VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS.'
Studentų pedagoginė praktika
’ Jungtinė konferencija $ Neseniai Kaune įvyko jungtinė A Kauno Medicinos instituto ir Vii- A niaus Valstybinio universiteto z j Medicinas fakulteto terapijos bū- a J relių konferencija. A . Vilniaus universiteto Medicinos A , fakulteto studentai kauniečių bu- A į Vo labai gražiai, draugiškai su- A i tikti. A i Konferencijoje gausiai dalyva-A i vo studentai ir mokslo persona- A i las. Konferenciją atidarė Kauno A i Medicinos instituto terapijos A > mokslinio būrelio globėjas doc. A Žiugžda. Jis pasveikino studen- A i tus medikus, užmezgusius draugiš- A i kus santykius tarp abiejų LTSR A i aukštųjų medicinos įstaigų. Vii- A i niaus universiteto Medicinos fa- A i kulteto studentų vardu sveikinimo A i žodį tarė terapijos mokslinio bū- A relio pirmininkas drg. Sargautis. A Po to buvo perskaityti trys re- A feratai, iš kurių — du Kauno A Medicinos instituto: 1) „Leukozių A gydymas embichinu" ir 2) „Anks- A tyvoji plaučių vėžio diagnostika" A Vilniaus universiteto Medicinos A fakultetui atstovavo V k. stud. A P. Breiva, kuris perskaitė refera- A tą „Širdies ydų elektrokardiogra-A fija I-sios Tarybinės ligoninės!/ duomenimis". Visi skaitytieji re- A feratai buvo klinikiniai-eksperi- A mentiniai darbai. A P. Breivio darbas susidėjo iš 80 A charakteringų elektrokardiogra- A mų, esant įvairiems širdies vož- A tuvų susirgimams. A Perskaičius referatus, įvyko A diskusijos, kuriose aktyviai da- A lyvavo ir mūsų medicinos fakul- A te to studentai: Vaickelionis ir A Stupelis. Diskusijose pasisakęs A Kauno Medicinos instituto rėkto- A rius prof. Abraitis pabrėžė aukš- A tą mokslinį-idėjinį konferencijos A lygį ir palinkėjo studentams to- A liau tęsti savo mokslinį tiriamąjį A darbą. Apibendrindamas konfe- A rencijos rezultatus, baigiamąjį A žodį tarė terapijos būrelio globė- A jas doc. Žiugžda. Jis pabrėžė, A kad šių metų terapijos būrelių A konferencijoje išnagrinėti refera- A tai yra žymiai geresni už pereitų A metų konferencijoje pateiktus re- A feratus. Po to, sustodamas ties A kiekvienu referatu atskirai, doc. A Žiugžda pažymėjo, kad Vilniaus A Medicinos fakulteto terapijos bū- A ralis dirba labai gerai. Tą aiškiai A parodo gerai apiformintas ir pa- A ruoštas drg. Breivio pranešimas. A Stud. Breivis gavo 6 klausimus, A į kuriuos atsakė tiksliai ir teisin- į) gai, parodydamas gerą medicininį A išsilavinimą ir gerą širdies su- A sirgimų elektrokordijografijos su- A pratimą. Tai rodo aukštą Vilniaus A Medicinos fakulteto studentų A mokslinį lygį. Drg. Breiviui buvo A įteikta vertinga dovana. A Konferencija buvo baigta susirinkusiųjų bendra mintimi dar draugiškus tvirčiau sustiprinti mokslinius ryšius tarp abiejų aukštųjų medicinos mokyklų. V. Pakevičius ' j
tudentas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 11 (82) 1952 m. balandžio 1 d., antradienis
Kaina 20 kap.
FORMUOKIME STUDENTŲ v KOMUNISTINĘ PASAULĖŽIŪRA 7|<CSŲ universiteto, partinės, Pagerėjus visuomeninių mokslų ėKt komjaunimo ir kitų visuome dėstymui, studentai ėmė labiau do ninių organizacijų vienas pagrindi mėtis marksistine-leninine teorija. nių uždavinių — kovoti už aukštai Apie tai kalba ir žiemos egzaminų kvalifikuotų tarybinės inteligentijos sesijos rezultatai. kadrų parengimą, už parengimą to Tačiau, nežiūrint pasiektų laimėji kių kadrų, kurie gerai žinotų savo mų, marksistinės-lenininės teorijos specialybę, tvirtai butų apsišarvavę dėstyme dar pasitaiko ir rimtų trū priešakiniu mokslu, karštai mylėtų kumų. savo tarybinę Tėvynę, pasiaukojan Visuomeninių mokslų katedrų čiai dirbtų jos labui, kurie pasiti kėtų savo jėgomis, nebijotų jokių mokslinis-metodinis darbas dar vis sunkumų kovoje už Lenino—Stalino atsilieka nuo reikalavimų, kuriuos partijos reikalą, už komunizmo per mums stato partija ir tarybinė vy riausybė. galę. Visose katedrose dar vis silpnai Universitete yra visos sąlygos įvykdyti šį atsakingą uždavinį taip, teišvystytos mokslinės diskusijos. kaip to reikalauja bolševikų partija Pastaruoju metu rektoratas ir fa ii tarybinė vyriausybė. kultetų partinės organizacijos ėmė Jaunojo tarybinio specialisto ap tikrinti paskaitų ir seminarų pravemokymas ir išauklėjimas — kolek dimų lygį. Toks klausimas buvo tyvus reikalas. Kolektyvus mokymo keliamas fakultetų atviruose parti Tačiau šita ir auklėjimo procesas iš kiekvieno niuose susirinkimuose. universiteto darbuotojo reikalauja gera iniciatyva Medicinos ir Teisės aukšto mokslinio ir idėjinio pagrin mokslų fakultetuose tapo tarsi ko do, dėstant bet kurią mokslinę dis kia tikrinimo kampanija, kai tuo cipliną. Bet kurios disciplinos dėsty tarpu kova už visuomeninių mokslų pakėlimą turi būti mas turi formuoti komunistinę stu- i dėstymo lygio vedama nuolat, kasdien. dentų pasaulėžiūrą. Dar pasitaiko faktų, kad dėstytojų Studentų bolševikinio idėjiškumo auklėjimas — tai ne tik Marksizmo- skaitomos paskaitos yra žemo idėjileninizmo katedros dėstytojų reika nio-teorinio lygio; dar silpnai arba las, bet visų mokomųjų disciplinų visai nesistengiama skaitomo kurso medžiagą sieti su komunistinės sta dėstytojų pareiga. tybos praktika. Pavyzdžiui, profeso Aišku, Marksizmo-leninizmo, Poli riaus Pakarklio (Teisės mokslų fak.) tinės ekonomijos, Dialektinio ir isto paskaitose jaučiamas objektyviškurinio materializmo katedros, paly mas. Profesorius Pakarklis klaidingai ginti su kitų disciplinų katedromis, galvoja, kad teisininkams neverta duoda studentams daugiausia mark užsiiminėti kolūkine tematika. Ne sistinės-lenininės teorijos žinių. Bet atsitiktinai jis ir patsai sužlugdė būtų neteisinga visą šį darbą palikti LTSR Mokslų Akademijos užplanuo tik visuomeninių mokslų katedroms. tą vieną temą kolūkinės statybos Universiteto partinis biuras, fakul klausimais. tetų partinės organizacijos, komjau Vyresnioji dėstytoja Golobergštat nimo komitetas pastaruoju metu ski (Biologijos katedra) savo paskaitose ria žymiai daugiau dėmesio giles įsileidžia į reakcinių teorijų biolo gijos srityje aiškinimą ir beveik ne niam marksistinės-lenininės teorijos kritikuoja jų, nepopuliarina ir neiš įsisavinimui. Tai jau davė teigiamų kelia materialistinių teorijų šioje sri tyje. O profesorius Kaveckas ir kai rezultatų. Paskaitose ir seminariniuose užsi kurie kiti Gamtos mokslų fakulteto ėmimuose ryškiai parodoma neper dėstytojai savo paskaitose užsimena traukiamas revoliucinės teorijos ry apie marksizmą-leninizmą bei apie šys su komunistinės statybos prakti komunistinės statybos praktiką tik kurso arba ka, konkrečiau išryškinama tarybi dėl formos pradžioje nės ūkio sistemos pranašumai prieš paskaitos pabaigoje. Studentų komunistinės pasaulėžiū kapitalistinę, reakcinės idealistinės ir priešakinės materialistinės ideolo ros formavime svarbus vaidmuo ati tenka ir gamtos mokslų dėstytojams. gijos nesutaikomumas. Universiteto ir fakultetų partinės Folitinės ekonomijos ir Dialektinioistorinio materializmo katedrų po organizacijos turi išdirbti gamtos ir sėdžiuose iš anksto apsvarstomos visuomeninių mokslų dėstymo meto atskirų dėstytojų paskaitos dar prieš diką, nesutaikomai kovoti su viso skaitymą, o taip pat ir po skaitymo. kios rūšies iškraipymais, žiūrėti, kad Šiuo metu visos visuomeninių moks ii visuomeniniai ir gamtos mokslai lų katedros studijuoja 1951 metų būtų dėstomi marksizmo-leninizmo lapkričio mėnesį įvykusios diskusi šviesoje, kad jų dėstymas formuotų jos ekonominiais klausimais medžia teisingą, komunistinę studentų pasaulėžiurą. gą. --------------------- ------------------------
Dalyvauja visa grupė II kurso antroji lituanistų grupė mėgsta ir mielai »danko 6avo politužsiėmimus. Dėstytojai drg. Pareigytei vadovaujant, jie praeina gyvai ir įdomiai. Per politužsiėmimus va dovei nereikia ieškoti studento, ga linčio nušviesti kurį nors klausimą. Čia grupės studentai visada paty6 pasisiūlo pasisakyti, o paskui jau vadovė arba kiti draugai kalbėjusį pataiso ar papildo. Paskutinio politužsiėmimo tema šioje grupėje buvo tarptautinė pa dėtis. O. Vištakis, J. Rašauskas, S. Riškutė ir kiti teisingai, remdamiesi faktine medžiaga, nušvietė svar biausius dabartinės tarptautinės pa dėties klausimus. Išanalizuotas kapi talistinėse valstybėse vykstąs suju dimas ryšium su įvykusiu tarptauti niu ekonominiu pasitarimu Maskvo je, Vokietijos taikos sutarties klau simas ir Tarybų Sąjungos pasiūlytas
projektas, padėtis tolimuosiuose Ry tuose, Irane, Egipte, Tunise. Šio politužsiėmimo metu nebuvo skaityta plačių pranešimų, tačiau grupės studentai, vadovui padedant, savo pasisakymais bei papildymais trumpai, bet aiškiai sugebėjo išnag rinėti visus aktualiausius dabarti nės tarptautinės padėties klausimus. Iš to galima padaryti išvadą, jog norint politužsiėmimus padaryti gy vus ir įdomius, reikia, kad jiems rengtųsi ne vienas ar keli studen tai, bet visa grupė. Tik tada, kai visi grupės studentai skaitys laik raščius bei žurnalus, gyvai domėsis visos mūsų šalies ir užsienio kraštų gyvenimu, politužsiėmimų metu bus apie ką kalbėti, pasiginčyti, bus ga lima išgirsti šį tą naujo, politužsiėmimai pasidarys studentų mėgiami ir laukiami, ko jau pasiekė II kur so lituanistų grupė. L. Litvaitytė
Rimtas darbo patikrinimas pamokos. Pravesta daug įdomių už klasinių užsiėmimų. Praktika buvo rimtas studentų pa sirengimo pedagoginiam darbui pa tikrinimas. Pasirengimas literatūros pamokoms nesudarydavo studentams jokių sunkumų. Jie gerai susidoro davo su grožinio kūrinio analizės klausimais. Pastebėta spragų rusų kalbos mo kėjime. Studentai darydavo rašybos, skyrybos ir kirčiavimo klaidų. Tik rindami mokinių sąsiuvinius, stu dentai neteisingai taisydavo moki nių parašytą tekstą. Daug trūkumų buvo pravedant pa mokas lietuvių mokyklose, nebuvo galima, dėstant lietuviams rusų kal bą, liesti lietuvių ir rusų kalbų tar pusavio santykio ir budrumo klau Praktika parodė, kad studentai su simų, vien dėl tos priežasties, kad, pranta auklėjamojo mokymo princi dalis studentų kalbančių rusų kalba, pus bei komunistinio auklėjimo už nesugebėjo per ketverius metus iš davinių atlikimo kelius mokyme mokti lietuvių kalbos. proceso metu. Pamokų temos buvo Artimiausias studentų uždavinys — nuodugniai nagrinėjamos, buvo pa ruošiamos įdomios vaizdinės priemo užpildyti savo žinių spragas, kad, nės. baigus universitetą, būtų galima Daugelis studentų pravestų pamo garbingai atlikti partijos ir vyriau kų įvertinta „labai gerai". Kai ku sybės liaudies švietimo darbuoto rie studentai, įsitraukę į aktyvią jams keliamus uždavinius. praktiką, pravedė po 6—7 pamokas Vyr. dėst. I. Rimdžius nors planuose numatomos tik dvi
Rusų kalbos ir literatūros skyriaus IV kurso studentai -baigė pedagoginę praktiką. Praktiką atliko 60 žmonių. Studen tai labai domėjosi mokyklos gyveni mu. Daug kas dar atostogų metu pradėjo lankyti mokyklą ir stebėti pamokas. Kiekvienas studentas, pa syviosios praktikos tvarka, klausėsi vidutiniškai apie 20 pamokų. Kai kurie studentai žymiai viršijo š; skaičių. Stud. Galnaitytė išklausė 41 pamoką, Nekrašaitė — 35 pamokas. Praktikantai buvo drausmingi. Tik studentė Plakunova sužlugdė Gogoiio minėjimą. Ji įsipareigojo paskai tyti mokyklos vakare pranešimą, ta čiau j vakarą neatvyko ir apie tai neperspėjo mokyklos vadovybės.
Jaudinanti ds dienos Pedagoginę praktiką Istorijos-filo logijos fakulteto rusų kalbos ir lite ratūros skyriaus studentai turėjo nuo 7 vasario iki 7 kovo. Daugelis studentų ėjo į mokyklas (VI vidurinę ir Salomėjos Nėries vardo) jau vasario mėn. pirmosiomis dienomis. Pedagoginės praktikos metu mes turėjome palyginant per trumpą laiką susipažinti su mokomuoju - auklėja muoju mokyklos darbu, išmokti rengti pamokas, pravesti dvi pamo kas bei kitas užmokyklines priemo nes. Su mumis savo patirtimi dalinasi mokytojai. Studentai užsibrėžė užda vinį: kiekviena pamoka turi atitikti visus mokyklos reikalavimus, mūsų pedagoginė praktika turi duoti mo kiniams daug naujo. Mūsų grupė dirba 5-tose klasėse Mes smulkiai nagrinėjame kiekvieną pravestą pamoką. Draugų, grupių vadovų ir dėstyto jų kritika iškelia kiekvieną klaidą, kiekvieną pamokos trūkumą. Kritika mums padės ateityje nekartoti se nų klaidų.
Susirgus mokytojai, mūsų grupei teko Visą mėnesį vesti rusų kal bos ir literatūrinio skaitymo pamo kas. Kiekvienas iš mūsų pravedė po 4—7 pamokas. Mūsų grupės studen tai tikrino sąsiuvinius, pravesdavo susirinkimus. Užklasiniam darbui aš pasirinkau tikrinti mokinių namų skaitymą. Paprašiau jų parašyti sąsiuviniuose, ką jie skaito. Pasirodė, kad penkto kės perskaitė vidutiniškai po 50—60 knygų, gerai jas atsimena. Bemaž visos mokinės skaitė „Jaunesniojo sūnaus gatvę", „Apysaką apie Zoją ir Surą", „Ketvirtąją aukštu mą" ir daug kitų. Mes daug šnekė jomės apie knygas. Aš joms papasakojau apie knygas, apie jų spausdinimą, nuvedžiau jas į universiteto biblioteką. Padėjome mokinėms susistatyti planą, kaip skaityti knygas namuose. Pedagoginė praktika parodė mūsų pasiruošimą savarankiškam darbui. Ketvirto kurso studentai gerai išlai kė šį atsakingąjį egzaminą. I. Taigenbergaitė IV k. stud.
MUSŲ DARBO TRUKUMAI Medicinos lak. VI kurso studentai paskutinį semestrą praleidžia subordinatūroje. Dauguma draugų teisin gai suprato subordinatūrai statomus uždavinius: jie, tirdami savo ligo nius, nagrinėja jų ligos eigos savi tumus, kruopščiai studijuoja savo pasirinktos specialybės literatūrą, rengia ligoninėje tematinius prane šimus ir tuo būdu gilina savo išsi lavinimą. Tai drg. drg. Venckauskas, Marcinkevičiūtė, Štakėnas, Sa kalauskaitė, Stupelis, Telyčėnas ir kt. Subordinatoriai studijuoja (pagal sudarytą planą) didžiojo mūsų Tė vynės fiziologo I. P. Pavlovo moks lą, sieja jį su savo darbu klinikoje. Tačiau, nežiūrint pasiektų laimėji mų, subordinatorių darbe yra visa eilė rimtų trūkumų. Srities ligoni nėje praeiną akušerijos-ginekologi jos ir chirurgijos subordinatūrą stu dentai veržiasi į praktinį darbą, no ri kuo daugiau įgyti praktinių savo pamėgtos specialybės įgūdžių, kad, gavę diplomą ir nuvažiavę į perife riją, sugebėtų mokomai atlikti bent paprasčiausias operacijas. Tačiau katedros darbuotojai (asist. Steponėnas) slopina studentų iniciatyvą, pa miršta, kad VI kurso studentai jau yra praėję 4 mėn. gamybinę prakti ką ir jais jau galima būtų labiau pasitikėti. Kodėl negalima subordinatoriams ginekologams atlikti bent ti pines akušerines operacijas? Juk jas periferijoje atlieka vidurinis medi cinos personalas. Kodėl daugiau lais vės gauna vyr. dėst. Gamperio vado vaujama grupė? Kai kurie subordinatoriai (drg. drg. Bereckaitė, Vinickaja, Valiulionytė ir kt.) nesilaiko darbo drausmės, vė luojasi. Subordinatūra parodė kaip stu dentai mokėsi visus metus, kaip jie puošiasi dirbti, ji iškėlė į dienos šviesą nesąžiningus, pritinginčius draugus. Pvz., drg. Starkus. Jis ne
