VISLI ŠALILį PROLETARAI. VIENYKITĖS!
V. ŠULCAITĖ
O, MIELIEJI! O, mielieji! Už viską dėkoju.
Man brangi Komjaunimo šeima!
Jūsų gretos išugdė herojus, Nebijojusius priešų, pavojų. VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 25 (96) 1952 m. spalio 29 d., trečiadienis a
Aš šiandieną prieš jus atsistojau Šviesią dainą širdy nešdama.
Kaina 20 kap.
Komjaunuoliški
Meilė ateičiai žemės gimtos,
Jaunimo šventė 1 i
Savo 34-ąsias metines Visasąjun- . ginė Lenino Komunistinė Jaunimo, Sąjunga sutinka tokiu metu, kada’ Tarybų šalis veda teisingą kovą dėl ilgos ir tvirtos taikos, dėl de mokratijos sustiprinimo visame pa saulyje, prieš reakciją ir naujo ka ro kurstytojus. , Neseniai įvykęs VKP(b) XIX suvažiavimas įeis į TSRS istoriją kaip didžiųjų pergalių komunizmo statytojų suvažiavimas. Genialus draugo Stalino veikalą; „Ekonominės socializmo TSR Sąjun goje problemos" — tai naujas milži niškas indėlis į marksitinį-lenininį mokslą, į komunizmo statybą. Mūsų šalies jaunimas turi tokias gyvenimo sąlygas, kokių neturi nė vienos kitos pasaulio šalies jauni mas. Mūsų jaunimas naudojasi vi sais socialistinės statybos laimėji mais, kuriuos pasiekė ir sunkiose kovose apgynė tarybinė liaudis, bol ševikų partijos vadovaujama. Buržuazinės priespaudos metai; Lietuvoje daugumai jaunuolių buvo užkirstas kelias į mokslą. Jeigu kam ir pavykdavo mokytis buržuazinėje mokykloje, tai tikrojo mokslo, tei singai atspindinčio objektyvią tikro vę čia nebuvo galima Įsigyti. Lietu vos buržuazija, paklusniai tarnavusi Amerikos, Anglijos ir Vokietijos ka pitalistams, stengėsi jaunimą užnuo dyti supuvusia Vakarų kultūra, atbukinti jo sąmoningumą. Tarybinės santvarkos metais Lietuvos jaunimas iš pagrindų pasikeitė — jis tapo tarybiniu jaunimu, vi siems laikams išsivadavusiu iš prie■ spaudos jungo. Teisė į mokslą, į dar. bą, į šviesią ateitį dabar užtvirtinta Stalino Konstitucijoje. Pats priešaki nis Tarybų Lietuvos jaunimas yra susibūręs į Visasąjunginę Lenino Ko munistinę Jaunimo Sąjungą. Kaip sparčiai jaunimas buriasi į komjaunimą, rodo tas faktas, kad vykstant Lietuvos KP(b) VII suvažia vimui respublikos komjaunimo orga nizacija turėjo beveik 3 kartus dau giau narių, negu Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo metu. Išaugo ir sustiprėjo universiteto komjaunimo organizacija. Šiuo metu ji jungia apie 1670 komjaunuolių. Komjaunimo organizacija turi tokius gabius organizatorius, kaip Mikuckas, Bernotavlčius, Rulytė, Šeškaitis ir daugelis kitų. Mūsų universiteto komjaunimo organizacijos uždavinys yra kovoti už tai, kad komjaunuoliai ir visi studentai nenuilstamai keltų savo mokslinį ir politinį-idėjinį lygį.
nurodymų, sėkmingai kovoja už jų ----- Taip, ---■ ’ įvykdymų. pvz., iš 975 studen tų, laikiusių marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminą pavasario egza minų sesijos metu 457 studentai iš laikė labai gerai ir 423 — gerai, o fi losofijos egzaminą labai gerai ir ge rai išlaikė 94 procentai visų laikiusių egzaminą studentų. Bet kai kurie studentai, kaip Fizikos-matematikos fakulteto I kurso studentai Nekrašovas, Markovą, Teisės mokslų fakul teto IV kurso — Lukoševičiūtė, Narūnaitė. Istorijos-filologijos fakulteto studentai Jakelevičius, Gurjeva dar nesupranta, kad tarybiniam studen tui visų brangiausia yra mokslas, kuį reikia kuo geriausiai įsisavinti. Šie minėti draugai sistemingai nusižen gia akademinei drausmei, o drg. drg. Jakelevičius, Gurjeva ir kiti nuo vienos sesijos iki kitos neišlaiko eg zaminų. Dėl tokios padėties mūsų universitete mokslo srityje didelė da lis kaltės tenka ir komjaunimo orga nizacijai, nes kursiniai biurai silpnai kontroliuoja, kaip studentai, o ypač komjaunuoliai, kelia savo pažangumą moksle, kaip jie dirba su knyga. Ne paslaptis, kad mūsų tarpe yra ir to kių studentų, kurie nežino, kur Mark sizmo-leninizmo katedra. Reikia pa sakyti, kad akademinės drausmės laužymas yra kartu ir komjaunimo drausmės laužymas, nes mūsų studen tų pagrindinis uždavinys yra — pa imli tvirtovę, kuri vadinasi mokslu, šio uždavinio be drausmės įgyvendin ti negalima. Todėl ir VLKJS Įstatuo se yra pabrėžta, kad „griežčiausiai laikytis komjaunimo drausmės yra pirmoji visų komjaunimo narių ir vi sų komjaunimo organizacijų parei ga".
