VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
O —
O
Tegyvuoja Tarybų Sąjungos Konstitucija — demokratiškiausia Konstitucija pasaulyje, suteikusi teisę į mokslą, darbą ir poilsį!
<2
tud>emta$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS Nr. 36 (140)
KOMITETŲ ORGANAS
1953 m. gruodžio 4 d., penktadienis
GRUPĖS SENIŪNAS Universitete yra daug pavyzdingų grupių seniūnų. Savo geru darbu, asmeniniu pavyzdžiu moksle ir visuomeniniame universiteto gyvenime jie užsitarnavo pelnytą draugų pasiti kėjimą ir pagarbą. Gamtos fak. III kurso biologijos specia lybės seniūnė Apolonija Steiblytė, Chemijos fak. V kurso fi zinės chemijos specialybės seniūnė Vilhelma Tambakevičiūtė, Medicinos fak. II kurso I grupės seniūnas Vaclovas Laurina vičius, to paties kurso II grupės seniūnas Imantas Misevičius ne tik stropiai atlieka savo pareigas, bet ir patys gerai mo kosi, pavyzdingai lanko paskaitas. Tačiau dar ne visi grupių seniūnai dirba patenkinamai. Medicinos fak. V kurso III grupės seniūnė Salaševlčiūtė ne tik neatžymi žurnale neatvykusių į paskaitas studentų ir ži nias Į dekanatą pristato labai pavėluotai, bet ir pati blogai lanko paskaitas bei seminarus. Blogų seniūno darbo pavyzdžių galima rasti ir Istorijos-filologijos fakulteto akademinėse gru pėse. Praktika rodo, kad tose grupėse, kur seniūnas dirba blogai, pats nelanko užsiėmimų, sesijos metu silpnai laiko egzaminus, neorganizuota ir pati grupė. Studentai tokiose grupėse nejaučia kontrolės, laužo akademinę drausmę, neat vyksta į paskaitas, seminarus, blogai jiems pasiruošia. Teisės fakultete IV kurse II grupėje seniūnu buvo paskirtas studen tas Vytautas Rudelevičius. Pavasario egzaminų sesiją jis iš laikė vos patenkinamai. Kadangi pats praleidinėjo paskaitas, nevedė kontrolės ir grupės studentų tarpe. Grupė mokėsi silp. nai, paskaitų lankomumas buvo labai žemas ir todėl ji eg zaminų sesiją užbaigė blogai. Labai teisingai pasielgė Teisės fakulteto dekanatas, paša lindamas Rudelevičių iš pareigų. Tuo jis bent dalinai atitaisė savo padarytą klaidą. Dekanatai turi nuolat kontroliuoti grupių seniūnų darbą. Seniūnai — tai ta grandis, kuri jungia fakulteto dekanatus ir akademines grupes kovoje už gilų mokslo žinių Įsisavinimą, už aukštą darbo drausmę. Kaip lankomos paskaitos, semina riniai užsiėmimai, kaip jiems pasiruošė šiandien grupė, kaip ji ruošiasi artėjantiems sesijos egzaminams. — štai klausimai, už kuriuos atsakingi savo grupėse seniūnai. Dekanatai turi padėti seniūnams teisingai organizuoti darbą — laiku paša linti pasitaikančius trūkumus. Fakultetuose reikia organizuo ti pasikeitimą darbo patyrimu seniūnų tarpe, iškelti gerai dirbančius seniūnus. Seniūnų darbu mažai rūpinasi ir komjaunimo bei profsą junginės organizacijos. O juk gruporgas, proforgas ir seniū nas yra tas branduolys, apie kurį koncentruojasi visas gru pės kolektyvas, jo darbas. Seniūnas — neatskiriama šio branduolio dalis. Todėl labai svarbu pakelti seniūno autorite tą grupėje, drauge su komjaunimo It profsąjungos organiza cijomis padaryti j| grupės vadovu. Reikia, kad j geriausius seniūnus būtų atkreiptas dėmesys viso universiteto mastu. Gaila, kad nei komjaunimo, nei profsąjungos biurai neapsvarstė tų seniūnų, kurių grupėse darbas vyksta blogai, kad laiku nebuvo suteikta pagalba silpnai dirbantiems draugams. Neteisinga manyti, kad seniūnų darbas apsiriboja vien tik paskaitų lankymo registravimu bei raportų pristatymu deka natui. Kova už gerą mokymąsi, akademinę drausmę, rūpini, masls kultūringu grupės studentų poilsiu — štai uždaviniai, kuriuos kelia kiekvienam seniūnui jam patikėtos pareigos. Seniūne! Siek, kad tavo grupė būtų geriausia universitete. ----------------- -0.---------------------
Kaina 20 kap.
