VISLI ŠALILI PROLETARAI, VIENYKITĖS!
0;
55
VILNIAUS
VALSTYBINIO
UNIVERSITETO
REKTORATO,’ KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 9 (39)
1951 m. kovo 13 d., antradienis
Kaina 20 kap.
Profgrupe—profsąjunginio darbo pagrindas rp
ARYBINES profsąjungos — * labiausiai masinėj visuomeni nės organizacijos mūsų šalyje. Gi musios 19j5 m. revoliucijos ugnyje, jos paveldėjo revoliucinį bolševikų partijos charakterį. Universiteto stu dentų, mokslo darbuotojų, administ racijos ir pagalbinio personalo prof sąjungos, beve.k p Inai apimdamos visą universiteto kolektyvą, auklėja akademinį jaunimą ir universiteto mokslo, administracijos bei pagal binį personalą tarybinio patriotizmo dvasia, ugdo komunistinę pažiūrą į darbą ir visuomenę, solidarumo, ko lektyvizmo, savitarpinės pagalbos jausmą. Mūsų universiteto profesinė sąjunga, vadovaujama partinės orga nizacijos, kovoja dėl naujų aukštos kvalifikacijos tarybinių kadrų pa ruošimo. Universiteto profsąjungos komite tas ir vietos komitetai per fakultetinius profbiurus savo darbe remiasi profgrupe — pagrindine profesinės I organizacijos grandimi, jungiančia atitinkamos akademinės grupės stu dentus arba attinkamos katedros dėstytojus bei technikinio-pagalhinio personalo kolektyvą. Profgrupel va dovauja proforgas, kurio vienas svarbiausių uždavinų yra ugdyti nau jus, prityrusius tarybinių darbuotojų kadrus, kasdieninėje veikloje kelti aktualius ir svarbius gamybinius klausimus. Sėkmingas darbas kiekvienoje dar bo srityje priklauso nuo gilaus su pratimo tų uždavinių, kuriuos mūsų profsąjunginėms organizacijoms ke lia Far.ija ir Vyriausybė. Profornas turi vesti platų aiškinamąjį darbą, supažindinti universiteto mokslo per sonalą bei studentiją su profsąjun gos tikslais ir uždaviniais, su prof sąjungos nario teisėmis ir pareigo mis, siekti, kad visi darbuotojai ir studentai priklausytų profsąjungai. Universiteto profsąjunginiame dar be dar yra nemaža trūkumų. Kai ku rie proforgai dirba neplaningai arba visai neturi jokių planų. Geologų II k. (proforgas Vienožinskis), Me dicinos fak. IV k. VIII gr. (nroforgė Vaškaitė) profgrupės savo darbo ne suderino su komjaunimo grupės dar bu, Į šį darbą neįtraukia seniūno, neorganizuoja grupės profaktyvo, ne ik vadovauja kultūrinio darbo ir fizinio lavinimo organizatoriams, retai orga nizuoja visuotinius grupių susirinki mus, silpnai kovoja už akademinę drausmę. Vis dar neleistinai susitai koma su tuo, kad blogai renkami nario mokesčiai (proforgas Esąs, Fi zinio auklėjimo ir sporto katedra; proforgė Jaskūnaitė, Archeologijos katedra; proforgė Lisaitė, Gamtos m. fak.; proforgas Uždavinys, Fizikosmatematikos fak. ir kiti). Eilėje fa kultetų silpnai išvystytas kultūrinismasinis darbas, nekeliami mokymosi
Draugai studentai, dėstytojai ir profesoriai! Naujais laimėjimais mokymo, moksliniame ir visuo meniniame darbe sutikime Lietuvos Komunistų partijos (bolševikų) VU ir Lietuvos Lenino Komu nistinės Jaunimo Sąjungos VI suvažiavimus! PARTIJOS GYVENIMAS
