Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tegyvuoja Komunistu partija - mūsų pergalių įkvėpėjas ir organizatorius! Su Lenino vėliava, Stalinui vadovaujant— pirmyn, į komunizmo pergalę!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 22 (93)
1952 m. spalio 9 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
Partijos įkvėpti
Komunistų partijai vadovaujant v Septintasis Lietuvos Komunistų partijos (bolševikų) suvažiavimas pa demonstravo mūsų partijos vieningu mą, begalinį atsidavimą VKP(b) Centro Komitetui, didžiajam Stalinui. Principiškumas, veiksmingumas, ne sitaikstymas su trūkumais, kritika ir savikritika buvo pagrindiniai su važiavimo bruožai. Septintasis LKP(b) suvažiavimas konstatavo, kad Lietuvos TSR pa siekė didelių laimėjimų visose liau dies ūkio ir kultūros srityse. Šalis tapo pramoninė-kolūkinė. Lyginama sis pramonės svoris pakilo iki 61 proc.. Lietuvos TSR darbininkų klasė išaugo nuo 68 tūkstančių 1948 m. iki 97 tūkstančių 1950 m. Mūsų respublika Įvykdė VI suva žiavimo nutarimą dėl šalies kolekty vizacijos, — kolūkinė santvarka nu galėjo. 96 procentai pavienių valstie čių ūkių dabar susijungę kolūkiuose. Tam augimui žymiai padėjo kolūkių sustamblnimas Ir nuolatinė partinių organizacijų pagalba. Septintasis LKP(b) suvažiavimas iš kėlė esamus didelius trūkumus res publikos pramonėje, žemės ūkyje ir kultūriniame gyvenime, negailestin gai demaskavo tuos, kurie pažeidė Žemės ūkio artelės Įstatus, tuos, kurie nevykdė partijos nutarimų, ku rie kovoje su liaudies priešais nepa rodė principiškumo, budrumo. Dideli mūsų respublikos laimėji mai kultūros srityje. Per paskutinius metus Į lietuvių kalbą išversti 27 to mai Markso—Engelso—Lenino— Stalino veikalų, daug tarybinių rašy tojų knygų. Septintasis LKP(b) suvažiavimas konstatavo, kad Lietuvos TSR me tai po metų auga inteligentija. Lai kotarpyje nuo VI LKP(b) suvažiavi mo iki VII aukštosios mokyklos ir technikumai išleido apie 16 tūkstan čių specialistų, tame skaičiuje aukš tosios mokyklos apie 6 tūkstan čius. Šių specialistų vaidmuo socia listinėje statyboje labai žymus. Suvažiavimas daug dėmesio sky rė ideologiniams klausimams, kovai su buržuaziniu nacionalizmu. Tikslu apgauti dirbančiuosius, buržuaziniai nacionalistai persirengia Įvairiausiais rūbais. Jie idealizuoja praeitį ir slepia nuo liaudies revoliuciniu lie tuvių rašytojų kūrybą — J. Žemai tės, P. Cvirkos, J. Janonio ir kitų. Jie, prisidengę kovos prieš kosmo politizmą šūkiu, nutyli revoliucinių demokratų Cernyševskio ir Dobroliubovo, Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos, Lenino ir Stalino revoliucinės veiklos Įtaką Lietuvoje, sąmoningai užmiršdami, kad kova su kosmopolitizmu — tai kova prieš pūvančią kapitalistinių Vakarų įta ką, sąmoningai nutylėdami istorinę lietuvių liaudies kovą su jos aršiu priešu — angliš'kuoju-ameiikiniu imperializmu. Suvažiavimas pažymė jo „vieningosios srovės" teorijos ža lingumą, jos kontrrevoliucinę esmę. Septintajame LKP(b) suvažiavime pažymėti ir mokslo bei aukštųjų mo kyklų pasiekti laimėjimai Lietuvoje. Be to, suvažiavimas nurodė eilę stambių trūkumų mūsų darbe. Buvo iškeltas mokslinio darbo atsilikimas -----------------------------
