visli šaulį
PROLETARAI, VIENYKITĖS:
„...Mūsų partijos interesai ne tik neprieštarauja, o, atvirkščiai, susilieja su taikingųjų tautų interesais.
O kai dėl Tarybų Sąjungos, tai jos interesai ap
lamai yra neatskiriami nuo taikos visame pasau VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 30 (101) 1952 m. gruodžio 9 d., antradienis
J. STALINAS
Kaina 20 kap.
MES UŽ TAIKĄ! Artėja Tautų kongreso taikai gintii atidarymo diena. Milijonai žmonių, priklausančių įvairioms nacijoms, įvairioms politinėms pažiūroms bei religijoms, aktyviai ruošiasi Tau tų kongresui Vienoje. Šio pasi ruošimo mastas parodo, kad nuolat didėja viso pasaulio taiką mylinčių žmonių pasipriešinimas grobuoniš kiems amerikinių-angliškųjų karo kurstytojų sumanymams.
lyje reikalo".
v
* $ STALINO KONSTITUCIJOS DIENOS MINĖJIMAS
je milžiniškas užmojis. Visuose, kad ir tolimiausiuose mūsų krašto kam Š. m. gruodžio 5 d. universiteto peliuose vyksta nepaliaujamas kūry aktų salėje įvyko Stalino Konstitu binis darbas, užtikrinantis tarybinei cijos dienos minėjimas. Pagrindinį pranešimą padarė doc. liaudžiai šviesų rytojų. Bulovas. Po pranešimo pasisakė Isto Taikos ir tautų laimės vardu ko rijos-filologijos fakulteto studentas voja ir nugali tarybiniai žmonės. P. Mikuckas ir Gamtos mokslų fa kulteto dėstytojas Ščemeliovas. Pasi. Kiekvienas mūsų gerai supranta, kad sakę draugai nurodė, kokias galimy juo stipresnė bus mūsų Tėvynė, tuo bes teikia Stalino konstitucija mūsų didesnis bus jos vaidmuo tarptau šalies liaudžiai ir besimokančiam jau tinėje arenoje, tuo saugesnis bus nimui. .Pasisakymuose ypač1 užakcen Stalino konstitucijos teikiama Tautų kongreso taikai ginti idėja taikos reikalas. Kiekviena nauja ko tuota teisė į mokslą, kurios realizavimui rado karštą pritarimą visų tarybinių munizmo statyba, kiekviena naujoji milžinišką dėmesį skiria partija ir vy ir asmeniškai draugas žmonių tarpe. Iš IV Visasąjunginės; Įmonė, kiekvienas socialistinės pra riausybė taikos šalininkų konferencijos tribū monės, socialistinio žemės ūkio pa Stalinas. Mūsų šalies darbo jaunimas netrukdomai gali siekti aukštojo nos tarybinė liaudis dar kartą vie siekimas yra smūgis, suduotas karo mokslo, pasisavinti visas žmonijos šai pareiškė, kad jos valia kovoti už kurstytojams, yra indėlis Į taikos įgytas žinias ir tapti gerais sa ' taiką yra nepalaužiama. Konferenci reikalą. vo srities specialistais — komunizmo Didelė yra meilė ir pagarba visų statytojais. ja dar kartą pademonstravo tarybinės Iškilmingo minėjimo dalyviai pa visuomenės pasiryžimą bendradar taiką mylinčių žmonių tarybinei liau siuntė laišką draugui Stalinui. Laiš džiai — kovotojų už taiką priešaki biauti su visais žmonėmis, kurie ke universiteto kolektyvas dėkoja nuoširdžiai yra susirūpinę dėl taikos niam būriui. Tarybinių žmonių pa mylimajam darbo žmonių vadui už visame pasaulyje išsaugojimo ir su vyzdys skatina kovai už taikos rei jo nuolatinį rūpinimąsi mūsų laime ir kalą liaudies demokratijos kraštų, mūsų ateitimi, už konstitucijos tei