IV SMD konferencijai artėjant Universiteto SMD Istorijos-filolo gijos mokslų skyrius aktyviai ruo šiasi IV-jai VVU studentų moks’inei konferencijai, skirtai LKP(b) VII ir LLKJS VL^kuvažiavimų garbei. Konferencijoje bus skaitomi 7 moksliniai referatai: „Lietuvių dia lektologijos klausimai draugo Stalino kalbos mokslo šviesoje" (Grinaveskis, IV k.), „Vilniaus darbo žmonių kova dėl Tarybų valdžios hitlerinės oku pacijos metu" (V. Kaupaitė, V k.), „Komunisto paveikslas lietuvių tary binėje literatūroje" (Bieliauskas, V k), „Mickevičiaus-Kapsuko revoliu cinė veikla 1905—7 m. m." (Kondra-
tas, III k.). „Demokratinės Lenkijos poezija" (Pilkauskas, II k.), „Gerceno vaidmuo ir reikšmė Dobroliubovo pažiūrų formavimuisi" (Lisenkaitė, V k.), „Kalbos kilmės klausimas marksizmo-leninizmo šviesoje" (Vyt. Mažiulis, III k.). SMD Istorijos-filologijos mokslų skyriaus bei tarybos vienas svar biausių uždavinių yra tinkamas pasi ruošimas šios konferencijos sesijai. Ruošiantis konferencijai svarbu pa laikyti glaudų ryšį su šių darbų ruo šėjais ir vadovais, dekanatų, kated rų, mokslinių būrelių vadovais. Vyt. Mažiulis, Z. Kondratas
ir akademinės drausmės klausimai. Nerimtai į savo darbą žiūri turin tieji įpareigojimus kai kurie proforgai bet profsąjungos darbuotojai: Ekonomikos m. fak. kultmasinės ko misijos narys Pivoriūnas, Medici nos fak. I k. proforgė Kraujulytė Ir kiti. Kiekvienas profsąjungos narys tu ri atsiminti, kad nuo darbo profgrupėje priklauso ir bendras mūsų profsąjunginių organizacijų lygis, kad sėkmingai vystomas darbas yra prie monė profsąjungos narių polltinioidėjinio ir kultūrinio lygio kėlimui. Proforgas didelį dėmesį turi skirti moksliniam ir kultūriniam darbui. Tačiau iki šiol eilės katedrų profgrupės nesvarsto dėstymo, mokymo pažangumo kėlimo klausimų. Gerą pavyzdį šiuo atžvilgiu parodė Medi Dialektinio materializmo seminarai siruošimas seminarams man palengcinos fak. Akušerijos-ginekologijos — rimtas pagalbininkas ruošiantis vins sesijos metu išlaikyti egzaminą. bei Fazinio auklėjimo katedros, ku egzaminams. Tai suprasdamas, pradė Dialektinis materializmas reikalin rios kartu su studentų profsąjungos jau nuosekliai ruoštis seminarams. gas gilesnio supratimo, įsisąmonini profbiurų ir komjaunimo organizaci Ruošdamasis nepasitenkinu kurso pa mo. Tat kviečiu studijuojančius dia jos atstovais svarsto aktualius ga skaitomis, bet panaudoju ir pagalbinę lektini materializmą rimtai ruošti se mybinius klausimus. literatūrą, marksizmo- leninizmo kla minarus, skaityti pagalbinę literatū Skirdamas didžiausią dėmesį mo sikų veikalus, F. Engelso „Anti-Diu- rą, ją konspektuoti. Tai žymiai pa kymosi pažangumo klausimui, prof ringą", „Gamtos dialektiką", V. I. orgas turi griežtai kovoti su aka Lenino „Materializmą ir empriokri- gilins musų žinias ir padės labai gerai išlaikyti dialektinio materializ deminės drausmės laužymu, kovoti ticizmą", J. V. Stalino „Anarchizmą mo egzaminą. dėl paskaitų lankomumo. Svarbus ar socializmą" ir kt. Visą skaitomą V. Brazauskas proforgo uždavinys yra įtraukti stu literatūrą