V/SŲ ŠAULĮ KOLETAM!. VIENYKITĖS!
TUDtNTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 5 (76) 1952 m. vasario 19 d., antradienis
Kaina 20 kap.
SVARBUS iR GARBINGAS UŽDAVINYS V TyT IZINIS lavinimas yra neatsici-*• riama komunistinio auklėjimo daiis. Bolševikų partija, tarybinė vyriau sybė ir asmeniškai draugas Stalinas skiria daug dėmesio fiziniam musų jaunimo auklėjimui. Istoriniai VKP(o) CK 1948 metų gruodžio mėn. 'Lt d. nutarimai, VLKJS XI suvažiavimo nuianuioi, Lietuvos K.R(b) CK ir Lie tuvos i-i*.jS Vi suvožia v imo nuori mai įpareigoja mus pagerinti fizinio lavinimo darbą, išplėsti sportą į ma ses, kelti sportinį meistriškumą. Bolševikų partija ir tarybinė vy riausybė suteikia visas sąlygas, kad tarybinis jaunimas nuolat galėtų už siiminėti sportu. Jaunimui pastatyta šimtai stadionų, erdvių sporto salių. Kūno kultūrai ir sportui musų vy riausybė kasmet skiria šimtus mili jonų rublių liaudies lėšų. Partijos ir vyriausybės rūpesčiu šiuo metu mūsų universiteto spor tuojantis jaunimas gavo naują ir erdvią sporto salę Čiurlionio 23. Tai įgalins musų studentus dar labiau kelti savo sportinį meistriškumą. Partinei ir komjaunimo organizaci joms vadovaujant, pakilo mūsų uni versiteto sporto lygis, studentai no riai ir su užsidegimu užsi.minėja sportu. Ne kartą puikiomis savo sportinėmis pergalėmis mus nudžiu gino krepšininkės, tinnlininkai ir tinklininkės, mūsų lengvaatlečiai. Mes susijaudinę sekame jų kovas, gėrimės jų atkakiumu, jų ryžtu. Mū sų universiteto moterų krepšinio ko manda yra pavyzdys kitų sakų spor tininkams, kaip atkakliai reikia dirb ti, nuolat kelti savo sportinį meist riškumą, kaip atkakliai reikia kovoti varžybų aikštėje. Tačiau negalima nematyti ir tų trūkumų, kurie vis dėlto dar pasi taiko mūsų sportiniame darbe. Dar toli gražu ne visi studentai bei dės tytojai užsiiminėja sportu. Universi teto sporto klubas dar iki šiol nesu geba sudominti ir patraukti į savo eiles visus studentus, kad jie regu liariai diena iš dienos užsiiminėtų sportu. Dar iki šios dienos nevykdo mas universiteto Pirmosios komjau nimo konferencijos nutarimas, kad studentų bendrabučiuose būtų orga nizuojama rytinė mankšta. Dalyvaudami sportinėse varžybose dar ne visada mūsų universiteto stu dentai parodo reikiamo atkaklumo, valios ir ryžto pergalei pasiekti. Kaip tai airodytų nepakenčiama, bet vis dėlto dar mūsų studentų tarpe pasi taiko svetimų tarybiniams sportinin kams nedrausmingumo pavyzdžių. Pasitaiko dar net ir tokių faktų, kad
mūsų universiteto sportininkai, vyk dami varžyboms į brol.škas respubli kas, dalyvauja, jose už kitas sporto draugijas, pav., „Spartaką“. Visi šie trūkumai rodo kai kurių universiteto sportininkų nepakanka mą idėjinį-politinį subrendimą. O tai atsiliko todėl, kad universiteto kom jaunimo bei profsąjungos organizaci jos per silpnai vadovauja L>SK, neamueja ir neįtraukia visų savo narių į aktyvų uzsnminėjimą sportu. USK nevykdo savo ataskaitinėsrinkiminės konferencijos nutarimų. Dauguma sporto sekcijų nepagerino savo darbo, yra negausios. 1-izmio auklėjimo ir sporto katedra per silp nai dar kovoja už šimtaprocentinį akademinių bei fakultatyvinių užsi ėmimų lankomumą. Universiteto sportiniame gyvenime šiuo metu prasidėjo naujas darbo etapas — V spartakiada, kurios tiks las — tolesnis polilinio-idėjinio ly gio ir sportinio meistriškumo kėlimas studentų, profesonų-dėslytojų tarpe. Rektoriaus įsakymu Nr. 503 iš 1951 metų gruodžio mėn. 4 d. spartakiada pravedama net 15 sporto šakų. Spar takiada tęsis nuo vasario 15 iki ge gužės 15 dienos, reiškia, kas savaitę mažiausia turės būti pravestos vienos tarpfakultelinės sportinės varžybos. Universiteto