VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 19 (90)
1952 m. birželio 5 d., ketvirtadienis.
Draugai studentai ! Atminkite, kad egzaminus išlaikyti gerai ir labai gerai yra pirmoji jūsų pareiga Tėvynei!
Kaina 20 kap.
pradėti sėkmingai Studentų moksliniai darbai v Egzaminai llstorijos-filologijos fakulteto I Į
rp RADICINES studentų moksll-* nių darbų apžiūros, kurios kasmet organizuojamos mūsų šalyje, apibendrina aukštųjų mokyklų veik los rezultatus šioje srityje. Gegužės 31 d. pasibaigusi Vil niaus miesto aukštųjų mokyklų stu dentų mokslinių darbų apžiūra pa rodė, kad sostinės akademinis jaunimas vis plačiau įsijungia j mokslo-tiriamąjj darbą, teikia vis didesnę paramą Tarybų Lietuvos liaudies ūkiui, padeda vystyti na cionalinę savo formą socialistinę savo turiniu kultūrą. Užtenka pa sakyti, kad ši miesto apžiūra iš statytų | ją darbų skaičiumi (350) prilygo 1951 m. respublikinei apžiū rai. Žymiai išaugo darbų idėjinis ir mokslinis lygis. Mūsų universitetas apžiūroje da lyvavo su 165 darbais, t. y. pateikė beveik pusketvirto karto daugiau darbų, negu praėjusiais metais I respublikinę apžiūrą. Iš 139 atžymė tų darbų 97 buvo parašyti mūsų universiteto studentų; 38 darbai už ėmė I vietą. Organizacinis komite tas gerai (vertino mūsų studentijos mokslini darbą: jei universiteto darbai sudarė mažiau kaip pusę visų apžiūros darbų, tai atžymėtų darbų skaičiuje — apie 7Ofl/o. Tatai rodo, kad universitetas studentų mokslinio darbo srityje pasiekė nemažų laimėjimų. Didžioji apžiūrai skirtų darbų dalis turėjo originalų mokslo-tirlamąjl pobūdį, buvo paremta pačių studentų atlik tais tyrimais bei eksperimentais, jų savarankiškai surinkta medžiaga. Daugelis darbų turi svarbios moksli nės ir praktinės reikšmės, sudaro tam tikrą indėli ( mūsų respublikos ekonomini bei kultūrini augimą. Pvz., studentų Kondrato, Maimino, Rieznikovos, Sabaliausko, Šileikaitės, Dubauske)'' darbai nagrinėja ma žai ištirtas visuomeninių mokslų problemas; studentai Mickus, Kochan, Stankevičius, Kazlauskas, Mer-
kys, Tekorius ir kiti savo origina liuose, paremtuose gausiais ekspe rimentais, darbuose sprendžia tiks liųjų bei gamtos mokslų atskirus klausimus, turinčius ir praktinės reikšmės. Tačiau apžiūra parodė ir musų studentų mokslinio darbo trūkumus. Visų pirma, | tikrą mokslo-tlriamąj| darbą Įsijungė dar nedidelė dalis studentų. Per šiuos mokslo metus universiteto studentai parašė virš 2000 (vairių darbų — diplominių, kursinių, seminarinių bei SMD, bet iš jų tik 165 buvo atrinkti | apžiū rą (YPač mažai darbų pristatė Medi cinos fakultetas). Matyt, žymi dalis darbų vis dar atliekama formaliai, be kūrybišku mo; moksliniuose būreliuose vis dar didelis darbų procentas turi aprašo mąjį, kartais — kompiliatyvinl po būdi. Tas yra dėl to, kad atskiros katedros, atskiri dėstytojai abejin gai žiūri | studentų mokslin|-tiriamąj| darbą, nenukreipia studentus_ Į aktualių, glaudžiai susijusių su mu sų ūkio ir kultūros poreikiais, prob lemų gilų nagrinėjimą, 'neužtikrina reikiamo mokslinio vadovavimo. O studentai, kada jiems neparodomas tiesioginis jų darbo susijimas su praktika, jų darbo reikšmė, nesi domi moksliniu darbu, neĮsttraukia | būrelių veiklą. Todėl, sudarant mokslinių būrelių tematinius planus ateinantiems mokslo metams, numatant diplomi nių, kursinių ir seminarinių darbų tematiką, katedros turi atkreipti ypatingą dėmes) Į aktualių komp leksinių, turinčių praktinės vertės, klausimų sprendimą, turi užtikrinti, kad visas mokslo personalas vado vautų studentų moksliniam darbui. Tarybinis mokslas yra nuolat be sivystantis mokslas, ir prie jo to lesnio pakilimo turi prisidėti ir akademinis jaunimas, vykdantis draugo Stalino iškeltą uždavinį — Įsisavinti mokslą.