VISAS JĖGAS PASIRUOŠIMUI EGZAMINAMS!
ŠEŠTADIENIO VAKARAIS KONFERENCIJA GAMTOS FAKULTETE
★
Czamtos fakultete įvyko 1 ir II kni su studentų konferencija, skirta Ta rybų Sąjungos Komunistų partijos penkiasdešimtmečiui pažymėti. Ją suorganizavo Marksizmo - leninizmo pagrindų katedra. Konferencijoje buvo perskaityti pranešimai: „Marksizmas-leninizmas teorinis Komunistų partijos pagrin das” (Šinkūnas, II k.) ir „TSKP — vairuojanti ir vadovaujanti tarybinės visuomenės jėga" (Šimkus, I k.). Konferencijoje dalyvavo apie 80- I ir II kursų studentų. Po pranešimo išsivystė įdomios diskusijos. Buvo pateikta eilė klausimų, liečiančių Tarybų Sąjungos Komunistų partijos vidaus ir užsienio politiką, jos isto rinį kelią. Pasisakymai buvo įdomūs, paremti konkrečia medžiaga. Konferencijoje dalyvavo MarksizmoI leninizmo pagrindų katedros vedėjas drg. Navickas, o taip pat katedros dėstytojai. Jie konferencijos dalyviams atsakė I klausimus, nurodė, kokios klaidos ir trūkumai buvo pranešimuose A.
Vilkys
VERTINGA PASKAITA Liepos 21-osios bendrabutyje vaka re gausiai susirinko studentai į cent rinės bibliotekos direktoriaus drg. Vladimirovo paskaitą apie Vilniaus universiteto praeitį. Drg. Vladimirovas plačiai papasa kojo apie universiteto įsikūrimą, apie jo veiklą įvairiais istoriniais periodais. Paskaita buvo gausiai pa iliustruota įdomia faktine medžiaga apie senųjų laikų studentų bei dės tytojų veiklą, apie jų gyvenimą ir mokymąsi. Tokia archyvinė medžiaga studentams labai patiko. Reikia tikėtis, jog paskaitas šia tema surengs ir kiti bendrabučiai, o taip pat fakultetai. Visi studentai no ri gerai žinoti savo universiteto is toriją. Z. Garmutė
SPORTININKŲ ŠVENTĖ Šeštadieni didžiojoje aktų salėje ivyko sporto vakaras. skirtas IV-oslos universiteto spartakiados ir komjaunimo taurės varžybų rezulta tų suvedimui. Varžybų rezultatus susumavo USK pirmininkas drg. Korkutis ir kom jaunimo komiteto sekretorius drg Bernatavičius. įteikus nugalėtojams pereinamąsias taures ir individualias dovanas, įvy ko sportinis pasirodymas scenoje. Studentai plojimais palydėjo gerai atliekamus gimnastikos pratimus, parodomąsias fechtuotojų ir boksi ninkų kovas. S. Domis
★
★ Dialektinio materializmo seminaras
Daugiau kaip 700 moksleivių, baigusių vidurines mokyk las, šiais metais Įstojo Į mūsų universitetą. Visi jie — darbo žmonių vaikai. Buržuazijos viešpatavimo metais daugelis iš jų nebūtų galėję mokytis ne tik aukštojoje, bet ir vidurinėje mokykloje. Tik Tarybų Sąjungos Konstitucija jiems plačiai atvėrė kelius Į mokslą, Į laimingą gyvenimą. Nuotraukoje: Medicinos fak. I k. stud. (iš kairės i dešinę) tarnautojų valkai LORETA LATONAITĖ, VYTAUTAS SIRVYDIS, kolūkiečio duktė MALVINA REPCYTĖ, tarnautojo sūnus DONATAS DROBELIS ir darbininko duktė ONA VAIŠ VILAITĖ. Dar vidurinėse mokyklose jie gerai mokėsi. Loreta ir Malvina vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu, Donatas — sidabro. Dabartiniu metu visi jie sistemingai ruošiasi pir miesiems egzaminams aukštojoje mokykloje. A. Anskaičio nuotr.
