/
VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
PIRMŪNŲ
TRIBŪNA
Kaip aš rašiau kursinį darbq
TlIDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 10 (114)
1953 m. kovo
24 d, antradienis
Kaina 20 kap.
UŽ TAIKOS STIPRINIMO REIKALĄ Kovo 21 d. prasidėjo Pasaulinė jaunimo savaitė. Šiomis liūdesio dienomis, kada netekome geriausio jaunimo bičiulio ir draugo Josifo Visarionovičiaus Stalino, visuose že mės rutulio kampeliuose jaunuoliai ir merginos dar tvirčiau demonstruo ja savo nepalaužiamą valią ir ryžtą kovoje už savo teises, už tvirtą tai ką ir demokratiją visame pasaulyje. Su didžiojo Stalino vardu yra susi jusi viso pasaulio jaunimo kova už savo teises, už geresnes gyvenimo sąlygas. Mylimojo Stalino vardas įkvepia milijonus pasaulio jaunuo lių ir merginų dar aktyvesnei ko vai už taiką, už laimingą gyvenimą. Pradėjo savo darbą Tarptautinė konferencija jaunimo teisėms ginti. Vienoje esanti Tarptautinė parengia moji komisija konferencijai sušaukti kasdieną gauna gausų pluoštą laiškų iš įvairiausių vietovių. Šiuose laiš kuose pažangusis pasaulio darbo jau nimas. studentai išreiškia tvirtą pa siryžimą atkakliai kovoti už teisųj i reikalą, — už ilgalaikę ir tvirtą tai ką. Jie išreiškia norą dalyvauti kon ferencijos darbe. Neseniai Vienoje įvykusi Laisvojo Austrijos jaunimo organizacijos kon ferencija pasiuntė Tarptautiniam pa rengiamajam komitetui sušaukti Tarptautinei konferencijai jaunimo teisėms ginti laišką, kuriame sako ma, kad Austrjos jaunuoliai ir mer ginos sveikina Tarptautinę konferen ciją jaunimo teisėms ginti, nes laiko, kad ji numatys kelius, kaip išspręs ti viso pasaulio jaunimui iškilusias problemas. Karštai pritarė Tarptautinės konfe rencijos jaunimo teisėms ginti su šaukimui Prancūzijos jaunuoliai ir merginos. Kovo 14—15 d. d. 1400 de legatų dalyvavo Nacionalinės konfe rencijos Prancūzijos jaunimo teisėms ginti darbe. Prancūzijos jaunimas priėmė deklaracijų, kurioje pabrėžia mas būtinumas stiprinti kovą už tai ką,Prancūzijos nacionalinę nepriklau somybę ir demokratines laisves. Šioje Tarptautinėje konferencijoje jaunimo teisėms ginti dalyvauja ir laisvos, į komunizmą žengiančios ša lies atstovai — tarybiniai jaunuoliai ir merginos. Komunistų partija, Tarybinė Vy riausybė ir geriausias jaunime drau gas didysis Stalinas sudarė puikiau sias sąlygas tarybiniam jaunimui siekti brangiausio turto — mokslo. Mūsų tarybinėje respublikoje sukles tėjo mokslas ir kultūra. Per pasta ruosius tarybinės santvarkos metus pasikeitė socialistinės respublikos studentijos veidas. Dabar Vilniaus Valstybinio universiteto auditorijose mokosi darbininkų, kolūkiečių, dar bo inteligentijos vaikai. Tarybinė santvarka mūsų studentams suteikė puikiausias sąlygas mokytis: mes tu rime turtingas bibliotekas, gausias skaityklas, gauname stipendijas, ap rūpinti bendrabučiais. Šiais metais bus baigtas statyti naujas 600 vietų universiteto bendrabutis. Studentai tu ri visas galimybes gilinti savo pa mėgtos specialybės žinias, atlikti ga mybinę praktiką plačiojoje Tėvynė je. Universiteto SMD palaiko glau džius ryšius su kitomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis. Organizuo tose mokslinėse konferencijose bro liškųjų respublikų studentai pasidali
