visli šaulį proletarai, vienykitės i
TUDEHTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Į NAUJUS LAIMĖJIMUS STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS DARBE I
Balandžio 4 d. universitete pasibaigė VI stu dentų mokslinė konferencija. Įvykusiame plenariniame posėdyje daugeliui studentų už aktyvų dalyvavimą SMD darbe įteikti LLKJS CK Garbės raštai. Studentams, kurių darbai užėmė I, II ir III vietas sekcijose,
įteiktos studentų profkomiteto dovanos. Siame rinkinėlyje spausdiname kai kurią medžiagą iš sekcijų darbo. Apibendrinanti medžiaga apie VI studentų moksliną konierenciją bus išspausdinta sekančiame „Tarybinio studento" numeryje.
i
> i S
KOMITETŲ ORGANAS ■Nr. 12 (116)
1953 m. balandžio 7 d., antradienis
Kaina 20 kap.
DAR GERIAU MOKYSIMĖS, DAR GERIAU DIRBSIME Studentai, dėstytojai, profesoriai I H— visas universiteto kolektyvas su ! S didžiausiu džiaugsmu sutiko TSRS ■ Ministrų Tarybos ir Tarybų Sąjungos H Komunistų partijos Centro Komiteto j, nutarimą dėl naujo valstybinių maž■ meninių kainų sumažinimo maisto ir i’ pramonės prekėms. Šis svarbus nu|L tarimas yra brangus kiekvienam taįcį rybiniam žmogui, jis išreiškia KoB munistų partijos ir Tarybinės vyriau sybės nuolatinį rūpinimąsi darbo žmonių gerove, jų kultūrinio lygio. kėlimu. Didysis Stalinas savo veikale „Eko socializmo TSR Sąjungoje 1 nominės ■ problemos" genialiai suformulavo so■ cializmo pagrindinio ekonominio dės* nio esminius bruožus ir reikalavi! mus. „Užtikrinimas maksimalaus pa■ tenkinimo nuolat augančių materiaB liniiį ir kultūrinių visos visuomenės a reikmių, nenutrūkstamai didinant ir H tobulinant socialistinę gamybą aukš ti čiausios technikos pagrindu" — tai ir yra draugo Stalino atrastas socializmo pagrindinis ekonominis dėsnis, kurio veikimą visu aiškumu pa■įrodo naujas, šeštasis iš eilės mažmeninių kainų sumažinimas. j Komunistų partija ir Tarybinė vyĮriausybė neturi kitų tikslų, kaip rū pinimąsi tarybiniu darbo žmogumi, no gerovės kilimu. Draugas G. M. Malenkovas gedulo mitinge Raudo nojoje aikštėje šių metų kovo 9 d. nurodė, jog „Vidaus politikos srityje ■mūsų svarbiausias rūpestis yra ne nukrypstamai siekti tolesnio darbi ninkų, kolūkiečių, inteligentijos, visų (tarybinių žmonių materialinės geroįvės kilimo. Pareiga nuolat rūpintis liaudies gerove, maksimaliu jos ma terialinių ir kultūrinių reikmių paItenkinimu mūsų partijai ir vyriaufcybei yra įstatymas". i Ir šis partijos ir vyriausybės įsta[tymas veikia ir visada veiks, o taIrybinės liaudies gyvenimas diena iš įdienos sparčiai gerės, kils jos kul■tūrinis lygis. ' Bet iš kur ta jėga, taip sparčiai .kelianti tarybinės liaudies gerovę? Ta jėga — tai tarybinės socialisti[nės santvarkos jėga. Pas mus, soEcializmo šalyje, visiems laikams pa naikintas žmogaus išnaudojimas kito [žmogaus, pas mus, socializmo šaly je nėra ir negali būti jokių ekono minių krizių ir nedarbo. Tokios vi suomenę griaunančios jėgos, kaip [nedarbas, ekonominės krizės, pas tmus visiems laikams likviduotos kar atu su kapitalistine santvarka. TaryĮbinė liaudis, monolitinė kaip niekad, .kasdien pasiekia vis naujus laimėjiLnus išvystant pramonę, žemės ūkį. Šie mūsų liaudies laimėjimai eina pačios liaudies labui. Milžiniškos ir nenugalimos tarybi nės santvarkos ir jos išaugintos ta pybinės liaudies jėgos. Šalyje nuo lat sparčiai kyla visos liaudies ma-
