VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O
Giliau studijuokime visuomenines disciplinas v ☆
luottiiAi VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Nr. 12 (156)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis
BRANGINK LAIKĄ! Jau balandis. Saulė kopia vis aukštyn ir aukštyn. Baigia išeiti iš žemės pašalas. Greit sužaliuos Vingio parkas — stu dentų mėgiama vieta, Įšils pliažai. Studentui, kuris nuosekliai dirba nuo semestro pradžios, brangina kiekvieną valandą ir kiekvieną minutę, pavasaris ir egzaminai nebaisūs, atvirkščiai, — pavasaris jiems malonus. Pavasario dienos greit bėga, ir todėl dabar ypatingai svar bu gerai suplanuoti darbo dieną, siekti, kad ji atneštų kiek galima daugiau naudos. Studentui, kuris gerai planuoja savo darbo dieną, pakanka laiko ne tik paskaitas lankyti, ruoštis seminarams, nuosekliai skaityti pirminius dėstomųjų dalykų šaltinius. Jam užtenka lai ko ir dalyvauti visuomeniniame darbe, saviveikloje. Universi tete gausu tokių studentų. Pavyzdžiui, Medicinos fak. III k. studentas Sakalinskas dėka gero darbo laiko planavimo, gerai mokosi ir sėkmingai dirba fakulteto profbiuro pirmininku. To paties fakulteto V k. studentas Rubikas randa laiko ne tik gerai mokytis, bet ir dalyvauti liaudies ansamblio saviveik loje, o taip pat ir moksliniame darbe. Tačiau kai kurie universiteto studentai per semestrą dirba labai mažai. Jie dažnai praleidinėja paskaitas, tinginiauja. Vi są mokymąsi, savo specialybės Įsisavinimą jie nukelia į sesi ją, o sesijos metu apgailestauja, kad tiek maža dienų teski riama egzaminui pasiruošti. Ypač sunku tiems studentams pa vasario egzaminų sesijos metu. Kai už lango gražus birželis, jie dieną naktį sėdi prie knygų, užsidarę kambaryje, ir, blo giausia, kad, nieko neišsėdėję, po to, jie gauna nepatenkina mus, arba vos patenkinamus pažymius. Komjaunimo organizacijų ir mokslo pirmūnų pareiga da bar padėti tokiems studentams. Reikia griežtai kovoti prieš akademinės drausmės laužytojus, tinginius ir apsileidėlius. Si kova, — tai didžiausia ir veiksmingiausia parama atsilikė liams. Akademinės drausmės klausimai turi būti fakultetų, kursų komjaunimo organizacijų, gruporgų dėmesio centre. Faktai rodo, jog kur komjaunimo organizacijos gerai dirba, ten ir akademinės drausmės laužytojų skaičius mažėja. Gam tos fakulteto biologijos spec. III kurso studentė Jurkevičienė nemaža praleisdavo paskaitų, seminarų ir dėl to egzaminus laikydavo silpnai. Grupės komjaunimo organizacija, kurso draugų kritika padėjo studentei Jurkevičienei, ir ji rečiau bepraleidinėja paskaitas, o paskutiniosios sesijos egzaminus išlaikė gerai. Labai gerai lanko paskaitas ir didelė dauguma Medicinos fakulteto studentų. Tačiau nė visų fak. komjaunimo organizacijos ir grupės rimtai rūpinasi akademinės drausmės klausimais. Štai kai ku rie Ekonomikos fak. III k. studentai nepatenkinamai lanko paskaitas, kaip antai: finansų spec. studentas Gumonis pir mąsias paskaitas dažnai pramiega arba ateina į antrą paskai tos pusę, nes vakarais lošia kortomis. Kortuoja ne