universitete, silpnas jo ryšys su liaudies ūkio uždaviniais, atitrūki mas nuo respublikos gyvenimo, ne patenkinamas aspirantų parengimas. LKP(b) CK sekretoriaus drg. Snieč kaus pranešime buvo iškeltas silp nas kai kurių specialistų paruošimas universitete, iš dalies Istorijos-filo logijos fakultete. Suvažiavimas pa žymėjo nepatenkinamą auklėjamąjį I darbą aukštosiose mokyklose, atsiti kimus, kada Į aukštąsias mokyklas apgaulės keliu prasiskverbdavo sve timi elementai. Į šiuos partijos nurodymus turi me atsiliepti ryžtingu viso mūsų dar bo pegerinimu. Mūsų universiteto partinė ir komjaunimo organizacijos, visas universiteto kolektyvas turi atkreipti pagrindinį dėmes) į dalykų dėstymo pegerinimą, Į jų įsisavini mą, į kovą su visu tuo, kas kliudo studentams geriau įsisavinti dėsto mus dalykus. O mums kliudo dar ne pakankamai aukšta mūsų paskaitų, seminarinių užsiėmimų kokybė, dar per mažai studentams keliami reika lavimai. Reikia baigti su liberaline praktika vertinant egzaminus, griež tai perspėti studentus, kad egzami nų perlaikymai bus leidžiami tik iš imtinais atvejais (studento liga ir pan.). Katedros privalo sistemingai dirbti dėstymo metodikos, jaunų dės tytojų kvalifikacijos kėlimo srityje. Reikia užtikrinti nuolatinę dėstymo, studentų pažangumo kontrolę. Mūsų studentai privalo nenukrypstamai vykdyti IX VLKJS CK plenumo nu tarimus. Be to, universiteto komjaunimo organizacija dar nepakankamai ko voja dėl sistemingo studentų moky mosi, su paskaitas praleidinėjančials studentais, su kai kurių studentų ne Noriu mokytis ir dirbti liaudies gerovei tinkama pažiūra į užsiėmimus. Auk lėjamasis darbas nėra pakankamo Šiandien tarybinė liaudis ir visa biau, kad manyje gyvena jaunuoliš lygio. Neatsitiktina, kad kai kurių pažangioji žmonija savo žvilgsnį ka energija. studentų tarpe dar gyvi religiniai kreipia į Kremlių, kur vyksta mūsų Džiugu šiandien pajusti save nariu prietarai, ne visi studentai žino apie šauniosios partijos XIX suvažiavi tos organizacijos, kurioje išaugo tarybinio mokslo laimėjimus, yra at mas, tos partijos, kuriai vadovaujant Ostrovskis, Kosmodemjanskaja, Kositikimų, kada paviršutiniškai įsisa mes pasiekėme viską, ką turime ir ševojus, kurių darbai yra nemiršta vinamas marksizmo-leninizmo moks kuo gyvename. mas pavyzdys milijonams jaunuolių. las. Reikia sustiprinti politinį bud Supratusi milžinišką partijos iškel Aš tikiu, kad, būdama VLKJS eilė rumą, kreipti didesnį dėmesį Į at tų uždavinių reikšmę ir visa širdimi se, galėsiu dar geriau dirbti ir mo skirus signalus, nors ir nežymius, trokšdama dirbti jų įvykdymui, aš kytis visos liaudies gerovei. užkirsti kelią svetimiems elemen įstojau į garbingojo komjaunimo ei J. Baužytė, tams brautis į mūsų eiles. Mūsų uždavinys — ruošti specia les. Negalima juk abejingai žiūrėti Istorijos-filologijos fak. II k. stud. listus - komunizmo statytojus, ap į aplink verdantį gyvenimą, juo la ginkluotus marksistine-leninine teori ja, gerai įsisavinusius naujausius draugo Stalino darbus „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" ir „Eko nominės socializmo TSR Sąjungoje problemos". Tiktai persiėmę komu nizmo statybos uždaviniais, mes galė Suvažiavimo išvakarėse Vilniaus doc. Davtian, Burkauskas, Dubaus sime, partijos vadovaujami, žengti Valstybinio universiteto profesoriai, kas. Minėti draugai savo pasisaky pirmyn visose srityse. XIX partijos suvažiavimas, šiomis dėstytojai ir studentai susirinko į muose kvietė universiteto dėstytojus posėdi, skirtą Visa ir studentus dar geriau mokytis, gi dienomis prasidėjęs mūsų Tėvynės iškilmingą sostinėje Maskvoje, pareikalaus įvyk sąjunginės Komunistų partijos (bol liau įsisavinti marksistinę-lenininę dyti mūsų pareigas istorinėje komu ševikų) XIX suvažiavimo garbei. teoriją, plačiai ją taikyti praktiko nizmo statybos epochoje pereinant iš socializmo Į komunizmą. Atiduo Pranešimą padarė LKP(b) CK je ir, komunistų partijai vadovaujant, sime savo jėgas mūsų Tėvynės — agitacijos ir propagandos skyriaus aktyviai prisidėti prie komunizmo komunizmo švyturio visame pasauly vedėjas drg. Kuznecovas. Savo pra pastatymo uždavinių, duoti atitinka je — laimei ir suklestėjimui. mą atkirtį naujo karo kurstytojams.
