VISU ŠALILį PROLETARAI, VIENYKITĖS!
<$. m. gruodžio mėn. 17 d. įvyksta Lietu vos kom jaunimo VII suvažiavimas. Tegyvuoja Lenino-Stalino komjaunimas — priešakinis jaunųjų
komunizmo statytojų būrys, patikimas komunistų partijos pa
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
galbininkas ir rezervas!
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 31 (102) 1952 m. gruodžio 16 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
Kova už taiką—visaliaudinis reikalas
Būti kaip Leninas, būti kaip Stalinas Tarybinis jaunimas be galo laimin gas, kad gyvena didžioje lenininėjestalininėje komunizmo statybos epo choje, priklauso didvyriškai tarybi nių žmonių kartai, padeda šlovingai Komunistų partijai stiprinti socialis tinę valstybę — patikimą taikos vi same pasaulyje tvirtovę. Partijai pri klauso mūsų jaunuolių ir merginų liepsningos širdys ir įgudusios ran kos. Jaunimo aukščiausias idealas ir jėgų bei įkvėpimo šaltinis yra pasi aukojamai tarnauti didžiai Lenino— Stalino partijai. Prieš 15 metų, kalbėdamas Mask vos miesto Stalino rinkiminės apy linkės rinkėjų akivaizdoje, draugas Stalinas nupiešė ryškų lenininio tipo politinio veikėjo paveikslą. Didysis vadas kalbėjo, kad lenininio tipo poltinis veikėjas privalo būti toks pat aiškus ir ryškus veikėjas, kaip Leninas, toks pat bebaimis kovoje ir negailestingas liaudies priešams, koks buvo Leninas. Jis turi būti laisvas nuo bet kurios panikos, nuo bet ko, kas yra panašu j paniką, kai reikalas pradeda komplikuotis ir kai akiratyje iškyla koks nors pa vojus; jis turi būti laisvas nuo bet ko, kas yra panašu į paniką, kaip buvo laisvas Leninas. Sprendžiant sudėtingus klausimus, kur reikalinga visapusiška orientacija, kur reikia visapusiškai atsižvelgti į visus pliu sus ir minusus, jis turi būti toks pat išmintingas ir apdairus, koks buvo Leninas. Jis turi būti toks pat tiesus ir sąžiningas, koks buvo Leninas, tu ri taip pat mylėti savo liaudį, kaip ją mylėjo Leninas. Musų liaudies sąmonėje nenu trūkstamai yra susiję Lenino ir Stalino vardai. Draugo Stalino asme nyje tarybiniai žmonės mato lenini nio tipo politinio veikėjo savybių įkūnijimą, meilės socialistinei Tėvy nei ir pasiaukojamojo tarnavimo liaudžiai pavyzdį. Tarybiniai žmonės sako: Stalinas — tai yra šių dienų Leninas. Kaip ir visi tarybiniai žmonės, mū sų šalies jaunimas siekia visame ka me sekti Leninu, sekti draugu Stalinu. Komjaunuolis V. Sumik iš kaimo V. Borovicy Kamenec-Podolskio sri ties rašo redakcijai: „Kiekvienas jaunuolis ir kiekviena mergina nori imti pavyzdį iš komunistų, nori ge rai susipažinti su didžiųjų Komu nistų Partijos ir Tarybinės valstybės įkūrėjų ir vadų — Vladimiro Iljičiaus Lenino ir Josifo Visarionovičiaus Stalino — gyvenimu bei veik la. Studijuodami V. I. Lenino ir J. V. Stalino biografijas, mes ugdo me savyje geriausius komunistinės visuomenės statytojų bruožus, moko mės pateisinti liaudies pasitikėjimą". Jauniems patriotams V. I. Lenino ir J. V. Stalino gyvenimas ir revo liucinės veiklos, studijavimas tapo gyvybine reikme. Studijuodami di džiųjų darbo žmonių vadų gyveni mą ir veiklą, jaunuoliai ir merginos išdirba savyje aukštos visuomeninės