vienas drg. Gumonis, o ir to paties kurso prekybos spec. studentas Adamonis, politekonomijos specialybės studentas Sprindis ir kt., tačiau fakulteto komjaunimo biuras i šiuos faktus žiūri abe jingai. Būtina išaiškinti studentams, kad kodavimas yra vien tik laiko gaišinimas, kad laisvą nuo mokslo laiką galima ir reikia praleisti žymiai įdomiau ir naudingiau. Reikia pasakyti, kad ne visada taupyti brangų laiką stu dentams padeda universiteto katedros ir skaityklos. Jos turi griežtai laikytis nustatytų darbo valandų, kad studentai ne būtų verčiami stovinėti prie durų ir veltui gaišti. Universitete vis dar pasitaiko faktų, kad skaityklų laborantai nesilaiko darbo valandų, vėluojasi į darbą, savivališkai sutrumpina darbo dieną. Tokių pavyzdžių yra Istorijos-filologijos fakul tete. Šio fakulteto svetimų kalbų katedros vyr. laborantė Bumblytė vėluojasi į darbą, rusų literatūros katedros labo rantė Dediuchina dažnai darbo metu vaikšto asmeniniais rei kalais į miestą ir pan. Fakultetų dekanatų pareiga — kuo energingiausiai šalinti panašius trūkumus. Yra taip pat atskirų dėstytojų, kurie gaišina studentų lai ką, vėluodamiesi į paskaitas arba visai neatvykdami. Pavyz džiui, Ekonomikos fakultete ekonominės geografijos vyr. dės tytojas Matijošius, dėstydamas I kurse, savarankiškai sutrum pina paskaitą arba visai neateina iš anksto apie tai neprane šęs. Prie ko veda tokie ir panašūs faktai? Jie veda prie to, kad kai kurie dėstytojai semestro pabaigoje būna priversti for suoti paskaitų skaitymą. O tas daro didžiulę žalą. Padėti studentams gerai suplanuoti darbo dieną yra tiesio ginis ir profesinės sąjungos uždavinys. Negalima leisti, kad atskiri nedrausmingi studentai laužytų bendrabučių vidaus tvarkos taisykles. Tiktai vieninga komjaunimo, profsąjungos organizacijų, dekanatų kova prieš apsileidėlius ir tinginius duos teigiamų rezultatų. STUDENTE, BRANGINK LAIKĄ! -------------------- -0--------------------
Turininga grupės veikla Medicinos fakulteto I kurso pirmoji grupė neseniai aplan kė LTSR Valstybinį Operos ir baleto teatrą, kur žiūrėjo I. Morozovo baletą „Daktaras Aiskauda". Peržiūrėtas baletas vėliau buvo apsvarstytas ' gru pės susirinkime. Studentai savo pasisakymuose iškėlė ryškiai atvaizduotus balete tarybinio humanizmo bruožus: teisingu mą, ištikimybę, draugiškumą bei kolektyvizmą. Nemažiau Įdomios ir turinin gos buvo ir kitos grupės prie monės, organizuotos kovo mė nesį. Štai, Medicinos fak. I kurso pirmoji grupė praėjusį mėnesį svarstė straipsnį „Ga
lėčiau būti ir pirmūnu", at spausdintą „Komjaunimo tieso je", ir pasiryžo dar geriau mokytis, sekti mokslo pirmū nų pavyzdžiu. Be to, jie ko lektyviai buvo Dailės muzie juje, aplankė kino teatrus. Pagal neseniai priimtą darbo planą, grupė nutarė balandžio mėnesį perskaityti ir išnagrinėti Španovo romaną „Kurstytojai", pamatyti naują spektaklį Vil niaus Rusų dramos teatre „Po vestuvinė kelionė", padaryti ekskursiją po Vilniaus miesto istorines vietas, išnagrinėti ke lėtą temų grupės komjaunimo susirinkimuose. R. Ramanauskaitė
Kaina 20 kap.
