VISLI ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
EINA NUO 1950 M.
Ą
Nr. 39 (69)
Antradienis 1951 m.
gruodžio 11 d„
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
f
Egzaminų sesija—mūsų darbo ataskaita
Ą RTEJA svarbus universi■čl teto kolektyvo gyvenime laikotarpis — žiemos egzaminų sesija. Pasiruošimas egzaminų sesi jai vyksta tuo metu, kai mū sų respublikos darbo žmonės aktyviai ruošiasi rinkimams į liaudies teismus. Kasdien auga ir plečiasi darbo žmonių poli tinis ir gamybinis aktyvumas kovoje dėl geresnių darbo ro diklių, kovoje dėl mūsų so cialistinės Tėvynės galios stip rinimo, dėl taikos pergalės vi same pasaulyje, dėl komuniz mo pastatymo mūsų šalyje. Universiteto kolektyvas, drau ge su respublikos darbo žmo nėmis, aktyviai dalyvauja rin kiminėje kampanijoje. Egzaminų sesija — tai mū sų darbo ataskaita, kuri paro dys universiteto dėstytojų ir studentų atlikto darbo rezulktatus. Patyrimas rodo, kad, noFrint pasiekti gerus egzaminų rezultatus, reikia sistemingai mokytis, gilintis j visus dės tomus mokslo dalykus, nes toks darbo metodas duoda ge riausius rezultatus. Artėjant egzaminų sesijai — mūsų darbo ir jgytų mokslo žinių patikrinimui — akademi nėse grupėse, kursuose ir fa kultetuose jaučiamas darbo pakilimas. Bevelk visuose fa kultetuose jau įvyko kursiniai, grupiniai ir fakultetiniai stu dentų ir dėstytojų susirinki mai, skirti egzaminų sesijos pasiruošimo klausimams ap tarti. Tačiau šis darbo pakilimas iki šiol nėra pakankamas, jis dar neįgija masinio ir vienin go pasiruošimo egzaminams pobūdžio. Blogas paskaitų ir seminarinių užsiėmimų lanky mas, be abejo, atsilieps į egza minų rezultatus. Yra tokių stu dentų, kaip, pvz., Cezarkas, Adomaitis (Chemijos fak. III k.), Rumšas, Strazdas (Fizikos-ma tematikos fak. III, I k.), Ka minskas, Kazakevičius (Istori jos-filologijos fak. II k.), ku rie šį semestrą praleido po 80—120 paskaitinių valandų. Paskaitų praleidinėjimo faktų pasitaiko netgi iš tokių svarbių disciplinų, kaip marksizmoleninizmo pagrindų ir politinės ekonomijos paskaitų bei semi narinių užsiėmimų. Silpnas paskaitų ir seminarų lankomumas yra nepateisina mas reiškinys. Dekanatai ir studentų visuomeninės organi zacijos, visų pirma komjauni-. mo organizacija, turi imtis rimtų priemonių prieš tingi nius ir apsileidėlius, turi at kreipti rimtą dėmesį stiprinant akademinę drausmę. Egzaminų sesijos laimėjimai daug pri klauso nuo to, kaip kiekvie nas studentas individualiai jiems pasiruoš, organizuos sa vo darbą kartojant išeitą kur są. Čia nėra ir negali būti standartinių metodų medžia
gos kartojimui. Visuomeninės organizacijos turi susirūpinti tuo, kad geriausių mokslo pir mūnų darbo patyrimas butų visiems žinomas. Pagrindinis dėmesys turi būti atkreiptas į akademines grupes, į kiekvie ną studentą. Katedrose organi zuojamas grupines ir indivi dualines konsultacijas reikia tinkamai išnaudoti. Dekanatai, visuomeninės organizacijos, visas universiteto kolektyvas turi atkreipti rimtą dėmesį ir teikti visokeriopą pagalbą I kurso studentams, kurie žie mos egzaminų sesijos metu egzaminus laikys pirmą kartą. Sesija yra taip pat ir moks lo personalo nuveikto darbo patikrinimas komunistinio auk lėjimo ir mokymo srityje. Artėjant sesijai, dėstytojai, profesoriai turi sukaupti visas jėgas keliant idėjinį-politinį paskaitų lygį, gerinant kontro lę ir darbo drausmę. Reikia suaktyvinti studentų savaran kišką darbą, kontroliuoti moks linės literatūros įsisavinimą bei pagalbinės literatūros skai tymą. Egzaminų sesijos pasiruoši mo ir eigos metu ypatingą vaidmenį kovoje už gilų žinių įsisavinimą turi suvaidinti sie ninė spauda. Sesijos metu ji turi padėti dekanatams, visuo meninėms organizacijoms su daryti geras sąlygas ruošian tis egzaminų sesijai, užtikrin ti egzaminų taisyklių vykdy mą. Ruošiantis egzaminų sesijai didelę reikšmę turi kritiškas ir savikritiškas mūsų darbo trūkumų iškėlimas, studentų mokomojo proceso patyrimo apibendrinimas.
