Kovo 8-oji - Tarptautinė moters diena Praeitį prisiminus...
V/SC/ Š/W PROLETARĄ/, VIENYKITĖS!
Šiais metais mūsų šalis švenčia Tarptautinę moters diena su naujų laimėjimų rodikliais visose gyveni mo srityse. Per šiuos metus mūsų -alis žengė naują žingsnį kelyje į komunizmą. Grandiozinės komunizmo statybos, tolimesnis mokslo, meno ir literatūros vystymasis veda mūsų socialistinę Tėvynę į dar šviesesnį rytojų.
c>
fattiim VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO
Kiekviena kovo 8-oji diena mums primena tai, kad didysis Spalis iš laisvino moterį iš namų vergės padė ties ir atvėrė jai kelią j platų pa saulį. Tūkstančiai tarybinių moterų mokosi šiandien aukštosiose mokyk lose, dirba mokomąjį darbą, gilina savo studijas ir kartais nė nebeat simena, kad dar taip neseniai mote rys aukštojoje mokykloje buvo re tenybė, kad dar ir dabar kapitalisti niuose kraštuose studijuojanti mote ris nešioja paniekinantį „mėlynos kojinės" vardą. Pagalvojus ap;e tai, kyla gilus pasididžiavimo ir dėkingu mo jausmas didžiajai socialistinei Tėvynei, kuri duoda moterims visas galimybes vystyti, ugdyti ir kūry biškai panaudoti savo gabumus.
PARTINIO BJURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr.
T
(78)
1952
m.
kovo
4d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
TARYBINĖ MOTERIS - AKTYVI KOMUNIZMO KŪRĖJA Šiais metais Tarptautinę moters di- ną tarybinė liaudis pasitinka dar didesniu politiniu ir gamybiniu pakilimu. Po Stalino Konstitucijos saule pirmoje pasaulyje socializ mo šalyje išaugo nauja, išsimoKslinusi, įs’savinusi aukštą darbo kultūrą moterų karta. Mūsų ša lyje moteris lygiomis teisėmis su vyrais vairuoja valstybinį apara tą, dalyvauja ūkiniame, politinia me ir kultūriniame darbe. Nėra tokios tarybinio gyvenimo srities, kurioje nedalyvautų moteris. Ta rybinė moteris žengia į šviesią ko munizmo ateitį, ji yra aktyvi ko munizmo statytoja. Apie pusę visų specialistų, tu rinčių aukštąjį mokslą, sudaro moterys. TSRS yra daugiau kaip 380 tūkstančių technikos-inžinielijos darbuotojų moterų, 191 tūks tantis moterų gydytojų, 945 tūks tančiai mokytojų, 60 tūkstančių mokslo darbuotojų. Bolševikų partija ir tarybinė vyriausybė ypač didelį dėmesį skiria moteriai-motinai, ją gaubia kasdieni niu rūpinimusi, sudaro palankias materialines ir kultūrines-buitines sąlygas. Daugiavaikėms mo tinoms tik per 1950 metus išmo kėta daugiau 3,5 milijardo rublių. Skaičiai ir faktai kalba už save. Mes kasdien susi duriame su šiais faktais universi teto auditorijose, laboratorijose, skaityklose, studijuodami, dėsty dami, dirbdami mokslinį-tiriamąjį darbą. Prieš mus aktyvi, kupina energijos ir darbo entuziazmo mergina, moteris. Per šiuos me tus su išaugusiu bendru studijuojanč'ųjų universitete skaičiumi žymiai išaugo ir merginų gre tos. Jos dalyvauja Visuomeninėje veikloje, iškeliamos į atsakingą partinį, komjaunimo, profsąjun gos, mokslinio darbo barą. Mūsų jaunuolėms prieinamos visos spe cialybės. Kiekviena gali pasirink ti tokią profesiją, kurią daugiau sia pamėgo, kuriai turi daugiau sia gabumų. Šiuo metu 57% visų studentų — merginos, apie 330 studenčių-diplomančlų, kai apgins d’plominius darbus ir išlaikys valstybinius egzaminus, papil dys respublikos tarybinių in teligentų gretas. Kas iš studentų tarpo než no tokių merginų ko lektyvų, kaip universiteto krep