Prasidėjo mokslinė konferencija Balandžio 6 d. mažojoje Aktų salėje prasidėjo VII stu dentų mokslinė konferencija, skirta Ukrainos susijungimo su Rusija 300-sioms metinėms pažymėti. Po konferencijos atidarymo įžanginį žodį tarė universiteto rektorius prof. dr. J. Bučas. Plenariniame posėdyje Isto rijos-filologijos fak. stud. J. Kelevi'šius padarė pranešimą „Ukrainos susijungimo su Ru sija istorinė reikšmė", Teisės fak. studentė G. Kazragytė — „T. G. Ševčenko — didysis kovotojas už ukrainiečių tau tos laisvę". Konferencija truks 5 dienas. Joje bus perskaityti 85 stu dentų moksliniai darbai. V
Bendrosios chirurgijos būrelyje Mūsų būrelis gana gausus. Jis jungia 44 narius. Jam pri klauso vyresniųjų kursų stu dentai. Būrelio darbų tematika buvo parinkta įdomi ir aktuali. Čia įėjo ir referatyvinio ir ekspe rimentinio pobūdžio darbai. Drg. Kalvelytė III k. paruošė „Pirogovas ir jo reikšmė chi rurgijai" (darbo vadovas gyd. Serapinas). Banytė III k. ir Bungordaitė IV k. išnagrinėjo aktualią temą „Penicilino vaid muo gydant apendikuliarinės kilmės peritonitus" (darbo va dovas gyd. Marcinkevičius). Ypač didelį susidomėjimą ir diskusijas sukėlė subordinatorių darbai: drg. Rimšelio „Ko vos būdai su anastomozo ir dvylikapirštės žarnos kuities siūlių nelaikymu, taikomi Vil niaus bendrosios chirurgijos klinikoje po skrandžio rezek cijos" ir drg. Kazlausko „Intraorganinių skrandžio venų anastomozių klausimu", (darbo va dovas med. moksl. kand. doc. Norkūnas). Drg. Kazlauskas su gebėjo moksliškai pažiūrėti į šį klausimą, pateikti savo samprotavimus, nes literatūros šiuo klausimu nėra. Šių drau gų darbus būrelis pateikė šiuo metu vykstančiai mokslinei konferencijai. Kiti būrelio nariai, vadovau jami būrelio globėjo med. m. kand. doc. Norkūno, gydytojų Serapino, Marcinkevičiaus, Pranckaus, Gavelio atliko ligo nių demonstravimą su skran džio vėžio, tumoru glutealinėje srityje ir kt. Šiuo metu būrelyje yra bai giama paskutinė planinė tema. Būrelio visų metų veikla ro do entuziastišką ir sąžiningą jo narių darbą. N. Kazanskytė, Būrelio seniūnė ■ -------------V
Muzikinių paskaitų ciklas Universiteto studentų kultū ros klubas drauge su akademi nio choro valdyba organizavo studentams muzikinių paskaitų ciklą, kuris apima 'žymiausius Rusijos ir Vakarų Europos mu zikos klasikų kūrinius. Paskai tas veda LTSR Valstybinės Konservatorijos dėstytojas doc. Yla.' Balandžio 2 d. įvyko pirmoji paskaita, liečianti didžiųjų kompozitorių Čaikovskio ir Bethoveno kūrybą. Paskaita buvo gausiai .Įiustruota šių ■kompozitorių kūrinių įrašais plokštelėse. Susirinkusieji iš klausė tokius kūrinius, kaip Čaikovskio uvertiūrą — fanta ziją „Romeo ir Džiuljeta", Bet hoveno simfoniją Nr. 5 ir kt. Sekančioje paskaitoje bus nagrinėjama Čaikovskio simfo nija Nr. 5, Bethoveno simfoni ją Nr. 9, Listo „Vengrų rapso dija" ir simfoniniai preliudai. R. Dačinskas
☆
☆
