visu šaulį proletarai, vienykitėsi
VISAS JĖGAS PASIRUOŠIMUI EGZAMINAMS!
o
★
c
CL
★
Egzaminai jiems nebus staigmena
TUtENTAS
y '
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS 1953 m. gruodžio 23 d., trečiadienis
Nr. 39 (143)
Kaina 20 kap. v
Partinis susirinkimas
INFORMACINIS PRANEŠIMAS Apie Lietuvos KP CK Vili plenumu Įvyko Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto VIII plenumas. Plenumas apsvarstė šiuos klausimus: 1. Dėl eilinio Lietuvos Komunistų partijos VIII suvažia vimo sušaukimo. Pranešėjas — Lietuvos KP CK sekretorius A. Sniečkus. 2. Dėl mokyklinio jaunimo idėjinio-politinio auklėjimo. Pranešėjas — Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas K. Preikšas. 3. Dėl kultūrinio-buitinio darbo žmonių aptarnavimo page rinimo. Pranešėjas — Lietuvos respublikinės profesinių sąjungų tarybos pirmininkas B. Baranauskas. Apsvarstytais klausimais plenumas priėmė atitinkamus nu tarimus. Lietuvos KP Centro Komiteto VIII plenumas nutarė su šaukti 1954 metų vasario 10 d. eilinį Lieuvos Komunistų par tijos VIII suvažiavimą su sekančia dienotvarke: 1. Lietuvos KP Centro Komiteto ataskaitinis pranešimas. 2. Lietuvos KP Revizijos komisijos ataskaitinis pranešimas. 3. Lietuvos KP Centro Komiteto rinkimai. 4. Lietuvos KP Revizijos komisijos rinkimai.
— Įskaita, tai ne egzaminas, vieną kartą pavarys, tai kitą pasirašys, — taip mano kai kurie studentai. Tokia pažiūra yra qiliai klaidinga. Geras pa siruošimas įskaitoms ir jų iš laikymas laiku yra tokios pat svarbos dalykas, kaip ir ruo šimasis egzaminams. Pasiruošti įskaitai — tai reiškia, įsisavin ti tą kurso dalį, už kurią reikės atsiskaityti per ateinančios se sijos egzaminą. Įskaitos -sudaro žymų -palengvinimą studentams — padeda reguliariai, palaips niui ruoštis egzaminams. Štai dėl ko į įskaitų gavimą reikia žiūrėti rimtai, joms ruoštis taip, kaip egzaminui. Šiuo metu universiteto stu dentai laiko įskaitas. Daugelis iš jų, kaip Deksnys, Braga (Istorijos-filologijos fak.), Bunikis (Chemijos fak.), Grigelis (Gamtos fak.) ir eilė kitų įs kaitoms ruošiasi atidžiai, ge rai išnagrinėja užduotus klau simus, visuomet įskaitas gauna nustatytu laiku. Tačiau pasitaiko studentų, kurie į įskaitų laikymą žiūri qan abejingai, joms nesiruošia arba paviršutiniškai ruošiasi. Štai Teisės fak. I k. stud. Deramerytė neišlaikė valstybės ir teisės teorijos ir TSRS valsty bės ir teisės istorijos įskaitų, to paties kurso stud. Mažeika — TSRS valsybės ir teisės is torijos, Istorijos-filologijos fak. stud. Dačinskas, Juknevičius —
rusų literatūros, Fizikos-mate matikos fak. I k. stud. Dieninis — fizinio lavinimo. Ką šie faktai rodo? Jie rodo tai, kad šių fakultetų dekana tai ir visuomeninės organizaci jos per mažai domisi įskaitų laikymu, neišaiškinama savalai kės įskaitų išlaikymo reikš mės egzaminų ruošimui. Šiemet marksizmo-leninizmo pagrindų, politinės ekonomijos, dialektinio ir istorinio materia lizmo įskaitos nukeltos į egza minų laikotarpį. Tai padaryta dėl to, kad šių disciplinų stu dijavimui skiriamas ypatingai svarbus dėmesys. Būtina, kad fakultetų dekanatai ir visuome ninės organizacijos užtikrintų, kad šioms įskaitoms gerai pa siruoštų visi studentai. Katedrų darbuotojai, dėstyto jai privalo kiekvienu momentu padėti studentams, teikti kon sultacijas. Įskaitų laikotarpiu turi būti iki minimumo suma žintas įvairių susirinkimų ir posėdžių skaičius, Negalima taikstytis su padėtimi Medicinos fakultete, kur dar ir šiol stu-. dentai, ypač žemesniųjų kursų, varginami ir atitraukiami nuo ruošimosi įskaitoms susirinki mais, nieko bendro neturinčiais su egzaminų sesija. Universiteto visuomeninių or ganizacijų, dekanatų, katedrų uždavinys kovoti, kad įskaitos būtų išlaikomos gerai ir nusta tytu laiku.