stiprinimo. naujos Kinijos, Vokietijos Demokrati kiamas teises ir pasižada šventai pil Mūsų šalis tvirtai ir nuosekliai gi dyti visas tarybinio piliečio pareigas. na taikos ir tautų saugumo reikalą. nės Respublikos dirbančiuosius, viso Stalino konstitucijos saulės nu šviesti, mes netrukdomai dirbame Taikinga tarybinės valstybės politi pasaulio geros valios žmones. Taikingi žmonės sudaro didžiulę kūrybinį darbą ir mūsų partijos, mū ka išplaukia iš pačių socialistinės žmonijos daugumą palyginti su im sų vado ir mokytojo draugo Stalino visuomeninės santvarkos pagrindų. perialistinių karo kurstytojų saujele. įkvėpti, pasiekiame vis naujų ir naujų pergalių. Tarybų Sąjunga niekuomet neturė Todėl viskas priklauso nuo milijonų jo ir neturi jokių agresyvių suma darbo žmonių valios, nuo jų pasiry nymų kitų tautų atžvilgiu, niekuomet žimo apginti taiką. Sąlygas, kurioms NAUJOJI SPECIALYBĖ negrasino ir negrasina karu kitoms esant gali būti užtikrinta taika vi tautoms. Atvirkščiai, kaip tik Tary Partijos XIX suvažiavimo direk same pasaulyje, yra nurodęs didysis bų Sąjunga yra iniciatorius tokių taikos vėliavnešis, visos darbo žmo tyvose dėl penktojo penkmečio plano priemonių, kaip atominio ginklo ir TSRS išvystyti 1951/55 metais numa nijos vadas J. V. Stalinas. bakteriologinio karo uždraudimas, tyta žymiai padidinti kadrų paruoši „TAIKA BUS IŠSAUGOTA IR SU penkių didžiųjų valstybių ginkluotų mą, o ypač pedagoginių kadrų, kurių STIPRINTA, — moko draugas pajėgų vienu trečdaliu sumažinimas, turi būti paruošta 2,3 karto daugiau Taikos pakto sudarymas, agresyvinio Stalinas, — JEIGU TAUTOS PAIMS negu pereitame penkmetyje. TAIKOS IŠSAUGOJIMO REIKALĄ Į karo Korėjoje nutraukimas ir pan. Siekiant paruošti respublikai rei SAVO RANKAS IR GINS JĮ IKI Nebuvo nė vienos tarptautinės kalingus politinės ekonomijos dėsty GALO". konferencijos, kurioje dalyvaudami Tarybų Sąjungos dirbantieji, mūsų tojų kadrus, nuo š. m. gruodžio mė<n. tarybiniai atstovai nebūtų Iškėlę šaunus jaunimas drauge su visais 1 d. prie politinės ekonomijos kated konkrečių pasiūlymų taikai ir tautų geros valios žmonėmis yra pasiryžę ros atidaryta politinės ekonomi saugumui užtikrinti. nenuilstamai kovoti už taikų visame jos specialybė. Šią specialybę pasi Vykstančioje dabar VII SNO Ge pasaulyje. Tačiau tarybiniai žmonės, rinko Ekonomikos mokslų fakulteto neralinės Asamblėjos sesijoje Niu būdami įsitraukę į taikią statybą, III kurso studentai, mokslo pirmūnai jorke tarybinė delegacija iškėlė atidžiai seka kiekvieną imperialisti ir aktyvūs visuomenininkai, kaip konkrečius pasiūlymus Korėjos klau nių avantiūris’.