pareigos įsisąmoninimą, mokosi be galo mylėti 6avo socialistinę Tėvy nę ir neapkęsti jos priešų, būti be galo ištikimais partijai. Lenininio-stalininio tipo politinio veikėjo kilnūs bruožai yra ryškiai apibrėžti partijos XIX suvažiavimo priimtuose Tarybų Sąjungos Komu nistų partijos Įstatuose. Sekdami ko munistų, didžiosios Lenino—Stalino partijos kovotojų, pavyzdžiu, kom jaunuoliai, merginos ir jaunuoliai aktyviai dalyvauja komunizmo staty boje, atiduoda visas savo jaunas jė gas ir mokėjimą tam, kad būtų įgy vendinti penktojo penkmečio numa tyti tolesnio socializmo šalies liau dies ūkio ir kultūros išvystymo grandioziniai planai, kad butų su stiprintas aktyvus musų Tėvynės gynimas. Jauni žmonės mokosi iš ko munistų ligi galo atlikti pradėtą dar bą, drąsiai kelti aikštėn trūkumus ir padėti kuo greičiau juos pašalinti, mokosi būti principaliais. Jaunieji patriotai supranta, kad būti lenininio-stalininio tipo politi niais veikėjais — tai reiškia nenu ilstamai kelti savo sąmoningumą, plėsti savo žinias marksizmo-leniniz mo srityje, įsisavinti istorinį Lenino— Stalino partijos patyrimą. Tas, kas atsilieka idėjiniu-politiniu atžvilgiu, tas nesugeba teisingai su sivokti vidaus ir išorės aplinkumoj, tą gyvenimas anksčiau ar vėliau nu stums į šalį. Tiktai tas gali būti už davinių aukštumoje, kas nuolat la vinasi, kūrybingai įsisavina marksiz mo-leninizmo teoriją, išdirba ir tobu lina savyje lenininio-stalininio tipo veikėjo savybes. Komunistų partija, asmeniškai draugas Stalinas parodo ypatingą rūpinimąsi priaugančiosios kartos auklėjimu. Atsakydami j šį tėvišką rūpinimąsi milijonai tarybi nių jaunuolių ir merginų, kreipda miesi į mylimąjį vadą, sako: Išmintingas mūsų mokytojas! Mū sų vadas ir tėvas! Mes prisiekiame gyvenimo džiaugs mu. Prisiekiame visu karštų širdžių krauju Pasiaukojamai tarnauti Tėvynei. Kalbėdamas į rinkėjus 1937 metų gruodžio mėnesyje, didysis vadas pasakė: ...... jūs galite drąsiai pasi tikėti draugu Stalinu". Šie žodžiai buvo sutikti audringa, ilgai nesiliau jančia ovacija, šūksniu: „O mes vi si paskui draugą Staliną!" Tai buvo ne vien tarybinės sostinės Stalino rinkminės apylinkės rinkėjų, bet mūsų šalies visos daugiamilijoninės liaudies minčių bei jausmų vienin gas išreiškimas. Visa tarybinė liaudis, glaudžiai susitelkusi apie išmintingą Lenino— Stalino partiją, besivadovaudama ge nialiu stalininiu komunizmo statybos mokslu, sėkmingai stato didingus ko munistinės visuomenės rūmus.
„Komsomolskaja Pravda" 1952 m. gruodžio 11 d.
♦---------------------
SALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE I
I I
1
I I I I L.
LENINGRADAS
KIŠINIOVAS
Chemijos fakulteto trečiame kurse įvyko komjaunimo susi rinkimas tema „Lenino—Stalino komunistų gvardija". Į susirin kimą pakviestas senas darbi ninkas Zagidulinas papasakojo apie savo susitikimus su S. M. Kirovu ir K. E. Vorošilovu. Iš laikraščio „Leningradskij universitet"
Didelį darbą atliko dvi die nas trukusi teorinė konferenci ja, skirta moldavų ir rusų kal botyros ir literatūros dalykams draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausimais šviesoje. Konferencijos metu perskaityti 8 pranešimai. Iš laikračio „Stalinec"
DNIEPROPETROVSKAS
Dniepropetrovsko universite to mokslinis rusų literatūros būrelis apsvarstė „Literaturnaja gazieta" ir žurnalų straips nius.