DAUGIAU AKTYVUMO Šio semestro seminarai jau eina Į pabaigą. Savaitė kita, ir reikės gauti (įskaitas. Deja, ne galima pasakyti, kad seminarai pas mus būtų aukšto lygio. Yra keli studentai, kurie pasi sako beveik kiekviename se minare. Tai drg. drg. Bederytė, Mauza, Kalinauskas, Slavėnas ir kiti. Tačiau yra ir tokių, kurie pernai pasirodė kaip vie ni iš aktyviausių, o šiemet ap tingo ir nustojo rimtai ruoštis seminarams. Tokie draugai, kaip Baltrušaitis, Borutaitė, bū. davo pavyzdys visiems. Tačiau šiemet jie atsilieka. Dar pasy viau laikosi tokie draugai, kaip Latėnas, Raudonytė ir kt. Pasitaiko ir taip, jog paklaus tasis tiesiog atsako, kad šiuo klausimu nepasiruošęs. C. Jonaitis
Egzaminai Teisės fakultete Teisės fakulteto V kurso studentai jau laiko žiemos se sijos egzaminus. Studentai eg zaminų sesijai rimtai pasiruo šė: jų žinios iki šiol įvertina mos tik gerais ir labai gerais pažymiais. Šiomis dienomis valstybinės teisės ciklo studen tai laikė „Liaudies ūkio pa grindinių organizavimo proble mų" egzaminą. Drg. drg. Šarkūnėlis, Timofejevas, Beržnickis ir kiti šį egzaminą išlaikė labai gerai. Civilinės teisės ciklo grupė laikė „Nuosavybės teisės institutų istorijos" egza miną. Studentai Bartašūnaitė, Krimeris, Lukoševičiūtė šį ir kitus egzaminus laiko tik labai gerais pažymiais. D. Bartuškaitė
Įdomūs būna dialektinio ma terializmo seminarai ketvirto kurso istorikų grupėje. Semina ruose aktyviai dalyvauja drg. drg. Kreivėnaitė, Tamašiūnas, Martinkėnas. Jų pasisakymai vi sada konkretūs ir gilūs. Vyr. dėst. Zaksas po to gerai išaiš kina visus klausimus, apibend rina pasisakymus, pateikia vaizdžių pavyzdžių. Grupė nori, kad ir kiti drau gai aktyviau dalyvautų semi naruose, ypač drg. Tumas, ku ris niekada nepasisako, o dės tytojo iškviestas išsisukinėja. Geri, turiningi seminarai ir pas to paties kurso žurnalistus. Vyr. dėst, Barzdaitis siekia, kad seminarai praeitų aukštu lygiu, kad studentai gerai žinotų se minarų medžiagą. Čia išsivysto gyvos ir įdomios diskusijos. Gerai pasirodo draugai Kiseliovas, Kazakevičius, Žičkytė. Jų atsakymai teisingi, tikslūs. Bet kai kurie kiti draugai, kaip antai Balsys, Šarpis, Bžeščinskaitė dar vis tvirtai tebelaiko seniau užimtą „tylė jimo postą". Minėti draugai dialektinio materializmo seminarais turi daugiau ruoštis. Seminarai yra labai gera forma žinioms įsi savinti, ir dėstytojai turėtų pa siekti, kad visi studentai pui kiai jiems pasiruoštų. L. Dagytė PIRMŪNAI
Ekonomikos fak. I k. preky bos specialybės studentai ak tyviai dalyvauja politinės eko nomijos seminaruose. Paskuti niame seminare ypač gerai pa sisakė drg. drg. Baliuskaitė, Jastromskytė, Cereška, Riauba, Sunkiausią klausimą — „Pradi nio kapitalo susikaupimas" — puikiai išaiškino stud. Stanke vičius ir Kazbaras. Dabar visi grupės studentai ruošiasi ki tam seminarui, skirtam temai „Prekė ir pinigai". V. Šinkūnas