Džiaugsmo dainą šiandieną
medžia
supyniau. ..
NUOTRAUKOJE: Chemijos fak. IV k. komjaunimo organizacijos sekretorius drg. L. Simonavičius supažindina savo kurso draugus su is toriniais partijos XIX suvažiavimo dokumentais. Ch. Levino nuotr.
Jei pašauksi — išeisim, Tėvyne,
Universiteto studentai nagrinėja partijos XIX suvažiavimo
gą-
----------------- ★
★-------------------
KĄ MAN DAVĖ KOMJAUNIMAS Buvo šaltas žiemos vakaras, kada, iš džiaugsmo nejausdamas savęs, iš ėjau iš komjaunimo miesto komite to, gavęs pilką su Lenino atvaizdu Viršelyje knygelę... Tas neužmirštamas mano gyvenime vakaras niekuomet neišdils man iš at minties. Šiandien, artėjant 34 osioms VLKJS ipetinėms, kai mintyse palyginu save, koks dabar esu, su tuo, koks bu vau iki stojimo į VLKJS gretas, pats sau netikiu. Koks didelis pasikeitimą, įvyko su manimi. Komjaunimas, kaip geležies lydymo krosnis, performavo mano charakterį. Lenino—Stalino komjaunimo gretose aš išaugau ko munistu, išmokau gyvenime lygiuotis į tuos, kurie žengia kovotojų dėl komunizmo avangarde. Draugų kom jaunuolių kritikuojamas, taisydamas jų nurodomas klaidas aš, o kartu ir jie, nuolatos kėlėme savo politinį sąmoningumą, augome jaunais ko munizmo statytojais, mylinčiais dar bą, tarybinę Tėvynę, tvirtai pasiry žusiais kovoti dėl galutinės Lenino— Stalino reikalo pergalės, dėl komu nizmo. Šiais metais Istorijos-filologijos fa kulteto komjaunuoliai man, kaip jau nam komunistui, patikėjo atsakingą darbą — vadovauti fakulteto kom jaunimo organizacijai. Aš pasižadu atiduoti visas savo jėgas tam, kad neapvilčiau savo draugų komjaunuo. lių pasitikėjimo. P. Mikuckas, Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
Kasdieninę pagalbą komjaunimui teikia komunistų partija, jos įžy miausi veikėjai. Visa VLKJS isto rija yra nenutrūkstamai susijusi su partijos vadų — Lenino ir Stalino vardais. Komjaunimas yia organiza cija, kurios tikslas — vykdyti marksistinio-lenininio mokslo propagandą, auklėti jaunimą komunizmo dvasioje. Todėl mūsų universiteto komjauni mo organizacijos turi kuo rimčiausią dėmesį kreipti į didžiųjų vadų, Aldona Nemekšytė pasakė tieLenino ir Stalino, biografijų studija vimą, o taip pat kovoti už aukštą šiai: politužsiėmimų lygį. — Draugai, pasižadėkime dar Mūsų respublikoje vyksta klasių ko geriau mokytis! va, mes esame apsupti kapitalistinių Keturiolika studentų — vyrų ir valstybių. Sudaužytos išnaudotojų merginų sėdėjo suoluose ir klau klasės elementai, remdamiesi tarp tautine buržuazija, visokeriopai sten sėsi Aldonos žodžių. Paskui atsi giasi kenkti mūsų Tėvynei pergalin stojo Kęstutis Šeškaitis, kalbėjo gajame jos žygyje Į komunizmą. Ši Julius Repšys, o galiausia pra klasių kova pasireiškia ir mūsų uni šneko visa grupė. Medicinos fa versitete. Priešiški elementai stengia si prasiskverbti Į komjaunimą ir kulteto II kurso pirmos akademi grupės studentai karštai kenkti jo darbui. Komjaunimo organi nės zacija apsivalo nuo tokių liaudies svarstė VLKJS CK IX plenumo priešų ir veda su jais negailestingą nutarimus. „Mokslu mes turime kovą. Taip buvo pašalinti iš univer atsidėkoti partijai ir vyriausybei, siteto ir komjaunimo organizacijos tokie priešiškos ideologijos asmenys, — mąstė Marytė Užpalevičiūkaip Petkevičius, Kvedaiaitė, Konku- tė, klausydama draugų žodžių, — levičius ir kiti. turime mokytis taip, kaip mokė:
V Vakaras,
skirtas komjaunimo
t
Už tave vėl kovon žūtbūtinėn — Nuo Neries ir srauniosios
Ventos.