užkonspektuoju. Toks paGamtos m. fak. IV k. stud. dentus į dalyvavimą moksliniuose būreliuose. Proforgas turi domėtis visais klau simais, kurie iškyla kolektyvo ga mybiniame ir kultūriniame gyvenime. Pagerinti politinį-masinį darbą ' Proforgo uždavinys — organizuoti pasikalbėjimus mokslo, technikos, li Įvykusiame Fizikos-matematikos teratūros, meno klausimais, lektoriu fak. atvirame komjaunimo organiza jaunimo politmašinių sektorių, grupėse — tarp gruporgų, proforgų ir mų, paskaitų, iškilmingų vakarų, fa cijos susirinkime buvo apsvarstytas seniūnų. kulteto ir universiteto saviveiklos politmasinis darbas fakultete. Politmasinis sektorius maža dėmepasirodymus, kolektyvinį spektaklių Komjaunimo organizacijos sekreto dalyvavimą bei kino filmų lankymą ir jų svars rius drg, Sosnauskas savo pranešime šio kreipia į studentų politužsiėmimuose ir pasiruošimą tymą. Proforgai turi skatinti jaunimą pažymėjo nuveiktą darbą ir pasitai jiems, todėl politužsiėmimuose nepa įsijungti j fakulteto bei kultūros klubo meninį saviveiklą, į fakulteto kiusius trūkumus. Daug dėmesio kankamai buvo kovojama prieš reli bei universiteto sportinį gyvenimą. komjaunimo organizacija skyrė so- ginius prietarus. I kurso studentai — Ažusienis, dar neatsi Proforgas turi nuolat kelti savo cialinių-ekonominių disciplinų studi Grigelionis, javimui, tačiau kai kurie studentai- kratė religinių prietarų. Sportuojan politinį-idėjinį lygį, mokytis, kelti komjaunuoliai (drg. Ciūnaitis, Baltprofsąjungos darbo lygį. Kiekvienas roš) šį egzaminą išlaikė tik patenki čio jaunikio tarpe nevedamas polit masinis darbas. proforgas turi drąsiai ir ryžtingai namai. Fakulteto ,c_I ____ drg. II __ J..1 dekanas Horodnikelti mokslo personalo ir studentijos Katedros blogai organizavo paskai- čius nurodė, kad nepakankamai ge gyvenimo klausimus, rūpintis profsą tinį darbą, nes iš visų užplanuotų rai dirbama šefuojamose įmonėse, jungos narių reikalais. Komunistų partija skiria didelį paskaitų buvo paskaityta tik viena. mokyklose bei kolūkiuose. Diskusijų rezultatus apibendrino dėmesį profsąjungai. Profsąjungos Nieko nenuveikė filosofijos būrelis. Rimti priekaištai padaryti fakulte universiteto komjaunimo organizaci aktyvas turi gerai susipažinti su pro to sieninei spaudai. Kursiniai sien jos sekretorius drg. Grigonis. fesinių sąjungų veikla, įsisavinti pir Susirinkime buvo iškelta eilė pa maujančių profgrupių darbo patyri laikraščiai būna nepakankamo politinio-idėjinio lygio (III k. sienlaik siūlymų dėl politmasinio darbo pa mą, jų metodą. raštis). gerinimo fakultete. Universiteto profsąjungos aktyvas, Susirinkime buvo nurodytas ryšio V. Radvilavičius vadovaujamas partinės organizacijos, nebuvimas tarp profsąjungos ir komIII k. stud. glaudžiai bendradarbiaudamas su
Kaip aš ruošiuosi dialektinio materializmo seminarui
komjaunimu, pašalins iškilusius trū kumus ir garbingai įvykdys pagrin dinius savo uždavinius, prisidės prie tarybinių specialistų paruošimo, su vaidins svarbų vaidmenį auklėjant studentiją tarybinio patriotizmo dva sia.
