VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
a
„7/0*
0
fUAEMTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS ■
Nr. 13 (117)
1953 m. balandžio
14 d., antradienis
Kaina 20 kap.
UŽ KULTŪRINGĄ STUDENTŲ POILSĮ Partija ir Tarybinė vyriausybė mū dar yra daug rimtų trūkumų. Visų są šalies studentijai kelia uždavinį pirma reikia pažymėti, kad poilsio tvirtai įsisavinti priešakinį tarybinį vakaruose kartais trūksta organizuo mokslą, tapti gerais, aukštos kvali tumo. Negalima taikstytis su tokia fikacijos specialistais, komunizmo padėtimi, kada į studentų poilsio va statytojais mūsų šalyje. Greta gilaus karus sueina nieko bendro su uni specialybės žinojimo, tarybinis spe versitetu neturį žmonės. Didelis po cialistas privalo būti ir tikrai kultū ilsio vakarų trūkumas yra tas, kad ringu, plačiai išsilavinusiu žmogumi. nešokami baliniai ir liaudies šokiai Kultūrinio išsivystymo svarbą sta bei žaidimai. Studentų kultūros klu tant komunizmą mūsų šalyje užak bas turi organizuoti balinių ir liau centavo partijos XIX suvažiavimas. dies šokių mokymą, padaryti juos J. V. Stalinas savo nemirtingajame masiniais. Reikia pasiekti, kad mūsų veikale „Ekonominės socializmo TSR liaudies choreografinis menas įeitų i Sąjungoje problemos", nurodydamas studentų buitį, kad jis ugdytų na■ tris preliminarines sąlygas, kurias cionalinę kultūrą ir tuo padėtų išreikia įgyvendinti norint pereiti į gyvendinti svetimas buržuazinės ideI komunizmą, sako: „Būtina, trečia, ologijos liekanas. pasiekti tokį kultūrinį visuomenės Reikia pažymėti, kad labai ilgai augimą, kuris užtikrintų visiems vi rektoratas delsia nupirkti naują ra suomenės nariams visapusišką jų fi dijo mazgo aparatūrą Liepos 21-osios zinių ir protinių gabumų išvystymą". bendrabučiui, nors pažadų buvo la Medikas, chemikas, fizikas, kalbinin bai daug. Taip pat nesudaromos są kas, ar kitos kurios nors mokslo ša lygos bendrabučiuose demonstruoti kos specialistas negalės būti tarybi kino filmus. Kai kuriuose bendra niu inteligentu pilna to žodžio pras- bučiuose kultūrmasinis darbas visiš me, jei jis j j' s nebus susipažinęs su kai apleistas, pvz., Totorių 5, kur milžinišku tarybinių tautų ir pasau kultūrmasiniam sektoriui vadovauja lio klasiką sukurtu kultūros lobiu. drg. Kurlianskaitė. Visiškai nuo dar Išsilavinusio tarybinio žmogaus pa- bo nusišalinąs studentų profkomiteto I grindinis bruožas yra tas, kad jis, kultūrmasinės komisijos narys, atsa puikiai įsisavinęs savo pasirinktą kingas už saviveiklą, drg. Bikus. specialybę, taip pat gerai pažįsta Universitetas vis dar neturi centrinio I literatūrą, muziką, teatro meną, tai dramos ratelio, kuris savo pasirody į komąją dailę ir aplamai meną, iš- mais galėtų labai paįvairinti poilsio I reiškiantį mūsų epochos idėjas, liau- vakarų programą. I dies-nugalėtojos triumfą, nesugriau Iš dalies todėl, kad mūsų univernamą tautų draugystę. sitete kultūrmasinis darbas organi Keliant musų universiteto studen zuojant studentų poilsį iki šiol nėra tų idėjinį-kultūrinį lygį, formuojant pakankamo lygio, dar