Vykstant egzaminų sesijai, didelį vaidmenį įgyja moky mosi ir gamybinės drausmės stiprinimas. Šiuo atveju rimtą dėmesį turi suvaidinti visuo meninės organizacijos, ypač universiteto komjaunimo orga nizacija. Reikia pasiekti to, kad egzaminų metu studentai vykdytų visas egzaminų tai sykles, atvyktų laiku į egza minus, būtų drausmingi. Egza minai — ne tik studentų įgy tų žinių, bet ir jų kultūrinio lygio patikrinimas. Universiteto kolektyvas turi visas galimybes, kad egzami nų sesija būtų pravesta aukš tame teoriniame ir idėjiniame lygyje, kad būtų parodytas geras visų disciplinų žinoji mas. Geras pasiruošimas egza minų sesijai, pasiekti aukšti egzaminų rodikliai parodys, kad mūsų universiteto kolek tyvas pilnutinai supranta par tijos ir vyriausybės iškeltus uždavinius ir sugeba juos įvykdyti. Nauji laimėjimai mokymosi srityje bus mūsų kolektyvo in dėlis kovoje už taiką visame pasaulyje, už komunizmo pa statymą mūsų šalyje.
Išvažiuojamoji konferencija S. m. gruodžio mėn. 1 d. Vilniaus Juridinėje mokykloje įvyko Teisės m. fakulteto SMD išvažiuojamoji konferencija. Buvo perskaityti pranešimai: „Bazė ir antstatas socialisti nėje valstybėje" (IV k. stud. Butkutė) ir „Teisės vaidmuo visuomenės perauklėjime per einant iš socializmo į komu nizmą ' (IV k. stud. Rinkevi čius). Pranešimai sukėlė didelį susidomėjimą Juridinės mo kyklos klausytojų tarpe. Pra nešėjams buvo užduota eilė klausimų, po kurių išsivystė
gyvos diskusijos, kuriose be kitų pasisakė Teisės m. fak. vyr. dėst. Pakarklis ir Juridinės mokyklos direktorius drg. Liakas. Ypač plačios diskusijos išsivystė klausimu dėl bazės ir antstato santykiavimo Didžio sios Spalio socialistinės revo liucijos metu ir 1940—41 m. m. laikotarpiu Lietuvos TSR są lygomis. Ateityje numatoma tokias konferencijas rengti dažniau. J. Petkevičius Teisės m. fak. SMD tarybos pirmininkas
J
Teisė dalyvauti rinkimuose
Kiekvienam tarybiniam žmo gui rinkimai yra svarbus įvy kis, bet itin jis svarbus tiems jaunuoliams, kurie pirmą kar tą dalyvaus respublikos liau dies teismų rinkimuose; šių jaunuolių tarpe esu ir aš. Mes prisimename, kieno ran kose buvo teismai Lietuvoje buržuazijai valdant. Buržuazi niai teismai teisė geriausius Lietuvos liaudies sūnus, gynė buržuazijos interesus. Tačiau tie laikai praėjo negrįžtamai. Balsuodamas už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, tuo aš išreikšiu padėką bolše vikų partijai, didžiajam Stalinui, nes tik jų dėka tary binė liaudis dabar yra laisva ir laiminga. Mūsų liaudies teismai gina darbo žmonių reikalus. Aš šiandien galiu mokytis aukštojoje mokykloje. Pasižadu, ją baigęs, savo suge bėjimus ir žinias atiduoti dar bo liaudžiai. A. Kaminskas Fizikos-matematikos fak. I k. stud.
