VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Or,
WEIiTA$ VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 6 (36) 1951 m. vasario 20 d. antradienis
Kaina 20 kap.
TARYBINIO MOKSLO KŪRYBINĖ JĖGA , 7TT USXJ liaudies kūrybiniame dar žai be, jos kovoje dėl komunizmo įgyvendinimo didžiulis ir garbingas vaidmuo tenka tarybiniam mokslui. Savo istorinėje 1946 m. vasario 9 d. kalboje draugas Stalinas tarybiniams mokslininkams pastatė uždavinį: „ne lik pavyti, bet ir pralenkti artimiau siu laiku mokslo laimėjimus už musų šalies ribų". Pokarinio penkmečio metais, vyk dydami šitą uždavinį, tarybinio moks lo veikėjai padarė žymų žingsnį prie kin. Po atominės energijos paslapties išaiškinimo mūsų mokslininkai dau gybe kitų stambių darbų ir išradimų padėjo technikos progresui, liaudies ūkio planų įvykdymui ir viršijimui. Socialistinė santvarka sukūlė pa čias geriausias sąlygas mokslui vys tytis, sudarė plačiausias galimybes novatoriškumui, technikos progresui. Socializmas mūsų šalyje sudarė visas sąlygas, kas būtina tokiems uždavi niams, kaip gigantiškų elektros sto čių ir kanalų pastatymas, išspręsti. Komunizmo statybų planai tegali būti įgyvendinti, remiantis naujau siais tarybinio mokslo ir technikos pasiekimais. Jie pareikalaus iš visų tarybinių mokslininkų įtempto darbo. Tarybinio mokslo ir technikos veikė jams reikės atlikti didžiulius tylimo darbus, sukurti naujas tobulas maši nas, prietaisus, išdirbti gamybos jė gos racionaliausio panaudojimo, elekt ros energijos plataus pritaikymo vi sose liaudies ūkio šakose metodus. Pažangiausio tarybinio mokslo jė ga slypi tame, kad jis neatitrūksta nuo liaudies, o tarnauja liaudžiai, stengiasi jai perduoti visus moksli nės minties užkariavimus. Tarybinis mokslas neatskiriamai surištas su praktika, su gyvenimu. „Mokslo duo menys, — 1935 m. pasakė draugas Stalinas, — yra visuomet praktikos, patyrimo tikrinami. Mokslas, nutrau kęs ryšius su praktika, su patyri mu, — koks gi tai mokslas? Jeigu mokslas būtų toks, kokį jį vaizduoja kai kurie mūsų konservatyvus drau gai, tai jis seniai būtų pražuvęs žmo nijai. Mokslas todėl ir vadinamas mokslu, kad jis nepripažįsta fetišų, nebijo pakelti rankos prieš tai, kas atgyvena, sena ir jautriai klausosi patyrimo, praktikos balso". Mūsų mokslo veikėjams pasidarė taisyklė planuoti savo darbą taip, kad jis tarnautų dideliems valstybiniams uždaviniams išspręsti, aktyviai padė tų pramonės, žemės ūkio, kultūros statybos planams įgyvendinti. Pas mus sudarytos visos sąlygos tam, kad pažangiausio mokslo pasie kimai neliktų be vaisių, o būtų trumpiausiu laiku įgyvendinti prakti koje, gamyboje. Kiekvieną dieną au ga ir stiprėja kūrybinis mokslo žmo nių ir gamybos praktikų bendradar biavimas. Maskvos, Leningrado, Ura lo, Donbaso ir daugelio kitų rajonų įmonėse mokslininkai ir gamybos no vatoriai, glaudžiai bendradarbiauda mi, sukuria naujus mašinų, įrengimų tipus, išdirba naujus gamybos tech nologinius procesus, nepakeičiamai kovoja dėl to, kad išspaustų iš tech nikos viską, kas tik galima iš jos iš spausti, pilniau išnaudoti visus vi daus rezervus. Mičiurininės biologi jos veikėjai aktyviai dalyvauja di džiuosiuose darbuose gamtai pertvar kyti, kartu su socialistinės žemdir bystės pirmūnais išveda naujas aukštaderlių augalų rūšis, perkelia auga lus į rajonus, kuriuose jie anksčiau neaugo, paruošia naujas dirvožemio sistemas, naujus būdus laukų derlin gumui pakelti ir gyvulininkystės produktingumui augti.