na savo darbo patyrimu. Fizikos-ma tematikos fakultetas palaiko glau džius ryšius su Maskvos ir Baltaru sijos universitetų studentais, Gam tos mokslų fakulteto studentai — su Tartu universitetu. Su įvairių ša lies universitetų komandomis prave damos draugiškos sporto rungtynės, pavyzdžiui, žiemos atostogų metu Leningrado Zdanovo vardo universi teto sportininkai — krepšininkai vie šėjo Vilniuje ir žaidė su mūsų spor tininkais. Komjaunimas visada buvo ištiki mas partijai, visada ryžtingai žengė partijos nurodytu keliu. Ir šiandien, kai mus paliko Josifas Visarionovičius Stalinas, komjaunųnas dar glau džiau susitelkia apie motiną — par tiją. „Komjaunuoliai ir komjaunuo lės, tarybinis jaunimas užtikrina brangiąją komunistų partiją, jos stalininį Centro Komitetą, kad jie vi suomet bus budrūs, pasirengę bet ku riomis sąlygomis, negailėdami savo gyvybės ginti mylimąją tarybinę Tė vynę". Šiais žodžiais savo kreipime si į visus VLKJS narius, visą tary binį jaunimą VLKJS CK išreiškė komjaunimo, viso tarybinio jaunimo mintis. Šie žodžiai skamba kaip prie saika Lenino—Stalino partijai nenu krypstamai žengti komunizmo staty tojų keliu. Atsiliepdamas į VLKJS CK kreipi mąsi universiteto komjaunimas, jau nimas dar glaudžiau susitelkė apie Komunistų partiją, dar ryžtingiau mobilizuoja savo jėgas kovai už ge rą mokslo žinių įsisavinimų. Apie didėjantį komjaunimo orga nizacijos autoritetą fakultetuose ro do jos eilių augimas. Šiomis dieno mis 84 studentai padavė pareiškimus stoti J komjaunimą. Su pasiryžimu įgyvendinti Josifo Visarionovičiaus Stalino priesakus jie atėjo į Lenino įkurtą, Stalino išpuoselėtą komunis tinę jaunimo organizaciją. Geriausie ji studentai, kaip L. Nakaitė (Istori jos-filologijos fak. II k. stud.), A. Ignatavičius (Gamtos mokslų fak. IV k. stud.), Maslauskaitė (Medicinos fak. IV k. stud.), paduodami pa reiškimus stoti į VLKJS eiles, išreiš kė savo pasiryžimą būti aktyviais didžiojo Stalino reikalo tęsėjais, bai gę universitetą aktyviai dalyvauti komunizmo statyboje mūsų šalyje. „Jaunimas — mūsų ateitis, mūsų viltis", — sakė J. V. Stalinas. Tuos mūsų mylimojo Vado žodžius su pranta studentai. Mūsų studentai ko voja už aukštą mokslinių žinių įsisa vinimą. Drg. Kondrato darbas „Leni ninė „Iskra" Lietuvoje" (Istorijos-fi lologijos fak.), drg. Merkio „Augalų vegetatyvinė hibridizacija" (Gamtos mokslų fak.) yra premijuoti TSRS Aukštojo Mokslo ministerijos. Kyla musų komjaunuolių ir studentų moralinis-politinis lygis, auga komjau nimo aktyvas. Tokie komjaunuoliai — aktyvistai, kaip Mikuckas, Šimkevičiutė, Statulevičius ir kiti, sugeba derinti visuomeninį darbą su moky musi. Ruošdamiesi tapti aktyviais naujo gyvenimo kūrėjais, mūsų universi teto studentai turi dar labiau plėsti savo žinių akiratį, aktyviai įsijung ti | visuomeninį gyvenimą, kad pa teisintų partijos ir tarybinės vyriąu-. sybės dedamas viltis ir taptų gerais savo srities specialistais.