ų žingsnį. Tarybiniai drg. drg. Damidavičius, Blažys, Grėssimui taikingai sureguliuoti. Šie pa žmonės yra pasiruošę didvyriškai ka ir kt. siūlymai atitinka visų taiką mylin ginti savo Tėvynę ir suduoti triuš Naujai sudaryta grupė pradėjo dar čių tautų reikalavimus. Tarybiniai kinantį smūgį kiekvienam, kas iš bą. S. Ravinskas, atstovai negailestingai demaskuoja drįs pasikėsinti į jos laisvę ir nepri Ekonomikos mokslų fak. agresyvinius angliškų-amerikinių im klausomybę. III k. stud. perialistų planus, atkakliai ir nesa Vilniaus Valstybinio universiteto vanaudiškai gina tautų teises ir na- ,studentai, profesoriai ir dėstytojai cionalinį suverenitetą. I kartu su visa tarybine liaudimi gar GRUPORGO TRIBŪNA Apie taikingą mūsų šalies užsienio bingai I atliks taikos kovotojų parei politiką įtikinamai liudija ūkinių ir gą, < dirbdami kūrybinį darbą savo kultūrinių statybų Tarybų Sąjungo- socialistinės s Tėvynės gerovei. Komunistų partijos XIX suvažia ---------------------------------------------------------- *---------------------------------------------------------vimas, svarstydamas partijos įstatų pakeitimo projektą, labai didelę ir svarbią vietą skyrė jame darbui su jaunais komunistais, reikalaudamas Konferencija TSKP XIX suvažiavimo iš jų būti aktyviais kovotojais už Lenino—Stalino reikalą. rezultatams apsvarstyti Nemažesnės svarbos jaunų komjau Š. m. lapkričio 27 d. Fizikos-ma kritikos išvystymu fakultete ir t. t. nuolių auklėjimui turi skirti ir kom tematikos fakultete įvyko konferen Drg. Matuzevičius pažymėjo, kad fa jaunimo organizacija, būdama pir cija, skirta XIX TSKP suvažiavi kultete dar yra nemaža tokių stu muoju komunistų partijos rezervų bei mo rezultatams apsvarstyti. dentų, kurie neteisingai žiūri į savo pagalbininiku. Visus jaunus komjaunuolius reikia Šioje konferencijoje buvo padary pareigas, nereaguoja į draugų kri drąsiai įtraukti į aktyvų visuomeninį tiką, padedančią ištaisyti darbo trū ta eilė pranešimų, skirtų partijos darbą, siekti, kad kiekvienas jų jau XIX suvažiavimo darbams ir sprendi kumus. Iš kitų pasisakiusių pažymė iš pirmų buvimo komjaunime dienų mams studijuoti. Iš padarytų prane tinas I kurso studento Mauzos pra jaustų didelę atsakomybę ne tik už savo darbą, savo politinio-idėjinio šimų ypač pažymėtinas drg. Matu- nešimas. Konferencija praėjo aukštame po lygio kėlimą, mokymąsi bei elgesį, zevičiaus pranešimas, kuriame pra bet taip pat nuolat rūpintųsi ir savo nešėjas, išnagrinėjęs suvažiavimo litiniame lygyje. draugų darbais. V. Kriščiūnas, medžiagos dalį, susiejo ją su stu Fizikos-matematikos fak. Mūsų Gamtos mokslų fakulteto dentų uždaviniais, kritikos ir saviI k. stud. pirminė komjaunimo organizacija, daugiausia susidedanti iš jaunų kom jaunuolių, dabartiniu metu drąsiai gali didžiuotis ir teisėtai pareikšti, „TARYBINIO STUDENTO" skaitytojų dėmesiui kad tokie mūsų komjaunuoliai, kaip S. m. gruodžio 18 d. 19 vai. cetrinių universiteto rūmų kolonų salėje Eitmanavičiūtė, atliekanti gruporgo įvyks „Tarybinio studento" skaitytojų konferencija. pareigas, Pelionytė — fakulteto jrrofDėstytojai ir studentai kviečiami gausiai dalyvauti. biuro pirmininkas, Jackevičius —