Tolesnių musų mokslo pergalių sąlyga yra senų mokslo darbuotojų sąjunga su jaunaisiais kadrais, nenu trūkstamai papildančiais mokslo ir technikos veikėjų eiles. Mokslo atei tis, nurodo draugas Stalinas, priklau so mokslo jaunimui. Tik plačiai ati darant visas mokslo duris mūsų ša lies jaunosioms jėgoms, suteikiant galimybę joms užkariauti žmogaus žinojimo viršūnes, mūsų mokslas ga lės vystytis į priekį, aktyviai daly vauti komunizmo statyboje. Mūsų šalies aukštosios mokslo ir mokslo-tyrimo įstaigos kasmet paruo šia tūkstančius jaunų mokslininkų. Tačiau nereti atsitikimai, kada moks liniai vadovai, kuriems patikėtas jaunuomenės auklėjimas, rodo nerei kalingą „nuolaidumą", sumenkina rei kalavimus tiek mokslinių darbuotojų paruošimo proceso metu, tiek ginant disertacijas. Dėl tokio neteisingo po žiūrio disertacijos, pristatytos moks lo laipsniui gauti, dažnai neturi mokslinės vertės. Aišku, kad tokia klaidinga praktika turi būti išgyven dinta. Mokslas negali pakęsti nusistovėjimo ir rutinos, dogmatizmo, prisiskaitėliškumo ir talmudizmo; jis tik tada gali klestėti, kada nuolat vystosi, to bulėja, tvirtėja nauja patirtimi. Daugelis tarybinių mokslininkų ro do mokslo atžvilgiu kūrybiškumo ir drąsaus novatoriškumo pavyzdžius. Kartu su jais pas mus yra dar atski rų mokslininkų ir mokslinių įstaigų, kurie yra atgyvenusių tradicijų ne laisvėje, sustojo savo vystymesi, nežengia į priekį. Kodėl, pavyzdžiui, psichologija ir pedagogika iki šiol rimtai atsilieka nuo dabarties reika lavimų, _ mažai teduoda mokslinių darbų? Šių svarbių mokslo šakų dar buotojai aktyviai nedalyvauja gyve nimui būtinų klausimų tyrime, maža tepraveda kūrybinių mokslinių pro blemų apsvarstymų, silpnai tevysto kritiką ir savikritiką. Rimtų trukumų darbe turi eilė institutų ir moks lo-tyrimo įstaigų, kurios buvo kriti kuojamos neseniai Įvykusiame TSRS Mokslų Akademijos metiniame susi rinkime. Draugas Stalinas moko mus, kad joks mokslas negali vystytis bei tarpti be nuomonių kovos, be kriti kos laisvės. Žinome, kokios didžiulės reikšmės turėjo mokslo vystymuisi paskuti niaisiais meteis pravestos diskusijos filosofijos, biologijos, kalbos mokslo ir fiziologijos klausimais. Jos padėjo mūsų mokslininkams surasti savo dar be klaidas ir trūkumus ir nustatyti teisingo mokslo vystymosi kelius didžiojo marksizmo-leninizmo mokslo pagrindu. Diskusijos reiškia naują etapą tarybinio mokslo vystymesi. Jos pakėlė tarybinius mokslininkus į kovą su buržuazinėmis įtakomis. Didžiulį vaidmenį kovoje dėl pa žangiausio tarybinio mokslo turi at likti mokslinių įstaigų partinės orga nizacijos. Tarybinių mokslininkų kad rų auklėjimas marksistine-leninine ideologiia, platus kritikos ir savikritikos išvystymas, nesutaikoma kova su besiskverbiančiomis buržuazinėmis pažiūromis į tarybinių mokslininkų tarpą, viso pažangiausio, naujo, pro gresyvaus palaikymas, — tokie svar biausieji mokslo jstaigų partinių or ganizacijų uždaviniai. Tarybiniai mokslininkai kartu su visa liaudimi, vadovaujami Lenino— Stalino partijos, vardan komunizmo pergalės atsidavę dirba mūsų didžio sios Tėvynės gerovei. (1951 m. vasario 5 d. „Pravdos" vedamasis)