SVEČIAI PAS EKONOMISTUS
I
Ekonomikos fakultete įvykusioje konferencijoje da lyvavo svečiai iš Maskvos Valstybinio universiteto ir Lietuvos Žemės ūkio akademijos. Fakultete SMD ini ciatyva buvo surengtas universiteto Ekonomikos fak SMD aktyvo susitikimas su svečiais. Svečiai papasa. kojo, kaip pas juos dirba mokslinės draugijos, kokios problemos- yra nagrinėjamos ir kt. Nuotraukoje: Maskvos Valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas Sitorjanas pasakoja apie savo fakulteto SMD darbą. L. Butkevičiaus nuotr. AAZ* /VW
/
/
ZVW ZWV
<WV
/
V /VW
*
Įvyko Istorijos-filologijos fa kulteto atviras partinis susirin kimas, kuriame buvo apsvars tyti politinio-auklėjamojo dar bo rezultatai. Pranešimą šia tema padarė fakulteto partinio biuro narys drg. Martavičienė. Pranešėjas plačiai nušvietė kiekvieno ko munisto darbą, keliant savo politinį-idėjinį lygį, kovojant už politinio-masinio darbo iš vystymą. Diskusijose pasisakę drg. drg. Gabrieljanas, Krutulytė, Užkal nis ir kt. pabrėžė, kad eilė studentų, jų tarpe ir komunis tų, dar per mažai domisi savo politinio-idėjinio lygio kilimu, netvirtai įsisavina marksizmoleninizmo pagrindus, marksisti nę filosofiją. Griežtos kritikos už silpną politinių disciplinų studijavimą susilaukė drg. drg. Sinica, Terentjevas, Balsys ir kiti. Susirinkimas priėmė platų nutarimą. (Mūsų koresp.) DRAUGYSTĖS VAKARAS Sekmadienio pavakarys. Lie pos 21-osios bendrabučio salė pilna studentų. Šiandien į svečius pas bendrabučio gy ventojus atvyko gražus būrys Valstybinės konservatorijos studentų, Vilniaus miesto jau nųjų rašytojų, tarp kurių ma tome ir eilę jaunų universiteto literatūrinių pajėgų. Tai galingai nuskamba dai na, nuaidi malonūs ausiai kanklių garsai, tai jaunatviškas poeto žodis jaudina klausyto jo širdį, ir susirinkę studentai nesigaili katučių. Ypatingai šiltai jie sutinka jaunąjį poe tą Justiną Marcinkevičių, de klamavusį savo eilėraščius „Ajerai žydi", „Broliukas žai džia", „Senatvė". Nemažiau su sirinkusiems patiko ir Gedimi no Astrausko eilėraščiai „Drau gas", „Mylinčiam", „Maldak nygė". Didelis katučių lietus palydi ir jaunuosius išpildytojus — konservatorijos studentus solis tus Kairiūkštį ir Laurinaitytę, instrumentalistą Berdliuką, fa gotu atlikusį kompozitoriaus Dvoržako „Humoreska". Vakare taip pat dalyvavo ir jaunieji poetai V. Šulcaitė, P. Keidošius, Valstybinės konser vatorijos studentai Žemaitis, Sakėnaitė (kanklės), Starkutė (pianinas), Narijauskaitė (dailu sis skaitymas).