Balsuosiu pirmą kartą Gruodžio 16-ji — liaudies teismų rinkimų diena. Ši diena man dvigubai svarbi ir įžymi — aš juk pirmą kartą balsuo ju! Pagaliau išsipildė tai, ką seniai troškau, apie ką svajo jau. Aš eisiu prie urnos ir ati duosiu savo balsą už geriau sius mūsų tautos sūnus ir dukras. Rinkimų diena man primena beteisę moterų padėtį kapitalistiniuose kraštuose, kur didžioji dalis moterų, suvaržy ta įvairiomis kapitalistų taiko momis priemonėmis, neturi teisės balsuoti, neturi teisės dalyvauti visuomeniniame-politiniame gyvenime. Stalino Konstitucija suteikė mums, jaunimui, teisę ne tik mokytis, bet ir dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Kiek vienas jaunuolis ar jaunuolė, sulaukę 18-kos metų, turi teisę balsuoti. Aš pirmąsyk balsuo siu, būdama Vilniaus Valsty binio universiteto studentė, Lenino komjaunimo šeimos narys. Rinkimų dienos garbei stengiuosi gerai pasiruošti ar tėjančiai egzaminų sesijai, dar aktyviau įsijungsiu į universi teto visuomeninį gyvenimą. R. Urbonaitė Istorijos-filologijos fak. w I k. stud.
SUSITIKIMAS SU KANDIDATAIS Sekmadienį universiteto Ko lonų salėje įvyko rinkiminio punkto Nr. 49 rinkėjų susitiki mas su kandidatu į liaudies teismo teisėjus drg. Vilimiene ir kandidatais į liaudies teis mo tarėjus drg. drg. Laucaitiene, Narbutu ir Boiko. Drg. Vilimienė papasakojo savo biografiją. Jos gyveni mas — tai gyvas pavyzdys, kaip buržuazinėje Lietuvoje ir vokiškosios okupacijos metu buvo engiamas ir persekioja mas darbo žmogus. Kandidatai į liaudies teismo tarėjus — darbo pirmūnai, pa sižymėję darbo inteligentijos atstovai, savo sąžiningu darbu stiprinantieji mūsų socialisti nės Tėvynės — taikos tvirto vės visame pasaulyje — galią. Pasisakę rinkėjai pabrėžė mūsų liaudies teismų demokra tiškumą, jų liaudiškumą ir pasižadėjo gruodžio 16-tą die ną atiduoti savo balsus už kandidatus į liaudies teismo teisėjus ir tarėjus. Po susitikimo Chemijos fak. meninės saviveiklos kolekty vas suruošė rinkėjams koncer tą. Po koncerto buvo parody tas kino filmas. K. Gilys
Kaina 20 kap.
Gruodžio 16-ji—rinkimų į liaudies teismus diena! Visi kaip vienas atiduokime savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus! G. ASTRAUSKAS
TAIKOS ALĖJA Iš pelenų pakilo Stalingradas — Čia fabrikai, ten rūmų baliustrada, Aukštais namais griuvėsių krūvos tampa, Ir prie vienos gražiausių gatvių kampo Skubąs praeivis perskaitys priėjęs: Taikos alėja.
Čia vakarais, bulvaruos lempoms šviečiant, Susirenka seni stalingradiečiai. — Pro šitą namą, — vienas draugui sako, — Mes dešimt kartų ėjom į ataką, Kiekvieną pėdą čia krauju apliejom Taikos alėjoj. Močiutės-Volgos vandenys sušvito Naujom pašvaistėm komunizmo ryto; Ir jeigu kartais ponai iš Uolstrito Paliesti mūsų sienas pabandytų, Priminsim tuos, kurie praeit norėjo Taikos alėją.
Agitatorių kolektyvas pagerino darbą Platų agitacinį darbą, ruošiantis liaudies teismų teisėjų ir tarėjų rinkimams, veda Viiniaus miesto agitpunkto Nr. 49 agitacinis kolektyvas, kuriame dirba 80 agitatorių iš universiteto dėstytojų ir studentų tarpo. Agitatorių darbui daug padeda ruošiami instruktyviniai seminarai. Juose kvalifikuoti pranešėjai skaito pranešimus, teikia agitatoriams metodinius nurodymus, kaip pravesti pasikalbėjimus su rinkėjais. Pravesti penki instruktyviniai 6eminarai, kaip pvz., apie liaudies teismų rinkiminę sistemą, tarybinio teismo demokratiškumą, tarybinio teismo auklėjamąjį vaidmenį, drg. Berijos pranešimą, skirtą 34-sioms Didžiosios Spalio socialistinės revoluicijos metinėms, didžiosios komunizmo statybos ir kt. Skaitė Lenino rajono prokuroras drg. Besonovas, Vilniaus Valstybinio universiteto vyr. dėstytojai drg. drg. Chomskis, Pakarklis ir kt. Agitatoriai, išklausę instruktyvinį pranešimą, praveda šia tema pasikalbėjimus su rinkėjais. Instruktyvinių seminarų metu nagrinėjami iškilę klausimai, perduodamas geriausių agitatorių patyrimas, nurodomi darbo trūkumai, sistemingai išklausomos vyr. agitatorių ataskaitos. Ypatingai platų agitacinį darbą praveda Medicinos fak. agitatoriai (vyr. agitatorius drg. Rimšaitė), kurie palaiko glaudžius ryšius su rinkėjais, Agitatoriai drg. drg. Sučyla, Misiura, Jankauskas 3—4 kartus per savaitę aplanko savo rinkėjus, organizuoja specialiūs būrelius tarybinio teismo rinkiminiams nuostatams nagrinėti. Gerai dirba taip pat Fizikosmatematikos fak. ir Gamtos
m. fak. agitatoriai. (Vyr. agitatoriai drg. drg. Zaleskis, Širvytė). Kiekvieną sekmadienį agitpunkto patalpose vyksta rinkėjų susirinkimai. Rinkėjams buvo skaitomos paskaitos apie tarybinio teismo demokratiškūmą, apie Stalino Konstituciją ir kt. Po paskaitų organizuojami meninių saviveiklos kolektyvų koncertai, demonstruojami meniniai ir dokumentiniai kino filmai. Sekmadienį, gruodžio 9 d„ agitpunkte įvyko rinkėjų susitikimas su drg. Vilimiene — kandidatu į liaudies teisėjus ir su liaudies tarėjais. Į prezidiumą buvo išrinkti kandi datai ir rinkėjų atstovai. Kandidatai į liaudies teisėjus ir tarėjus papasakojo rinkėjams savo biografijas, apie savo darbą. Pasisakę rinkėjai kvietė visus kaip vieną gruodžio 16 d. atvykti prie urnos. Agitpunktas yra tinkamai apiformintas, yra pakankamas kiekis rinkiminių lozungų ir plakatų, rinkiminės literatūros, laikraščių, žurnalų. Tačiau agitpunkto darbe yra dar eilė trūkumų. Kai kurie agitatoriai retai lanko rinkėjus, neatvyksta į ruošiamus jiems instruktyvinius pasitarimus, pvz., Terleckas (Ekonomikos m. fak.), Išganaitis, Litvinaitė (Teisės m. fak.), Ogiejevičiutė (Chemijos fak.), Artėjant rinkimams agitatorių kolektyvas dar labiau su stiprins savo darbą ir garbingai atliks jam patikėtas pareigas. Rinkimų diena netoli. Tikime, kad rinkėjai atliks savo pilietinę pareigą — visi kaip vienas atiduos savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. D. Fainhauzas Agitpunkto Nr. 49 vedėjas ♦----------------------------