Sekti pirmūnų pavyzdžiu Marksizmas - leninizmas yra svarbiausia mokslo šaka, kurią turi žinoti visų šakų specia listai. Marksistinės - lenininės teorijos žinojimas padeda tei singai įvertinti visus gyveni mo įvykius ir teisingai orien tuotis visose aplinkybėse. Fizikos-matematikos fak. fi zikų grupės II-o kurso studen tai suprato marksistinės-leni ninės teorijos reikšmę ir sąži ningai ruošiasi marksizmo-le ninizmo seminarams, studijuoja marksizmo - leninizmo klasikų veikalus, konspektuoja nuro dytą literatūrą. Iš tokių stu dentų, kurie visuomet sąžinin gai ruošiasi seminarams, gali ma pažymėti drg. Aleksiejūną, Kalinauską, Mauzą, Širmulytę ir kt. Šie studentai aktyviai dalyvauja diskusijose, suriša, • '
nagrinėjamą medžiagą su šių dienų gyvenimo klausimais. Tačiau to paties negalima pasakyti apie visus tos grupės studentus. Fizikų grupėje pa sitaiko dar ir tokių studentų, kurie nesiruošia seminarams, neskaito ir nekonspektuoja se minaro plane nurodytos litera tūros ir paklausti tyli arba at sako, kad nepasiruošę. Prie to kių studentų priklauso drg. drg. Dijokas, Karaliūnas. Laikas būtų jau ir šiems draugams susirūpinti, pasekti gerųjų studentų pavyzdžiu ir įsijungti į darbą, nes iki pa vasario egzaminų sesijos liko visiškai nedaug laiko, o laikas — nelaukia. J. Koriznaitė, Marksizmo-leninizmo pagrindų katedros dėstytoja *
i/'
Daugiau dėmesio politinei ekonomijai Komunistinės visuomenės su kūrimas reikalauja gilaus ir visapusiško socialistinės vi suomenės ekonominio vysty mosi dėsnių pažinimo ir mo kėjimo juos panaudoti. Todėl Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė reikalauja iš kiek vieno studento giliai ir kūry biškai įsisavinti marksistini politinės ekonomijos mokslą. Negalima gerai politinės ekonomijos įsisavinti laikantis seminaruose pasyviai. Tačiau ne visi studentai tai supranta. Iš tokių neaktyvių studentų čia galima paminėti Vyskupaitį ir Mašanauską (fizikos spec.), Malaką ir Kazancevą (chemijos spec.), Ječiūtė, Maknickaitę, Pupelytę, Urbonaitę, Markauskytę (Istorijos-filologi jos fak.). Pagaliau dar vienas iš stam biausių trūkumų yra tas, kad
ruošiantis seminarams neper skaitoma nė to literatūros mi nimumo, kuris įeina į semina rų planus. Štai nagrinėjant te mą „Visuomeninio kapitalo reprodukcija ir ekonominės reprodukcijos krizė", Lenino veikalo „Vadinamuoju rinkų klausimu" geologų grupėje ne skaitė Indriūnaitė, Laškovas, Miklovas. Taip pat šio veikalo neskaitė ir žymi dalis žurnalis tikos spec. studentų. Kovojant už išsamų politinės ekonomijos įsisavinimą, o taip pat už aukštus ateinančios eg zaminų sesijos rezultatus, vi sų pirma reikia pašalinti šiuos stambiausius akademinės draus mės trūkumus ir pasiekti, kad visi studentai skaitytų nurody tą literatūrą. Asist. J. Breivytė, Politinės ekonomijos seminarų vadovas
Su.stLprin.tL akademinę drausme Praktika rodo, kad svarbiau nės politinės .padėties, todėl sioji silpno politinės ekonomi negali atsakyti į paprasčiau jos žinojimo priežastis yra pa sius klausimus, susijusius su skaitų ir seminarų praleidinė kasdieniniu gyvenimu. jimas. Pvz., Istorijos-filologijos Niekuo nepagrįstas kai ku fak. III k. istorijos specialy rių studentų skundas, kad sun bės studentės Tamošiūnaitė ir ku rusiškai skaityti ir suprasti Vadopolaitė tiek paskaitose, Markso „Kapitalą". Tai netie tiek ir seminaruose yra reti sa. Ekonomikos fak. I k. stu svečiai, į seminarus ateina ne dentams, pvz., „Kapitalo“ skai pasiruošusios. Įskaitos parodė, tymas nesudaro jokio sunkumo. kad jos nesiorientuoja net pa Gerai ruošiasi