terialinis ir kultūrinis lygis. Šalyje 1—su — *tuo — ’-XJ — !ir »šviesiomis —•—! —=kartu plačiomis akimis žiūrima į ateitį, į dar švie sesnę ateitį. O ta ateitis ne už kal nų. Ji — statomose didžiulėse hidro elektrinėse, ji — komunizmo statybų kontūruose, jų kūriniuose. Po metų, kitų tarybinei liaudžiai, jos tolesniam gerovės kilimui tarnaus didžiulių upių vandenys, liaudies gerovei tarnaus šiandien dar mirtimi kvepiančios dykumos. — Laimė gyventi ir dirbti Tarybų šalyje, — šalyje, kur visiems darbo žmonėms užtikrintas sotus ir kultū ringas gyvenimas, dar šviesesnė ir laimingesnė ateitis, kur atviri visi keliai į mokslą ir mokslinį darbą, — tokią mintį studentai, dėstytojai ir profesoriai išreiškė ryšium su kainų sumažinimu universitete įvykusiuose mitinguose. Mitinguose studentai su pasididžiavimu savo socialistine Tė vyne kalbėjo apie išaugusią rublio perkamąją galią, apie išaugusią gau namos stipendijos vertę. Studentai ir profesoriai mitinguose išreiškė di džiulę padėką Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei, pasižadėjo į naują kainų sumažinimą atsakyti dar geresniu mokymusi, dar geresniu darbu. Savo pažadą jie šventai įvyk dys. Šį pažadą ištesėti jiems padės karšta meilė savo socialistinei Tėvy nei, brangiajai Partijai ir Tarybinei vyriausybei. Ryšium su kainų sumažinimu re dakcija gavo eilę laiškų, kuriuose studentai reiškia padėką Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei. — Tarybų valdžia man atvėrė ke lią į mokslą. Ji sudarė puikiausias sąlygas mokytis ir tas sąlygas nuo lat gerina. Naujas kainų sumažini mas dar žymiai pagerino mano pra gyvenimo sąlygas. Padėką partijai ir vyriausybei išreikšiu tuo, kad gerai baigsiu universitetą ir, tapęs kvalifi kuotu specialistu, atiduosiu visas jė gas komunizmo pastatymo reikalui, — rašo Ekonomikos mokslų fakulte to V kurso studentas Vincas Ancevičius. Drg. Ancevičius jau aštunti metai gyvena universiteto bendrabučiuose. 1945—1948 metais Ancevičius mokėsi Parengiamuosiuose kursuose prie Vil niaus Valstybinio universiteto, todėl jis ypatingai gerai jaučia visų šešių iš eilės įvykdytų kainų sumažinimų reikšmę. Redakcijoje gautuose laiškuose dė koja Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei už kainų sumažinimą, už nuolatinį rūpinimąsi darbo žmo nių gerovės kilimu Čiurlionio gt.’ Nr. 1 bendrabučio gyventojas stud. A. Kaminskas, Liepos 21-osios gt. Nr. 4 bendrabučio gyventojas stud. F. Bartninkas ir kiti. Ryšium su kainų sumažinimu uni versiteto studentai išreiškia tvirtą pasiryžimą dar geriau mokytis, dar geriau dirbti.