Bendrojoje skaitykloje Skaisčiai apšviestoje univer kultetą. Nuo pat pirmųjų moks siteto bendrosios skaityklos sa lo universitete dienų ji kruopš APSAKYMAS lėje visiška tyla. Tik girdėti, čiai ruošiasi kiekvienam semi kaip čeža vartomų knygų lapai narui, konspektuoja marksizmoir už lango blaškosi vėjas. Ke leninizmo klasikų veikalus. liasdešimt merginų ir jaunuolių Laimutės ranka greitai juda sėdi prie knygomis apkrautų popieriaus paviršiumi. Šiandien stalų. Kiekvieną dieną atlieka ji sprendžia uždavinius, ku Buvo rugsėjo pirmoji. Dan mu nuo paskaitų metu, čia su riuos paskyrė dėstytojas namų gumi plaukė lengvi debesėliai sirenka studentai. Jie ruošiasi darbams. Aukštoji matematika Saulė, dosniai berdama žemėn artėjantiems egzaminams. — nelengvas dalykas. Laimutė savo auksinius spindulius, lė Prie bibliotekininko stalo pri pakelia galvą nuo sąsiuvinio tai kopė aukštyn. Prie universiteto rūmų bū. siartina šviesiaplaukė mergina. ir ilgai galvoja, kol suranda riavosi studentai. Daugelis iš — Prašau man Markso „Ka būdą uždaviniui išspręsti. pitalą", — paprašė ji. Tai Atsiveria durys. Kartu su-vė. jų dar neseniai atvažiavo iš Gamtos fak. III kurso stud. saus oro srove į skaityklą įvairių vidurinių mokyklų. Dumskytė. Šiandien ji ruošis įžengia II kurso biologė Ainė — Tai ką, vyrai, studijuosi politinės ekonomijos seminarui, Vaičiūnaitė. Ji puiki sportinin me, — sodriu balsu prabilo padarys skyriaus „Darbo jėgos kė, universiteto tinklinio ko neaukšto ūgio, šviesiaplaukis pirkimas ir pardavimas“ kons mandos dalyvė. Įkaitusiais vei vaikinas. pektą. Seminaras dar toli, bet dais ji atbėgo tiesiai iš treni — Studijuosime! — tvirtu Zita žino, kad juo anksčiau ruotės ruoštis marksizmo-leni balsu atsakė draugai. Netrukus skambutis pakvie pradės, tuo geriau pasiruoš se nizmo seminarui. minarui, o tuo pačiu politinės Po to į skaityklą ateina II tė juos į didelę auditoriją. Į naują, dar dažais tebekvepintį ekonomijos įskaitai. kurso žurnalistas mokslo pir suolą, atsisėdo Salys su Igno Štai prie artimiausio stalo mūnas Keršys ir daugelis kitų. tu. Jie buvo geri draugai, Chemijos fak. III kurso stud. — Pas mus per dieną atsi komjaunuoliai, abu baigę tą Navalkauskas skaito Priašniko. lanko apie 200 studentų, — pačią vidurinę mokyklą ir da vo knygą „Organinės chemi pasakoja skaityklos biblioteki bar pasirinko tą pačią specia jos laboratoriniai darbai". Jis ninkė. — Kiekvieną dieną iš lybę. ruošiasi organinės sintezės la savo įprastų vietų išjudinama Ir taip prasidėjo jų gyveni boratoriniams darbams. keli šimtai knygų marksizmo- mas universitete. Salys įstojo į Salia jo atidžiai skaito kny leninzimo, politekonomijos, me krepšinio sekciją, dainavo cho chemijos ir re, o Ignotas vakarais mankš gą Istorijos-filologijos fak. IV dicinos, gamtos, kurso stud. Deksnys. Jis me kitų mokslų klausimais. tindavosi ant lygiagrečių, var tai iš metų ne tik gerai mo Tatai tik vieno vakaro dar tėsi ant skersinio. kosi, bet ir puikiai atlieka sa bas skaitykloje. Joje kiekvieną — Aš žiūriu, kad universite vo visuomenines pareigas. dieną mokosi tokie pat darbš te lengva studijuoti. Tai ne Laimutė Kuzmickytė dar tik tus, puikūs mūsų studentai. vidurinėje, kur kasdien klau šiemet įstojo į mūsų universi Jiems artėjantieji egzaminai sinėdavo. Seminarai dar tik teto Fizikos-matematikos fa nebus staigmena. J. Baužytė prasideda, egzaminai toli. Tie