Straipsnių aptarimas sukėlė didelį studentų susidomėjimą. Iš laikraščio „Za peredovuju nauku" „—a-——
i i
Gruodžio mėn. 2 d. Maskvoje, Są jungos Namų Kolonų salėje įvyko Ketvirtoji Visasąjunginė taikos šali ninkų konferencija. Perpildytoje, skaisčiai apšviestoje salėje galima buvo sutikti atvykusius delegatus iš įvairiausių ir tolimiausių mūsų plačiosios Tėvynės kampų, mokslo, meno ir literatūros, darbininkų ir kolūkiečių, įvairių tautybių ir religi nių pažiūrų atstovus. Visus juos jun gė viena mintis, vienas troškimas: kovoti prieš karinę propagandą, ryž tingai išreikšti liaudies balsą prieš agresyvią amerikinio-angliškojo im perializmo politiką, o taip pat nu rodyti tolimesnius taikiosios komu nistinės statybos kelius. Konferencijoje, kuri truko tris die nas, pasisakė 85 delegatai. Jų pasi sakymuose buvo jaučiama karšta meilė bolševikų partijai — svarbiau siai vairuojančiai ir vadovaujančiai komunistinės statybos jėgai, begalinė meilė didžiajam taikos vėliavnešiui draugui Stalinui. Štai, pvz., pagyvenusi moteris kolūkietė M. J. Bielova pasakoja, ko kiais milžiniškais tempais žengia į priekį Maskvos srities Chruščiovo vardo kolūkio valstiečių gyvenimas. Vietoje atsilikusio carinės Rusijos laikų „kaimo užkampio" — sako drg. Bielova, — „dabar mūsų kolūkyje yra 3 pradžios mokyklos, vaikų darželis, klubas-skaitykla, kolūkiečių namuo se suspindo elektros šviesa, įvestas telefonas, atsirado radio aparatai. Už
V. BURKAUSKAS, IV-osios Visasąjunginės taikos šalininkų konferencijos delegatas
šį rūpestį mes dar kartą dėkojame partijai ir vyriausybei ir pasižadame dar intensyviau dirbti siekiant pir malaikio V-jo penkmečio plano įvyk dymo". Apie pasiryžimą dirbti ir kurti sa vo socialistinės Tėvynės labui kalba akademikai Vinogradovas, Filatovas, Nesmejanovas, Lepešinskaja ir kt. Apie didžiųjų komunizmo statybų darbus kalba ekskavatorininkas Kovalenko, „Serp i Molot” plieno ly dytojas I. Turtanovas ir kiti. Jaudinančias kalbas konferencijoje pasakė rašytojai Boris Polevoj, Van da Vasilevskaja, Michailas Solochovas, papasakoję apie kapitalistinių šalių darbo liaudies skurdą ir var gą, o taip pat apie tai, kokį milži nišką vaidmenį tos liaudies išsiva duojamoje kovoje vaidina didžioji Tarybų Sąjunga — nugalėjusio so cializmo Tėvynė. Su giliu susidomėjimu konferenci jos delegatai išklausė įžymios traktorininkės Pašos Angelinos išstojimą. Drg. Angelina savo išstojime sako: „Aš gyvai suprantu visą tą skaus mą ir pergyvenimus, kuriuos turi iš kęsti moteris siaučiant karo audrai. Man pačiai Didžiojo Tėvynės karo metu teko traukiantis į Tarybų Są jungos gilumą gimdyti vaiką vago
ne, kurio stogą tuo metu per bom bardavimą pramušė bombos skeveld ra. Aš suprantu tas ašaras, kurias lieja korėjiečių tautos moterys ir dukros, netekusios savo vyrų, vaikų, artimųjų. Dėl to mes, tarybinės moterys, šiandien tariame Amerikos —Anglijos imperialistams, besiruo šiantiems sukelti naują karą, savo ryžtingą „ne"," Konferencijos metu į salę apsilan kė į Vieną važiuojanti Korėjos dele gacija. Su begaline meile, ilgai trun kančiomis ovacijomis visi delegatai pasitiko šiuos amerikinių impe rialistų klastingai užpultos tautos at stovus. Šiltai buvo sutikta Korėjos taikos gynimo komiteto pirmininko Chan Ser Ja kalba, kuris savo išstojime pabrėžė, kad Korėjos tauta ryžtingai kovoja ir pajėgs atsiginti ir laimėti kovoje prieš amerikinius impe rialistus. „Pergalė bus mūsų — korėjiečių tautos rankose, mes tu rim laimėti" — ryžtingai nuskambė jo didvyriškosios korėjiečių tautos atstovo baigiamasis žodis. Su pakilimu, karštais plojimais bu vo sutiktos Vietnamo, Malajos, Tai lando, Japonijos, Filipinų delegaci jos. Audringų plojimų lydimi, į salę įžengė didžiosios kiniečių tautos de legatai. Konferencijos eiga parodė visų Tarybų Sąjungos tautų vieningą no rą kovoti už taikos išsaugojimo rei kalą, už komunistinės visuomenės sukūrimą.