pasitaiko to . meninį skonį, ugdant meilę tarybinei kių studentų, kurie iki šiolei nesu Tėvynei, savo liaudžiai, labai dide pranta krikščioniškosios dvasininkijos lę reikšmę turi planingas kultūringo reakcinio vaidmens. studentų poilsio organizavimas. Komjaunimo ir profsąjungos komi Organizuojant kultūringą studentų -Roilsį tiek universiteto, tiek fakul- tetų kultūrmasinių sektorių vadovai, ęfetų ir bendrabučių mastu, šiais studentu kultūros klubas turį page I mokslo metais pasiekta kai kurių rinti kultūringo studentų poilsio or ■ laimėjimų. Žymiai geriau organizuo- ganizavimą. Būtina organizuoti tema ® jami poilsio vakarai. Palyginti su tinius poilsio vakarus, kaip „Mūsų į praėjusiais metais, poilsio vakarai darbas — įnašas į taikos reikalą" ir J yra dažnesni, gyvesni ir įdomesni. kitomis temomis, paskaitas-koncertus „Rusų ■ (Praėjusiais metais universiteto stu „Lietuvių liaudies menas", dentai neturėjo nė vieno susitikimo kompozitoriai-klasikai“ ir kitus, susi I vakaro, o šiemet studentai susitiko tikimus su šefuojamųjų įmonių dar bininkais - stachanovininkais. Poilsio I su komunistais-pogrindininkais,( Sta1 Tarybų va^arus pagyvintų ir padarytų įdo■ lininių premijų laureatais. ------------------n.—-*.-— saviveiįlų koS Sąjungos didvyriais. Minėti susitiki-! mesmais pasikeitimas mai buvo labai įdomūs. Šiais metais j lektyvais su kitomis. Vilniaus aukšir. : i , i i x tosiomis mnVvVlnmic mokyklomis, Poilsio vabar-i vakarų išaugo saviveiklos kolektyvai, liau- fncinmic demonstruoti ■ dies dainų ir šokių ansamblis, aka- metu būtina dažniau Nedelsiant reikia sudaryti ■ deminis choras, kurie savo turininga filmus. «■ programa pakelia poilsio vakarų sąlygas demonstruoti kino filmus vertę. Pagerėjo kultūrinis-masinis bendrabučiuose. Pasiekti, kad. būtų ■ darbas bendrabučiuose. Liepos 21- organizuojami poilsio vakarai fakul ■ osios bendrabutyje pradėti organi- teto mastu, pasikeičiant fakulteti■■■', zuoti poilsio vakarai, savo darbą niais saviveiklos kolektyvais, suak ■ paskutiniu metu žymiai pagerino ra tyvinti kolektyvinį kinų ir teatrų dijo mazgas. Fakultetuose svarstomos lankymą ir organizuoti gerai paruoš knygos, organizuojami kolektyviniai tus aptarimus grupėse, pasiekti, kad Ikino filmų ir teatrų aplankymai. Ap visi studentai turėtų sąlygas kultū svarstytos tokios vertingos knygos ringai praleisti poilsį — yra neati . kaip A. Guzevičiaus „Broliai", A. dėliotinas komjaunimo organizacijos, Vienuolio „Puodžiūnkiemis", rengia profesinės sąjungos ir kultūros klu masi apsvarstyti I. Simonaitytės „Pik- bo uždavinys. Hčiurnienę". Aplankyti tokie soektakGerai ir turiningai organizuotas ■liai kaip Popovo „Seimą", Rozovo poilsio vakaras yra rimta ir veiks „Jos draugai", Cvirkos „Žemė mai- minga priemonė auklėjant studentus ■ tintoja" ir kt. Plačiai praktikuojamas komunizmo dvasia, todėl reikia pa . kolektyvinis kino seansų aplankymas siekti, kad visos universitete esan Tačiau, organizuojant kultūringą čios galimybės būtų pilnai ir planin studentų poilsį, mūsų universitete gai išnaudojamos.