Istorijos-filologijos fak J k. bibliotekininkai šią sesiją laikys užsienio literatūros egzaminą. Egzaminui reikia per skaityti daug grožinės literatūros veikalų ir kritikinės me džiagos. Bibliotekininkai egzaminui ruošiasi jau iš anksto. Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Istorijos-filologijos fak. III kurso bibliotekininkystės spec. studentai V. Tavoras ir V. Radzevičius ruošiasi užsienio literatūros egzaminui, K. Eglinio nuotr. *-----------------■*
Kodėl tuščia skaitykla Universiteto skaityklose ver da intensyvus darbas. Ir iš tikro, skaityklos mūsų, studen tų, savarankiškose studijose turi vaidinti ir vaidina di džiulį vaidmenį. Jose galima gauti tiek ir tokių knygų, ku rių kiekvienam studentui ne įmanoma Įsigyti. Tačiau skai tyklose turi būti ir atitinka mos darbo sąlygos, darbo nuo taika. Užėjus į mūsų bendrąją skaityklą ar Istorijos-filologi jos, Ekonomikos, Teisės fa kultetų skaityklas, iš pat pra džių lieka malonus įspūdis: sa lės ryškiai apšviestos stipria šviesa, -sienos papuoštos šū kiais, portretais, vitrinose — naujų knygų pavyzdžiai, visiš ka tyla — visa tai jau sudaro darbo nuotaiką. Bet, deja, taip būna ne vi sose skaityklose. Įėjus Į Gam tos m. fakulteto skaityklą (Ciurlioni-o 23), krenta į akis vienas faktas: skaitykla esti arba visai tuščia, arba tik vienas-du skaitytojai. Kyla klausimas: kodėl dabar, pačiu „karščiausiu" laikotarpiu stu dentų gyvenime, ši skaitykla tuščia? Žvalgydamiesi po skai tytojų salę (kuri, tenka paste bėti, skęsta prieblandoje, nes 2 lempos, kabančios palubėje, nepajėgia tinkamai apšviesti visą salę), mes, be naujų kny gų vitrinėlės, kelių portretų ir netvarkingai ant stalo išmėtytų naujųjų knygų sąrašų, nepa stebėsime jokios schemos, pa veikslo, šūkio. Jei prie to dar pridėsime, kad reikia dirbti nuolatiniame triukšme (mat, skaitytojų salė randasi prie pat
koridoriaus, nuo kurio skiria tik vienos plonos durys), kad tiesiai prieš skaityklos duris yra tualeto kambariai ir kad paltus tenka sumesti kur pa puola arba sėdėti su jais (mat, kažkodėl esanti rūbinė vakare neveikia), tai gausime pilną Gamtos m. fakulteto skaityklos vaizdą. Nors knygų išdavimas <įia yra gerai organizuotas, biblio tekos darbuotojai stengiasi pa tenkinti kiekvieno skaitytojo pageidavimą, tačiau geram dar bui to nepakanka — reikia dar sudaryti ir darbo sąlygas pa čioje skaitytojų salėje. Jeigu nėra patogesnės vietos skai tyklai, tai bent reikia parūpinti arba stalinių, arba šiaip stip resnių lempų, papuošti salę šū kiais, paveikslais, diagramomis, turėti geriamo vandens ir pan. Periodinius leidinius taip pat būtų geriau laikyti pačioje skaitytojų salėje, o ne knygų išdavimo kambaryje. Laikas, pagaliau, sutvarkyti rūbinės klausimą. Geru skaityklos darbu visų pirma turi pasirūpinti fakul teto dekanatas, kuris iki šiol į tai nekreipė jokio dėmesio. Tuo mažai rūpinosi ir fakuMo vi suomeninės organizac'os, nors ne kartą girdėjo studentų skundus, kad Gamtos fakulte to skaitykloje darbo sąlygos yra nepakenčiamos. Sudarius bent min imalias sąlygas moky muisi, be abejo, Gamtos m. fakulteto studentai dažniau lankysis į savo skaityklą ir ra cionaliau sunaudos savo bran gų laiką. M. Endriulaitis
PASIDALINIMAS PATYRIMU
Egzaminų sėkmės „paslaptis“