EGZAMINUS SUTIKSIME PASIRUOŠĖ Diena po dienos artėja egzaminų sesija. Istorijos-filologijos fakulteto I kurso lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai visas jėgas skiria tam, kad tinkamai pasiruoštų egzaminų sesijai. Tai bus mūsų pir mieji egzaminai aukštojoje mokyklo je. Partija ir tarybinė vyriausybė mums, darbininkų ir valstiečių vai kams suteikė galimybę mokytis aukš tojoje mokykloje, reikalaudama iš mūsų tvirto žinių įsisavinimo. Mes stengsimės pilnai pateisinti partijos ir tarybinės vyriausybės į mus sudė tas viltis. Žiemos egzaminų sesijoje mes tu rėsime du egzaminus: antikinės litera*ūros ir tautosakos. Šiems daly kams mes skiriame ypatingai rimtą
dėmesį. Išeito kurso žinių kartojimui ir giliam įsisavinimui daug padeda konsultacijos bei seminarai. Su dės tytojų pagalba mes išsiaiškiname su dėtingesnius ir nesuprantamus klau simus. Ypač tvirtą žinių įsisavinimą rodo tokie studentai, kaip Kurkulis, Dagytė, Lozoraitis, Bačius ir kiti. Jie iš tisą semestrą gerai lankė paskaitas, aktyviai domėjosi dėstomaisiais da lykais. Grupėje pasitaiko atskirų studen tų, kurie silpniau įsisavina ,žinias. Jiems padeda stipresnieji grupės draugai, išaiškindami sunkesnius klausimus ir konkrečiai nurodydami, kaip reikia įsisavinti einamą medžia-
Gerai praeina marksizmo semina rai, kurių metu grupės studentai pa rodo tvirtą marksizmo-leninizmo pa grindų žinojimą. Visada aktyviai iš stoja ir gerai nušviečia dalyko esmę studentai Lozoraitis, Ambrasas, Jodzelevičius ir kt. Daug padeda studen tams grupės komjaunuoliai. Atviruo se grupės komjaunimo susirinkimuo se sprendžiami klausimai apie gerą pasiruošimą egzaminų sesijai. Grupės studentai pirmąjį savo eg zaminą aukštojoje mokykloje yra pa siryžę išlaikyti tik gerai ir labai gerai. Tai bus musų padėka tarybi nei vyriausybei už suteiktą teisę mo kytis aukštojoje mokykloje. A. Kybartas, Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
PARTORGO TRIBŪNA
Apie priimtų nutarimų vykdymų Istorinis Tarybų Sąjungos Komu nistų Partijos XIX-tasis suvažiavimas pareikalavo iš partinių organizacijų sustiprinti priimtų nutarimų vykdymo kontrolę, įgyvendinti visas komunis tų kritines pastabas, vystyti savikri tiką ir kritiką iš apačios, nesutaiko mai kovoti su kritikos užgniaužėjais, su partijos ir tarybinės valstybės priešais. Prieš XIX-tąjį suvažiavimą įvyku siame fakulteto partinės organizaci jos ataskaitiniame-rinkiminiame su sirinkime komunistai pažymėjo, kad fakulteto partinė organizacija silpnai kontroliavo dekanato ir katedrų dar bą, nemobilizavo katedrų į sistemin gą studentų komunistinio auklėjimo darbą, nekontroliavo mokslinio darbo planų vykdymo. Buvo nurodyta, kad partinė orga nizacija silpnai vadovavo visuome ninėms organizacijoms, ypač komjaunimui, dėl ko komjaunimo orga nizacija per mažai išaugo. Taip pat buvo pažymėti dideli trūkumai sien laikraščio darbe. Kaipgi šios visos kritinės partijos narių pastabos įgyvendinamos prak tiniame partinės organizacijos darbe? Siekiant dekanato ir katedrų darbo kontrolės, fakultete kiekvieną savai tę įvyksta dekano, partinės organi zacijos sekretoriaus, komjaunimo organizacijos sekretoriaus, vietkomo ir profkomo pirmininkų pasitarimai, kurių metu suvedami praėjusios sa vaitės darbo rezultatai ir iškeliami