Įžymus rusų rašytojas-demokratas Universiteto dėstytojai ir studen tai paminėjo žymaus rusų rašytojo Mamino-Sibiriako gimimo šimto me tų sukaktį. Pranešimą apie rašytojo literatūrinę veiklą padarė doc. Kulešovas, apie vertimus į lietuvių kal bą — Lietuvių literatūros katedros aspirantas Adomaitis. Maminas-Sibiriakas priklauso tary binių skaitytojų mėgiamų rašytojų skaičiui. Rašytojo kūrinius tarybi niai skaitytojai vertina už ugningą ir gilų demokratizmą, už tikrą ir sąžiningą gyvenimo atvaizdavimą. Rašytojo realizmo jėgą ir gilumą labai vertino V. I. Leninas, nurody damas teisingą to meto Uralo buities pavaizdavimą, liaudies beteisiškumą ir fabrikantų iškilimą. Su neapykan ta Maminas-Sibiriakas rašė apie už sienio kapitalo veržimąsi į Rusiją ir visų pirma į Uralą. Ryškiais bruožais Maminas-Sibiriakas parodė užsienio kapitalistų, ypač Amerikos ir Anglijos imperialistų, nepasotina mą plėšrumą ir cinizmą. Rašytojas žinojo, kad kapitalizmas neišvengiamas. Kartu jis matė, kad kapitalizmo įsigalėjimas neša liau džiai naujus vargus, ir tvirtai tikėjo, kad ta santvarka neamžina. Su Maminu-Sibiriaku į rusų litera tūrą įėjo „gamyklų tema". Giliu so cialiniu dramatizmu persunktos jo veikalų, vaizduojančių liaudies kan čias ir bedališkumą, eilutės. Tuo pa čiu rašytojo veikaluose atvaizduoti
ir pirmi organizuoti darbininkų bruz dėjimai. Darbo žmonėse Maminas-Sibiriakas matė aukštos ir sveikos moralės įkū nijimą. Su meile ir susižavėjimu jis vaizdavo apybraižoje „Kovotojai" liejiką Savoską — naują sunkaus ir pavojingo darbo didvyrį. Maminas-Sibiriakas buvo tikras patriotas, rašytojas-pilietis, neužgesi nama meile mylėjęs savo tėvynę ir darbo liaudį. Tas patriotizmo jaus mas ir įgalino jį sukurti pilnus jė gos ir grožio liaudies charakterius ir gamtos vaizdus. Tačiau, giliai užjausdamas liaudį, Maminas-Sibiriakas liko svetimas re voliucinei pasaulėžiūrai. Jis nesu prato darbo klasės, engiamųjų vado ir išvaduotojo, istorinio vaidmens. Maminas-Sibiriakas paliko gausų literatūrinį palikimą. Pagrindiniai jo veikalai nenustojo savo vertės iki mūsų dienų. Rašytojo knygos tęsia savo „kovinę tarnybą" kovoje su tamsiomis senojo pasaulio, jėgomis, ugdo neapykantą imperializmui ir meilę savo kraštui bei savo liau džiai. Tarybinė santvarka sudarė sąlygas lietuvių darbo žmonėms pažinti Ma mino-Sibiriako kūrybą. Jo vertimai (pvz., „Privalovų milijonai" ir kiti) mėgiami ir plačiai skaitomi mūsų skaitytojų. Giliai realistinė Wdemokratinė žymaus rusų rašytojo Mami no-Sibiriako kūryba šiandien tapo ir lietuvių liaudies nuosavybe. R. Budrys
Ruoškimės tapti gerais specialistais Partijos XIX suvažiavimo direkty iškelto uždavinio išsprendimas pri vos dėl naujojo penkmečio iškelia klauso nuo mūsų pačių sąmoningumo, grandiozinius uždavinius mūsų šalies nuo mūsų pasiryžimo giliai įsisavinti pramonei padidinti ir aprūpinti ją to žinias. Mūsų grupės studentų, kaip ir buliausia tėvynine technika. Ryšium su tuo direktyvose dėl naujojo penk kiekvieno tarybinio studento, didi ir mečio mokykloms yra iškeltas užda garbinga pareiga — mokytis atkak vinys ruošti specialistų kadrus visam liai ir su užsidegimu. Artėja egzami mūsų liaudies ūkiui, socialistinei nų sesija, kuri parodys kiekvieno pramonei. Šitą svarbų uždavinį turi mūsų darbo