------------------- ♦-------------------
Universiteto partinio biuro posėdis Išrinktas naujas partinio biuro sąstatas iš 11 asmenų. Įvykusiame biuro posėdyje biuro nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai: Z. Gervickas — partinio biuro sekretorius. V. Sviatčenkovas — sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už partinįorganizacinį darbą. M. Lukaševič — sekretoriaus pavaduotojas, atsakinga už agitacinįpropagandinį darbą. Nariai: N. Stepanovas — atsakingas už mokymo darbą. M. Lola — atsakingas už mokslinį-tiriamąjį darbą. K.Mitropolskis — atsakingas už komjaūT'mo ir sportinį-masinį darbą. V. Paševič — atsakinga už profsąjungos daruų J. Bučas — atsakingas už šefavimo darbą. S. Domeikaitė-Martavičienė — atsakinga už agitacini propagandini darbą. A. Renčinauskaitė — atsakinga už darbą bendrabučiuose. J. Bernotavičius — atsakingas už DOSAAF darbą.
J. V. Stalino veikalai kalbos moks ką žiūrėjau, kad atskiros jo dalys lo klausimais iškėlė mums didelį už būtų tarpusavy susijusios. Savo įžan davinį — nuolat plėsti gimtosios kal goję aš stengiausi išaiškinti tik tuos bos pažinimą ir mokėjimą, studijuo stiliaus klausimus, kurie turi tiesio ti jos specifiką. Su šiuo uždaviniu ginį ryšį su pačia darbo tema, — va yra glaudžiai susijęs ir atskirų rašy dinasi, su „Anykščių šilelio" stiliu tojų kalbos ir stiliaus analizavimas. mi. Darban taip pat įvedžiau dekla Suprasdamas šių uždavinių aktua ratyvų aiškinimą, — stengiausi pa lumą ir reikšmę, savo seminarinio, o grįsti kiekvieną mintį, išaiškinti, ko taip pat ir kursinio darbo tema pa dėl ta ar kita poemos stiliaus ypa sirinkau A. Baranausko „Anykščių tybė yra ekspresyvi, vaizdinga ir 1.1. šilelio" stilių. Stiliaus analizė yra Pabaigęs darbą, visas neaiškias sti platus ir reikalaująs didelio teorinio liaus problemas išdėsčiau rašinio pasiruošimo darbas, todėl jau nuo pradžioje, iš anksto paliktuose tuš pirmos šio semestro dienos pradėjau čiuose puslapiuose. Rašydamas darbą, taip pat vengiau skaityti stiliaus dalykus aiškinan čius veikalus. Prieš tai keletą kartų aklai, nesąmoningai remtis stilistikos jais savo darbą atidžiai perskaičiau „Anykščių šilelį". mokslo teiginiais; Tai man padėjo suprasti, kurie sti grindžiau tik ten, kur jie visiškai liaus klausimai liečia šią A. Bara atitiko interpretuojamą stiliaus klau nausko poemą. Susipažinęs su teori simą: ten, kur jie atitiko menkiau, ne stiliaus medžiaga, pasidariau poemos menines ypatybes stengiau smulkų savo rašinio planą, kurį vė si išaiškinti pats. liau, išaiškėjus kai kuriems jo ne Darbą rašiau be ilgesnių pertrau tikslumams, šiek tiek pakeičiau. Pla kų kasdien po 4—5 valandas. Tad no smulkumas ir nuoseklumas leido pabaigiau jį per tris su puse savai man darbo eigoje nenukrypti nuo te tės. mos ir paliesti kiekvieną bent kiek Seminarinių ir kursinių darbų pa svarbesnį poemos stiliaus klausimą. rašymas per pirmuosius du semestro Pasiruošęs darbui, pradėjau rašyti1 mėnesius yra viena iš svarbiausių rašinio įžangą, kurioje trumpai išdės-' sąlygų, užtikrinančių sėkmingą pasi čiau bendruosius stiliaus dalykus. rengimą pavasario egzaminų sesijai. Toliau perėjau prie paties darbo tu- į A. Zabotka Istorijos-filologijos fak. rinio — A. Baranausko stiliaus na grinėjimo. Rašydamas darbą visą lai-' II k. stud.