konkretūs uždaviniai, vykdant bend rą fakulteto darbo planą. šiuose pasitarimuose kartą į mė nesį, pagal reikalą, išklausomos trumpos katedrų vedėjų informaci jos apie nuveiktą darbą grupėse ir t. t. Tokie valandiniai pasitarimai įgalina gerai koordinuoti visų vi suomeninių organizacijų darbą su dekanato darbu, geriau organizuoti konkrečią pagalbą dekanui ir parti nei organizacijai, įgyvendinant užsi brėžtąsias priemones. Šie pasitarimai teikia didelę paramą, kovojant su piktavališkais akademinės drausmės laužytojais. Neseniai I-mojo kurso II-sios matematikų grupės studentas Kirjackis šiurkščiai atsakė į dėsty tojo pastabą. Į tokį jo elgesį grupė kaip reikia nereagavo. Katedra, še fuojanti grupę, svarstė stud. Kirjackį, bet jo elgesys svarstymo metu parodė, kad jis nesuprato savo kal tės. Partinės organizacijos pasiūlymu, drg. Kirjackis buvo apsvarstytas „penkiukės" pasitarime ir rimtai nu baustas. Norint pagerinti mokslinio darbo plano vykdymą ir pakelti fakulteto dėstytojų mokslinę kvalifikaciją, bu vo atliktas didelis darbas, išaiški nant atskirų profesorių ir dėstytojų nepatenkinamo darbo priežastis, o po to įvyko atviras partinės organiza cijos susirinkimas, kurio metu buvo išvystyta aštri trūkumų kritika ir savikritika. Už mokslinio darbo pla no neįvykdymą aštriai buvo kriti kuojami prof. žemaitis, doc. Žilins
kas ir kt. Jaunieji dėstytojai buvo kritikuojami už kandidato minimumo egzaminų grafiko nevykdymą. Žymiai pagerėjo partinės organiza cijos vadovavimas komjaunimui. Į komjaunimo biurą įtraukti du komu nistai drg. drg. Statulevičius ir Sas nauskas. Komjaunimo biuras sustip rintas patyrusiais darbuotojais — studentais Petraityte ir Levitanu. Ki ti biuro nariai — pirmojo ir antro jo kurso komjaunuoliai, rodo didelį norą dirbti; vadovaujami labiau pa tyrusių draugų, jie įgyja patyrimą. Silpnai dar realizuojami komunis tų pasiūlymai ir pastabos, liečian čios sienlaikraščio darbą. Iki šio lai ko sienlaikraštis dar netapo kovingu organu kovoje su trūkumais. Sien laikraščio išleidimas dažnai uždelsia mas ir laužomas leidimo grafikas. Sienlaikraščio redaktorius drg. Rubikaitė dar neorganizavo nenutrūks tamo redkolegijos darbo, sienlaik raštyje dar nespausdinami atsakymai apie padarytas išvadas iš kritikos. Tuo budu fakulteto partinė organi zacija, apsišarvavusi partijos XIXtojo suvažiavimo nutarimais ir ge nialiuoju draugo Stalino veikalu ekonominiais klausimais, vykdo pri imtų nutarimų kontrolę, be kurios negalima įvykdyti uždavinių, iškeltų musų fakultetui, realizuojant istori nius “Partijos suvažiavimo nutarimus. Fakultetas turi visas galimybes įvyk dyti šiuos atsakingus uždavinius. A. Bolotinas