Tarybinės Armijos dienos garbei Š. m. vasario mėn. 22 d. įvyks uni versiteto studentijos, mokslo ir admi nistracijos personalo iškilmingas po sėdis, skirtas Tarybinės Armijos die nai paminėti. Iškilmingi minėjimai Tarybinės Armijos dienos garbei bus praveda mi universiteto studentų bendrabu čiuose, Istorijos-filologijos ir Medi
cinos fakultetuose ir universiteto ad ministracijos darbuotojams. Universiteto Mokslinės bibliotekos salėje nuo vasario 19 d. iki 27 d. bus atidaryta parod-y kurioje bus pavaiz duotas V. I. Lęnino ir J. V. Stalino vaidmuo kuriai t Tarybinę Armiją, o taip pat Tarybinės Armijos nueitas šlovingasis ko' os kelias.
UŽ DIDĮJĮ STALINĄ-UŽ LAIMINGĄ JAUNYSTĘ! ★
★
★
Meilės ir atsidavimo demonstracija bolševikų partijai, draugui Stalinui Ankstyvas vasario 18 d. rytmetis. Prie universiteto rinkiminio punkto grupuojasi būreliai žmonių. Girdisi gyvos kalbos, juokas. Jie atskubėjo atiduoti savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatą draugą J. Bučą. 6 vai. ryto. Plačiai atsidaro durys ir pirmieji rinkėjai gauna biuletenius. Pirmaisiais į urną nuleidžia biulete nius drg. drg. Sosnauskaitė, Uždavinytė, Sakalinytė. Drg. Uždavinytė Stasė, nuleisdama biuletenį su universiteto rektoriaus
Bučo pavarde, pareiškė, kad, balsuo dama už ekonomikos mokslų daktarą prof. Bučą, ji balsuoja už dar didesnį tarybinio mokslo suklestėjimą, už dar platesnį jo pritaikymą visos liaudies labui. Ateina vis nauji ir nauji rinkėjai. Ateina ištisomis šeimomis. Šiandien visiems šventė. Greitai pasirodo ir saviveiklininkai, kurie rinkėjams duoda koncertą. Tik mūsų tarybinėje šalyje taip laisvai ir su tokiu dva siniu pakilimu kiekvienas pilietis gali pasinaudoti savo balsavimo teise.
Al. Vaickelionis
Išsvajotoji diena Su nekantrumu laukiau vasario 18-sios, visos liaudies džiaugsmo ir triumfo dienos. Aš, kaip ir visi pilnateisiai tarybiniai jaunuoliai, balsuodamas už komunistų ir nepartinių bloką, balsavau už mūsų lai-
rningą jaunystę, didžiąsias komunizmo statybas, už tvirtą taiką visame pasaulyje, už pirmąjį visos liaudies kandidatą — draugą Staliną, a. Cepatas Ekonomikos fak. I k. stud.
-------------------------------------
V
Už tolesni šalies suklestėjimą Yra laimė gyventi ir dirbti stalini nėje epochoje, kur nėra išnaudoji mo, kur darbas yra garbės ir pasidi džiavimo reikalas. Tik Tarybų šaly je darbo žmogus turi teisę į mokslą, darbą ir poilsį. Jo teises šventai saugo didžiojo Stalino Konstitucija. Į negrįžtamą praeitį nuslinko skur do ir priespaudos metai. Draugas Stalinas prikėlė naujam gyvenimui Lietuvos liaudį. Niekad Lietuvoje taip sparčiai nesivystė mokslas, lite ratūra ir menas, kaip Tarybų val džios metais. Padedant broliškosioms tarybinėms tautoms ir asmeniškai draugo Stalino rūpesčiu, Tarybų Lietuva pasiekė milžiniškų laimėjimų, kuriant savąją kultūrą — nacionalinę pagal formą, socialistinę pagal turinį. Balsuodamas už pirmąjį visos liau dies kandidatą draugą Staliną, už stalininio komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, aš balsavau už to lesnį savo didžiosios tarybinės Tė vynės galios augimą, už laimingą ir kultūringą visų darbo žmonių gyve nimą, už tolesnį mokslo ir kultū ros suklestėjimą. P. Pilipavičius Medicinos fak. IV k. stud.