komjaunimo, profsą jungos organizacijos, USK bei atski rų fakultetų dekanatai privatu visu rimtumu apsvarstyti ir įvykdyti šį svarbų įsakymą. Reikia, kad studen tai kruopščiai ir gerai pasiruoštų kiekvienoms varžyboms. Rektoriaus įsakymo antrajame paragrafe išvar dinta spartakiados pravedimo komi sija turi nuo pirmos iki paskutinės varžybų dienos vadovauti spartakia dos eigai, šalinti pasitaikančius trū kumus ir nesklandumus. Universiteto visuomeninės organi zacijos, USK, Fizinio auklėjimo ir sporto katedra turi iš pagrindų pa gerinti sportinį darbą. Ir ypač tuo turi užsiimti universiteto komjauni mo organizacija. „Komjaunimas turi auklėti jauni mo tarpe drąsius, žvalius, pasitikin čius savo jėgomis, pasiruošusius įveikti visokius sunkumus kovotojus dėl mūsų Tėvynės laisvės ir garbės, dėl Lenino—Stalino partijos reikalo, dėl komunizmo“, — rašė LKP(b) CK savo sveikinime Lietuvos LKJS VI suvažiavimui. Komjaunimo bei kitų visuomeninių organizacijų uždavinys — tokius žmones išauklėti, tokius juos išleisti į gyvenimą, kad jie tikrai būtų verti komunizmo statytojų, stalininės kar tos vardo.
Artėjant N. V. Gogolio mirties 100-osioms metinėms S. m. kovo mėn. 4 d. sukanka 100 metų nuo didžiojo rusų ra šytojo Nikalojaus Gogolio mir ties. Visa daugiatautė mūsų ša lis plačiai mini šią įžymią su kaktį. Mūsų universitetas taip pat rengiasi atžymėti šimtąsias meti nes nuo didžiojo rašytojo Gogolio mirties. Studentai plačiau susipa žįsta su nemirštamais genialiais Gogolio kūriniais, su jo taiklia, visa demaskuojančia satyra. Universiteto centrinis dramos ratelis rengiasi pastatyti komedi jos „Vestuvių" II veiksmą. Ak tyviausi dramos ratelio nariai (Bi liūnai tė, Galdikas, Kazilionis ir kt.) stengiasi teisingai atkurti ir parodyti ano meto baudžiavinės
visuomenės supuvimą, išsigimimą, prieš kurį Gogolis nukreipė savo aštrią satyrą. Gogolio kūrinių skaitymui ren giasi stud. Šukelis, Basiulis, Kulinič. Kolonų salėje universiteto bib lioteka rengia parodą, skirtą žy miajam rusų literatūros kūrėjui Gogoliui paminėti. Studentai ga lės susipažinti su Gogolio gyve nimu ir veikla, su jo kūriniais, išleistais pokariniais metais Tary bų Lietuvoje. Visuomeninės organizacijos nu-! mato surengti paskaitą-koncertą apie Gogolį, kolektyviai aplanky ti Rusų dramos teatre spektaklį „Revizorius".
Marksizmo-leninizmo seminarų pravedimo metodika (Ziūr. „Taryb. Stud.“ Nr. 4) Konspektavimas — tai aktyvus kū rybinis procesas, mokus mąstymo ryškumo ir savikontrolės. Tuo pat metu konspektas yra ir kontrolinis dokumentas, liudijąs apie studento darbą. Neigti konspektavimo reikšmę — reiškia ugdyti žalingą gaivališku mą savarankiškame studentų darbe. Katedros patvirtintas seminarinių užsiėmimų planas dėstytojui yra orientacinis, pavyzdinis klausimų iš dėstymas. Tie dėstytojai, kurie žiūri į planą kaip j dokumentą, priver čiantį juos apsvarstyti visus jame iškeltus klausimus, kaip į taisyklę, nesugeba išvystyti gyvo kūrybinio pašnekesio, pasikeičiant nuomonėmis, ir jų užsiėmimai vis dar yra pana šūs į klausimų-atsakymų metodą. Iš tiesų, ir kaip pašnekesys gali būti gyvas, jei dėstytojas yra semi narinio užsiėmimo plano nelaisvėje, skuba kuo greičiau užduoti jame esančius klausimus. Mes manome, kad dėstytojas šalia bendro semina rinių užsiėmimų plano turi sudaryti atidžiai apgalvotą konkretaus semi narinio užsiėmimo darbo planą. Tuose planuose turi būti suformu luotos pagrindinės užsiėmimo proble mos ir klausimai. Tame plane turi būti atžymėta, į ką būtina atkreipti svarbiausią dėmesį, kokios turi būti padarytos pagrindinės išvados dėl nagrinėjamojo klausimo, kaip surišti studijuojamą medžiagą 6U dabartimi.
