VISU SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS!
O —
ssr
fflfrEIITAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 26 (97)
1952 m. lapkričio 7 d., penktadienis
„Mokslo įstaigų ir aukštosios mokyklos dar buotojai! Visokeriopai vystykite mokslinio tyrimo darbą! Drąsiau vystykite kūrybinę kritiką ir savikritiką moksliniame darbe!“ (Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio 35-osioms metinėms)
revoliucijos
socialistinės
Kaina 20 kap.
1 Spalio švenčių išvakarėse
G. Astrauskas
SPAUS ŽENGIA
Lapkričio 3 d. universiteto didžio joje aktų salėje įvyko iškilmingas Didžiosios Spalio socialistinės revo liucijos 35 ųjų metinių minėjimas. Pranešimą padarė partijos Vil niaus m. komiteto sekretorius drg. Abeciūnaitė. Savo pranešime drg. Abeciūnaitė pažymėjo su kokiu mil žinišku pakilimu Spalio revoliucijos metines sutinka tarybinė liaudis. Įvykęs partijos XlX-asis suvažiavi mas, draugo Stalino kalba jame ir paskutinis draugo Stalino veikalas „Ekonominės socializmo TSR Sąjun goje problemos" nurodo tolesnį ke lią į šviesią ateitį, įkvepia viso pa saulio tautas kovai už demokratiją, kovai prieš kapitalistinę vergovę. Tarybų Sąjunga ir liaudies demok ratijos šalys sutinka 35ąsias Spalio socialistinės revoliucijos metines dar labiau susibūrusios kovai prieš nau jo karo kurstytojus. Po pranešimo buvo perskaitytas universiteto rejįjoriaus prof. dr. Bučo įsakymas, kuliFme atžymėti universi. teto administracijos darbuotojai, dės tytojai ir studentai darbo pirmūnai. Atžymėtųjų tarpe Istorijos-filologi jos fak. vyr. dėstytojas J. Karosas, Ekonomikos m. fak vyr. dėst. K. Matijošius, katedros dėstytojas B. Sudavičlus, studentai — mokslo pir mūnai ir aktyvūs visuomenininkai P. Mikuckas, S. Giedraitytė, Istori jos-filologijos ifak., V. Pavilionii®, Ekonomikos m. fak., J. Bernatavičius. Gamtos m. fak., M. Antanėlis, Teisės mokslų fak. ir kiti. Minėjimo dalyviai su dideliu entu ziazmu pasiuntė laišką mylimajam vadui ir mokytojui draugui Stalinui. Jame studentai pasižadėjo dar glaudžiau susitelkti apie šlovingąją Komunistų partiją, prisidėti prie tų didžiųjų uždavinių įvykdymo, kuriuos nurodo naujasis penkmečilo planas, kurie nužymėti pakeistuose TSKP įstatuose. Jie pasiryžę siekti kūry biškumo moksle, giliau įsisavinti marksistinę-lenininę teoriją, nuolat kelti savo politinį-idėjinį lygį, vesti ryžtingą kovą prieš buržuazinės-nacionalistinės ideologijos liekanas.
Be vėjo supas vėliavų šilkai,
Skaidrių iliuminacijų apšviestas, Rudenio rūko dažomas pilkai,
Jau šventiniu džiaugsmu gyvena miestas.
Rimty sustingo profiliai vadų Gelmėj vainikais papuošto
portreto, Lyg Smolnio rūmuos vėliai jie abu
Didžiajam Spaliui
ženklą duot norėtu,. Ir Spalis ryt pakils
virš Kremliaus rubinų, Su Lenino ir Stalino vardais užgimęs, Pasaulį Jis aplėks kaip garbingų dienų
Nemirštamas prisiminimas. Kasmet galingais radijo sparnais
J. V. STALINAS
Saliutų trenksmą vergvaldžiams Jis meta,
PIRMYN, į KOMUNIZMĄ! Stambių laimėjimų pasiekė tarybiniai žmonės šiais 35-aisiais tarybinės santvarkos gyvavimo metais. Jau stojo į rikiuotę milžiniškų stalininės epochos sumanymų pirmagimis — V. I. Lenino vardo Volgos—Dono ka nalas. Toli pažengė darbas Kuibyševo, Stalingrado, Kachovkos hidroelek trinių aikštelėse. Pasiaukojamai triūsia Kara-Kumo smėlynuose, Krymo ir Ukrainos stepėse milžiniškų kanalų statytojai. Sėkmingai (gyvendinamas didingas stalininis gamtos pertvarkymo planas. Istoriniai Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos XIX suvažiavimo spren dimai, draugo Stalino pasakyta suvažiavime kalba, naujasis epochinės reikšmės J. V. Stalino veikalas „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" atskleidė naujas plačias pergalingo mūsų tarybinės