LAIŠKAS IS TURKMĖNIJOS Draugai geologai ir geochemikai, Vilniaus Valstybinio universiteto studentai!
Mūsų šalį, viso pasaulio darbo žmones ištiko sunkus smūgis. Nete kome mūsų mylimojo vado ir mo kytojo, Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto sekreto riaus, TSRS Ministrų Tarybos Pirmi ninko Generalisimo Josifo Visario novičiaus Stalino. Į Tarybų Sąjungos Komunistų par tijos Centro Komiteto ir Tarybinės Vyriausybės Kreipimąsi tarybiniai žmonės atsiliepia dar didesniu susi telkimu apie Komunistų partiją ir jos Centro Komitetą, negailėdami jėgų dirba įgyvendinant TSKP XIX suvažiavimo nutarimus. Partijos XIX suvažiavimo nutarimų įgyvendinime žymią vietą užima ir tarybiniai geologai. Suvažiavimas iš kėlė uždavinį tarybiniams geologams — patenkinti visus smarkiai besi vystančios pramonės šakų poreikius, surištus su šalies naudingomis iška senomis, ryžtingai vykdyti gamtinių turtlį^,žvalgymo darbus, tobulinti šių darbų techniką, sparčiau atskleisti neišsemiamus mūsų Tėvynės gelmių turtus. Šiam uždaviniui įvykdyti reikia iš tisos armijos įvairių specialybių geo logų. Šiuo metu ypatingai didelis dė mesys yra kreipiamas į jaunus tary binius geologus. Jie visapusiškai auklėjami, jiems sudaromos sąlygos kartu su vyresniaisiais draugais ener gingai šturmuoti žemės gelmes. Ži noma, tai nelengvas uždavinys. Šia me darbe dažnai tenka susidurti su įvairiausiais sunkumais. Tačiau prisi minkime Josifo Visarionovičiaus Stalino žodžius, pasakytus dar 1935 metais išleidžiant Raudonosios Armi jos akademikų laidą: — Jūs baigėte aukštąją mokyklą ir gavote ten pirmąjį užsigrūdinimą. Bet mokykla — tai tik pasiruošiama-
sis laipsnis. Tikrasis kadrų užgrūdinimas įgijamas gyvame darbe, už mokyklos sienų, kovoje su sunku mais, įveikiant sunkumus. Atminkite draugai, kad tik tie kadrai geri, ku rie nebijo sunkumų, kurie nesislepia nuo sunkumų, o atvirkščiai — pasi tinka sunkumus, kad juos įveiktų ir likviduotų. Tik kovoje su sunkumais kalami tikrieji kadrai. Taip mus mokė Josifas Visarionovičius Stalinas, ir todėl nebijokime sunkumų. Draugai! Mes dar labiau turime stiprinti politinį budrumą, o ypatin gai — baigę universitetą. Reikia akylai sekti, kad mūsų tarpe neras tų vietos tokie žmonės, kaip liau dies priešai geologai profesoriai Kreiteris, Tetiajevas ir į juos pana šūs, kurie savo teorijomis ir darbais tarnavo mūsų šalies priešams. Tam, visų pirma, mes turime būti puikiai apsišarvavę marksistine-leninine teo rija, vadovautis ja kasdieniniame praktiniame darbe ir liaudies intere sus visada ir visur statyti aukščiau už viską. Kaip žinome, ‘praėjusi universiteto geologų laida parodė, kad dar ne vi siems rūpi liaudies interesai, parti jos ir vyriausybės keliami uždavi niai. Yra tokių, kuriems rūpi antra eiliai, asmeniniai interesai. Tai ypač išryškėjo diplomantus paskirstant į darbą. Geologų laidai noriu priminti, kad jei geologai nori tapti tikrais komu nizmo statytojais ir rimtais mokslininkais, tai geriausias kelias — ke lias į gamybines ekspedicijas. V. Vaitonis, Karagandos Geologinės Valdybos Atasu ekspedicijos geologas Kara-Džal, 1953 m. kovo 14 d.