Keistoka, tiesa? Sėkmės, ir dargi egzaminų, paslaptis? Ne, draugai. Aš neketinu kalbėti apie kažką nepaprasta, paslap tinga, nepateiksiu jokių alche miškų receptų, kuriuos taikant galima būtų egzaminus išlai kyti vien gerais ir labai gerais į pažymiais, Ši „paslaptis" yra P. Gegužis labai gerai žinoma visiems, bent vieną egzaminų sesiją ŠVARIAUSIAM KAMBARIUI praleidusiems studentams. Ji PEREINAMOJI DOVANA vadinasi darbas. Tai darbas per visą semestrą, tai paskaitų lan kymas, ruošimasis seminarams Liepos 21-osios bendrabučio ir, svarbiausia, sistemingas vi taryba, įsijungdama į Visasą sos medžiagos studijavimas. junginį aukštųjų mokyklų Apie „darbą" sesijos metu ne tai dažnai bendrabučių konkursą - apžiū noriu ir kalbėti: rą, nutarė švariausius ir tvar- nebėra darbas, tai — kalimas, kingiausius vyrų ir moterų kurio metu „įsisavintos'' žinios blokų kambarius apdovanoti dar greičiau pamirštamos, ne gu buvo išmoktos, ir be to, to pereinamosiomis dovanomis. Šiomis dienomis įvyko pir kį mokymosi būdą iš viso ne masis pereinamųjų dovanų įtei galima laikyti studijomis, nes kimas. Vertingą lietuvaitės sta ir didžiausių gabumų žmogus tulėlę gavo 322 kambarys (se per tas kelias dienas negali niūnė M. Vitkevičiūtė), graži gerai išstudijuoti ne tik .kelių, meniška rašalinė teko bendram □et ir vienos disciplinos. naudojimuisi 435 kambariui (se Aš nenorių kartoti jau dau niūnas Višinskas). Šiuose gelį kartų girdėtus dalykus kambariuose nuolat pavyzdin apie sistemingo darbo svarbą, giausia tvarką ir švara. jo metodus, kuriuos, pvz., gali Bendrabučio gyventojai turi ma rasti gerai išdėstytus pra pasistengti, kad šių dovanų lai eitame „Tarybinio studento" ! mėtojai, ir geriausiems norams numeryje (Istorijos-filologijos esant, jas ilgai savo, rankose fak. I k. st-ud. Andriejevo str. neišlaikytų. Savo kambarių „Kaip aš mokausi"). Norėtųsi į švara ir tvarka prająnlrįae'nu sustoti ties dabartiniu momengalėtojus! , I tu, mokymusi dabar. Tenka paI žymėti, kad studentui, kuris M. Baužius (sistemingai i dirbo viso semest-
ro metu, dabar telieka toliau ramiai, nors kiek ir intensy viau dirbti, o sesijos dienos tebus jam trumpo pakartoji mo, apibendrinimo laikotarpis. Kitaip bus tiems draugams, kurie per semestrą retai lan kės į seminarus, dar rečiau į paskaitas, nesiruošė, nedirbo, arba, sekdami „sumanesnių" draugų pavyzdžiu, dėl savo ne prityrimo (I kurso kai kurie studentai) tikėjosi išlaikyti eg zaminus „šturmu". Šios kate gorijos draugams siūlau pritai kyti šią ,.formulę": nuo šian dien (tik nuo šiandien, nė vie na diena vėliau), sukaupus visas jėgas, valios pastangas ir net atsisakant laikinai nuo kai kurių gyvenimo malonumų, su siaurinus kitos veiklos sri tį, išryškinti savo žiniose spra gas ir jas išlyginti, išlyginti. Išly ginti kruopščiu, kasdieniniu darbu, nuosekliai peržiūrint paskaitų užrašus, skaitytos medžiagos konspektus, o ko dar trūksta, ir naujai iš vadovėlių paskaitant. Dirbti namie, skai tykloje, konsultuotis su dėsty tojais, kad iki sesijos bent bendrais bruožais visa medžia ga būtų žinoma, nebūtų spra gųTai vienintelė išeitis atsilie kantiems draugams, jei jie ne nori sulaukti nesėkmės egzami nų metu. E. Maksvytis Ekonomikos fak. II k. studentas-mokslo pirmūnas
ic