34-osioms metinėms paminėti Spalio 26 d. universiteto Aktų sa lėje įvyko Teisės mokslų fakulteto 34-ųjų komjaunimo metinių minėji mas. Susirinkimą atidarė fakulteto komjaunimo organizacijos sekreto riaus pavaduotojas drg. Jakutis. Pranešimą „Komjaunimo kovos ke lias" skaitė Vilniaus srities komjau nimo komiteto sekretorius drg. Mila ševičius. Pranešėjas nušvietė išeitą komjaunimo kovos kelią, jo pasieki mus, aktyvų vaidmenį, Vykdant ko munistų partijos iškeltus liaudžiai už davinius. Sveikinimo žodį tarė fakulteto še fuojamojo Vilniaus Dzeržinskio var do tabako fabriko darbininkė drg. Lasevičiūtė. Ji kalbėjo apie jaunųjų fabriko darbininkų laimėjimus gamy boje ir prašė padėti organizuoti fab riko jaunimui saviveiklą. Fakulteto vardu pasisakė profsą jungos pirmininkas drg. Sarkunėlis. Jis kvietė geru mokymusi ir aktyviu visuomeniniu darbu piisidėti prie penktojo penkmečio plano įgyvendi nimo ir komunizmo pastatymo mūsų šalyje. Po iškilmingos kalbos sekė fakul teto meninės saviveiklos pasirody mas. Saviveiklininkai atliko keletą tautinių šokių („Subatėlė", „Kryžačokas"). Merginų duetas (Vaitkutė ir Račiūnaitė) atliko dainą „Komjau nuoliai", drg. Račiūnaitė (solo) — „Tyluma" ir kt. J. Rastauskaitė, Teisės mokslų fakulteto II k. stud.
Įsakei mums, Tėvyne, budėti, Saugot žemą nuo priešo —
žvėries.
Ir ginklų niekada napadėti. Mūsų dainos — kaip kulkos
nulietos Tam, kad priešui neliktų net
vietos,
Jei paliest mūsų žemą norės! Mūsų ginklas — tai darbas taikusis, Komunizmo statybų planai. Žemės veidas nuo rankų mūs
keisis,
Mūsų darbu pasaulis gėrėsis. Mūsų dienos — ir gražios, ir šviesios,
Mums Tėvynėj gyvent amžinai!
Vienoje komjaunuolių grupėje
Kalbėdamas Rusijos Komunistinės Jaunimo Sąjungos III suvažiavime. Leninas nurodė, kad jaunimas turi mokytis komunizmo. Tai reiškia kaupti žinias, imti iš mokslo lobyno visa, kas mums naudinga, nes komu nistinę visuomenę galima sukurti tik tai Įgyto šiuolaikinio mokslo pagrin du. Vystydamas Lenino mintis, drau gas Stalinas savo kalboje VLKJS VIII suvažiavime iškėlė jaunimui už Mūsų universiteto komjaunimo or davinį: „Įsisavinti žinias, išugdyti naujus visų mokslo šakų bolševikų ganizacija yra stiprus jaunimo są specialistų kadrus, mokytis, mokytis, jungos vienetas, kuris, vadovaujant universiteto partinei organizacijai, atkakliausiai mokytis..." sugebės įvykdyti tuos uždavinius, ku Universiteto komjaunimo organi riuos jam pastatė Tarybų Sąjungos zacija, niekuomet neužmiršdama mū Komunistų partija, Tarybinė Vyriau sų didžiųjų vadų Lenino ir Stalino sybė, didysis Stalinas. --------------- :----------- >
X)
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Spalio 12 dieną įvyko pirmasis naujai išrinkto Vilniaus Valstybinio universiteto komjaunimo komiteto posėdis, kuriame komiteto nariai pa reigomis pasiskirstė sekančiai: Komiteto sekretorius — V. Burkauskas. Sekretoriaus pavaduotojas — J. Bernotavičius. Politinio masinio sektoriaus vado vai — K. Motieka, L. Trifonova. Organizacinio sektoriaus vadovai — T. Sapko, M. Raibikytė.