Sportinis sekmadienis Universiteto šeštoji sporto salė, žiūrovai šiltai sutinka į aikštę išeiončius KPI ir VVU krepšininkus. Vėčius pasveikina USK pirmininkas rg. Timonovas. Kauno ir Vilniaus sportininkai pasikeičia dovanomis ir draugiškai viena greta išeina iš aikštės. Į aikštę ičbėga susitikimui moterų penketukai. Užverda atkakli kova, kur pirmas kėlinys baigiasi 21:20 svečių naudai. Po pertraukos mūsų ' sportininkės keičia puolimo taktiką prieš svečių zoninį dengimą. Saka lauskaitė puikiais prasiveržimais ke lia pasekmę, bet svečiai atsako to limais metimais, kurie pasiekia tiks lą. Iki rungtynių pabaigos liko viena ■kinutė. Rezultatas 48:47 VVU krep šininkių naudai. Burbaitė daro meti mą, bet priešininkų gynėja gauna baudą. Komanda šį metimą išnaudo jo, o nuo antros baudos atsisakė. .įSv&čių krepšininkės stengiasi pasku-
tinėmis sekundėmis rezultatą išlygin ti, bet teisėjo švilpukas skelbia rung tynių pabaigą. Po aštrios kovos rezul tatu 49:47 draugišką susitikimą lai mėjo VVU krepšininkės. Vyrų susitikimas baigėsi užtikrinta svečių pergale 49:28 (28:9). Po to draugiškoms rungtynėms su sitiko mūsų universiteto tinklininkai su viešinčiais Minsko universiteto tinklininkais. Moterų susitikimas bai gėsi mūsų tinklininkių pergale, bend ru rezultatu 3:0 (15:12, 15:9, 15:6). Ypač puikiai sukovojo mūsų uni versiteto vyrai, kurie taip pat lai mėjo pergalę pasekme 3:1 (15:11, 15:8, 13:15, 15:10). Šie mūsų universiteto sportininkų susitikimai su KPI ir Minsko uni versiteto sportininkais dar labiau padės sustiprinti sportinės draugys tės ryšius ir turi tapti tradiciniais.
K. Kilčiauskas
Nuolat gerinti mokslinių būrelių darbų Įvykusi balandžio mėnesio pradžio je VI universiteto studentų mokslinė konferencija parodė tiek teigiamas puses ,tiek ir trūkumus studentų moksliniame darbe. Visų pirma ji parodė, kad studentų mokslinis darbas musų universite te vis labiau įgauna tiriamąjį pobū dį, tampriau siejamas su praktiškais Tarybų Lietuvos liaudies ūkio ir kultūros uždaviniais. Katedros nuolat gerina vadovavimą moksliniams bū reliams. kurių tematika žymia dali mi susilieja su profesorių ir dėsty tojų vedamo tiriamojo darbo tema tika. Konferencijoje itin didelis dėmesys buvo skiriamas klausimams, tiesio giai susijusiems su genialiuoju draugo Stalino veikalu „Ekonominės socializ mo TSR Sąjungoje problemos" ir partijos XIX suvažiavimo istoriniais nutarimais. Ypač plačiai šie klausi mai buvo svarstomi Ekonomikos mokslų sekcijoje. kur pirmą vietą užėmė studento Bikaus darbas — „J. V. Stalinas apie pagrindines pre liminarines sąlygas perėjimui iš so cializmo į komunizmą". Įdomus buvo ir studento Butkevičiaus pranešimas apie produktų mainų užuomazgas Lietuvos TSR. Draugo Stalino veikalo ekonomi niais klausimais ir partijos XIX su važiavimo sprendimų reikšmę įvai rioms mokslo šakoms nagrinėjo ir kitose konferencijos sekcijose eilė studentų savo pranešimuose. Tai rodo, kad katedros ir SMD tei singai suprato, jog be gilaus draugo Stalino veikalo „Ekonominės socia lizmo TSR Sąjungoje problemos" ir (partijos XIX suvažiavimo medžiagos įsisavinimo neįmanomas joks studen tų mokslinis darbas. Tačiau kartu su tuo reikia pažy mėti, kad istorijos filologijos ir me dicinos mokslų sekcijose nebuvo nė vieno studentų pranešimo, nagrinė jančio šiuos be galo svarbius klau simus. Istorijos-filologijos fakultete nebu vo nė vieno darbo, tiesiogiai nagrinė jančio draugo Stalino veikalą „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai". Medikai, kaip parodė konferencija, beveik visiškai nesidomi profilaktikos problemomis, nors jų svarbą pabrėžė partijos XIX suvažiavimas.