Dar geriau mokytis, dar geriau dirbti (SIENINĖS SPAUDOS SKILTYSE)
Tarybinis jaunimas skaudžiai per gyvena didžiojo žmonijos genijaus, geriausio savo mokytojo, draugo Josifo Visarionovičiaus Stalino mirtį. Visa, kas žemėje yra kilniausio, tau riausio, gražiausio ir brangiausio su rišta su didžiuoju Stalinu. Stalinas nepaprastai mylėjo jauni mą, juo rūpinosi, juo tikėjo. Ir šian dien sunku patikėti kiekvienam tary biniam jaunuoliui, kad nustojo pla kusi širdis didžiojo žmogaus, atvėrusio mums puikių auditorijų, labo ratorijų, institutų duris. Mes liūdi me, skaudžiai pergyvename šį nete kimą, bet tuo pačiu mes daromės dar reiklesni sau, pasižadame moky tis dar geriau, dar giliau studijuoti Lenino ir Stalino išvystytą marksiz mo mokslą, eiti tuo keliu, kurį mums nurodė Stalinas, kad pasiektume aukščiausią tikslą — komunizmą. ....... Mes prisiekiame dar atkakliau ir nuoširdžiau mokytis, kaip mokei Tu, brangusis Staline, dar karščiau mylėti savo Tarybinę Tėvynę, ir mes šią’ duotą priesaiką tvirtai įvykdysi me", — rašo Istorijos-filologijos fa kulteto studentė A. Šimkevlčiūtė. Dar iš mūsų atminties neišblėso niū rios, tamsios ir alkanos vaikystės buržuazinio meto vaizdai. Dar tada mes pirmą kartą išgirdome apie žmogų, kuris galvoja apie mus. Tai — Stalinas. „Apie Staliną aš, būdama šešerių metų amžiaus, pirmą kartą išgirdau iš savo senelės pasakojimų. Nuo ta da aš nešioju Jo vardą savo širdy je, nuo tada aš pajutau, jog yra žmogus, kuris galvoja apie mus, pri slėgtos Lietuvos vaikus. Savo padė kai išreikšti aš nerandu žodžių. Bet aš daviau sau žodį, kad niekada ne pasitrauksiu iš to kelio, kurį mums nurodė draugas Stalinas", — giliai pergyvendama didžiojo Stalino mirtį, rašo paprasto darbininko dukra L. Giedraitytė, Istorijos-filologijos fa kulteto I kurso studentė. Šiomis sunkiomis skaudaus liūde sio dienomis tarybinis jaunimas, kaip ir visa tarybinė liaudis, dar glau džiau susitelkia apie stalininį parti jos Centro Komitetą, tarybinę vy riausybę. Daug studentų stalininėmis dienomis stojo į šlovingojo komjau nimo eiles. „Paveikta šios didžios nelaimės, aš stoju į komjaunimą, kad visomis jėgomis prisidėčiau prie mūsų didžio jo tikslo — komunizmo pastatymo mūsų šalyje". ,,. . . Aš stengsiuos mokytis tik ge rai ir labai gerai, dar aktyviau da lyvausiu visuomeninėje veikloje, ir tat bus mano indėlis į komunizmo sukūrimą", — rašo studentai L. Na kaitė ir J. Gelčys.
Šie ir kiti atviri, iš širdies plau kiantieji žodžiai universiteto sieninė je spaudoje, yra tvirtas pažadas mokytis dar geriau, dar giliau įsisavinti dėstomas disciplinas, akty viai dalyvauti visuomeniniame uni versiteto gyvenime, tapti visapusiš kai išsilavinusiais žmonėmis, žmo nėmis, kurie savo geru darbu sukurs tą visuomeninę santvarką, kuriai pa grindus padėjo didysis Stalinas.