\J
V
moka prieiti prie ligonio lovos, ne turi pačių elementariausių teorinių žinių, nenori mokytis, nekelia savo politinio-idėjinio lygio. Ir tik dėstytojų-egzaminatorių liberališkumu per egzaminus galima aiškinti tą faktą, kad studentas Starkus dabar yra šeštame kurse. Per silpnai dar mūsų studijuoja mas Pavlovo mokslas. Subordinato riai pediatrai, srities ligoninės tera peutai studijavimą apriboja vien tik paviršutiniškai išklausydami katedros darbuotojo pranešimą. Ne ką geres nė padėtis ir kitur. Jei atskiri drau gai (Vikšraitis, Stupelis, Moncevičiūtė, Katinas, Rostovaitė) studijuoja, nagrinėja Pavlovo raštus, tai kiti pamėgdžioja girdėtas frazes, nesu pranta šio mokslo esmės, nesugeba prie jo prieiti iš dialektinio mate rializmo pozicijų. Rimtas darbo trūkumas yra silpnas rengimasis valstybiniams marksizmoleninizmo egzaminams. Drg. drg. Valiulionytė, Spirikavičiūtė, Rukaitė beveik nelanko apžvalginių paskai tų, nestudijuoja marksizmo-leninizmo klasikų. Aišku, kad visų šių ir kitų trūku mų būtų mažiau, jei kurso komjau nimo organizacijos biuras (sekreto rius Stupelis), gruporgai daugiau pa rodytų iniciatyvos, kovotų dėl pašali nimo. Geriausia tam priemonė iškel ti tuos trūkumus. Gruporgai pamirš ta, kad gamybinio darbo sąskaita negalima apleisti politinio darbo, kad kritika-savikritika yra mūsų žengimo priekin laidas. Subordinato rių komjaunimo grupių darbe jau čiamas sustingimas, trūkumų užtušavimas, šeimyniškumas. Visa tai rei kalinga tuč tuojau pašalinti. Gerai užbaigti subordinatūrą, pilnai išnau doti jos teikiamus galimumus, tin kamai pasiruošti valstybiniams egza minams — tokie turi būti pagrindi niai komjaunimo grupių darbo užda viniai. A. Vaickelionis Med. fak. VI k. stud.
^VYKDOME VLKJS CK VII PLENUMO NUTARIMUS PIONIERIAI ATVYKO PAS STUDENTUS Kovo 24 dieną, Fizikos-matemati kos fakulteto komjaunimo organiza cijos ir SMD iniciatyva, srities sąs krydžio pionieriams — jauniems fi zikams buvo surengta paskaita „Domėkimės fizika", kurią skaitė docMisiūnas. Pionieriai atidžiai stebėjo gausių fizikos eksperimentų de monstravimą. Ypač jaunieji fizikai susidomėjo fotoelementu, patys iš mėgino jo veikimą. Panašios paskai tos padeda pionieriams geriau su prasti fizikos reiškinius. Būtų nau dinga tokias paskaitas .pionieriams rengti periodiškai. M. Moizesas Fizikos-matematikos fak. III k.
Pirmasis mokslinio būrelio susirinkimas Kovo mėn. 26 d. Vilniaus Valsty binio universiteto Istorijos-filologi jos fakultete įvyko pirmasis žurna listikos mokslinio būrelio susirinki mas. Vyr. dėst. Šarmaitis savo pra nešime „Pogrindinės bolševikinės spaustuvės ir spauda" nušvietė šlo vingą bolševikinės lietuvių spaudos kelią, jos pergalingą kovą už darbo žmonių laisvę ir išsivadavimą iš ka pitalistinės priespaudos. Įdomų pranešimą apie Vilniaus spaustuvės XVIII amžiuje ir pir muosius laikraščius Lietuvoje pada rė LTSR Mokslų akademijos bendra darbis Z. Abromavičius. Pranešėjas atsakė į būrelio narių duotus klausimus.