o
J. MAIMINAS SMD Tarybos pirmininkas
■O šiai konferencijai buvo ruošiamasi žymiai geriau ir nuosekliau negu pernai. Lemiamąją daugumą praneši mų sudarė studentų darbai, geriau siai įvertinti būreliuose, darbai, ku rie buvo rašomi ne paskutiniomis savaitėmis prieš konferenciją, o nuo sekliai, per ištisus mokslo metus. Ei lėje sekcijų, pvz., Medicinos, Ekono mikos ir kitose sekcijose, įvyko darbų atranka į konferenciją. Iš viso kon ferencijoje buvo skaityta 70 prane šimų, o pristatyta daugiau kaip 100 darbų. /■Geriausiais buvo pripažinti studen to Jaso darbas „Henrikas Mantas — prūsų sukilimo XIII amžiuje vado vas", studento Kazlausko pranešimas svarbiu lietuvių kalbos mokslo klau simu, studento D. Saukos darbas apie Salomėjos Nėries kūrybą, labai įdo mus buvo studento Šarkūnėlio pra nešimas apie Tarybų Lietuvos užsie nio politiką 1918—1919 m. m. Svarbią praktinę reikšmę pramonei turėjo studento Chotianovičiaus dar bas. Dviejų metų eksperimentinio darbo rezultatus pateikė konferenci joje studentė Sakalauskaitė 6ojos vegetatyvinės hibridizacijos su pupe le srityje. Grupė Gamtos mokslų fakulteto studentų: Brašiškytė, Chomskytė ir Zinkevičiūtė išnagrinėjo svarbų klau simą apie LTSR geologinę struktūrą. Vertingą ir originalų darbą apie Varingo problemos — vienos iš svar bių matematikos problemų — api bendrinimą išnagrinėjo studentas Statulevičius. Aukšto įvertinimo kon ferencijoje susilaukė studento Jaremčuk darbas chirurgijos srityje. Visi minėti pranešimai užėmė kon ferencijoje pirmas vietas. Avangar dini vaidmenį studentų moksliniame darbe atlieka komunistai ir komjau nuoliai. Partijos nariai: Statulevičius, Simonavičius, Dubauskas, Bernotavlčius, Butkutė, Sasnauskas ir kiti, komjaunuoliai: Vaitiekūnas, Kondratas, Damidavičius, Petraitytė ir visa eilė kitų puikiai pasirodė konferen cijoje. Jie parodė pavyzdį visiems studentams, kaip reikia dirbti moks linį darbą.