šininkių komandą, varžybose iš kovojusią pirmąją vietą, Istorijosilologijos fak. oktetą, Medicinos ak. trio. Nesunku surasti mer ginų tarpe studenčių mokslo jirmūnių ir visuomenininkių. Štai X. Ratkutė vadovauja Teisės m. ak. komjaunimo organizacijai, D. ?otiejūnaitė — Gamtos m. fak. II k. komjaunimo biuro sekreto rius, V. Vitkauskaitė — universi teto profkomo narys, K. Sasnaus kaitė — Teisės m. fak. III k. gruporgas, N. Kullnič — SKK narys. Mūsų tarpe nemaža moterų, ku rios dirba mokslinį darbą, apgynė mokslinius laipsnius (E. Griškun — chemijos mokslų kandidatas, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė — gamtos mokslų kandidatas, V. Nizovaja — istorijos mokslų kan didatas ir kt.) Eilė studenčių, bai gę Vilniaus Valstybinį univer sitetą, toliau tęsia mokslinį dar bą, išvyko aspirantūron į Mask vos Lomonosovo vardo universi tetą, Leningrado Ždanovo vardo universitetą ir kitur. Yra ir ne akivaizdinės aspirantūros narių. Štai ji J- tarybinio gyvenimo tik rovė! Demokratinių šalių moterys ta rybinių moterų pavyzdžiu akty viai kovoja už socializmo pasta tymą. Bulgarijoje 49% visų pra monės darbininkų — moterys, Ki nijoje daugiau kaip 20 tūkstančių moterų dirba vadovaujančiuose valstybiniuose postuose. Imperialistinių kraštų moterys stoja į žūtbūtinę kovą už savo teises, už taiką, už savo vaikų laimę ir tikrąjį gyvenimą. Tarp tautinio demokratinio moterų ju dėjimo už taiką avangarde — TSRS moterys. „Tarptautinė moterų diena yra darbininkų klasės išsivadavimo judėjimo nenugalimumo rodiklis r jo didžios ateities pranašauto jas", — sako draugas Stalinas. Tarybinė moteris kovo 8-ąją pademonstruos savo tvirtą pasi ryžimą plėsti kovotojų už taiką gretas visame pasaulyje, stiprinti nternacionalinius ryšius su visų autų moterimis, stiprinti savo uylimos Tėvynės galią ir pajė gumą. Bolševikų partijai, didžiaam Stalinui vadovaujant tarybi nė moteris aktyviai kovoja ir ko vos už komunizmo pergalę. /
Vakaras, skirtas N. V. Gogolio W0-osioms mirties metinėms paminėti Šeštadienį, kovo 1 d., universi teto didžiojoje salėje įvyko muzikinis-literatūrinis vakaras, skir tas genialaus rusų rašytojo N. V. Gogolio 100-osioms mirties meti nėms pažymėti. Salėje gausiai su sirinko universiteto studentai. Po prorektoriaus proi. Jankausko įžanginio žodžio rašytojas V. My kolaitis padarė pranešimą tema ,,Didysis rusų rašytojas N. V. Gogolis ir lietuvių literatūra", doc.
V. Kulešovas — „N. V. Gogolis — didysis rusų rašytojas". Programos metu LTSR Operos ir baleto teatro solistai atliko ari jas iš operų, parašytų pagal M. V. Gogolio kūrinius,- ištraukas iš didžiojo rašytojo kūrinių per skaitė universiteto deklamatoriai Kulinič, Sukelis ir kt. Universiteto j centrinis dramos ratelis atliko Į ištrauką iš N. V. Gogolio kome dijos „Piršlybos".