V
Vilniaus Valstybinio universiteto II komjaunimo konferencijos delegatų žiniai Konferencija vyks spalio 12 d. Delegatų registracija Aktų salėje (Čiurlionio g-vė 23). 9 vai. Pradžia 9,30 vai. I
pradedama t
Partinės organizacijos susirinkimas įvyko Istorijos-filologijos fakulte to partinės organizacijos susirinki mas, kuriame buvo apsvarstytas klau simas apie partinių kadrų paskirsty mą fakultete ir įpareigojimų vykdy mo kontrolę. Pranešimą padarė fa kulteto partinio biuro sekretorius drg. Kulešovas. Susirinkime daug dėmesio buvo skirta fakulteto komjaunimo organi zacijos darbui. į partijos organizaci jos susirinkimą buvo pakviestas fa
kulteto komjaunimo aktyvas. Disku sijose pasisakę komunistai drg. drg. Mikuckas, Sapko, Sinica, Balsys ir kiti iškėlė rimtus trūkumus, fakulte to komjaunimo organizacijos darbe. Jie kritikavo partinį biurą, kuris ne pakankamai vadovavo komjaunimo kursinėms organizacijoms ir fakulte to biurui. Darbui pagerinti priimtas atitinka mas nutarimas.
Iškilmingas vakaras, skirtas partijos XIX suvažiavimui
nešime „Partija ir komjaunimas" drg. Kuznecovas iškėlė aktualiausius universiteto komaunimo organizaci jos ir tarybinės studentijos gy venimo klausimus. Plačiai palie tęs studentų mokslinį darbą, pranešėjas turiningai apibūdino gai vinančią genialiųjų draugo Stalino darbų „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" ir „Ekonominės socializ mo TSR Sąjungoje problemos" įta ką tarybiniam mokslui. Pranešėjas Iškėlė tarybinei studentijai naujus uždavinius mokymosi darbe, plačiai sustojo prie studentijos visuomeni nio darbo. Drg. Kuznecovas kvietė mūsų universiteto studentus naujais laimėjimais moksle sutikti VKP(b) XIX suvažiavimą. Po pranešimo pasisakė drg. drg.
Susirinkimas vienbalsiai pasiža dėjo vykdyti visus partijos XIX su važiavimo nutarimus, dar glaudžiau susitelkti apie mylimąją komunistų partiją, būti aktyviais komunizmo statytojais mūsų šalyje, partijos ir didžiojo Stalino vadovaujami ženg ti į naujas pergales. Susirinkusieji atsistojimu ir au dringais plojimais sutiko šūkius, par tijos ir tarybinės liaudies vado didžiojo Stalino garbei. Po iškilmingos dalies įvyko kon certas, dalyvaujant Valstybinio ope ros ir baleto teatro solistų ir univer siteto saviveiklos kolektyvų pajė goms. R. Budrys, Istorijos-filologijos fak. IV k. stud.