žodžiai krūtinėj’,
Mokymo sektoriaus vadovas — K. Urbaitytė Mokslo sektoriaus vadovas — E. Žilys Kultmasinio sektoriaus vadovas — L. Drazdauskaitė. Sefavimo sektoriaus vadovas — J. Venclovič Sporto sektoriaus vadovas — V. Zakrys. Spaudos sektoriaus vadovas — V. Siudikas. Buities sektoriaus vadovas — V. Bliznikas
si Leninas. .." Linksmai ir draugiškai gyvena šis mažas kolektyvas. Juos jungia ne tik bendros studijos, bet ir mažytis komjaunimo ženklelis ant kiekvieno krūtinės. Jie visi kom jaunuoliai! Didelė meilė tarybinei Tėvynei ir gilus komjaunuoliškos atsakomybės jausmas padarė tai, kad visa grupė mokosi tik gerai ir labai gerai. Šeškaitis, Repšys, Pau lavičiūtė ir eilė kitų — mokslo pirmūnai. Kai Užpalevičiūtei pasiūlė ne tik atlikti privalomas studentuimedikui pratybas, bet dirbti ir moksliniame būrelyje, ji pradžioje nesiryžo. O jeigu nesugebėsiu? Ta čiau, vyresniųjų draugų-komjaunuolių skatinama ir dėstytojų va dovaujama, Marytė dabar visai puikiai atlieka eksperimentinius bandymus fiziologijos būrelyje,
(Apybraiža)
skaitė ne vieną pranešimą anatomijos-histologijos būrelyje. Moks liniuose būreliuose aktyviai dirba ir visa grupė. Komjaunuoliai su pranta, kad tarybinis gydytojas turi būti ne tik geras specialistas, bet ir mokslo darbuotojas.
*»* Vieną ankstyvą spalio rytą Al dona Nemekšytė skubėjo į paskai tas. Dangumi skriejo išsitaršą de besys, vėjas kedeno plaukus, o širdyje buvo tiek daug džiaugsmo, jauno, gaivaus, žodžiais sunkiai nusakomo. Aldonai atrodė, kad ir žmonės, nenutrūkstama srove plau kią gatvėmis, ir mašinų gaudesys, ir didžiulių kranų girgždesys prie naujai statomo keturaukščio na mo, — viskas šiandien tarsi pagy vėję, nekasdieniška, šventiška. Per radijo garsintuvą girdėjosi pa kilus diktoriaus balsas. Maskvos radijas transliavo draugo Stalino kalbą. Auditorijoj Aldonos ranką šiltai paspaudė Marytė Užpalevičiūtė. Mergaitės akyse švietė džiaugs mo ugnelės. — Tu skaitei? — paklausė ji, tiesdama naują „Tiesos" numerį su dideliu Stalino portretu. — Skaičiau, — atsiliepė Aldo na, ir mergaitės išskleidė laik raštį. į „Mūsų partijai paėmus valdžią 1917 metais ir po to, kai partija ėmėsi realių priemonių kapitalistų ir dvarininkų priespaudai likvi duoti, broliškų partijų atstovai,
gėrėdamiesi mūsų partijos narsu mu ir laimėjimais, suteikė jai pa saulinio revoliucinio ir darbininkų judėjimo „smogiamosios brigados" vardą. .." — tiesėsi aiškios ir to kios ryškios savo prasmingumu eilutės. Vėl ir vėl tą dieną grupė skai tė laikraštį, dažnai jų akys krypo į draugo Stalino portretą. Al dona Nemekšytė ir visi jos draugai puikiai suprato, kokias nepaprastas dienas jie gyvena. Jiems, jauniems komjaunuo liams, palyginti, dar tiek ne daug gyvenimo mačiusiems, te ko laimė pergyventi tas dienas, kada posėdžiavo istorinis partijos suvažiavimas — VKP(b) XIX su važiavimas! Ir jie tuo didžiuojasi.
Grupė bendrai nagrinėja vi są XIX suvažiavimo medžiagą. Šiandien, ruošdamiesi sutikti džiaugsmingas komjaunimo 34ąsias metines, grupės komjaunuo liai su ypatingu atidumu ir meile rengiasi marksizmo-leninizmo pag rindų seminarams, kad savo pasi sakymus paremtų nauja, aktualia, partijos pateikta moksline me džiaga. — Skamba Stalinui mūsų daina — su dviem šimtais tokių pat kaip ir ji — jaunų, laimingų stu dentų choristų — komjaunuolė Aldona Nemekšytė dainuoja džiu gią meilės dainą draugui Stalinui. V. 2 i ū r y s