Nauju keliu ... Į pirkią veržiasi vakaro su temos, už lango gūdžiai ošia pu šys . . . Motina supa lopšį ir dainuo ja savo mažai Alesiai. Daina kalba apie dukters ateitį. Kokia ta ateitis? Lygiai tokia, kaip ir visų mergai čių. Augsi, tvirtėsi, užaugusi rymosi prie vartelių ir lauksi savo laimės ... O ar ji, ta laimė, pasirodys?. . Taip dainuoja sena motina Janko Kupalos eilėraštyje „Alesia". Praeina eilė metų. Alesia nelaukia laimės prie vartelių. Tarybinė san tvarka jai davė galimybę tą laimę pačiai susikurti. Ji su plieniniais sparnais pakilo tiesiai į melsvą dan gų. Alesia dabar — lakūnė. Kokia gili prasmė šiame eilėrašty je! Kokia gili mintis, koks realizmas glūdi poeto žodžiuose. Kaip puikiai išryškintas posūkis moters gyveni me po Didžiosios Spalio revoliucijos. Koks gi buvo moters gyvenimas kapitalistinėje santvarkoje? Tamsus, beprasmis dienų lėkimas. Vienintelis gyvenimo tikslas — ištekėti. Jei tu bekraitė, jei niekas tau neskyrė da-
lies tūkstančių, — tu veltui lauksi savo laimės. Juk tavęs niekam neįeikia, juk iš tavęs laukia tik pini gų, "tik darbininkės, nereikalaujančios užmokesčio. Šiandien mūsų kelias kitoks. Mes gyvename nuostabioje _šalyje, nuo stabioje epochoje. Šiandien mes lai mės nelaukiame, o pačios ją kuria me savo rankomis. Mes ją kuriame auditorijose, gamyklose, laboratorijo se, kolūkių laukuose. Mes ją kuria me ne vien sau, bet visiems: Mažytės laimės mums dabar nereikia, Mes siekiam laimės didelės, plačios! Laimės visam pasauliui. O žodis „laimė" šiomis dienomis yra neatski riamas nuo žodžio „taika". Šiandien moteris — naujo gyvenimo statyto jas, šiandien moteris — aktyvus ko votojas už taiką. Moteris žengia nauju keliu, tuo keliu, kurį nutiesė Didžioji Spalio revoliucija. L. Abraitytė I k. lituanistė
------------------ +----------------------
Išaugusi buržuazinėje santvarkoje, aš tik didelio savo pasiryžimo dėka baigiau aukštąjį mokslą ir gavau mokytojos vietą vidurinėje mokyklo je. Mačiau tenai labai daug gabių mergaičių, gyvenančių nepakeliamai sunkiose materialinėse sąlygose, sun kiai kovojančių dėl mokslo ir švie sos. Daugelis jų su dideliu vargu baigė vidurinę mokyklą, bet jau aukštojo mokslo siekimas buvo tik svajonė. Aš pati nemačiau jokios galimybės gilinti savo specialybę, dirbti mokslinį darbą, nes „tai jau ne moters galvai" — tokia buvo vie šoji buržuazinės visuomenės opinija. Bet štai įvyko didysis perversmas. Darbo liaudis, šlovingosios komunis tų partijos vadovaujama, paėmė val džią į savo rankas ir iškėlė didelius uždavinius: kurti socializmą, nešti šviesą liaudžiai.-O tam, .visų pirma, teikėjo pakelti savo žinių lygį, įsi savinti marksizmo-leninizmo idėjas. Su džiaugsmu įsijungė į šį darbą Tarybų Lietuvos moterys. Man atsi vėrė kelias į mokslo aukštumas. Aš buvau priimta dėstytoja į Vilniaus universitetą, kur turiu visas sąlygas gilinti savo žinias, susipažinti su naujaisiais mokslo laimėjimais, tobu linti savo darbo metodą. Už visa tai aš esu dėkinga šlovingajai partijai ir tarybinės liaudies vadui didžiajam Stalinui. Savo dėkingumą aš noriu įrodyti gerai atlikdama man patikė tą mokomąjį ir auklėjamąjį darbą, ruošdama busimuosius komunizmo statytojus ir tuo pačiu įne'dama ir savo dalį į šį didįjį visos liaudies reikalą.