' Mano gimtinės kaime vyksta dideli pasikeitimai. Niekada netikėjau, kad tas tylus provincijos užkampis, kurį anksčiau pagyvindavo tik malūno ratų krintančio vandens ūžimas, virs kiekvienam tarybiniam žmogui pa žįstama ir artima vieta. Egzaminams pasibaigus, aš norėjau kuo greičiau patekti į šį naujai atgimusį kaimą. Ir kas iš mūsų nenorėtų pabuvoti šviesios ateities statyboje?! Kas ne norėtų pasikalbėti su žmonėmis, dir bančiais su didžiuliu pakilimu?! Kas nenorėtų pamatyti tikrąją tautų draugystę?! Čia aš sutikau daugelį pažįstamų, Jų tarpe ir gerai žinomą statybos brigadininką Vladislovą Morozą, kuris papasakojo apie tai, kad netrukus įsižiebs Iljičiaus lem putės, kad dirbantieji garbingai tesi didžiajam Stalinui duotąjį žodį. Mane sudomino reguliariai staty boje leidžiami sienlaikraščiai „Už kaimo elektrifikaciją" ir „Naujasis gyvenimas", kuriuose daug pasako jama apie kolūkių gyvenimą, apie kolūkiečių laimėjimus, statybas, sa viveiklą. Sienlaikraščiuose atsispindi visas kolūkinis gyvenimas, kurio są lygomis tegalėjo gimti mintis apie hidroelektrinės statybą. Čia sutikau drąsius ir ryžtingus statybininkus, žengiančius kolekty vinio darbo keliu. Kolūkiečiai, par tijai vadovaujant, stengiasi savo kai mą paversti šviesia, kultūringa vie ta. Hidroelektrinės statyboje kasdien didėja darbo našumas, gimsta nauji sumanymai, auga darbo užmojis. Čia, Drisvetuose, darbas tapo kūryba. Si kūryba ir entuziazmas ypač stipriai prasiveržia šiandien, kada visa ša lis pasitinka VKP(b) XIX suvažiavi mą naujais laimėjimais. Aš nesutikau čia žmogaus, kuris skųstųsi pasitaikančiais sunkumais. Jų nuoširdus darbas ir tikėjimas šviesia ateitim sutelkia jiems jėgų ir didvyriškumo. Kiekvienas su užsi degimu vykdo savo įsipareigojimus. Džiugu buvo matyti Dimitrijų Iva novą, kuklų žmogų, kuris su didžiu liu atsidavimu dirba statybose. Jis ne tik vadovauja kolūkiui, bet yra ir hidroelektrinės statybos tarybos pirmininkas. Tai tikras komunistas, rodąs pavyzdį statybininkams. Aš laiminga, kad teko man pa buvoti su šauniais žmonėmis, ku riančiais šviesų komunizmo rytojų, N. Juškinaltė,
.
V
Teisės mokslų fak. II k. stud.
-- O--
DRAUGYSTĖS VAKARAS ... Nuskamba tarptautinis studen tų sąjungos himnas. Ugningi Jaunų jų dTaugų — Abraitytės, Širiakino ir eilės kitų pasisakymai išreiškė visų susirinkusiųjų mintis, nukreip tas į Kremlių, kur vyksta didžiosios Lenino—Stalino partijos XIX suva žiavimas.
Džiaugsmu ir ryžtu spindi jauni veidai. Juose nesunku įžiūrėti tą be galinį dėkingumą tarybinei santvar kai, brangiajai partijai ir didžiajam Stalinui, už suteiktą teisę į mokslą, šviesų ir laimingą gyvenimą. Daugu ma susirinkusiųjų — darbininkų ir kolūkiečių vaikai, kurie buržuazijos valdymo metais nė svajoti apie mokslą negalėjo. Karštais plojimais studentai suti ko prorektoriaus drg. Mitropolskio pasveikinimą, kuris palinkėjo sėkmės moksle, dar glaudžiau susiburti apie šaunųjį komjaunimą, dar labiau stip rinti tarybinių jaunuolių draugystę.
Jaunieji universiteto literatai — drg. Simkevilčliūtė ir kiti paskaitė savo eilėraščius, pasirodė kursų sa viveiklos rateliai ir kt. Su dideliu politiniu pakilimu, šil tai ir draugiškai praėjo Istorijosfilologijos fakulteto I ir II kursų susitikimo vakaras.