-♦-------------------
AČIŪ
PARTIJAI
į Visa tarybinė liaudis su neapsakomu džiaugsmu sutiko TSRS Ministrų ^Tarybos ir TSKP CK nutarimą dėl naujo mažmeninių kainų sumažinimo ■Tnaisto ir pramonės prekėms. Tai jau šeštasis iš eilės pokariniais metais įvykdytas kainų sumažinimas! Pa žvelgę atgal matome, kokiais milži niškais žingsniais mes žengiame ke Įiu į komunistinę visuomenę.
Į
Mes, studentai, džiaugiamės ir di džuojamės savo tarybine Tėvyne, sa vo šlovingąja Komunistų partija. B^aip dižugu mokytis ir dirbti, kai j°g gyvenimas nuolat gerėja, į£ . ,Ka_» toli kai zauai, žinai, jog ir toliau nuolat kils •ylr.usų ir mūsų„ tėvųu materialinio ir .^kultūrinio kultūrinio ųvVenimo gyvenimo lygis. Didžiulė laimė būti tarybiniu jaunuoliu, ku i kiam sudarytos visos sąlygos dirbti įr mokytis.
rub. per dieną. Dabar, kai pinigų vertė dar kartą žymiai pakilo, mais tui užtenka 8 rųb. per dieną. Už li kusius rublius aš galiu nusipirkti daugiau knygų, laikraščių, žurnalų. Per mėnesį naujosiomis kainomis su sitaupo 60 rub. Tai apie vienas penk tadalis stipendijos. Šiuos pinigus studentas gali panaudoti kultūriniam savo lygiui kelti.
Tai ne fantazija. Už šitokių skai čių slypi dar gražesnė, dar turtinges nė ateitis.
Šiandien mes negalime nesijaudinti, galvodami apie komunistinę ateitį, Koks tai šviesus rytojus! O jis priklauso nuo tarybinių žmonių, nuo jų nenuilstamo ir pasiaukojamo darbo. Tarybinis jaunimas, yra šio rytojaus statytojas, jis atiduos savo kūrybi nes jėgas ir jaunatvišką energiją K Šiomis džiaugsmo dienomis norisi pilnutiniam komunizmo pastatymui. ■įsiems paskaičiuoti, apsvarstyti, A. Vilkys ■kiek mes laimėjome iš kainų suma Istorijos-filologijos fak. žinimo. Štai, pavyzdžiui, iki balandžio 1 d. aš maistui išleisdavau 10 II k. »tud.
Geologijos - geografijos mokslo sekcijoje
Chemikų darbai-j pagalbą pramonei
Geologijos-geografijos skyriaus po sėdyje buvo perskaitytas IV k. stud. drg. Lelešiaus pranešimas „Baltarusi jos TSR tektonikos raida’". Tai gana įdomus ir rimtas pranešimas. Prane šėjas remdamasis trijų praktikų, at liktų Baltarusijos TSR ribose, duo menimis, savo stebėjimais bei litera tūrine medžiaga išsamiai išnagrinėjo Baltarusijos tektonikos klausimus ir pateikė visą eilę įdomių faktų. Pranešimas iššaukė susidomėjimą. Diskusijose dalyvavo vyr. dėstytojas Zeiba, studentai Vaitiekūnas, Grige lis, Stirpeika, Kondratas, Raudonis, Sakalauskas ir kt. A. Vienažinskis IV k. geologas
Kalbininkai buvo užmiršti Pasibaigusi studentų mokslinė kon ferencija parodė, jog nemažus lai mėjimus, palyginti su praeitais me tais, pasiekė ir kalbos mokslų sek cija. Įdomus ir aukštai įvertintas yra V kurso studentės V. Cicėnaitės dar bas „Dvi liepiamosios nuosakos Vil niaus krašto tarmėse". Konferencijos dalyviai su susidomėjimu išklausė studentų L. Liubimkovos ir T. Prokofjevos darbą apie Zarasų rajono tarmes ir kt. " „Kamienų mišrumas lietuvių kalbos daiktavardžiuose" — tai mano dar bo tema. Prie šio darbo teko nema ža padirbėti. Atliekant šį