politinės eko čiais svarbiausiais kurso klau nomijos seminarams Ekonomi simais. Pakartotinai atvykusios kos fak. I kurso prekybos laikyti įskaitos, jos taip pat spec. studentai. Išskyrus ToJeparodė silpną žihojimą. Vargu tą, Zemaitaitę, Sinkevičiūtę, ar šitokie „laisvi klausytojai" ši grupė yra stipri ir pavyz sugebės gerai pasiruošti egza dinga. Blogesnė padėtis yra minams. Ekonomikos fak. I k. finansi Kai kurie studentai, kaip Ja ninkų grupėje. Fakulteto kom navičiūtė, Bžežinskaitė, Bagdo jaunimo biuras daug padėjo, navičiūtė neskaito visos nuro kad beveik visi I k. finansi dytos literatūros, dirba nesiste- ninkai dabar skaito ir konspek mingai. Paskubomis ruošiasi tuoja visą nurodytą literatūrą. seminarams. Vitkevičiūtė, KviStudentai turi labiau susirū lonaitė ir kt. pinti politinės ekonomijos stu Bloga dar ir tai, kad kai ku dijavimu, nepraleidinėti pa rie studentai neskaito tarybi skaitų ir seminarų. nės spaudos, nežino tarptautiVyr. dėst. A. Jablonskis
☆ Pakelti komjaunuolių vaidmenį
Marksizmo-leninizmo pagrin dai yra viena iš svarbiausių disciplinų universitete. Jos gi lus kūrybinis įsisavinimas yra pirmaeilė kiekvieno tarybinio studento pareiga. Eilė Istorijosfilologijos fakulteto I kurso studentų jau nuo pat pirmųjų pavasario semestro dienų stro piai ruošiasi būsimam šio da lyko egzaminui. Gerai semina rams ruošiasi, kruopščiai kon spektuoja šaltinius studentai li tuanistai Tamošiūnaitė, Vait kus, istorikas Kumpys, pran cūzų k. ir literatūros spec. Ste ponavičius. Tačiau dar ne visi studentai reikiamai įtraukti į darbą. Silp. nai ruošiasi seminarams rusų k. ir literatūros specialybės studentai (lietuvių gruJpė). Stu dentės Bulauskaitė, Lakačiauskaitė, Cepulytė dažnai pralei džia seminarus, o į kitus at eina nepasiruošusios. Ne visose grupėse komjau nuoliai parodo reikiamą pa vyzdį. Taip lituanistų III gru pė, šiaip jau stipri, semina rams ruošiasi gerai, bet stu dentas komjaunuolis Zeikus neturi konspektų, iš 5 semina rų praleido 2, o kituose, kol dėstytojas nepaklausia, tyli. Po du seminarus toje pačioje gru pėje praleido Vinčiūnas ir Ur bonas. Nepasižymi aktyvumu ir gruporgė Vajavodskaitė. Iki semestro pabaigos liko visai nedaug laiko. Reikia nedelšiant pašalinti esamus trūkumus ir pavasario egzami nų sesiją sutikti tinkamai pasi rengus. N. Beržinskaitė, Marksizmo-leninizmo pa grindų katedros dėstytoja
Seminarų lankymas Studijuojant marksistinę filo. sofiją, ypač daug reikšmės tu ri seminarai. Seminarų pralei dinėjimas neigiamai atsiliepia į studentų žinias. Seminarus praleidę studentai dažniausiai lieka neperskaitę veikalų ir neišsiaiškinę eilės klausimų. Susidaro spragos jų mokėjime. Labai blogai lanko seminarus Istorijos - filologijos fakulteto IV kurso žurnalistų grupė. Tie sa, ir čia yra studentų, kurie nepraleidinėja užsiėmimų ir visuomet aktyviai juose daly vauja — kaip drg. Maliukevi čius, Kadžiulis, Žilinskaitė, Kiseliovas. Bet gaila, kad dide lė grupės dalis labai nerimtai žiūri į tokią svarbią discipli ną, kaip istorinis materializ mas. Ir tai — busimieji žur nalistai, kuriems teks dirbti ideologinio fronto bare. Stu dentai Balsys, Buidovas, Ka minskas, Sileikaitė, Marcelis nė karto nebuvo atvykę į se minarus. Tik po vieną kartą atsilankė drg. Šarpis ir Kėzys. Tiems draugams reikėtų rim čiau susirūpinti. I. Statkevičiūtė, Dialektinio ir istorinio materializmo katedros dėstytoja