E. Vengrienė Svetimų kalbų katedros vyr. dėstytoja
KOMJAUNIMO AKTYVISTO TRIBŪNA
V
Komjaunimo j pareigojimas - komunistinio auklėjimo forma Vladimiras Iljičįus Leninas moko Į mus, kad būti jaunimo sąjungos na- ’ riais, reiškia visas savo jėgas, visą savo darbą atiduoti bendram reika lui. Tai ir sudaro komunistinio auk lėjimo pagrindą. Komjaunimo įparei gojimas yra viena svarbiausių komu nistinio auklėjimo formų. Vykdyda mas organizacijos įpareigojimą, kom jaunuolis auga politiniai, formuoja savo charakterį, grūdina valią, iš moksta mažuose dalykuose surasti didžius, jis jaučiasi pilnateisiu savo organizacijos nariu, vieno didžiulio kolektyvo dalyviu, pajunta atsakin gumą už organizacijos darbą, rūpi nasi jos likimu. Komjaunimo darbuo tojas •— jaunimo auklėtojas, o vi suomeninis įpareigojimas jo rankose — svarbi priemonė formuojant jau nuolio sąmonėje komunistinius bruo žus bei savvbes. Todėl jaunimo va dovas, prieš skirdamas visuomenini jpareigojimą, turi pagalvoti, ką duos i komjaunuoliui pavedamos užduotys, ką jis naujo sužinos jas atlikdamas, I kokį įgys patyrimą, ar atitinka duol damas įpareigojimas jo pageidavi. mus, gabumus, išsilavinimą. Tačiau šių svarbių teisingo ir sėkmingo komjaunuolių auklėjimo sąlygų nevisada laikosi daugelis mŪ6ų kom jaunimo organizacijos vadovų. PaeiI taiko ir tokių faktų, kada siaura
komjaunimo aktyvistų grupė atlieka visą organizacijos darbą, kai tuo tarpu dauguma organizacijos narių neturi jokių įpareigojimų ir jaučia si tartum tos organizacijos svečiais, kuriuos retkarčiais pakviečia į susi rinkimą. Štai daugiau kaip pusė Is torijos-filologijos fak. IV kĄrusų kalbos ir literatūros specWybių komjaunuolių neturi visuomeninių įpareigojimų, II k. komjaunimo or ganizacijos biuras (sekretorius drg. Kiseliovas) paviršutiniškai žiūri j vi suomeninius įpareigojimus ir jų vyk dymo kontrolę. Komjaunuoliai drg. drg. Jadzevičius, Sliažaitė, Marcin kevičius ir kiti, neturėdami komjau nimo įpareigojimų, atitrūko nuo ko lektyvo. nustojo mokėti nario mokes tį, o drg. Žičkytė — retas svečias komjaunimo organizacijoje.
Labai svarbu, kad komjaunimo or ganizacijos duodami įpareigojimai sutaptų su komjaunuolių pageidavi mais, jų pamėgtąja darbo sritimi. I kurso komjaunimo organizacijos biu ras (sekretorius drg. Mikuckas), ne atsižvelgdamas į komjaunuoliu drg. drg. Ivanovos ir Abramovos pageida vimus, įpareigojo jas dirbti pionierių vadovais. Įpareigojimų biuras ne kontroliavo, ir to rezultatas — šių draugių savivališkas pasitraukimas
nuo tokio atsakingo ir garbingo dar bo. Ypač svarbų vaidmenį komjaunimo ir jaunimo auklėjime atlieka teisin gas įpareigojimų paskirstymas. At likdamas visuomeninį įpareigojimą, jaunas komjaunuolis praktiškai su sipažįsta su organizacijos darbu, ku ris kelia jo politinį-idėjinį lygį, ugdo jaunuolyje kolektyviškumo, atsako mybės ir bolševikinio principiškumo bruožus. Komjaunimo organizacijos vadovai turi dažniau kontroliuoti jaunų komjaunuolių įpareigojimų vykdymą, padėti jiems ištaisyti trū kumus. Bolševikų partija, tėviškai rūpin damasi teisingu komjaunimo kadrų auklėjimu, pažymi būtinumą suma žinti per didelį visuomeninių įparei gojimų krūvį komjaunuoliams-aktyvistams, būtinumą įtraukti plačias komjaunuolių ir jaunuolių mases į visuomeninį praktinį darbą. Vado vaudamiesi VKP(b) Centro Komiteto nurodymu, mes turime pasiekti, kad mūsų studentai — jauni komjaunuo liai, dirbdami greta prityrusių drau gų, mokytųsi iš jjj ir p-tys taptų ge rais visuomenininkais.
A. Balsys Istorijos-filologijos fak. komjaunimo orą, biuro sekretorius