darbą di delę pagalbą suteikė mokslinis va dovas vyr. dėstytojas J. Kabelka ir todėl darbas pavyko — jam teko pirma vieta kalbos mokslų sekcijo je. Šis aukštas įvertinimas skatina mane dar geriau dirbti. Tačiau kartu su tuo noriu pažymė ti ir kai kuriuos trūkumus mūsų sekcijos darbe. Visų pirma darbų te matika turėjo būti glaudžiau susieta su J. V. Stalino veikalu „Marksiz mas ir kalbos mokslo klausimai”. Šalia šių trūkumų yra dar vienas, ir, pasakysiu, gana rimtas trūkumas. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau kalbos mokslų sekcija... neturėjo kur posėdžiauti! Mums paskirta Centrinių rūmų 20 auditorija buvo užimta. Kalbininkai susirinkę turėjo po pusę valandos ir daugiau vaikš čioti nuo durų prie durų, ieškoti au ditorijos. Tai atsiliepė ir masišku mui. SMD taryba ir katedra galėjo pašalinti bent tokius nesklandumus. J. Kazlauskas
IŠ APYBRAIŽŲ KONKURSUI
•
Chemijos fakulteto studentų dar-s kai. Jam paskirta pirmoji vieta tarp bai metai iš metų darosi vis aktua- f studentų darbų chemijos mokslų lesni. Pasibaigusioje mokslinėje kon- . sekcijoje. Antrą viefą užėmė III kurferencijoje buvo perskaityti aštuoniEso studentų Jakubonytės ir A. Kašaktualūs fakulteto studentų darbai. į kelio darbas „Chromo heksaureos Konferencija buvo pradėta praneši- rodionidinių kompleksų tyrimas", mu „Chemijos uždaviniai Tarybų* Aktualus ir verti dėmesio yra darSąjungos Komunistų partijos XIX į bai „Storalapės berginijos raugų tysuvažiavimo nutarimų šviesoje" (III į rimas (V kurso studentai B. Matuk. stud. D. Poškus). Šis pranešimas —, kaitė ir V. Vinciunas), „LTSR kelmitai lyg įžanga, kurios pagrindu vyko! ni° terpentino tyrimas ir valymas" ir kiti pranešimai. Partijos XIX su- (nI k- studentas Z. Alaunė) ir kt. važiavimas chemikams iškėlė atsa- j ^2rs minėti darbai turi kai kurių kingus uždavinius. Studentų-chemikų' trukumų, tačiau jų vertė yra neabemoksliniai darbai ir yra indėlis į jotina. sprendžiant suvažiavimo iškeltus už- j Reikia pažymėti, kad eilės studendavinius. Aktualus yra V kurso stu- tu darbai padaryti bendradarbiaujant dento S. Chatianovičiaus darbas su pramone, remiantis konkrečiais „Cianinių variavimo vonių pakeiti- faktais iš įmonių. Tokie darbai yra mo perspektyvos". Šis darbas yra studentų pagalba pramonei, atliktas gana kruopščiai ir kūrybiš-1 J. Petkevičius
Mokslinis vadovas ar kritikos slopintojas Literatūros ir žurnalistikos sekci joje dėl pranešimų vyko palyginti gyvos diskusijos. Tai išryškėjo jau pirmajame posėdyje, kai buvo per skaitytas pirmasis darbas: „Buržuazi nio nacionalizmo demaskavimas P. Cvirkos romane „Žemė maitintoja" (Pranešėjas V k. stud. T. Gavrilova). Konferencijoje buvo gerai įvertin ti studentų D. Saukos (Salomėjos Nėries poetikos realistinių priemonių raida 1934—1940 m. m.), R. Butkutės (Proletarinės lietuvių literatūros užuomazgų formavimasis), L. Saukos (J. Janonis ir demokratinės lietuvių literatūros tradicijos) ir kitų darbai. Gana gyvai yra parašytas B. Deksnio darbas affįev paidaro literatūrinį meistriškumą apsakyme „Ciukas ir Gekas". Prie savo darbo „Lietuvių literatū ra almanacho „Družba narodov" pus lapiuose" daug padirbėjo V. k. stu dentė I. Sak. Drg. Sak pasiėmė labai atsakingą ir plačią temą ir todėl jai buvo reikalinga nemaža moksli nio vadovo pagalba. Tačiau drg. Sak to nesulaukė ir todėl neišvengė