Tėvynės žengimo į komunizmą persuektyvas. Didžiojo Spalio 35-osios metinės yra ne tik tarybinių tautų, bet ir viso pasaulio darbo žmonių šventė. Istorinių tarybinės liaudies pergalių (kvėp tos, socializmo statybos keliu tvirtai žengia didžioji kinų tauta, Europos liaudies demokratijos šalys, Vokietijos Demokratinės Respublikos liaudis. Kasdien auga ir plečiasi galingas taikos visame pasaulyje šalininkų fron tas. Visų kovojančių už taiką priešakyje stovi mūsų didžioji Tėvynė — Tarybų Sąjunga — nenugalima taikos tvirtovė. Sutikdama šviesiąją Spalio šventę, lietuvių tauta su pasididžiavimu apžvelgia savo kovos už socializmo igyvendinimą kelią, savo pergales. Tolesnis musų respublikos industrializavimas, kolektyvizuoto žemės ūkio produktingumo kėlimas, spartesnis nacionalinės savo formą ir socia listinės savo turiniu kultūros vystymas — visi šitie uždaviniai kelia di džius reikalavimus Lietuvos mokslo darbuotojams ir besimokančiam Lie tuvos aukštosiose mokyklose jaunimui. Tarybų Lietuvos mokslininikų uždavinys yra nuolat kelti savo idėjinįteorinj lygį, plėsti mokslinj-tiriamąjj darbą, siejant j j su mūsų krašto ga myba, populiarinti tarybinio mokslo pasiekimus, demaskuoti tarnaujančių imperialistams reakcingųjų pseudomokslininkų veiklą. Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centro Komiteto šūkiai Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 35-osioms metinėms ragina tarybinius mokslininkus nenuilsta mai kovoti už tarybinio mokslo laimėjimus: — MOKSLO ĮSTAIGŲ IR AUKŠTOSIOS MOKYKLOS DARBUOTOJAI! VISOKERIOPAI VYSTYKITE MOKSLINIO TYRIMO DARBĄ! DRĄSIAU VYSTYKITE KŪRYBINĘ KRITIKĄ IR SAVIKRITIKĄ MOKSLINIAME DARBE! STIPRINKITE MOKSLO RYSlUS SU GAMYBA, GERINKITE IR PLESKITE SPECIALISTŲ PARUOŠIMĄ LIAUDIES ŪKIUI IR KULTŪRAI! Besimokančio Tarybų Lietuvos aukštosiose mokyklose jaunimo už davinys yra, apsišarvavus galingąja marksistine-leninine teorija, giliai Įsi savinti parinktos mokslo srities žinias, tapti aukštai kvalifikuotais savo specialybės darbuotojais. Kaip ir visą taryblnĮ jaunimą mūsų universiteto studentus (kvepia Partijos šūkis; — TARYBINIAI JAUNUOLIAI IR JAUNUOLES! ĮSISAVINKITE MOKSLĄ, TECHNIKA IR KULTŪRĄ! BŪKITE IŠTVERMINGI IR DRĄSŪS, PASIRENGĘ ĮVEIKTI BET KURIUOS SUNKUMUS! SAVO DARBU GAUSINKITE TARYBINES LIAUDIES LAIMĖJIMUS KOMUNIZMO STA TYBOJE! — « Mes, Vilniaus Valstybinio universiteto darbuotojai ir studentai, žen giant mūsų tarybinei Tėvynei į 36-uosius tarybinio gyvenimo metus, esa me pasiryžę dar atkakliau kovoti už taiką, už žmonijos laimę, už komuniz mo -įgyvendinimą mūsų šalyje. Su Lenino vėliava, Stalino vadovaujami — pirmyn, į komunizmo per galę:.
Primindamas, kad greit gal ir tenai
Sugriaudės
septynioliktieji metai.
Prisimenu sunkius smetoninius
\l
Ačiū Partijai ir Spaliui
Jis viltimi palėpėj mūsų lankės.
Aš laimingas, kad gyvenu stali ninėje epochoje ir džiaugiuosi galė damas įnešti ir savo kuklų indėlį ( komunizmo pastatymo reikalą. Iš lyg sapnas koks klaikus, visos širdies dėkoju partijai ir vy riausybei už suteiktą teisę mokytis, dirbti ir džiaugtis. Policininkų lazdos ir belangės. Baisu pagalvoti, koks likimas Jis, ginant Maskvą, būtų laukęs manęs ir tūkstančių to kaip ir aį darbininkų vaikų, sūkury kovų, kių buržuaziniais, taip vadinamais „ne priklausomos Lietuvos" laikais. Kareivių tarpe apkasuos gyveno, Liūdna buvo mano vaikystė. Kad uždirbtų duonos kąsnį, motina dieną Ir radijo mažyčiu imtuvu dirbdavo Panevėžio fabrikanto Chazeno linų fabrike, o naktimis skalb Ateidavo žeminėn partizanų. davo turtuolių baltinius. Aš labai norėjau mokytis, bet kas iš to? Bur žuazijos Valdymo laikais mokslas Dabar Jis šalį išdidžiai praeis buvo prieinamas tik fabrikantų, dva rininkų ir buožių vaikams.