Tačiau šalia tam tikrų laimėjimų visų pirmą studentų mokslinio darbo kokybės pagerinimo atžvilgiu, konfe rencijoje išryškėjo ir stambus truku mai vystant studentų mokslinį darbą universitete. Dar ne visos katedros kreipia pa kankamą dėmesį studentų moksli niams būreliams. Pavyzdžiui, akušeri jos-ginekologijos katedra nesugebėjo pristatyti konferencijai nė vieno studentų pranešimo. Silpnai vadovau ja būreliui ir Rusų literatūros kated ra, kuri užuot vysčiusi sistemingą studentų darbą būrelyje pristatė konferencijai nepakankamai sureda guotus. diplominius darbus. Daugelis dėstytojų, ypač Istorijos -filologijos fakulteto, nedalyvavo kon ferencijoje, rodydami savo abejin gumą studentų moksliniam darbui (pvz., dauguma rusų kalbos katedros personalo). Istorijos mokslų sekcijos posėdžiuose nedalyvavo drg. Dundu lienė ir Cerniavskis tuo metu, kai studentai, kuriems vadovavo minėti dėstytojai, skaitė savo pranešimus. Nepakankamas buvo ir studentų dalyvavimas konferencijoje, ypač Medicinos, ir Istorijos-filologijos fa kultetuose. Tai rodo, kad universite to SMD Taryba dar silpnai kovoja už studentų masiškumą moksliniame darbe, nesugeba įtraukti į būrelius vyresniųjų kursų studentų daugumos. Eilėje sekcijų buvo daug organizaci nių nesklandumų, pvz., chemikai pradėdavo savo posėdžius labai pa vėluotai. Neleistina, kad konferencijos metu profkomitetas, universiteto studentų kultūros klubas ir kitos organizaci jos pravedė visą eilę kitų priemonių — repeticijų, susirinkimų, treniruo čių, teatro aplankymą ir pan. Tai ir gi atitraukė žymią studentų dalį nuo konferencijos. Pagaliau, dar vienas stambus trūkumas — tai nepakanka mas mokslinės kritikos užmojis ir lygis SMD darbe. Eilėje sekcijų, pvz., chemijos sekcijoje, diskusijos vystėsi silpnai, pasisakymuose trūko esmi nės pranešimų analizės. Šiuo metu svarbiausias SMD uždą, vinys — ištaisyti visus trūkumus studentų moksliniame darbe, pakelti jį į aukštesnį lygį ir gerai pasiruoš ti artėjančiai Vilniaus miesto stu dentų mokslinių darbų apžiūrai.
Daugiau, aktyvumo Medicinos fakultete šios konferen cijos metu buvo perskaityti 7 moks liniai darbai, iš kurių 2 skaitė sve čiai iš Kauno Medicinos instituto. Darbai buvo įdomūs, nagrinėjo ak tualius klausimus. Jie sukėlė didelį dalyvavusiųjų susidomėjimą, ypač drg. Kušnerovo „Pavlovo mokslas ir jo pritaikymas praktikoje", drg. Vileišytės „Gydomieji Druskininku šal tiniai" (abu Kauno Medicinos insti tuto), drg. Treigytės „Opinės ligos gydymas Pavlovo mokslo šviesoje universiteto klinikų duomenimis" ir drg. Džiugaitės „Staigios mirties klausimu" (abu universiteto). Minėti darbai nagrinėjo naujus klausimus ir buvo gerai paruošti. Drg. Kušnerorovas ir drg. Treigytė parodė, ko kių rezultatų duoda Pavlovo moks lo taikymas praktikoje. Greta visų teigiamybių būta trū kumų. Nors atskirais klausimais ir vyko gyvos diskusijos, tačiau jose beveik išimtinai dalyvavo tik dės tytojai ir koreferentai, tuo tarpu iš auditorijos pasisakė tik keli studen tai. M. Užpalevičiūtė Medicinos fak. II k. stud.