Svarbus komjaunimo organizacijos uždavinys Auklėti jaunimą komunizmo dva sia — tai reiškia griežtai ir ne sutaikomai kovoti su buržuazinės ideologijos liekanomis žmonių sąmo nėje, nuolat demaskuoti visus ir vi sokius marksizmui-leninizmui sveti mus pasireiškimus. Drg. Malenkovas ataskaitiniame pranešime partijos XIX suvažiavime aiškiai nurodė, kad bet koks socialistinės ideologijos susilp nėjimas tuo pačiu reiškia buržuazinės ideologijos įtakos stiprėjimą. Todėl kaip tik tokiu atveju, kada silpnai vedamas politinis-auklėjamasis dar bas, kada jaunimo vadovai rodo ne budrumą ar žioplumą, priešų likučiai įvairiomis formomis stengiasi pra tempti buržuazinę ideologiją, ati traukti studentų dėmesį nuo tarybi nio gyvenimo tikrovės. V. I. Leninas mus moko, kad būti jaunimo sąjungos nariais — reiškia visas savo jėgas, visą savo darbą atiduoti kolektyvui, bendram reika lui. O tai ir sudaro jaunimo komu nistinio auklėjimo pagrindą. Studen tas, jaunasis komjaunuolis, vykdy damas visuomeninių organizacijų įpareigojimus, bręsta politiškai, for muoja savo charakterį, grūdina va lią, jis jaučiasi esąs pilnateisis savo organizacijos narys, pajunta atsa kingumą kasdieniniame darbe. Gamtos mokslų fakulteto komjau-
‘ ilJs \
X S/
nimo organizacija šioje srityje pasie-1 kė kai kurių rezultatų. Nuo ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo į VLKJS eiles buvo priimti 43 studentai, iš jų 17 — sunkiomis mūsų šaliai gedulo dienomis, mirus mūsų brangiajam jaunimo mokytojui J. V. Stalinui, at siliepiant į drg. Malenkovo šaukimą dar glaudžiau susitelkti apie Partiją ir Vyriausybę. Įstojusiųjų tarpe — studentai mokslo pirmūnai Stankevi čiūtė, Ignatavičius, aktyvūs visuo menininkai Budrytė, Zabulėnas, Vodzinskas. Gamtos mokslų fakultete regulia riai šaukiami akademinių grupių su sirinkimai įdomia tematika iš komjaunimo organizacijos gyvenimo. Pavyzdžiui, geologijos IV kurse bu vo gerai organizuotas atviras grupės susirinkimas, tema „Kaip aš ruo šiuosi gyvenimui". Svarstymas praėjo gyvai. Panašūs susirinkimai buvo praktikuojami ir III kurse (kom jaunimo kursinio biuro sekretorius Chomskytė). Komjaunimo grupės organizuoja kolektyvinius muziejų, teatrų, kino filmų aplankymus, ypač tokių, ku riuose parodomi tarybinės tikrovės vaizdai, padedantieji skiepyti studen tuose marksistinę pasaulėžiūrą, tary binio mokslo laimėjimus. Tačiau trūkumų ir klaidų komjau
nimo organizacijos darbe vis dar tebesama. Svarbiausia iš pagrindų pagerinti politinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe, efektingiau dirbti su nesąjunginiu jaunimu. Apleidus šią svarbią darbo sritį II-jų kursų kom jaunimo organizacija (komjaunimo kursinio biuro sekretorius Jakubaus kas) sušlubavo. Gruporgams Cibui ir Slavinskaitei nusišalinus nuo grupės darbo, beveik nustojo augusius kom jaunimo eilės, o kursinis biuras apsi ribojo tik padėties konstatavimu, o praktinių patarimų nedavė. Visai ne patenkinamai dirba V-jų kursų kom jaunimo biuras (sekretorius Raudo nis), kur atskiri biuro nariai, kaip Žilinskaitė, neleistinai pasitraukė iš pareigų. Nuo ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo kurse dar nepriimta nė vieno studento į komjaunimą. Dar per silpnai vadovauja I kurso kom jaunimo organizacijai sekretorius drg. Veršelytė. Lenino—Stalino partija patikėjo komjaunimui garbingą ir atsakingą uždavinį — auklėti jaunimą komu nizmo dvasia. Fakulteto komjaunimo organizacija dės visas pastangas .politiniam-auklėjamajam darbui pa gerinti. P. Vaitiekūnas Gamtos mokslų fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius