visu Saliu proletarai, vienykitės;
0
((Ištrauka iš Istorijos-filologijos fak. IV k. stud. Z. KONDRATO praneši, mo, skaityto V-oje studentų moksli nėje konferencijoje)
C>
TafrtNTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr, 13(84)
1952 m. balandžio 15 d., antradienis.
4yj\
Kaina 20 kap.
parodė studentų
MOKSLINĖ KONFERENCIJA ALANDŽIO 12 d. pasibaigė keturias dienas trukusi penktoji Vilniaus Valstybinio universiteto studentų mokslinė konferencija, ku rioje buvo išklausyta 67 pranešimai, iš kurių 10 padarė Maskvos, Minsko, Tartu, Kauno aukštųjų mokyklų ir Vilniaus Pedagoginio instituto atsto vai. Konferencija parodė išaugusį mūsų universiteto studentų mokslinio darbo lygį, jų siekimą įnešti savo indėlį į komunizmo statybos reika lą. Didžioji pranešimų dalis turėjo gi lų ir savarankišką mokslo tiriamąjį pobūdį, nagrinėjo aktualias proble mas, susijusias su mūsų respublikos liaudies ūkio ir kultūros poreikiais. Teigiamu konferencijos bruožu reikia laikyti ir nemažą kolektyvi nių darbų skaičių, o taip pat ir aukšto, be skubotumo ir šturmavi mo pravestą pasiruošimą eilėje fa kultetų, (Medicinos, Gamtos m. ir kt. fak.). Skirtingai nuo anksčiau bu vusių konferencijų, pristatytų darbų skaičius viršijo skaitytų darbų skai čių, ir to išdavoje galima buvo at rinkti geriausius pranešimus. Universiteto rektorato ir SMD ta rybos buvo atžymėta iš viso 30 dar bų. Pirmąsias vietas gavo M. Ta' mošiūno, V. Būdos, J. Stonio ir J. Maimino darbai, nagrinėjantieji iki šiol marksistiškai neištirtus Lietu vos istorijos, lietuvių tautos kultūri nio palikimo klausimus. J. Petkevi čiaus darbas, kuriame studijuojama viena iš svarbiųjų teisės mokslų problemų, M. Mickaus, J. Kšmenianskajos ir K. Valackos darbai pa grįsti gausia eksperimentine me džiaga ir turintieji nemažos moks linės ir praktinės reikšmės che mijos bei fizikos srityse. K. Valacka savo darbe išnagrinėjo svarbią ma tematikos problemą, A. Merkis mičiurininės biologijos metodais hibri dizacijos bei atrankos keliu pasiekė gerų rezultatų, išvedant naujas ar būzų ir melionų rūšis, pritaikytas Lietuvos TSR sąlygomis. A. Baltakytės, A. Grigelio ir V. Kelešiaus kompleksinis darbas, kuriame nau dojantis nauja tarybinės geologijos metodologija, tiriami LTSR kreidos klodai ir A. Venckausko darbas, ku riame bandymų ir stebėjimų keliu pateikiamas turinčios praktinės reikšmės diagnostinės priemonės. Nemažos vertės turi ir eilė kitų darbų. Įsidėmėtina, kad šioje konfe rencijoje ir atžymėtų darbų ta,rpe nemažą procentą sudarė II bei III kursų studentų darbai. Tai liudija, kad jaunesniųjų kursų studentai vis plačiau įsitraukia į mokslinį darbą. Tačiau galimybės šioje srityje dar, toli gražu, neišsemtos. Konferencija pritraukė žymiai daugiau studentų ir dėstytojų, negu anksčiau. Didesnis buvo ir aktyvu mas. Po daugelio pranešimų išsi vystė gyvos diskusijos. Pranešė jams buvo pateikta nemaža klausi mų. Tai rodo išaugusį studentų su sidomėjimą moksliniu darbu. Tačiau šalia neabejotinų laimėji mų reikia atžymėti ir eilę rimtų
Fizikos - mate matikes fak. V k. stud. K. Valacka konferencijoje skaitė savo ir te paties kurso stud G. Kšemianskajos kompleksini darbą „Švino sulfido fotojautrumas ir ab sorbcija". Darbas įa pažymėtas pirmąja ... J premija. Nuotraukoje stud. Valacka dar bo metu. L. Butkevičiaus nuot.
Lenininė „Iskra“ Lietuvoje
trukumų, kurių pašalinimui turi bū ti atkreiptas dėstytojų, SMD ir vi suomeninių organizacijų dėmesys. Visų pirma, inepakankamas _ ’ organizacinis-agitacinis darbas,. Universiteto SMD taryba ir eilė fakultetų (Istorijos-filologijos, Teisės m.. Eko nomikos m.) nesugebėjo relkiamu laipsniu išpopuliarinti konferenciją, išvengti šturmavimo ruošiant ją. Šiuose fakultetuose darbai buvo pavėluotai padėti į skaityklą, ne vi sur paruoštos ir padaugintos prane šimų tezės. Dėl to nukentėjo stu dentų dalyvavimas konferencijoje, kuris buvo ypatingai žemas Istori jos-filologijos ir Medicinos fakulte tuose, o taip pat plenariniuose kon ferencijos posėdžiuose, nepakanka mas studentų aktyvumas buvo Eko nomikos fakultete, kur bendrojo posėdžio nietu nepasisakė nė vienas studentas ir kt. Neleistinas dalykas, kad konfe rencijos darbo laiku vyko choro re peticijos, tarpfakultetinės krepšinio varžybos ir kitos priemonės, kurios atitraukė studentus nuo konferenci jos. Nepakankamą pagalbą suteikė SMD komjaunimo ir profsąjungos organizacijos. Pakeisti savo pa žiūrą į SMD turi fakuitetiniai prof sąjungos biurai .kurie beveik visiš kai nusišalino nuo studentų moks linio. darbo. Kai kuriose sekcijose — literatūros, teisės moksJų ir prekybos, ekonomikos vis dar vyravo apžval ginio, referatyvinio pobūdžio darbai, už ką kaltę tenka primesti atitinka moms katedroms, kurios nesuge bėjo užtikrinti reikiamo vadovavimo studentų moksliniam darbui, neiš dirbo tiriamojo pobūdžio tematikos. Mažai dar buvo konferencijoje dar bų, nagrinėjančių įmonių ekonomi ką, gamybinį-technologinį procesą, jų pagerinimo klausimą. Ekonomikos, Gamtos, Fizikos-matematikos, Che mijos ir kitiems fakultetams iškilo uždavinys sustiprinti ryšį su liau dies ūkiu, su įmonėmis ir kolūkiais, kuris turi turėti ne atsitiktinį, o nuolatinį ir platų pobūdį, pavirsti kūrybiniu mokslo ir gamybos bend radarbiavimu. Kuo būtų galima pa aiškinti leidimą skaityti konferenci joje studenčių Repšytės, Sapožinikovaitės ir Šležaitės darbą „Neuroinfekcinių susirgimų Lietuvoje TSR klausimu", kuriame vienos ligoninės duomenų analizės išvados išplečiamos visai respublikai, ko išdavoje buvo gautas iškreiptas, visiškai ne atitinkantis tikrovei vaizdas? Dabar universiteto rekforatui, de kanatui ir SMD iškilo svarbus užda vinys — tinkamai pasiruošti artė jančiai Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūrai. Nėra abejonės, kad rektoratui ir partinei organizacijai vadovaujant, visuomeninėms organizacijoms pa dedant, studentų mokslinis darbas, kuris sudaro svarbią grandį tarybi nių kvalifikuotų kadrų paruošime, bus pakeltas į naują, aukštesnę pa kopą.
Lenininės „Iskros" platinimas Lie tuvoje yra vienas aktualiausių klau simų Lietuvos darbo žmonių revo liucinio judėjimo istorijoje. Revoliucinis judėjimas Lietuvoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje augo ir vystėsi kaip visos Rusijos darbo žmonių revoliucinio judėjimo dalis. Jau 1863 metų sukilimas buvo iš esmės valstiečių revoliucija, vado vaujama rusų revoliucinių demokratų pasekėjų — Kosto Kalinausko, Zig manto Sierakauskio ir Antano Mac kevičiaus, Sukilimas padėjo pradžią būsimajai plačiai liaudies revoliucinei kovai, vadovaujamai darbininkų klasės. Gerceno „Kolokolo" pramintu keliu Lietuvoje buvo nelegaliai plati nami marksistiniai raštai. Jau nuo 1872 m. Vilniuje nelegaliuose revo liucinio judėjimo dalyvių rateliuose buvo studijuojamas Markso „Kapita lo" I tomas, nuo 1883 m. buvo už megzti ryšiai su pirmąja rusų marksistine organizacija — „Darbo iš vadavimo" grupe. Drauge su tuo jau nuo 1861 metų Lietuvoje prasideda darbininkų streikų kova. Tai reiškė, kad mūsų krašte ėmė augti ir bręs ti nauja klasė, darbininkų klasė, ku liai buvo lemta suvaidinti istorinį vaidmenį revoliuciniame judėjime ir kovoje dėl visų darbo žmonių išsi vadavimo iš buržuazijos jungo. „Revoliucinis darbininkų judėji mas Lietuvoje kilo, augo ir vystėsi kovoje prieš visų atspalvių buržua zinį nacionalizmą. Iš didžiųjų darbi ninkų klasės vadų V. I. Lenino ir J. V. Stalino Lietuvos darbo žmonės mokėsi kovoti prieš buržuazinį na cionalizmą, mokėsi stiprinti drau gystę su rusų tauta, su visomis bro liškomis Rusijos tautomis. Revoliu cinis darbininkų judėjimas Lietuvoje augo ir vystėsi, kaip Rusijos revo liucinio darbininkų judėjimo dalis, augant kapitalizmui, formuojantis darbininkų klasei ir aštrėjant Lietu voje klasių kovai. Tai ir sudarė jo jėgą". (V. Niunka. „Dėl kai kurių klaidų knygoje „Sovietskaja Litva"). Didelę reikšmę revoliuciniam Lie tuvos darbininkų judėjimui turėjo V. I. Lenino apsilankymas 1895 m. rudenį Vilniuje, garsusis, proletarinio internacionalizmo jausmų kupinas, Lietuvos darbininkų laiškas streikuo jantiems Peterburgo darbininkams, parašytas 1897 m. sausio mėn. Lie tuvoje. 1895 m. pradėjo savo revo liucinę veiklą Feliksas Dzeržinskis — įžymus bolševikų partijos ir Tarybų valstybės veikėjas. Lenininės „Iskros" platinimo Lie tuvoje nagrinėjimas atskleidžia tą kovą, kurią „Iskra" vedė su oportu nizmu ne tik visos Rusijos, bet ir mūsų krašto darbininkų judėjime, parodo busimųjų bolševikų forma vimąsi jos poveikyje.
Pirmasis lenininės „Iskros" nume ris pasirodė 1900 metų gruodžio' mėn. Busimuoju „Iskros" gabenimu^ į Rusijos gilumą Leninas pradėjo rū pintis dar iki savo išvykimo į už sienį 1900 metų liepos mėn. Per Lietuvą kaip tik ėjo vienas „Iskros" gabenimo į Rusijos gilumą kelias. Iš Miuncheno per Berlyną ir Karaliau čių, o toliau per pasienio miestelius Jurbarką ir Kybartus, „Iskra" patek davo į Kauną, o iš ten — į Vilnių. Iš Vilniaus „Iskra" buvo toliau siun čiama į Peterburgą, Pskovą, Poltavą ir kitas vietas. Kita kryptimi lenininė „Iskra" ėjo per /"Suvalkiją į Šiaulius, iš ten į
Kursiniai darbai baigiami rašyti Daugumas Fizikos-matematikos fa kulteto II k. fizikų grupės studentų susipažino su kursiniams darbams reikalinga papildoma literatūra ir Kursinius kruopščiai ėmėsi darbo. darbus grupės studentai yra pasiry žę baigti iki balandžio mėnesio pa baigos. Komjaunuoliai Levitanas ir Giršovičius savo kursinius darbus jau baigia ir ateinančią savaitę nu mato juos apginti. Tokiu būdu, gru pės studentai galės daugiau laiko skirti egzaminų rengimui. Grupės kursinių darbų temos ak tualios ir įdomios, daugiausia iš pus laidininkių ir optikos srities. Stu dentai jau nuo pirmųjų kursų, rašy dami kursinius darbus, pradeda gi lintis į tą fizikos sritį, kurioje jie vėliau galės dirbti ir mokslinįtiriamąjį darbą. Tai, be abejo, padės parengti dirvą ir busimajam diplominiam darbui. Fizikos-matematikos II k. stud. I. Petraitytė
Latviją, kur ji pasiekdavo net Rygą. Vincas Mickevičius-Kapsukas, kuris Iš Karaliaučiaus „Iskra" patekdavo į palaikė ryšius su „Iskros" laikraščio Latviją taip pat ir pro Klaipėdą bei platintojais. Suaktyvėjus literatūros platinimo darbui Marijampolėje, ku Palangą. Kapsukas ir iš Tokiu būdu lenininės „Iskros" rioje tada gyveno pradėtas literatūros pergabenimas į Rusijos gilumą dau kurios buvo giausia lietė Suvalkiją, Kauną, Vil siuntimas į Kauną, Vilnių, Šiaulius, susilaukta žymių carinių nių, taip pat ir įSiaurinę Lietuvos buvo dalį. Kaip tik čia buvo žymesnieji represijų. V. Kapsukas taip pat užmezgė ry Lietuvos pramonės centrai ir čia „Iskra" galėjo padaryti didžiausią šius su Ryga, iš kurios buvo gau nama socialdemokratinė literatūra. poveikį darbininkams. Lenininės „Iskros" gabenimo per Būdamas užsienyje V. Kapsukas ne Lietuvą darbe aktyviai dalyvavo ir nutraukė ryšių su Lietuva. V. Kapsu Lietuvos darbo žmonės. Kaip tiktai kas panaudoja savo turimas pažintis jiems tekdavo atlikti patį sunkiau su vietiniais knygnešiais ir rūpinasi sią darbą, pergabenant „Iskrą" per marksistinės literatūros gabenimu, pasienį, organizuojant jos tolimesnį V. Kapsukas organizavo literatūros persiuntimą į paskirstymo punktus, pristatymą į Vilnių vietiniams so į kuriuos jau atvykdavo jos pasiimti cialdemokratams, taip pat literatūros gabenimą Šiaulių linkme. galutiniai adresatai. „Iskros“ pasirodymą Diauge su „Iskra" Lietuvoje buvo Dar prieš Vilnius jau buvo revoliucinės mark- platinami ir kiti marksistiniai raštai, sistinės literatūro6 pergabenimo į pirmoje eilėje ankstyvieji V. I. Lenino veikalai. Rusijos gilumą centras. Platus „Iskros" ir jos leidinių, Nuo 1895 metų Vilniuje lankėsi V. I. Lenino veikalų paplitimas ro Kijevo socialdemokratų atstovai. Platūs vilniečių ryšiai su visos do, kad marksistinės literatūros pla Rusijos socialdemokratais ir nulėmė tinimo darbas Lietuvoje jau buvo tai, kad „Iskros" gabenime į Rusi gerokai išaugęs. „Iskroje" spausdi jos gilumą Vilnius užėmė vieną iš nama medžiaga turėjo didelę įtaką pačių svarbiausių vietų, kaip sandė Lietuvos darbo žmonių revoliucinės lis ir bazė tolimesniam „Iskros" kovos stiprėjimui. 1901—1904 metais revoliucinė ko persiuntimui. apimdama ir Savo 1901 m. birželio 26 d. laiš va augo ir stiprėjo, „Iskra" tapo ke „Iskros" agentui N. E. Baumanui Lietuvą; ir Lietuvoje V. I. Leninas užsimena apie litera darbo žmonių ideologiniu ginklu. Revoliucinė Lietuvos žmonių kova tūros 'išsiuntimą į Vilnių, o jo arti miausias padėjėjas ir pagalbininkas atsispindėjo ir „Iskroje". 1901 metų N. K. Krupskaja savo 1901 m. liepos „Iskros" 4 nr. buvo išspausdinta ko mėn. 5 d. laiške rašė, kad Vilniuje respondencija apie 1901 metų gegu yra „Iskros" atstovas, kuriam reikia žės pirmosios demonstracijas Vilniu įteikti siunčiamą marksistinę litera je, Kauno ir Vilniaus gubernijose; tūrą. 5 nr. plačiai buvo aprašyta gegužės Žymią vietą „Iskros" transporta demonstracija Kaune. Žinių iš Lie vime užėmė ir vadinamasis „baltiš tuvos būdavo ir vėlesniuose numekas kelias" (pro Klaipėdą ir Palan riuose. ir„Iskros" _____ ir kitos marksistinės li gą). 1902 m. vasarą karo gydytojas so teratūros poveikyje Vincas Mickevicialdemokratas Gusarovas pervežė 2 čius-Kapsukas pradėjo suprasti poli pūdus iskrinės literatūros iš Kauno tinės kovos reikšmę darbininkų ju į Vilnių, o rugsėjo mėn. Vilniuje vėl dėjime. „Iskra" jam suteikė pagrin buvo gautas naujas „Iskros" trans dines klasių kovos žinias. Paveiktas portas. 1903—1907 metais „Iskra" „Iskros", V. Kapsukas 1902 metais Vilniuje buvo reguliariai gaunama nutraukė ryšius 6u varpininkais ir ir skaitoma pas Liudo Giros (buvu nuo 1903 metų ima glaudžiau bendsioje Vilniaus) gatvėje ir Šopeno radanbiaGti su darbininkų klasės or Susipažinimas su gatvėje gyvenančius socialdemokra ganizacijomis. tus, taip pat Antakalnyje pas ten marksistine literatūra leido V. Kapsu gyvenančią socialdemokratų Grince- kui, jau įstojus į Lietuvos socialde vičiūtę, kuri platino „Iskrą" tarp mokratų partiją, pastebėti LSDP san chemijos pramonės darbininkų, me tykiavimo su varpininkais - demo talistų ir odininkų. kratais žalingumą, suprasti LSDP „Iskra" gausiai buvo platinama ir darbo kaime trūkumus. Oportunistikitose Lietuvos vietose. 1902 m. lie nė LSDP vadovybė trukdė platinti pos mėn. 30 d., pavyzdžiui, Kauno Lietuvoje lenininius leidinius, trukdė pašte buvo sulaikyta 50 banderolių, spausdinti bolševikinius straipsnius kuriose buvo „Iskra". Tuo pačju metų partijos oficialiame organe — „Dar rugsėjo mėnesį „Iskra" b o plati bininkų balse". Kapsukas jau tada nama po visą miestą. kritiškai vertino LSDP vadovų veiklą Lenininė „Iskra" "* leidiniai ir 1903 metais pradėjo rūpintis nau pasiekdavo ir mažu miestelius bei jo spaudos organo — „Draugo" lei kaimo vietoves. „I ra", pavyzdžiui, dimu. buvo skaitoma Panevėžyje, Jonavo Lenininės „Iskros" kovos už nau je, Molėtuose, Trumpimiškių kaime jo tipo partijos sukūrimą rezultate (Tauragės rajonas), Laukaimyje (Vil 1903 metais susikūrė RSDDP Siau kaviškio rajonas), Joniškyje. „Isk- rės Vakarų Krašto organizacija su ros" atsišaukimai 1962 metais buvo centru Vilniuje, apie kurią būrėsi platinami Vilniuje, Kaune, Šiauliuo kairieji socialdemokratai. se, Raseiniuose. Abiejomis kryptimis per Lietuvą „Iskra" ir kiti marksistiniai raštai „Iskra" buvo gabenama nemažais padėjo Lietuvos darbo žmonėms kiekiais. Taip 1903 metais netoli ideologiniu atžvilgiu grūdintis, stip Jurbarko praėjo transportas, kuriame rėti kovoje prieš išnaudotojų klases buvo 900 „Iskros" egzempliorių, pro ir oportunizmą darbininkų judėjime, Stirbaičių kaimą (Tauragės rajonas) stiprino ir toliau ugdė proletarinį tais pačiais metais buvo pergabenta internacionalizmą. „Iskra" išauklėjo 2.272 egzemplioriai „Iskros", 1904 1905—1907 metų revoliucijos ir Spa metais pro Prišmonto dvaro (tuomet lio revoliucijos dalyvių kartą, ku Kretingos valsčiuje) mišką buvo per rios reikalą tęsiame šiandien, staty gabenta lenininės „Iskros" nr. nr. dami komunizmą mūsų šalyje, va 43—51 3468 egzemplioriai. dovaujami bolševikų partijos ir di " „Iskros“ platinimo darbe dalyvavo džiojo Stalino.
v Dėkinga kursinio darbo tema Mano kursinio darbo tema — „J. Mačys-Kėkštas — pažangiosios lietu vių literatūrinės kritikos atstovas". Straipsniai, kuriuose J. MačysKėkštas išreiškia saVo kritines pa stabas į to meto literatūrą, buvo spausdinti „Aušroje" (1883—1886). Man rūpėjo parodyti „Aušros", kaip liberalinės buržuazijos organo, klasi nį ribotumą, kurios visą literatūrą sudarė romantinė-nacionalistinė lie tuvių poezija. Be Kėkšto, „Aušroje" su kritiniais straipsniais ir recenzi jomis reiškėsi J. Mikšas, J. Zauer veinas ir kt. T.ačiau jie atstovavo buržuazijai, gynė jos interesus, mig dė masių budrumą ir padėjo buržua zijai paimti nacionalinį judėjimą į savo rankas. Todėl J. Mačio-Kėkšto kritiniai straipsniai „Aušroje" išsi skiria iš kitų blaiviomis mintimis, rūpiAimusi valstiečių, liaudies reika lais, pasisakymais prieš reakcinę romantinę poeziją ir realistinio meno principų propagavimu. Vertingos medžiagos Kėkšto vi suomeninėms ir estetinėms pažiū roms bei ideologijai pažinti davė jo polemika^ su kitu to meto idealisti nių pažiūrų kritiku J. Zauerveinu. J. Mačys-Kėkštas teigiamai vertino
tik visuomeninę, realistinę literatū rą, reikalaudamas iš jos didelio me niškumo; jis pirmas mūsų literatūros istorijoje pasisakė prieš įmantrumą, dirbtinumą ir tuščių žodžių eiliavimą aušrininkų poezijoje. Jo straipsniai smogė stiprų smūgį aušrininkų po ezijai, sutrukdė įsigalėti lietuvių li teratūroje reakcniam romantizmui, bei misticizmui. Didelis Kėkšto nuo pelnas yra ir tas, kad jis stengiasi pakreipti mūsų literatūrą, teisinga, realistine kryptimi. Tvirtai stovėda mas materialistinėse pozicijose, jis poezijos vertinimo kriterijumi laikė liaudies interesus. Todėl Kėkštas yra pažangiosios lietuvių literatūrinės kritikos atstovas. To meto istorines sąlygas bei na cionalinį judėjimą teisingai įvertinti padėjo V. Niunkos straipsnis „Dėl kai kurių klaidų knygoje „Sovietskaja Litva". Be to, klasinį J. MačioKėkšto įvertinimą yra davęs V. Mickevičius-Kapsukas („Varpas", 1903), apibūdindamas jį kaip demokratinių valstiečių atstovą.
J. Marcinkevičius Istorijos-filologijos fak. III k. stud.