MOKSLINĖJE TARYBOJE
Sustiprinant vadovavimą-pagerinti mokslotiriamųjų darbų vykdymą Šiomis dienomis įvykusiame Moks linės tarybos išplėstiniame posėdyje buvo apsvarstyti mokslo-tiriamojo darbo rezultatai už praėjusius metus. Posėdyje platų pranešimą apie moks lo-tiriamojo darbo plano vykdymą padarė rektorius prof. J. Bučas, iš keldamas pasiektus laimėjimus ir trūkumus darbe. VVU mokslo personalas praėjusiais metais atsiekė kai kurių laimėjimų mokslo-tiriamojo darbo srityje. Moks linių darbų problematika ir tematika tapo aktualesnė. Buvo atlikta visa eilė rimtų, praktiškai vertingų darbų. Eilė dėstytojų apgynė disertacijas mokslo kandidato laipsniui įgyti (Paševič, Neupokojevas, Kulikauskienė, Iljinas, Laucevičius, Paulauskas ir kt.), parašė eilę vertingų straipsnių (doc. Jucys, prof. Kairiūkštis, v. d. Kaveckis ir kt.). Tačiau, nežiūrint pasiektų laimėji mų, mokslo-tiriamajame darbe dar yra rimtų trūkumų, kuriuos reikia tuojau pat šalinti. Dar žymus skaičius dėstytojų (87) nėra įtraukti į mokslo-tiriamąjį dar bą, nekelia mokslinės kvalifikacijos ir iš viso nedirba jokio mokslinio darbo, nerašo jokių darbų. Nesant reikiamos kontrolės ir vadovavimo, darbai daugiausia vykdomi sava ini ciatyva, savieigos keliu.
Rektoratas, dekanai ir katedrų ve dėjai nekontroliavo mokslo-tiriamųjų darbų eigos, nepadėjo šalinti iškilu sių trūkumų. Todėl mokslo-tiriamųjų darbų planas nebuvo pilnai įvykdy tas. Daugelis mokslo-tiriamųjų darbų nebuvo parašyti, arba, pasiėmus te mą, net nepradėta rašyti. Blogiausiai mokslo-tiriamieji darbai buvo vykdomi Istorijos-filologijos fakultete. Čia iš 12 kandidatinių di sertacijų parašyta tik 2. Kitos diser tacijos dar nebaigtos arba rašytos Maro mokslo įtakoje yra per dirbamos, remiantis nauia medžiaga kalbos mokslo klausimais. Rimto su sirūpinimo kelia ir aspirantų diserta ciniai darbai, kurie juda labai lėtai.