Paprastai mūsų seminariniai užsi ėmimai prasideda įžanginiu dėstyto jo žodžiu, kuriame jis primena apie užsiėmimo temą, jo turinį, stato gru pei du-tris pagrindinius klausimus, kurie turi būti paliesti seminariniame pašnekesyje ir studentų įsisavinti. Dėstytojas reguliuoja žodžio sutei kimą norintiems atsakyti į pastatytą klausimą ir iššaukia pasyviuosius studentus, vadinamuosius „tylenius" ir stengiasi juos įtraukti į visos gru pės pokalbį. Bet kurio klausimo apsvarstymo negalima įvykdyti suprastintu, nors ir teisingu, studento atsakymu. Būtina visą grupę priversti prasi skverbti į klausimo dialektiką, su prasti reiškinio priežastis, įsisavinti Klausimą su jo išsivystymu ir prie žastingumu. Į kai kuriuos klausimus, studentų nevisiškai suprastus, dėstytojui ne reikia tuojau pat pačiam atsakyti. Nesuprastas klausimas turi būti vi sos grupės apgalvojamas kitam užsi ėmimui. Tokiu būdu studentai turi papildomai padirbėti; jie vėl skaito marksizmo-leninizmo klasikų veika lus, naudojasi įvairia pagalbine me džiaga, klausimą svarsto tarpusavyje ir j sekanti seminarą ateina _6u nu pelnytu pasitenkinimo jausmu: sun kumas nugalėtas. Draugiška diskusija seminaro me tu išsivysto visų daugiausia tada, kada seminaro vadovas sugeba paro dyti vieno ar kito reiškinio atkak lumą. Studentas nuolat turi jausti moko mojo reišninio ryšį su dabartimi, su prasti, kaip tos ar kitos padėtys kei čiasi laiko bėgyje, sąryšyje su nau jais istorijos uždaviniais. Marksizmo-leninizmo pagrindų dės tytojas turi skleisti studentų masėse neblėstančių marksizmo - leninizmo idėjų esmę, išaiškinti partijos politi kos uždavinius šiuo momentu. Remdamiesi mūsų universiteto marksizmo-leninizmo katedros darbo patyrimu, mes priėjome išvados, kad seminarų kokybė priklauso visų pir ma nuo idėjinio-teoretinio paskaitų lygio, nuo studentams rekomenduo jamos literatūros išmokimo ir įsisa vinimo, o seminarų lygis, gyvybin gas klausimų apsvarstymas — nuo vadovaujančiojo seminarams. Seminaro vadovas privalo mokėti
Doc. A. BYCKOVAS
★
★
klausimą pateikti taip, kad jame pa čiame jau neglūdėtų atsakymas, kad jis neleistų studentui pasitenkinti tik trumpu formulavimu, o skatintų vi są grupę įsitraukti į ginčus. Reikia stengtis duoti tokius klausimus, ku rie priverstų studentus galvoti ir domėtis draugų pasisakymais. Kai kurie mūsų dėstytojai skun džiasi, kad kai kada studentai neati dūs seminaruose, nepastebi neteisin gų formulavimų. Mūsų manymu, tai rezultatas to, kad seminarai suvedami į studentų apklausinėjimą. Jau atsakęs studen tas tuomet galvoja, kad jam semina ras tuo ir pasibaigė. Seminaruose, kur pasisakymai pra vedami gyvų pokalbių metodu, stu dentų dėmesys išsilaiko per visą už siėmimą. Seminarų pravedimas gyvų pokal bių metodu nelengvas dalykas. Čia nepadeda jokios dirbtinės priemonės. Apsvarstydami katedroje seminari nių užsiėmimų pravedimo metodikos klausimus, mes reikalaujame iš mūsų dėstytojų formuluoti tokius pagrindi nius klausimus, kurie domintų stu dentus ir paskatintų juos aktyviam apsvarstymui, gyvam kūrybiškam pasikalbėjimui. Metodinį dėstytojo meistriškumą sudaro daugelis kartais vos pastebi mų niuansų, todėl reikia nuolat per galvoti ir įsisąmoninti rezultatus, nepasisekimų šaltinius, kad galima būtų įtvirtinti gera, sudaryti nustaty tą seminarinių užsiėmimų vedimo sistemą. Atrodytų, pvz., smulkmena, — ar anksčiau duoti klausimą, ar pasakyti pavardę studento, kuriam skiriamas klausimas? Praktika parodė, kad