rezultatus, parodys, kaip spręsti ir sprendžia mūsų univer gerai mes įsisavinome žinias. Tad, siteto Ekonomikos mokslų fakultetas. draugai, dėkime visas pastangas eg Norint tapti geru specialistu, rei zaminus išlaikyti tik labai gerai ir kalinga giliai įsisavinti teorines ži gerai . Reikia pasakyti, kad ne visi nias, kurias teikia dėstytojai, ir pri studentai gerai ruošiasi egzaminams. taikyti jas praktikoje. Geru specialis Ryšium su tuo mūsų grupės komjau tu, geru savo dalyko žinovu gali tap nimo organizacija susirinkime ne ti kiekvienas mūsų grupės studen seniai apsvarstė egzaminų ruošimo tas, jei jis bus sąmoningas, karštas klausimą. Visi nutarėme gerai moky savo socialistinės Tėvynės patriotas. tis, uoliai lankyti paskaitas ir patei Mums, draugai, partijos ir vyriau sinti į mus sudėtas viltis. sybės nuolatinio rūpinimosi dėka su E. Molytė, darytos visos sąlygos mokytis. Mums Ekonomikos mokslų fak. duodami bendrabučiai, stipendijos. IV k. stud. Todėl ir partijos XIX suvažiavimo 1
V
Jaunų komjaunuolių auklėjimas mokslinio būrelio seniūnas, Bartke vičiūtė — III kurso komjaunimo biu ro narys, Zinkevičiūtė — SMD tary bos narys ir eilė kitų yra mūsų or ganizacijos auklėtiniai. Komjaunimo organizacija, patikė dama jiems atsakingą darbą, sava laikės kritikos ir savikritikos keliu, nuolatos kontroliuoja šių draugų įpa reigojimų vykdymą, padeda tuos įpa reigojimus kaip galima geriau atlikti. Ypatinga vieta darbe su jaunais komjaunuoliais turi būti skiriama jų politinio-idėjinio lygio kėlimui. Komjaunimo organizacija visu griežtumu turi pareikalauti iš jaunų komjaunuolių, kaip ir iš visų savo organizacijos narių, tinkamo ruošimosi politužsiėmimams, rimto visuo meninių disciplinų įsisavinimo, labai gero savo specialybės studijavimo. Jeigu, pavyzdžiui, III k. geologas Saladžius, dar nebūdamas komjaunuo liu, nepakankamą dėmesį skyrė savo politinio-idėjinio lygio kėlimui, tai dabartiniu metu, jausdamas komjau nuolišką pareigą ir atsakomybę, stropiai lanko politužsiėmimus, ruo šiasi jiems ir, būdamas grupės prof-
orgu, to paties reikalauja ir iš kitų savo grupės narių. Šį ir eilę kitų jaunų komjaunuo lių visuomenininkų mūsų komjaunimo organizacija auklėja, ugdo juose ko munistinės moralės bruožus. Antra vertus, pas mus dar yra ir tokių atsitikimų, kada komjaunimo organizacija, priėmusi studentą į sa vo eiles, pamiršta apie jį. Pavyzdžiui, mūsų komjaunuolė Kozubenko nuo pat savo įstojimo į komjaunimą ne buvo gavusi jokio įpareigojimo, ne buvo kontroliuojamas jos politinisidėjinis ir mokymosi lygis,todėl ši komjaunuolė, būdama mūsų organi zacijoje, nė kiek nepažengė į priekį. Mūsų organizacija ateityje dės vi sas pastangas, kad panašūs faktai daugiau nebepasikartotų, ir jaunų komjaunuolių auklėjimui skirs kiek galint daugiau dėmesio. Mes turime organizuoti ir organizuosime savo darbą taip, kad jaunieji mūsų drau gai komjaunime rastų tikrai naują, turiningą gyvenimą, ir pajustų nuo širdžią komjaunuolišką draugystę.
M. Chomskytė, Gamtos mokslų fak. III k. stud.