Ir dingo praeity,
Lyg karvedys,
priimdamas paradą —
Pro Maskvą,
rūmais papuoštą puikiais, Pro Kuibyševą ir pro Stalingradą.
Ir Volga—Donu plauks laivai nauji,
Ir fabrikai nukauks per visą šalį, Su vėliavomis penkmečio
Trisdešimt penktas Spalisl
B. Rimantas
4
laikus —
atėjo Jis
Meninėje dalyje pasirodė universi teto meninės saviveiklos kolektyvai. Akademinis choras, vadovaujamas Pr. Sližio, išpildė lietuvių liaudies dainas, Glinkos, Aleksandrovo, Tallat-Kelpšos Ir kitų tarybinių kompozitorių kūrinius. Galingai skambėjo Dunajevskio „Jaunimo dai na", Išreikšdama viso tarybinio Jau nimo siekius: Už taiką, draugai, Kad laimė ateitų, Į gretas plieno stojom glaudžiai. Laimėsime mes. Mus Stalinas ves, ' Mūs jaunystė ir jėgos — liaudžiai! Labai gerą įspūdį padarė univer siteto liaudies dainų ir šokių an samblis. Jo repertuare — lietuvių liaudies dainos, šokiai ir žaidimai, rusų ir čekų liaudies dainos, tarybi nių kompozitorių kūriniai. Liaudies dainų ir šokių ansamblis dar kantą akivaizdžiai parodė, kaip Spalio revoliucija mūsų šalyje išsprendė nacionalinį klausimą, su darė sąlygas klestėti tautų draugys tei, sudarė sąlygas kurti savitą nacionalinę kultūrą, naudotis kitų broliškų tautų kultūros lobynais. Šiltai nuskambėjo „Kolūkietiškas ačiū“, pilnas nuoširdaus visos mūsų liaudies dėkingumo didžiajam tautų vadui draugui Stalinui — Ačiū, Staline, už laimę, Vade mylimas, brangus! Mes mokame kovoti, dirbti ir švęs ti mūsų pergales. Tenedrįsta vakarų imperialistai, kraujuje paskandinę žydinčią ir taikią Korėjos žemę, gra sinti nauju karu. Susijungę apie ne nugalimą Komunistų partiją ir ge nialųjį mūsų vadą draugą Staliną, mes stovime tvirtose kovos už įtaiką pozicijose ir mokėsime jas išlaikyti. Mūsų reikalas teisusl
Tik tarybinės santvarkos Lietuvo je metais mano troškimai išsipildė. Baigiau vidurinę mokyklą. Ir štai aš universitete. Esu aprūpintas bedrabučiu, gaunu stipendiją, jaučiu nuola tinį rųpfn’imąsi manimi. Šiandien aš drąsiai ir su pasitikė jimu žiūriu į ateitį, nes visi keliai man atviri. Ir tai ne sapnas, tai —* tarybinė tikrovė. Aš nebijau ryt dienos, nes žinau, kad su kiekviena dieni: mes artėjame prie didžiojo tiksi:/ — komunizmo. Atsidėkodamas partijai ir vyriau sybei už man suteiktą teisę į mokslą ir nuolatinį rūpinimąsi manimi, aš pasižadu mokytis dar geriau, dar aktyviau dalyvauti visuomeniniame darbe. ' A. Kairys, Istorijos-filologijos fak. II k. i;tud.
Tarybines santvarkos dėka Visa tarybinė šalis dideliais lai mėjimais sutinka Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 35-ąsias metines. Šias metines sveikina visų šalių taikos trokštantieji darbo žmo nės, siekią nusikratyti saujelės iš naudotojų Jungu. Jie žino, kad jų reikalų sargyboje stovi talkos tvir tovė — TSRS. Tik Tarybų Sąjungoje kiekvienas liaudies sūnus ir dukra gali pasiekti savo tikslą, įgyvendinti savo sieki mus. Argi aš sėdėčiau didžiulėse audi torijose, semčiau amžiais sukauptas žinias, jeigu mano gimtinėje viešpa tautų ne liaudies valdžia, o išnau dotojai ir žudikai, kaip Prancūzijoje ar Graikijoje!
Labai dažnai prisimenu tą skau džią valandą, kada 1944 m., baigusi pradžios mokyklą, išgirdau griežtą tėvo sprendimą: „Mokytis užteks, dirbk, kad turėtum duonos". Tai bu vo nenuostabu, nes mums darbo žmonėms, mokyklos durys buvo už darytos. Tarybinei Armijai išvadavus mūsų respubliką, aš sėkmingai baigiau vi durinę mokyklą. Su brandos atesta tu atvykau į Vilniaus valstybinį universitetą. Į klausimą „ką man davė Tarybų valdžia?" galiu tvirtai atsakyti: „Ji man davė viską! Ji man davė teisę į mokslą, laimingą gyvenimą ir švie sią ateitį. E. Sirvlnskaitė