Pirma vieta-pirmo kurso studento darbui Istorijos mokslų sekcijoje I kurso studento R. Jaso darbui „Henrikas Mantas — prūsų ir vakarų lietuvių sukilimo XIII amžiuje vadovas" yra pripažinta pirmoji vieta tarp darbų istorijos mokslų sekcijoje (darbo mokslinis vadovas prof. I. Jonynas). Darbas yra grynai mokslinio pobū-
D. Budnys
S t u d i Intai VIENA STUDENTIŠKO GYVENIMO DIENA Laikrodžio valandų rodyklė pasie kia septynias. Energingai suskamba žadintuvas. Vytautas pašoksta iš lo vos ir tik pradėjęs rengtis lyg ir iš naujo užgirsta dar tebeskambantį ža dintuvą. Staigus rankos judesys, tar tum vienas iš rytinės mankštos kom plekso, žadintuvą nuramina. Lieka tik begalinis jo žingsniavimas — tiktak, tik-tak, tik-tak. Vytautas Statulevičius — Fizikosmatematikos fakulteto IV kurso stu dentas sėda prie knygomis apkrauto stalo. Šiandien jam seminaras parti jos XIX suvažiavimo medžiagai stu dijuoti. Statulevičius — fakulteto komjaunimo organizacijos sekreto rius. Jis vakar vėlai parėjo iš biuro posėdžio ir todėl pakartotinai neparžiūrėjo seminaro medžiagos. Vytau tas varto draugo Malenkovo prane šimą partijos suvažiavime, skaito jau anksčiau pasibrauktas eilutes. Čia pat lentynoje ir ant stalo yra klasikiniai V. I. Lenino ir J. V. Stalino veikalai, partijos ir vyriau sybės vadovų kalbos TSKP XIX su važiavime. Skaito jas, verčia lapą po lapo, pasižymi bloknotėlyje. Kai laikrodis rodė pusę devynių, Vytautas jau buvo nusileidęs Liepos 21-osios gt. studentų bendrabučio laiptais ir nelabai skubėdamas ėjo Naugarduko link. — Pavasaris! Puikus pavasaris, — sako Vytautas ir paspartina žingsnį, visai nesąmoningai paspartina žings-
kai kurių klaidų. Darbe buvo palies ti svarbūs lietuvių literatūros istori jos klausimai, bet jie ne visur buvo giliai ir teisingai nušviesti. Diskusi jose dalyvavusieji draugai nurodė referato trūkumus. Tačiau mokslinis vadovas vyr. dėstytojas P. Užkalnis, vietoje to, kad prisipažintų, jog ma ža padėjęs studentei, nenurodęs jos darbo trūkumų, pradėjo visomis ke turiomis ginti drg. Sak padarytas klaidas. — Nekaišiokite špilkų į ratus, — sakė Užkalnis draugams, kurie kėlė referato trūkumus. Studentai yra pasipiktinę tokiu vyr. dėstytojo Užkalnio elgesiu. Mokslinis vadovas, jei jis nori, kad studentai ir toliau siektų naujų lai mėjimų moksliniame darbe, turi ko voti už kritikos ir savikritikos iš vystymą, paremti bet kurią vertą dė mesio kritinę pastabą. Pasiekti nau jų laimėjimų studentų moksliniame darbe neįmanoma be kritikos lais vės. A. Kadžiulis J. Katkausdras
