos-ibulkučių ga miniams, nurodė neproporcingą parduotuvių išdėstymą Vilniaus mieste, pateikė konkrečius pa siūlymus, susijusius su preky bos tinklo darbo pagerinimu ir jo tolygiu išdėstymu. Šio dar bo autoriui buvo paskirta ant roji premija. III kurso studentas Nekrašius pranešime „Buržuazinės Lietuvos pramonės merdėjimas pagrindinio monopolistinio ka pitalizmo ekonominio dėsnio veikimo sąlygomis" (mokslinis vadovas doc. Davtian) ryškiai parodė buržuazinės Lietuvos pramonės priklausymą nuo už sienio kapitalo, atskleidė tik rą buržuazinės Lietuvos „ne priklausomybės" esmę, žiau riausią darbo žmonių išnaudo jimą. Pranešimo autoriui pa skirta III premija. Mokslinės konferencijos dar be dalyvavo svečiai iš Kauno Žemės ūkio akademijos ir LTSR Prėkybos ministerijos.
M. Adomavičius
Gerinti lietuvių kalbos sekcijos darbą
— U Užbaigti kursinius darbus
juose beveik visiškai nedaly vavo rusų kalbos specialybės studentai (net svarstant drg. Sviatčenkovos pranešimą, be pačios pranešėjos, daugiau ne buvo nė vieno šios specialy bės studento). Mažai tepasiro dė ir pirmųjų kursų studentų. Skaitytų pranešimų tematika irgi buvo vienapusiška: skai tyti pranešamai tik iš dialekto logijos srities, o visiškai ne buvo parengta pranešimų nei iš lietuvių literatūrinės kalbos istorijos, nei iš dabartinės kal bos sričių. Dėl visų šių trūkumų dau giausia, žinoma, yra kaltos ka tedros, kurios nesugebėjo įtraukti didesnio studentų skai čiaus į mokslinius būrelius, per maža dėmesio skyrė orga nizaciniam pasirengimui. Todėl artimiausias kalbinių katedrų uždavinys — įtraukti kuo dau giau studentų į savarankišką mokslo-tiriamąjį darbą, sustip rinti būrelių veiklą ir visapu siškai ugdyti kūrybinę stu dentų iniciatyvą. Tik tokia linkme veikdamos, kalbinės ka tedros galės išleisti iš univer siteto gerai pasirengusius prak tiniam darbui tarybinius spe cialistus".
(Ištrauka iš Lietuvių kai. bos katedros vedėjo J. Palionio pasisakymo VII studentų mokslinėje kon ferencijoje). *
j
Fizikos sekcijoje Vasario 9 d. baigė savo dar bą ir VII studentų mokslinės konferencijos, skirto Ukrainos susijungimo su Rusija 300-ioms metinėms atžymėti, fizikos mokslų sekcija. Į konferenciją atsilankė svečiai iš Minsko ir Kauno. Geriausiai buvo įvertintas V k. stud. A. Šileikos darbas tema „Stibio sulfido absorbci jos spektro priklausomybė nuo temperatūros" (mokslinis vado vas asist. M. MikalkeVičius). Jo darbas turi didelę praktinę reikšmę televizijos pramonei (ikonoslkopų gamybai), o taip pat ir teoriniu atžvilgiu. Ant rąja premija įvertinti: IV k. stud. K. Makariūno darbas „Vario jodido absorbcijos spektras" (mokslinis vadovas v. d. J. Viščakas), pateikiąs gana įdomių duomenų teori niams apibendrinimams, V k. stud. fizikų-teoretikų I. Levinsono ir Z. Levino darbas „Pir mojo ir antrojo Mendelejevo sistemos periodinių elementų elektroninių sluoksnių skaičia vimas analizinių banginių funkcijų pagalba" (mokslini vadovas v. d. A. Bolotinas). Pažymėtina kad šių metų .konferencijoje pirmą kartą gausiau dalyvavo fizikai-teoretikai. Anksčiau į teorinę fizi ką buvo žiūrima nepakanka mai rimtai. Didelį susidomėji mą sukėlė minskiečio Zbąnkovo pranešimas „Talio difuzija į seleną". Tad buvo daugiau praktinio pobūdžio darbas, tu rįs didelę reikšmę lygintuvų'” gamybai. J. Ciplys, II k. stud. t/
I stor įjos-filologijos fakultete Istorijos-filologijos fakultete konferencijos darbas vyko tri mis mokslinėmis sekcijomis: istorijos, kalbos ir literatūros. Istorijos mokslų sekcijoje buvo išklausyti ir aptarti 5 pranešimai įvairiais istorijos klausimais. III kurso studentas Repšys konferencijoje skaitė mokslinį darbą, tiesiogiai susi jusį su B. Chmelnickio vado vaujama ukrainiečių išsivaduo jamąja kova, būtent: „Baltaru sių valstiečių kova Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje prieš feodalinę santvarką B. Chmel nickio sukilimo metu". Didelį susidomėjimą studentų tarpe sukėlė II kurso studento Jaso darbas apie studentų vi suomeninį judėjimą Vilniaus universitete 1818—1823 metais. Kalbos mokslų sekcija ap svarstė keletą darbų iš dialek tologijos. Literatūros sekcijos konfe rencijai pateikti darbai gvilde na mažai mūsų literatūroje iš tirtus klausimus. J. Januškevičiūtė
Medicinos fakulteto studertų mokslinėje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Kijevo ir Kauno. Po konterencijos laiKulteto SMD -aktyvas susitiko su svečiais, kurie papasakojo apie studentų mokslinę veiklą jų aukštosiose mokyklose (pir moji nuotrauka). Ekonomikos moj4Sirf~*e$ijoje visada buvo gausu dėstytojų ir studentų. Nuotraukoje: bendras salės vaizdas posėdžio metu. y I-- Butkevičiaus nuotr.