jeigu vado vas, suteikdamas žodį norintiems pa sisakyti užsiėmime, pirmiausia for muluoja klausimą, o tik po to pasa ko studento pavardę, jis visus semi naro dalyvius verčia apgalvoti klau simą, o ne tik tą, kuris atsakinėja. Mums atrodo, kad seminare pirma reikia suteikti žodį silpnesniems stu dentams, o tik po to stipresniems. Tatai sukels plačias draugiškas dis kusijas, nes stipresnieji studentai sugebės pamatyti draugų pasisaky muose trūkumus ir praleidimus, pa pildys juos. Jeigu pirma leisime pasisakyti stip resniems studentams, tai jie nuslo pins silpnesniųjų aktyvumą, — dėl to ir užsiėmimai bus ne tokie gyvi, o pasisakančiųjų skaičius — negau sus. Tatai, aišku, nėra būtinas trafare tas, kartais reikia pirma duoti žodį stipresniems studentams. Taigi, mes matome, kad seminaro pasisekimas daugiausia priklauso nuo studentų pasiruošimo, bet, prasidėjus pačiam seminarui, sprendžiamąjį vaidmenį įgyja vadovo meistrišku mas, jo metodinis apsiginklavimas. Studentų pasisakymų metu semina ro vadovas turi įdėmiai sekti, kaip pasisakantieji išdėsto klausimo es mę, jis turi pastebėti visa, kas jiems neaišku. Labai svarbu, kad seminaro vadovas sustotų ties klausimais, ku riuos aiškinant iškilo skirtingos pa žiūros, tinkamai tuos klausimus nu šviestų ir parodytų, kodėl neteisinga la arba kita pažiūra. Mes laikome metodine klaida tą faktą, kai seminaro vadovas skuba pataisyti studentą, neteisingai arba netiksliai nušvietusį tą arba kitą klausimą. Tai suriša kitų seminaro dalyvių iniciatyvą, numuša jiems no rą daryti pataisas, įpratina juos gal voti, kad tik seminaro vadovas gali pastebėti trūkumus ir netikslumus, padarytus pasisakymuose. Taigi, visa nulemia dėstytojo eru dicija, mokėjimas studentus sudo
minti, dėstyti kūrybiškai, o ne dog matiškai, atitrauktai nuo praktinių dabarties klausimų.
Šio semestro eigoje daugelyje se minarinių užsiėmimų mes praktika vome išklausyti studentų pranešimus. Pranešimų tematika apsvarstoma ka tedroje, tuo pačiu metu apsvarstant seminarinio užsiėmimo planą ir me todiką. Pranešimus studentai pasiskirsto prieš 1—2 savaites. Temą pranešimui išsirenka pats studentas. Kartais rei kia priversti dirbti silpnesnį studen tą, kad tuo būdu jis būtų įtrauktas į darbą. Gerai organizuotas darbas, esant tokiai sistemai, turi labai didelę reikšmę grupei, o ypač pranešėjui. Atminkite tai, kad studentas pasi sako prieš auditoriją, ir jau pats pa siruošimas pasisakyti pratina jį sa varankiškai ir kūrybiškai dirbti, vei kia jo idėjinį-politinį bei kultūrinį augimą. Būtinai reikia, kad pranešėjas prieš seminarą supažindintų dėstyto ją ir grupės draugus su savo pra nešimu. Seminaro metu pranešėjas, prieš pasisakydamas, perskaito pranešimo planą (tas padeda klausytojams su prasti pranešimo apimtį ir sekti, kaip pranešėjas įvykdė savo užduotį) ir panaudotos literatūros sąrašą. Pranešimo skaitymas nenaudingas, nes mažina įspūdį. Gyvas atpasako jimas (pasinaudojant užrašais) daug geriau. Todėl to reikia ir siekti. Pranešimas gali trukti 15—20 min. Laiko apribojimas priverčia prane šėją tiksliai išsireikšti ir gerai pasi ruošti. Pranešimas jokiu būdu negali pa keisti pasitarimų kuriuo nors semina ro klausimu, nes jo klausydama, grupė paprastai būna žymiai pasy vesnė. Dėstytojas, konsultacijų metu susi pažindamas su studento rašomu pra nešimu, turi reikalauti, kad pastara sis būtų paremtas teoretiniais teigi niais, aplamai auditorijai jau žino mais, bet pranešimo kryptis