nį, nes jam nėra ko skubėti — dar tik pusė devynių! Vytautas pakelia galvą, pasižiūri į saulę, kopiančią aukštyn, virš dar rūke paskendusio senojo Vilniaus, permeta akimis nau jąsias statybas, o širdyje gera, ge ra. .. — Puikus pavasaris, — susimąsto Vytautas. Ir praskrenda jam vaiz duotėje tėviškės laukai, „Šviesiojo kelio" kolūkio laukai. Jis mato, kaip kolūkyje baigiamas pasiruošimas pa vasario sėjai, mato, kaip jo tėvas, to kiu pat šviesiu veidu kaip jis, beria auksinį grūdą gerai įdirbton ir dosnion dirvon. Staiga Vytautas paten ka į komunizmo statybas, tarp galin gų ekskavatorių, buldozerių ir skre periu pulkų. . . Tartum ant šviesos fotono sėdęs, apskrieja jis visą mū sų šalį, o džiaugsmas kaitina ryto saulės nušviestą veidą. Ir norisi Vy tautui kuo greičiau kalbėti semina re, viską pasakyti, viską, ką jaučia jauna krūtinė. Jam norisi seminare su pasididžiavimu kalbėti apie di džiąją savo socialistinę Tėvynę, apie komunistinę statybą, ,apie tei sę į mokslą. Ir Vytautas paspartina žingsnį. Seminare šiandien aktyviai daly vavo visi studentai. Seminarui skir tos dvi valandos bematant prabėgo. (Pertrauka. Štai ir jis, Vytautas, tarp grupės žvalių, įspūdžiais iš se minaro besidalinančių studentų. Pokalbį apie seminarą nutraukia atskubėjusi fakulteto komjaunimo biuro narys Petraitytė.
džio, pagrįstas archyvine medžiaga. Šis faktas rodo, kad ir I kurso stu dentas, jei mokslinis vadovas jam padės, gali gerai atlikti 6avo darbą. Būtina, kad ateityje SMD plačiau įtrauktų į mokslinių būrelių darbą pirmųjų kursų studentus. ■ P. Ciulada
— Reikėtų surengti III kurso kom jaunimo susirinkimą. Pagal planą jis turi įvykti antrojoje mėnesio pusėje. Bet daug yra norinčių stoti į kom jaunimą. Štai pareiškimai, — ir Pet raitytė, atskleidusi papkę, rodo stu dentų pareiškimus. — ... Motuliauskas, Bulotaitė, Z*kas, Zabulionytė... — žiūrinėja pa reiškimus Statulevičius. — O kaip tau atrodo Mikalauskaitė? Ji turi pa tenkinamų, ne labai aktyvi visuomeni niame darbe. Gal reikėtų palaukti?. . Dar nespėjus galutinai susitarti dėl susirinkimo datos, sučirškė skam butis. Ir taip vėl paskaita, vėl per trauka, jos metu pasikalbėjimai kom jaunimo organizacijos darbo klausi mais. .. Jau iš vakaro Vytautas buvo nu matęs šios dienos darbo planelį. Po paskaitos buvo I kurso gruporgų pa sitarimas dėl darbo planų vykdymo. Paskui Vytautas keletą valandų tu rėjo padirbėti katedroje, o po to — prie savo mokslinio darbo — Varin go problemos apibendrinimas. Šian dien jis dar kartą patikrino kai ku riuos abejotinus klausimus. Viskas tvarkoj — darbas galutinai baigtas ir1 atidžiai net po kelis kartus patikrin tas! Užskleidęs papkę Vytautas susi mąsto: tik šeši metai, kai jis Vilniu je, o kiek daug pasiekta... Per tą laiką jis baigė parengiamuosius kur sus, štai po metų jis baigs universi tetą! Ir visa tai tik tarybų valdžios dėka. Buvo sunkumų, bet jie visi nu galėti ir parengiamuosiuose, ir uni versitete. Teko daug padirbėti ir piie šio mokslinio darbo, bet juk kūrybi nis darbas — didžiausias malonu mas. Varingo problemos apibendrini mas — tai trečias Statulevičiaus (Nukalta į 2 psl.)