„Vienu iš rimtų fakulteto mokslo- Gamtos mokslų fakultetas ir jo dar tiriamųjų darbų trūkumų, — pažy buotojai paruošė 2 disertacijas moks mėjo rektorius, — reikia laikyti blo lo kandidato laipsniui gauti (v. d. gą mokslo-tiriamųjų darbų planavi Bluzmanas ir v. d. Basalykas). mą, vadovavimo ir kontrolės nebuvi Geriausiai mokslo-tiriamųjų darbų mą iš dekanų ir katedrų pusės". Ei planą įvykdė Medicinos fakultetas. lė temų buvo užplanuotos nesusipa Čia buvo paruošti 28 moksliniai dar žinus su realiomis jų įvykdymo gali bai, nagrinėjantieji sekančias proble mybėmis, kai kurios dėl neaktualu- mas: medžiagų apykaitą, infekciją ir mo, menkavertiškumo ar literatūros imunitetą, tuberkuliozę, reumatizmą, rašomu klausimu trūkumo buvo kei skrandžio, širdies ir piktybines ligas. čiamos ir nutraukiamos rašyti. Taip, Apgintos 4 disertacijos medicinos pvz., v. d. Narvydaitė ir v. d. Kuo mokslų kandidato laipsniui gauti. saitė metė rašiusios disertacinius Tačiau Medicinos fakultete silpnai, darbus ir pasirinko kitas temas. dažnai formaliai vadovaujama moks darbams. Dažnai jaunam Fakultetas nesugebėjo į mokslo-ti liniams riamąjį darbą įtraukti visą mokslo mokslo personalui tenka atlikti di personalą; kai kurių katedrų, kaip delius bereikalingus darbus, arba rusų ir svetimų kalbų, elementarinio keisti darbų temas. Tolesniam mokslo-tiriamojo dar kurso dėstytojai tenkinasi vien peda goginiu darbu. Katedros mažai kreipė bo pagerinimui reikia imtis konkrečių dėmesio mokslo-tiriamajam darbui ir veiksmingų priemonių. Mokslo (rusų, lietuvių k. ir svetimų kalbų personalas turi vykdyti savo įsipa katedros), mažai svarstė mokslo-ti- reigojimus „ ir į mokslo-tiriamuosius Todėl riamuosius darbus savo posėdžiuose. darbus nežiūrėti formaliai. mokslo-tiriamieSilpnai mokslo-tiriamasis darbas reikia sustiprinti išvystytas ir Teisės m. fakultete. Čia siems darbams vadovavimą. Dekanai apginta tik viena disertacija (v. d. ir katedrų vedėjai turi kontroliuoti O. Ruželytės) mokslo kandidato laips darbų vykdymą, konkrečiai susipažin niui gauti ir parašyti du moksliniai dami su pačiais darbais, svarstyti straipsniai. Visiškai nuo mokslo-ti juos katedrų posėdžiuose ir rašan riamųjų darbų vykdymo nusišalino čiam visokeriopai padėti. Būtina jau Civilinės teisės ir proceso katedra, nus dėstytojus pritvirtinti prie pro kuri net nepradėjo vykdyti mokslo- fesorių, kurie vadovautų jų darbams ir sustiprinti ryšius su broliškųjų tiriamojo darbo. respublikų aukštosiomis mokyklomis. Geresnė padėtis Ekonomikos moks Po rektoriaus pranešimo prasidėjo lų fakultete, kurio moksliniai dar buotojai paruošė 3 disertacijas, iš gyvos diskusijos, kuriose aktyviai kurių 2 apgynė (v. d. Gregorauskas dalyvavo jauni mokslo darbuotojai. ir v. d. Lukoševičius). Fizikos-mate V. d. Jurša plačiai išnagrinėjo Me matikos fakultete gerai mokslinį-ti- dicinos fakultete vykdomus moksloriamąjį darbą vykdė teorinės fizikos tiriamuosius darbus, griežtai kriti katedra (100%), tačiau kitos kated kuodamas prof. Korchovą ir v. d. ros (Astronomijos kat.) mažai ką te Pakonaitį už nusišalinimą nuo moks lo-tiriamojo darbo. nuveikė. Diskusijose dalyvavo prof. J. Da Nepatenkinamai mokslo-tiriamasis darbas buvo vykdomas ir Chemijos gys, v. d. Žeiba, doc. Nefiodovas, d. Simonavičius, v. d. Jasinskas, fakultete. Čia iš 6 kandidatinių diser v. tacijų parašyta tik viena (v. d. Paše- Paulauskas