*________lz_
-------------------------- ★
kurso žurnalistų grupei pirmasis eg zaminas buvo politinė ir ėkonominė geografija. Egzaminui grupės studentai ruošėsi įtemptai. Komjaunuoliai Kairys, Sniukas, Riger, Vilkys, Stuina, Aks tinas ir kiti skaitė brošiūras apie liaudies demokratijos šalis. Ypatin gai gerą žinių įsisavinimą parodė komjaunuolis Kairys. Jam teko pa sakoti apie Kiniją. Jis sugebėjo pla čiai nušviesti kinų tautos istoriją, papasakojo apie jos kovą už laisvę ir nepriklausomybę, draugystę su Tarybų Sąjunga, apie kūrybingą ki nų liaudies darbą vystant pramonę, žemės ūkį, kultūrą, apie kinų tautos reikšmę kovoje už taiką visame pa saulyje. Dėstytojas drg. Kmita stu dento Kairio žinias įvertino labai gerai. Geografijos egzaminą 15 studentų išlaikė tik labai gerai, o kiti — ge rai. I kurso žurnalistai yra pasiryžę išlaikyti visus pavasario sesijos eg zaminus tik gerai ir labai gerai. P. Kretavičius Istorijos-filologijos fak. I kurso žurnalistas
--------1/ Pirmasis egzaminas Gegužės 26 ir 27 d. d. Istorijosfilologijos fak. III kurso lituanistai laikė lietuvių literatūrinės kalbos istorijos egzaminą. Per metus nuo sekliai dėstytą medžiagą prieš egza miną vyr dėstytojas Palionis pagi lino konsultacijomis, todėl studentai egzaminą laikė neblogai. Eilė drau gų (pvz., Dambrauskaitė, Kazlaus kas, Marcinkevičius ir kt.) kūrybiš kai išnagrinėjo bilieto klausimus, susiedami juos su draugo Stalino veikalu „Marksizmas ir kalbos moks lo klausimai“ ir pailiustruodami pa vyzdžiais. Nors, aplamai, egzaminų rezulta tai gana geri, kai kurių studentų mokėjimas nebuvo pakankamas. Ne tvirtai atsakinėjo drg. drg. Mikšytė, Martinėnas, tuo sumenkindami bend rą egzaminų lygį. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dar yra nerimtai į spe cialybės disciplinas žiūrinčių studen tų. Egzaminai praėjo aukštame idė jiniame lygyje ir parodė studentų per metus pasiektus laimėjimus. N. Vaitiekūnaitė Istorijos-filologijos fak. III k. stud.
JOS ŽINIOS ĮVERTINTOS LABAI GERAI
Nuotraukoje: Gamtos mokslų fakulteto III kurso studentė D. Naktinytė pas doc. MitropolskĮ atsakinėja pedagogikos egzaminą. Jos žinios (vertintos labai gerai. D. Mikulskio nuotr.