IŠ GAMYBINIO SUSIRINKIMO Neseniai įvyko Gamtos mokslų fakulteto IV.jų kursų gamybinis susirinkimas. Savo pasisakymuose studentai kal bėjo apie praėjusios egzaminų sesijos rezultatus, iškeldami nepažangiuosius studentus, ku rie sesijos eigoje turėjo laikyti egzaminus pakartotinai, kaip Pranckūnaitė, Ko-rubenko, Dau guvietis, o taip pat Varnas, kuris dar ir dabar yra neišlai kęs chemijos egzamino. Be to, kalbėta apie geologų, biologų ir geografų gamybinę praktiką vasaros metu, apie trūkumus ją organizuojant. Tačiau susirinkime buvo kalbama, tik apie praeitį, o ateitis užmirštama. Gamybinia me IV-tųjų kursų susirinkime nebuvo atstovų iš katedrų: profesorių ir dėstytojų. Ar jie žino, kaip jų studentai laiko egzaminus, kaip ruošiasi jiems, kokie trūkumai dėstyme? Ar žino kas nors iš dekanato, kad. šių metų geologų gamybinės praktikos buvo labai blogai or ganizuotos. Iš visų profesorių ir dėstytojų atvyko tik vienas vyr. dėst. Tarvydas iš Geoche mijos katedros, o juk buvo kviesti vyr. dėstytojai Žeiba, Petrulis, dėst. Sigaj e va ir kt. Studentų kalbos susirinkime nuskambėjo formaliai. Tai buvo tik faktų konstatavimas, tik praktikos įspūdžiai, ir tie patys papasakoti be noro, tik pirmi ninkaujančio pešte išpešami iš studentų. Konkrečių išvadų, kaip pakelti mokymosi koky bę, kaip dirbti su atsiliekan čiais studentais, kad ateinan čioje sesijoje išvengtume per nykščių klaidų, nebuvo pasa kyta. Teisingai pastebėjo Zvicevičiūtė, kad susirinkimas buvo blogai organizuotas, praėjo žemame lygyje ir kad tokio gamybiniai susirinkimai negali duoti jokias naudos. A. Pelionytė Gamtas fak. IV k. stud. Ruošiasi egzaminams Nuo to, kaip studentai lan kė paskaitas, pratybas, kaip dalyvavo moksliniuose būre liuose, priklauso ir egzaminų sėkmė. Štai, pirmo kurso stu dentai paskaitų nepraleidinėjo, pratybų metu rodė daug ati dumo, aktyvumo, gerai dirbo moksliniuose būreliuose, Draugai Petrikaitė, Latonaitė, Truškinas ir kt. ne tik patys gerai mokosi, sąžiningai lanko užsiėmimus, bet ir padeda atsilie kantiems draugams. Reikia ti kėtis, kad pirmo kurso medikai šią sesiją baigs tik labai gerai ir gerai. Antro kurso medikai turi egzaminus iš anatomijoshistologijos disciplinos. Stu dentų žinias vertins keliamųjų egzaminų komisija, patikrinan ti, kaip studentai ruošėsi, dir bo, ar verti toliau mokytis, būti gerais pasirinktosios spe cialybės specialistais. Visi pažįsta studentus, drg. drg. Marčiušytę, Gasiukevičiūtę, Adamovič, Lapšytę. Šie studentai nuosekliai lanko pa skaitas, aktyviai dirba -moksli niuose būreliuose, seka tarybi nės medicinos pasiektus laimė jimus, skaito reikiamą litera tūrą. Anatomijos-histologijos kated ra nuo intensyvaus egzaminams ruošimosi darbo nelieka nuoša lyje. Studentams ruošiamos konsultacijos, kurių metu stu dentai gauna vertingus nuro dymus bei patarimus, kaip dirbti, ką skaityti. Studentai aktyviai dalyvauja anatomijoshistologijos būrelyje, rašo mokslinius darbus, pademonst ruoja preparatų pagalba įgytą patyrimą. Paskutinėmis dienomis pasi ruošimas egzaminams dar la biau suaktyvėjo. Daug studen tams padeda fakulteto prodekanas drg. Jurša, katedros, dėstytojai. Tačiau eilė draugų dar nerimtai domisi dėstytojų teikia ma medžiaga, praleidinėja be jokios priežasties paskaitas. Kai kurie studentai dar ne padarė reikiamų išvadų iš pra ėjusių sesijų ne visai linksmų rezultatų. O tai padaryti reikia nedelsiant. D. Zilaitytė