ir kt. Mokslinė taryba svarstytais klau vič). Tačiau paskutiniu metu darbas vykdomas aktyviau ir surišamas su simais priėmė platų nutarimą, numa tantį konkrečias priemones mokslo'mūsų liaudies ūkio poreikiais. tiriamajam darbui pagerinti. Vieną reikšmingą darbą „Kuršių marių žemesnių augalų flora" įvykdė A. Sprindis -----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ruoškimės IV-ajai studentų mokslinei konferencijai Studentų mokslinis-tiriamasis dar bas mūsų universitete metai iš metų vis auga ir įgauna vis naujas for mas. Jei 1946 m buvo skaitomi tik referatinio pobūdžio darbai, tai 194849 metais jau buvo plačiai vykdomi, mokslo personalui vadovaujant, tiria mieji darbai, gi šiandien studentų darbai jau yra kompleksinio pobū džio. Šiandien studentų moksliniaitiriamieji darbai skirti spręsti liau dies ūkio muihs statomiems uždavi niams. Mūsų SMD-ja gvildena tokius aktualius klausimus, kaip kolūkių sustambiniipas, pramonės išvystymas ir prekybos tinklo išplėtimas; ji ti ria lietuvių liaudies revoliucinę pra eitį, nagrinėja kultūrinį lietuvių tau tos palikimą. šiuo metu visuose 54 studentų moksliniuose būreliuose vyksta in tensyvus darbas. Būreliuose aptaria mi nuveikto darbo rezultatai, atren kami geriausi pranešimai ir siūlomi tradicinei viso universiteto studentų mokslinių darbų apžiūrai — IV-jai studentų mokslinei konferencijai, kuri įvyks 1951 m. balandžio mėn. 5—8 d. d. Konferencija vyks septy
niomis sekcijomis (Istorijos-filologi jos, Ekonomikos, Teisės, Medicinos, Gamtos, Chemijos ir Fizikos-matema tikos). Kiekvienoje sekcijoje bus ap svarstyta iki šešių pranešimų. Ple nariniai posėdžiai vyks VVU Biblio tekos salėje. Juose bus išklausyti 4 pranešimai aktualiausiais mokslo ir musų respublikos gyvenimo klausi mais, pvz., „Gyvosios medžiagos vaidmuo celės ir mikroorganizmų atsiradime", „Kolūkių sustambinimas — nauja kaimo buities ir kultū ros pakilimo pakopa" ir kt. Konfe rencijos darbuose dalyvaus ir svečiai iš Maskvos, Leningrado, Tartu, Ry gos ir Minsko aukštųjų mokyklų. Ge riausieji konferencijos darbai bus skirti respublikinei studentų moksli nių darbų apžiūrai, kuri įvyks gegu žės mėn. pirmoje pusėje. Balandžio 1 d. bus atidaryta VVU Studentų mokslinės draugijos paroda (paro dos organizavimo komisijos pirminin kas doc. Griškun), kuri apims visą musų mokslinių būrelių veiklą, pra dedant nuo 1946 m. Kad konferencija sėkmingai pra eitų, musų moksliniai būreliai turi
šiandien sutelkti visas jėgas mokslotiriamiesiems darbams geriau paruoš ti, apiforminti juos diagramomis, lentelėmis, kreivėmis, nuotraukomis ir pan. Kiekvieną darbą prieš tai reikia apsvarstyti moksliniame būre lyje, po to katedros posėdyje ir, tik ištaisius trūkumus, jį galima siūlyti skaityti studentų mokslinėje konfe rencijoje. Konferencijai turi būti at rinkti patys geriausieji studentų moksliniai-tiriamieji darbai. Moksli niai būreliai turi aktyviai prisidėti paruošiant SMD veiklos parodą, iš statant joje eksponatus, savo darbo planus, geriausius darbus ir pan. Ruošiantis konferencijai, turi ak tyviai dalyvauti ne vien fakultetiniai SMD-jos skyriai, bet ir fakultetinės komjaunimo ir profsąjungos organi zacijos. Konferencijos pasisekimas priklausys nuo tinkamo mūsų visų bendradarbiavimo. Iki konferencijos liko tik apie pus antro mėnesio, todėl pats laikas rim tai susirūpinti jos geru paruošimu. C. Vikšraitis