Teisininkai-diplomantai išlaikė egzaminus Teisės mokslų fakulteto V kurso studentai paskutinę eg zaminų sesiją sutiko įtemptai ir kruopščiai dirbdami. Penkerių metų praktika parodė, kad kolektyvus ruošimasis egzami nams, nuoseklus išeitos me džiagos kartojimas, specialios ir papildomos literatūros skai tymas duoda gerus rezultatus. Tai dar kartą pasitvirtino pas kutinėje egzaminų sesijoje, ku rioje iš 26 kurse esančių stu dentų 17 egzaminus išlaikė vien labai gerais pažymiais. Komjaunuoliai Lapinskas, Vansevičius, Zivelčinskaitė ir kt. yra ne tik mokslo pirmūnai, bet ir aktyvūs visuomeninin kai. Pastaruoju metu V, k. stu dentai pagal ciklus —-j.valstybinės teisės, baudžiamosios tei sės ir civilinės teisės — atlie ka 2 mėnesių gamybinę prak tiką atitinkamuose teisingumo organuose.
Lygiagrečiai su gamybine praktika pradėta ruoštis diplo minių darbų rašymui bei gyni mui. Prieš akis dar atsakingiau sias mokslo etapas — valsty biniai egzaminai. Teisės moks lų fakulteto diplomantai dės visas pastangas, kad pateisin tų partijos ir. vyriausybės į juos dedamas viltis ir taptų gerais specialistais, tikrais ta rybiniais teisininkais. J. Karpavičius Teisės m. fak. V k. stud.
Draugystės koncertas Praėjusią savaitę mūsų uni versitetą aplankė Tartu Vals tybinio universiteto studentų choras. Scenoje sustoja 148 choro dalyviai. Pilnutė salė žmonių; juos pasitinka ilgai nenutylan čiomis ovacijomis. Vienas iš svečių prašo priimti karštus broliškosios Tarybų Estijos respublikos studentų linkėji mus. Ir vėl karšti, ilgai trunku plojimai. Tai dviejų broliškų — Tartu ir Vilniaus — universi tetų studentai išreiškia tautų meilės ir draugystės jausmus.
Kiekvieną svečių dainą ly dėjo aplodismentai. Svečiai pa dainavo „Dainą Stalinui", „Dai ną dainai", vyrų choro ištrau ką iš operos „Ivanas Susaninas", „Kareivių maršą“ iš operos „Faustas". Nepaprastai didelio pasisekimo sulaukė atlikta lietuvių liaudies daina „Ant kalno gluosnys" ir kitos estų ir broliškųjų tarybinių respublikų tautų liaudies dai nos. Koncertas susilaukė didžiu lio pasisekimo. Svečiai buvo apdovanoti gėlėmis ir jubilie jiniu albumu „Tarybų Lietuva". Lietuvių, rusų, estų kalbomis galingai išsiveržia iš studentų krūtinių „Tarptautinės studen tų sąjungos himnas": „Giedro dangaus ir žėruojančios saulės Niekam neleisim užtemdyt gaisrais".
Mūsų jaunystės nepalaužti angliškiesiems - amerikietiškie siems karo kurstytojams. Jai nebaisios nei patrankos, nei bombos — tautų draugystės jėga yra tvirtesnė už jas. Bro liškosios tarybinės tautos, su sitelkusios apie komunistų par tiją ir didįjį Staliną, tvirtai V stovi taikos sargyboje ir kuria Nuotraukoje: Istorijos-filolcgljos fak. saviveikli žmonijos laimę — komunizmą. ninkai atlieka montažą „Liaudies demokratijos šalys kovoje už talką'. Nuotr. D. Mikulskio M. Bernatavičius