Pirmakursiai sa, paskaitų tai nemaža. Mums, pirmakursiams, prikrovė, — kalbėjo vieną vakarą Salys. — Na, taip. .. Bet jei nedirb sime per semestrą, tai per sesi ją reikės gerokai pasispausti, — žiovaudamas burbtelėjo Ig notas. — Manai? Na, pasispausime, jei reikės, — atsakė Salys. Ir taip jie palengva pradėjo praleidinėti paskaitas. Tuo me tu, kada draugai skubėjo į universitetą, Salys apsiversda vo ant kito šono, ir nors mie go jau nebesinorėjo, bet šiaip sau gulėdavo — svarstė, eiti ar neiti į seminarą. — Na, šiandien teks semina rą praleisti. Vakarą gerokai pasitreniravome, o šiandien man lyg tai kaulai skauda, — apsnūdęs vebleno Salys. — O tu, Ignai, skubinkis, juk jau be dešimts devynios. Tiesa, buvau pamiršęs, jei dėstytojas paklaus, kodėl manęs nėra, sakyk, kad sergu... Trupučiuką pagulėjęs, Salys atsikėlė. Ilgai niūniuodamas vaikščiojo po kambarį, kelius kartus žvilgterėjo pro langą ir, pagaliau, nusprendė eiti į pa skaitas. — Kodėl, Saly, tokį svarbų
seminarą praleidai? — paklau sė atėjusį Salį seniūnas. — Tai kad nelabai buvau pasiruošęs, o be to, iš ryto savijauta buvo nekokia, mat dabar krepšinio varžyboms įtemptai treniruojamės. O svar biausia, kad nebuvo laiko kaip reikiant pasiruošti. — Negalima seminarų pra leidinėti. Pats gyveni bendra butyje, tau sudarytos visos są lygos sportuoti, mokytis. Vis tik galėtum ateiti į seminarą. — O kodėl tavo draugai pa siruošė seminarui? Ir kad tu matytum, kaip jie puikiai at sakinėja, — įsiterpė į jų pasi kalbėjimą gruporgė Verutė, juodaakė mergina, kuri drauge su Saliu dainuodavo chore. — Būtum atėjęs, bent pasiklau sęs kaip draugai atsakinėja. Vis tik pats labai negerai pa sielgei, — užbaigė Vera. — Daugiau seminarų nebepraleidinėsiu, — pasižadėjo Sa lys. Ir taip prabėgo keli mėne siai. Salys pradėjo neblogai lankyti paskaitas, ruoštis se minarams. Jam padėdavo kom jaunuoliai Damešius ir Petrai tis, kurie kartais Saliui net primindavo: — Ruoškis egzaminų sesijai, Saly. Žinios pas tave nekokios. Ko nesupranti — klausk. Mes tau padėsim. Atsimink, kad musų grupė pasižadėjo egzaminūs išlaikyti tik gerais ir la bai gerais pažymiais.
— Dabar tai jau dirbame, stengiamės, — kartą vos iš ėjus Damešiui ir Petraičiui, prabilo Ignotas. Blogiausia, kad ryt prasideda fizinio lavi nimo įskaita. Man reikia iš bėgti šimtą metrų, o jaučiu, kad laiku nefinišuosiu, mat, bėgimuose aš silpnas esu. Kar tą buvau treniruotėj. Bėgu šią distanciją. Ir, rodos, gerai „ne šiausi", ir dėstytojas pasakė, kad aš neblogai bėgu, bet visa nelaimė. . . Laikas per didelis. Tai kad tu taip už mane. — Nežinau... — Geraširdiš kai atsakė Salys. — Ryt pa žiūrėsim. Ir sekančią dieną Salys bėgo už Ignotą. Gerai paėmęs startą, jis, pasak draugų, pasileido kaip kiškis ir išbėgo laiku. Sekančią dieną kursas išlei do naują sienlaikraštį. Salys matė, kaip draugai grūdosi prie labai juokingų karikatū rų ir smagiai juokėsi. — Vaje, nagi žiūrėk, Saly, ir apie tave rašo, — rimtai pra bilo Demešius; — aš ir neži nojau, kad tu toks esi. Salys sienlaikraštyje pamatė juokingą bėgančio sportininko karikatūrą, pavadintą „Salys finišuoja", o žemiau apie jį buvo parašytas nemažas Veros feljetonas. — Ar žinai, draugas Saly, kad tu savo elgesiu žemini ta rybinio studento vardą. O kiek (Nukelta į 2 psl.)