i
VI universiteto studentų mokslinės konferencijos darbe aktyviai da lyvavo ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų studentai. Nuotraukoje: Medicinos fakulteto SMD Tarybos nariai kartu su svečiais iš Kauno Medicinos instituto apžiūri Medicinos fakulteto SMD foto albumą. Foto L. Butkevičiaus
Praktika Leningrade Bibliotekininko darbas yra atsa inių žmonių. Kadangi biblioteka la kingas, reikalaująs visapusiško išsi bai didelė, tai ir jos darbas sudėtin lavinimo. Savo darbe jam teks su gas ir įvairus. Si biblioteka naudo sidurti su įvairaus išsilavinimo ir jasi savo pačios nustatyta knygų amžiaus skaitytojais, judėti jiems I klasifikacijos schema, kuri buvo su pasirenkant literatūrą ir ja naudo daryta atsižvelgiant į jos specifiką. jantis. Todėl kiekvienais metais vy Praktiką atlikdavau pagal iš anks resniųjų kursų bibliotekininkystės to nustatytą planą: mokiausi aptar specialybės studentai atlieka prakti nauti skaitytojus, susipažinau su ka ką didžiausiose Tarybų šalies biblio- talogų tvarkymu ir pati sudarinėjau .ekose. sisteminius skaitytojų katalogus. Šiemet III kurso bibliotekininkys Man teko savarankiškai klasifikuoti tės specialybės studentai atliko ga knygas .socialinių-ekonominių moks mybinę praktiką Leningrade. Visi lų, gamtos, medicinos, žemės ūkio, curso studentai buvo paskirstyti į 3 meno ir literatūros skyriuose. Prak bibliotekas: Darbo Raudonosios vė tikos vadovas duodavo teorines kon davos ordino Saltykovo-ščedrino sultacijas, kuriu} metu išsiaiškinda /ardo, Vyborgo kultūros namų ir vome iškilusius klausimus. Šios kon Centrinę. sultacijos suteikė labai daug me Mums teko susipažinti su tais dar džiagos mano kursiniam darbui „Sis bo metodais, kuriuos turėsime ateity teminio katalogo organizacija". Ten pritaikyti savo respublikos bibliote būdama aš išklausiau tokias paskai kose. tas, kaip: „Grožinės literatūros kla Aš pati praktiką atlikau Darbo sifikacija", „Literatūros apie meną Raudonosios vėliavos Saltykovo- klasifikacija Stalino veikalo „Mark ščedrino vardo bibliotekoje. Tai ant sizmas ir kalbos mokslo klausimai” roji pagal savo dydį Tarybų Sąjun šviesoje" ir kt. gos biblioteka, turinti savo fonde Įdomus buvo darbas rankraščių ii milijonų tomų knygų. Ji buvo skyriuje. Čia matėme tokią istorinę įkurta dar 1801 m. Čia dirbo didy retenybę, kaip Voltero biblioteka, sis pasakėčių meistras Krylovas, kuri buvo atgabenta į šią biblioteką kritikas Stasovas ir daug kitų įžy- Ekaterinos II, matėme seniausią Ru-
sijoj rankraštį, rašytą tošėje, taip pat daugelio rašytojų ir kompozito rių bei mokslininkų rankraščių. Pir mą kartą susipažinau su knygų de zinfekcija, kuri dar nenaudojama musų respublikos bibliotekose. Kiek viena knyga, prieš patekdama į sau gyklą, dezinfekuojama formalino ga rais arba elektros srove, todėl kny gos ilgai išsilaiko. Įdomu buvo ir tai. kad kiekviename bibliotekos skyriuje yra specialieji bibliografai, kurie atsakinėja į visus skaitytojų pateiktus klausimus. Savišvietos sky riuje mokosi keletas darbininkų, ku rie, bibliotekininkų padedami, savarankiškai studijuoja kinų, japonų ir kitų nacijų kalbas. Atliekamu laiku teko aplankyti Budaug žymių Leningrado vietų, vome V. I. Lenino muziejuje, Ermi taže, kuriame matėme Rafaelio, Ru benso, Surikovo, Riepino ir kitų pa saulinių menininkų paveikslus. Si praktika, kurią mes atlikome per 40 dienų Leningrade, nepapras tai praplėtė mūsų žinių akiratį. Su sipažinome su priešakinių bibliote kų darbo metodais, kuriuos vėliau panaudosime dirbdami mūsų respub likos bibliotekose.
A. Kondratavičiūtė Istorijos-filologijos fak. III k. stud,