ir me džiaga turi būti nauji. Taip, pvz., pagal Lenino veikalą ,,Ką daryti?" numatomas pranešimas tema: „Kovos su buržuazine ideolo gija reikšmė“. Šis pranešimas pa grįstas teoretinėmis knygos „Ką da lyti?" išvadomis ir Stalino knyga „Trumpai apie partinius nesutari mus". Šiuo pagrindu ir turi būti pa rodyta, kokiais budais kovojama su buržuazine ideologija, kokia šios kovos reikšmė ir uždaviniai. Seminare, studijuojant Lenino vei kalą „Vaikiška „kairumo" liga ko munizme", klausimu ,,VKP(b) patir ties panaudojimas liaudies demokra tinėse šalyse" mes praktikavome pranešimus ir pasiekėme gana gerų rezultatų. Po pranešimo mes keldavome klausimų. Jei pranešėjas į juos ne pajėgdavo atsakyti, jam padėdavo dėstytojas arba kiti studentai. Po to pranešimas būdavo papildomas ir kritikuojamas. Gali pasitaikyti, kad po praneši mo studentų tarpe klausimų ir neat siranda. Tada pats dėstytojas klausia pranešėją, siūlo silpnesnes praneši mo vietas pakartoti arba paprašo kurį nors studentą pranešimą cha rakterizuoti. Mums atrodo, kad išplėstus pokal bius reikia derinti su studentų pra nešimais taip, kad apie keturias penktąsias viso laiko būtų skiriama pokalbiams. Reikia pripažinti, kad mes iki šiol dar nepajėgiame susitvarkyti taip, kad dėstytojas iš anksto galėtų pa siruošti baigiamajam seminaro žo džiui. (Nukelta į 2 psl.)
Dalyvaukite marksizmo-leninizmo pagrindų mokslinio būrelio darbe Kiekvienas tarybinis studentas, be savo specialybės dalykų, turi tvirtai įsisavinti Markso—Engelso—Lenino— Stalino mokslą, jei jis nori aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, stumti tarybinį mokslą į priekį, są moningai dalyvauti komunistinės vi suomenės statyboje. Draugas Stalinas pabrėžia, kad marksizmą-leninizmą turi įsisavinti visų mokslo šakų spe cialistai. Tai būtina sąlyga sėkmin gam jų darbui. Ne visi studentai supranta kelia mus jiems uždavinius. Tai rodo ir, palyginti, nedidelis skaičius dalyvau jančių marksizmo-leninizmo pagrindų moksliniame būrelyje. Būrelio darbe dalyvauja tik Istorijos-filologijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų fakul tetų studentai. Tuo tarpu būrelio te
matikoje be literatūrinių, istorinių ir ekonominių, yra temų ir kitais klau simais, kaip antai: naujausių teorijų gamtos moksle, Tarybų Lietuvos pra monės ir žemės ūkio kolektyvizaci jos laimėjimų ir t. t. Medicinos, Gamtos, Fizikos-matematikos ir Che mijos fakultetų SMD ir komjaunimo organizacijos turėtų atkreipti dėmesį į studentų dalyvavimą marksizmoleninizmo pagrindų būrelyje. Svarbiausiu savo uždaviniu būre lis laiko nušviesti ir aiškinti 1905—7 ir 1917—19 metų revoliucinius įvykius Lietuvoje, buržuazinės Lietuvos eko nomikos smukimą, demaskuoti Lie tuvos dąrbo žmonėms parazitinę Anglijos ir JAV imperialistams par sidavusią fašistinių vadeivų bei jų rėmėjų politiką, o taip pat marksistiš
kai įvertinti buržuazinį kultūrinį pa likimą. Čia ypač plati darbo dirva Istorijos-filologijos fakulteto studen tams. Tačiau darbus rašo nedaugelis iš jų. Būrelio susirinkimuose skaitomi darbai yra gyvai apsvarstomi ir iš samiai marksistiškai įvertinami. Tai kiekvienam dalyvaujančiam teikia didelę naudą, išmoko marksistinės metodologijos. Rudens semestre buvo išnagrinė tos tokios vertingos temos, kaip „1905—7 metų V. Kapsuko revoliu cinė veikla" (Kondratas — Ist.-fil. fak.) ir „Kolūkinė tematika tarybinė je lietuvių literatūroje" (Lipskae — Ist.-fil. fak.). A. Cepatas Būrelio valdybos pirmininkas