PADEDA KOMJAUNIMUI Chemijos fak. partinė organizacija svarstė komjaunimo organizacijos sekretoriaus drg. V. Burkausko ata skaitą apie organizacijos darbą. Pasakodamas apie Chemijos fak. komjaunimo organizacijos veiklą, drg. Burkauskas iškėlė organizacijos darbo trūkumus. Komjaunimo biuras per silpnai vadovavo komjaunimo grupių darbui, maža dėmesio buvo skiriama komjaunuolių politinio ly gio kėlimui (Bondariova, Gutauskaitė, Jurevičius, Išganaitis). Pagrindi nis trūkumas komjaunimo organiza cijos darbe — silpnas darbas su nesąjunginiu jaunimu. Per šiuos mokslo metus j komjaunimo organizaciją buvo priimti tik 9 studentai. Jei vykstant egzaminų sesijai 7 komjaunuoliai laiku neišlaikė egza minų, o 3 komjaunuoliai — Navidanskas, Šimkutė, Jablonskaja — egzaminų laikymą atidėjo šiam se mestrui, tai taip pat biuro kaltė, kad jis nesugebėjo kontroliuoti studentų darbą egzaminų metu ir padėti jiems pasiruošti, (akademinis sektorius drg. Dubovič). Vyr. dėst. Kaikaris pabrėžė, kad daugelis dėstytojų yra atitrūkę nuo grupių gyvenimo, neturi nuolatinio ryšio šu jomis ir silpnai prisideda prie politinio-auklėjamojo darbo. Fakulteto partinės organizacijos sekretorius drg. Paševič atkreipė dėmesį į silpną biuro darbą komjau nuolių auklėjimo srityje. Biuras silp nai kovojo dėl akademinės drausmės stiprinimo. Išanalizavus darbo trūkumus, par tinė organizacija priėmė nutarimą, siekiantį pagerinti darbą komjaunimo organizacijoje. Susirinkime buvo apsvarstyta SMD veikla. Chemijos fakulteto SMD yra tik 30 narių, iš bendro 200 studentų skaičiaus. Biuras nieko nepadarė, kad įtrauktų didesnį studentų skaičių į mokslinės draugijos veiklą. Doc. Griškun nurodė silpną SMD darbą, silpną būrelių vadovų vado vavimą. Moksliniuose būreliuose maža temų, susietų su pramonės įmonėmis, su kolūkių gyvenimu. Fakulteto SMD neorganizuoja išvažiuo jamųjų konferencijų. Pastaruoju metu SMD darbas pa gerėjo: jau paruošti eksperimentiniai darbai, susieti su respublikos pramo nės kai kuriomis problemomis, nu matomi referatinio pobūdžio darbai. Susirinkimas iškėlė artimiausius uždavinius, ruošiantis LLKJS VI su važiavimo garbei, skirtai mokslinei konferencijai. E. Borodinas
Šalies komunizmo statyboms
--------------------------------------------... -....
Komjaunimo komitete
Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) VII ir Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos VI suvažiavimams artėjant, Vilniaus Valst. universiteto komjaunimo ko mitetas nutarė pravesti fakultetuose atvirus komjaunimo susirinkimus, suvažiavimo skirtus LLKJS Vl-ojo garbei, pravesti jaunimo vakarus su gausiomis programomis, paruoštomis specialiai suvažiavimui, Studentų
mokslinės draugijos IV-ją konferenciją; suvažiavimų garbei jau vyksta <' studentų spartakiada. Universiteto meninės saviveiklos kolektyvai su ruoš specialias programas, skirtas suvažiavimams. Bus taip pat suor ganizuota visa eilė paskaitų apie komjaunimąAkademinėse grupėse bus pravesti politiniai užsiėmimai ■ apie Lietuvos komunistų partijos ir komjaunimb istoriją.
l Atviras komjaunimo susirinkimas Chemijos fakultete S. m. kovo 10 d. įvyko Chemijos fak. komjaunimo organizacijos atvi ras susirinkimas. Trys IV kurso stu dentai buvo priimti į komjaunimo eiles, tai — Mickus, Meškėnaitė, Vėbraitė.
Po priėmimo įvyko doc. E. Meš kausko paskaita apie draugo Stalino veikalą „Marksizmas ir kalbos moks lo klausimai". Si paskaita studentų buvo jau seniai laukiama ir ji buvo išklausyta su didžiuliu susidomėjimu.
„Hidroprojekto" la boratorija įrengė Kuibiševo hidromazgo
I
natūraNet to-
ILK .'45^ A
modelis *. 's ■"
k. ■te
ant mode hidromaz modelį 1:340 režimo pa lauš didumo, įvairios' kio dydžio ir įvairir užima 600 kv. metrų
r
> S-ass
Šiuo metu ° lio vyksta
° go darbo £ tikrinimas £ sąlygose metų laiku.
Nuotraukoje: Užtvankos hidromazgo modelio hidrauliniai tyrimai. Iš kairės į dešinę — tiriamosios brigados vadovas R. S. Galperinas ir laborantės A. V. Kirikova 3 ir M. I. Lopatina. TASS'o nuotr.
3UUULSJUUUUlJUULJULWLWLMJlJUUULSLWULCJULfiJ^^
į