Egzaminai medicinos fakultete
Medicinos fakulteto II kurso stu dentai šių metų pavasario egzaminų sesijoje laiko 7egzaminus. Išlaiky tieji egzaminai parodė, kad studen tai gerai jiems pasiruošė, rimtai dir bo ir todėl pasiekė gerų rezultatų. Mūsų kursas jau išlaikė 4 egzami nus: marksizmo-leninizmo pagrindų, rusų kalbos, anglų kalbos ir fiziolo gijos. Egzaminų rezultatai geri. Dau gumas studentų visus egzaminus lai kė tik gerai ir labai gerai, ir tik du studentai gavo po vieną trejetą. Marksizmo-leninizmo pagrindų eg zaminai parodė, kad per mokslo me tus išaugo studentų sąmoningumas, kad studentai moka įsisavintas ži nias pritaikyti ir praktikoje, sugeba susieti jas su einamuoju momentu, padaryti praktiškas išvadas. Ypatin gai gerą marksizmo-leninizmo žinių įsisavinimą parodė I grupė, kurioje iš 11 žmonių 6 studentai egzaminą išlaikė labai gerai. Gerai atsakinėjo Valstybiniai egzaminai studentai Ganas, Babelis. Jie buvo Valstybiniai egzaminai turi labai gerai susipažinę su marksizmo didelę reikšmę, nes jie parodo, kiek musų jaunimas studijuodamas 5—6 metus aukštojoj mokykloj, subren do politiškai ir kaip jis yra pasi ruošęs darbui savo specialybės sri tyje. Šį pavasari mes vieni iš pirmųjų Valstybiniams egzaminams reika lingas tinkamas tiek studentų, tiek visame universitete užbaigėme eg ir egzaminų komisijos narių pasi zaminų sesiją. Kada kituose kur rengimas. Studentai turi laikomos disciplinos žinias ne mechaniškai suose egzaminai pačiame įkarštyje, iškalti, o įsisavinti giliai ir kūrybiš mes jau galime prisiminti pasiektus kai. Komisijos nariai ir egzaminato laimėjimus, apsvarstyti trūkumus. riai turi daugiau kreipti dėmesio ne Laikėme 6 egzaminus (4 iš visam į greitus, mechaniškus atsakymus, kursui bendrų disciplinų ir 2 iš bet j studento teisingą, logišką galvojimą. Todėl egzaminuojantieji siauresnės specialybės dalykų). Pir neturi kliudyti studentui, atsakan muosius egzaminus išlaikėme ba čiam į klausimą, neskubėti duoti landžio mėnesį. Iš koloidų chemijos papildomus klausimus. ir neorganinės sintezės, o t. p. iš Per valstybinius egzaminus visų mokslo šakų studentai, be žinių iš specialybės egzaminų gavome tik savo specialybė.s ir marksizmo- gerus ir labai gerus pažymius. Sun leninizmo kurso turi turėti supra kiau buvo su istorinio materializmo timą ir apie mūsų krašto vidaus egzaminu. Čia vėl pasikartojo įpras bei užsienio politiką, o taip pat nusimanyti ir apie mokslus, Pavlo tos klaidos. Studentai, kurie lanky vo, Mičiurino ir Lepešinskajos, ku davo paskaitas, aktyviai pasisaky rie sugriovė užsienio mokslininkų davo seminaruose, egzaminą lai antimokslines teorijas ir pagrindė kė tik gerai ir labai gerai. Bet atsi materialistinį mokslą. Tarybinė visuomenė laukia ne rado ir tokių draugų (pvz., Lautik gerų įvairių _ sričių specialistų, menskas, Jakucevičius), kurie blo bet ir puikių musų šalies patriotų, gai lankė paskaitas ir seminarus. sugebančių dirbti ir visuomeninį Tik sesijos pabaigoje, papildomai darbą. Nuo baigusių aukštąją mo kyklą sugebėjimo tinkamai atlikti pasimokę, jie istorinio materializmo jiems pavestą darbą žymia dalimi egzaminą išlaikė gerai. Rusų kalbos priklausys ir tų apylinkių žmonių, egzaminą visi išlaikė gerai ir la kuriose jie dirbs, kultūrinis augimas. bai gerai, o lietuvių kalbą (nelietu Doc. M. Marcinkevičius viai) — tik labai gerai.