Kaip pasiklosite-taip išsimiegosite Tarybinė aukštoji mokykla suteikia kuo plačiausias gali mybes visiems mokytis gerai ir labai gerai. Tačiau žymi da lis Ekonomikos fakulteto III kurso studentų dar vis iki šio laiko silpnai jas išnaudoja. Buržuaziniais laikais darbo jau nimui aukštosios mokyklos Lietuvoje buvo visiškai nepri einamos. Tuo metu visikas bu vo vertinama pagal pinigą. Tarybiniais laikais į pirmą vietą iškilo ne pinigas, bet žmogus. Todėl ir besimokinan čiam jaunimui sudaromos kuo palankiausios mokslo ir buities sąlygos. Sąmoningiausioj! stu dentijos dalis sugeba šias są lygas puikiai išnaudoti: moko si gerai ir labai gerai, aktyviai dalyvauja visuomeniniame dar be, kelia savo idėjinį-politini lygį, paskaitų ir seminarų me tu rodo drausmingumo ir sąmo ningumo pavyzdį. Tokie yra drg. drg. Nekrašius, Mitrikas, Adomavičius, Graščenko, Naiduškevičius, Pašukoms, Pata šius, Capas, Klebanovas, Petrėnas, Kašponis, Ruzgys, Vėderaitė, Vasiljevaitė, Makarskaikaitė ir daugelis kitų. Seminarai yra viena iš moks lo žinių įsisavinimo ir jų įtvir
tinimo formų. Jų aktyvumas ir sėkmė priklauso ne tiek nuo seminaro vadovo, kiek nuo grupės pasiruošimo seminarui. Pramonės specialybės grupėje politinės ekonomijos seminarai praeina aktyviai, gyvai, įdo miai. Tačiau ir joje yra užkie tėjusių tylėtojų, kaip drg. drg. Augėnas, Usonytė, Rimša, Kapeckaitė, Subačius, Visockaitė, Masandukas, Puodys, Čeponytė ir eilė kitų, kurie nuo pat mokslo metų pradžios ata vizmo dėsnio veikimo įtakoje galvoja, kad mokslas yra rei kalingas ne jiems, o kažkam kitam ir todėl rimtai mokytis nesistengia. Jiems viskas ir visada yra aišku... Kam čia galvą sukti, jei ir be ypatin go vargo dėl kai kurių dėsty tojų ,liberalizmo egzaminų me tu kartais galima lengvai pra lysti. .. Kiek silpniau politinės eko nomijos seminarai praeina fi nansų specialybės grupėje ir visai nepatenkinamai — pre kybos specialybės. Šie ir visa eilė jiems pana šių faktų rodo, kad mokytis gerai ir labai gerai gali visi, bet ne visi vienodai to nori. Tokiam reiškiniui turėtų pada
ryti galą sąmoningiausioj! mū sų studentijos dalis — grupės aktyvas su komjaunimo aktyvu priešakyje, nes už grupės pa žangumą, aktyvumą, draus mingumą atsako ne tik dėsty tojų kolektyvas, katedros, de kanatai, rektoratas, bet ir pati grupė, ypač jos aktyvas. Grupės visuomeninis povei kis į atsilikėlius yra dar per silpnas. Tingėjimas, lepšiškumas, išklerimas, pasyvumas, abejingumas, didžiavimasis sa vo nemokšiškumu ir atsilikimu — juk visa tai yra buržuazi nės ideologijos pasireiškimo formos. Grupės aktyvui reikėtų griež tai stoti į kovą su buržuazinių pažiūrų j mokslą ir mokymąsi liekanomis. Grupė kartu su dėstytojų kolektyvu turėtų panaudoti vi są moraflnio poveikio jėgą, kad pakeltų seminarinių užsi ėmimų lygį, kuris priklauso nuo grupės darbštumo ir sąži ningo ruošimosi seminarui, ir po to atskiriems draugams, pasakyti: kaip pasiklosite — taip išmiegosite; ką pasėsite per visus mokslo metus, tą ir plausite per egzaminus. Vyr. dėst. V. Slmonavičius