-—/
klasikų veikalais. Dėstytojai jų ži nias įvertino labai gerai. Fiziologijos egzaminas — vienas iš sunkiausiųjų šios sesijos egzami nų. Bet egzaminų rezultatai parodė, kad ir šią sunkią kliūtį studentai įveikė, gerai pasiruošė egzaminui ir gerai jį išlaikė. Studentai Babelis, Girdzijauskaitė ir eilė kitų egzami nus laiko tik labai gerai. Išlaikyti egzaminai mums aiškiai rodo, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik sistemingai dirbant vi sus mokslo metus. Mūsų kursui liko laikyti dar 3 egzaminai: anatomija, biochemija, histologija. Šiems egzaminams turi me ypač gerai pasiruošti. Iš šių eg zaminų dėstytojai sprendžia, kiek mes išmokome per du mokslo me tus ir esame gerai pasiruošę teore tiškai, ar ateinančiais metais įau galėsime pereiti prie praktikos dar bo ligoninėje. G. Banytė Medicinos fakulteto II k. stud.
Egzaminų sesiją užbaigus
Nuotraukoje: Vilniaus miesto aukštųjų darbų paroda universiteto Kolonų salėje.
mokyklų
studentų
D. Mikulskio nuotr.
Vadovaujamės Mičiurino mokslu Vadovaudamasis mičiurininės bio logijos mokslu ir jo laimėjimais, nuo 1950 m. ėmiausi darbo pakeisti ar būzų ir melionų prigimtį, paversti juos atviro grunto kultūra LTSR są lygose. Šiam uždaviniui išspręsti pa naudota lytinė, vegetatyvinė hibridi zacija ir atranka. Darbai atlikti uni versiteto botanikos sode ir Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros laboratorijoje. Didelę paramą man teikė katedros mokslinis personalas ir ypač šio darbo mokslinis vadovas vyr. dėstytojas P. Bluzmana6. Buvo ištirta 13 arbūzų ir melionų veislių. Arbūzų veislė „Stoks" ir melionų — „kolchoznica“ ir ,,Nr. 61" pasirodė esančios tinkamos mūsų res publikos sąlygoms, ir jas, toliau pa gerinus, būtų galima rekomenduoti ■auginti kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. Be to, hibridizuojant arbū zus ir melionus su moliūgais, buvo
gauti hibridai pakitusiais morfologi niais požymiais ir sutrumpėjusiu ve getacijos periodu. Jų vaisių kokybė tuo tarpu išlieka nepablogėjusi. Mes esame užplanavę iki 1955 me tų išauginti tinkamas mūsų krašto klimatinėms sąlygoms šių vertingų daržovių veisles. Darbo metu gauti rezultatai rodo, kad ŠĮ uždavinį iš spręsime. Apibendrindamas gautus rezultatus V-oje Vilniaus Valstybi nio universiteto studentų mokslinėje konferencijoje, padariau pranešimą ,,Arbūzų ir melionų prigimties pakei timas lytinės ir vegetatyvinės hibri dizacijos bei atrankos keliu“. Šie rezultatai gauti pasinaudojant Ivano Vladimirovičiaus Mičiurino mokslo lobynu, kuris duoda vienintelį tei singą metodą apvaldyti augalų pri gimčiai ir jai keisti mums norima linkme. Studentas A. Merkys
Komjaunuoliai Jončaitė, Bukaveckas, Pajėda, Eberlin, Vinciūnas, Daugirdas, Abramavičiūtė, Dubovič, studentė Tininytė visus egzaminus išlaikė tik labai gerai. Šiuo metu nuo gegužės mėn. 19 d. IV kurso studentai įvairiuose fabrikuose atlieka gamybinę prak tiką. Mokslo pirmūnai Vinciūnas ir Eberlin gilina studijų metu įgy tas teorines žinias didžiuliame TSRS stiklo fabrike Vorošilovgrade. Kvedaravičiūtė, Stonytė, Šuopaitytė, vadovaujamos prityrusio inžinie riaus Guzevičiaus, susipažįsta su insulino gaminimu socialistinėje pramonėje Kaune ^Maisto“ fabrike. Eilė draugų atlieka gamybinę prak tiką Vilniuje: Dobkevičiūtė, Dubo vič — Eidukevičiaus vardo odos ir avalynės kombinate, Jončaitė, Dau girdas — „Elfoje", kiti — skaitik lių fabrike, elektrinėje, „Tauro“ alaus darykloje. Tik esant tarybinei santvarkai galimas toks teorijos ir praktikos vieningumas, visapusiškas studento parengimas. B. Matukaitė Chemijos fak. IV k. stud.