VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 38 (68) 1951 m. gruodžio 4 d., antradienis
Kaina 20 kap.
DEMOKRATIŠKIAUSIA KONSTITUCIJA PASAULYJE /> YTOJ sukanka penkiolika me- nialiąją stalininę programą komu *• tų nuo tos dienos, kai Nepa nizmo materialiniams pagrindams su prastajame VIII Visasąjunginiame kurti. Tarybinė liaudis stato didin Tarybų suvažiavime buvo priimta gus įrengimus prie Volgos ir Dono, mūsų šalies Konstitucija. Tuo metu, prie Dniepro ir Amu-Darjos, didina kai buvo priimta naujoji TSRS metalo gamybą, anglies ir naftos ga Konstitucija, mūsų šalyje jau buvo vybą, kovoja už maisto produktų ir sukurta nauja, socialistinė ekonomi vartojimo reikmenų gausumo su ka, nežinanti krizių ir nedarbo, neži kūrimą. Demokratija ir socializmas nenu nanti darbo žmonių skurdo ir nusigyvenimo. Sutinkamai su šiomis galimi. Taikos ir demokratijos jėgos permainomis ekonomikos srityje pa kasdien stiprėja,. Tvirtai žengia į so sikeitė ir tarybinės visuomenės kla cializmą liaudies demokratijos šalys, sinė struktūra. Galutinai buvo pa Kinijos Liaudies Respublika. Vis pla naikintos visos išnaudotojiškos kla tesnis ir galingesnis darosi taikos sės. Tarybinėje visuomenėje pasiliko šalininkų judėjimas — galingiausias dvi draugiškos viena antrai klasės — šių laikų judėjimas. Mūsų šalies šir darbininkų ir valstiečių. Pasiliko dyje — Maskvoje įvykusioje trečio mūsų tarybinė inteligentija, tvirtai joje Visasąjunginėje taikos šalininkų suaugusi su darbininkų ir valstiečių konferencijoje galingai nuskambėjo tarybinių tautų balsas, skelbiąs ne klase. Stalino Konstitucija įstatymiškai palaužiamą mūsų liaudies valią ap įtvirtino tą pasaulinį-istorinį faktą, ginti taiką nuo Amerikos—Anglijos kad socializmas mūsų šalyje tapo imperialistų pasikėsinimų. Tarybinės tikrove, kad TSRS įžengė į naują liaudies asmenyje viso pasa.ulio ko vystymosi laikotarpį, socialistinės votojai už taiką turi tvirtą, sąjun visuomenės statybos užbaigimo ir gininką. laipsniško perėjimo į komunistinę Genialioji Stalino Konstitucija at visuomenę laikotarpį. Tarybinėje vėrė mokyklos duris milijonams dar visuomeninėje ir valstybinėje san bo žmonių. Priešingai buržuazinėms tvarkoje įsikūnijo darbo žmonių sie valstybėms, mūsų tarybinėje šalyje kimai ir lūkesčiai. Už savo laimėji liaudies švietimui skiriamas didžiau mus kovoje dėl socializmo pergalės. sias dėmesys. TSRS darbo žmonės yra dėkingi bol Kasmet vis didesnis moksleivių ševikų partijai, savo didžiajam va skaičius papildo septynmečių, vidu dui ir mokytojui draugui Stalinui. rinių, specialiųjų mokyklų naujus Draugas Stalinas savo pranešime suolus, kasmet vis daugiau žvalios Nepaprastajame VIII Visasąjunginia studentijos sutinkame aukštųjų mo me Tarybų suvažiavime aiškiai pa kyklų auditorijose. Tai darbo žmo rodė tarybinės socialistinės demokra nių vaikai — darbininkų ir kolūkie tijos pranašumą prieš buržuazinę de čių sūnūs ir dukros, kurių jaunystė mokratiją. Stalino Konstitucija iš pa Lietuvoje viešpataujant buržuazijai grindų skiriasi nuo buržuazinių vals būtų prasidėjusi šiurpiu nuskurdusiu tybių konstitucijų. Ji yra demokra piemenavimu, būtų pasibaigusi tam tiškiausia konstitucija pasaulyje. siu, užguitu bernavimu pas vieną ar Buržuazinės konstitucijos, nepai kitą buožę — išnaudotoją, kapita sant visų jų įvairumo, turi vieną listą. Šiandien kitokiomis spalvomis bendrą bruožą — jos vadovaujasi nušvito mūsų jaunosios dienos! Mes kapitalizmo principais. Privatinė ga turime šviesų, laimingą tarybinių mybos įrankių ir priemonių nuosa jaunuolių ir merginų gyvenimą, lei vybė, vieno žmogaus išnaudojimas džiamą erdviuose mokyklų suoluose, kito žmogaus, dirbančiosios daugu skaityklose, kultūriniame, kūrybinia mos engimas ir skurdas viename po me darbe. liuje, nedirbančiosios mažumos tur Šiam begaliniam bolševikų partijos tingumas ir prabanga kitame poliu je — štai buržuazinių valstybių ir tarybinės vyriausybės rūpinimuisi mumis, jaunąja tarybine karta, mūsų konstitucijų atramos. Skirtingai nuo buržuazinių konsti- švietimu, išmokslinimu, mes, tarybi lucijų, Stalino Konstitucija pagrįsta niai studentai, negalime likti abe socializmo principais, įgyvendintais jingi! Prieš mus svarbus uždavinys — mūsų visuomenėje. Socialistinė dar savo drausmingumu, pareigingumu, bo įrankių ir priemonių nuosavybė, geru mokymusi atsidėkoti šlovingaišnaudojimo ir išnaudotojiškų klasių jal Lenino—Stalino partijai, tarybinei likvidavimas — tokios yra pagrindi vyriausybei, pilnai pateisinti tarybi nės socializmo atramos, kuriomis re nio studento vardą. Štai čia pat žiemos sesijos egzami miasi TSRS Konstitucija. Tarybiniai piliečiai turi tokias nai. Mes privalome suburti visas sa nepaprastai dideles gyvybines teises, vo jėgas, tinkamai pasiruošti jiems ir kaip teisę į darbą, poilsį, mokslą, išlaikyti juos tik labai gerais ir ge teisę į materialinį aprūpinimą senat rais pažymiais, tuo parodydami, kad vėje. Jiems suteiktos visos politinės neveltui mes naudojamės ta bran teisės ir laisvės. Šios teisės garan giąja teise, teise į mokslą, kurią už pažangiausioji pasaulyje tuotos, užtikrinti materialiniai gali tikrina mumai pilnutinai jomis pasinaudoti. Stalino Konstitucija, kurią saugoja Vadovaudamiesi Stalino Konstituci visa mūsų liaudis, nepalaužiamai ja, tarybiniai žmonės įgyvendina ge stovėdama taikos sargyboje.
Studijuojame vadų biografijas Istorijos-filologijos fak. III kurso lituanistų antros akademinės grupės studentai su dideliu atsidėjimu stu dijuoja didžiojo tarybinės valstybės kūrėjo Vladimiro Iljičiaus Lenino biografiją. Studentai, savarankiškai išstudija vę medžiagą, reguliariai susirenka pasidalinti įgytomis žiniomis. Ypač gerai orientuojasi studentė komjau nuolė R. Dambrauskaitė, mokslo pir mūnas J. Kazlauskas, aktyvi savi veiklininkė I. Rusinaitė ir kiti drau gai. Pasikalbėjimuose studentai iškelia V. I. Lenino genialų, bolševikinį va dovavimą partijai ir darbo liaudžiai, pažymi begalinę dirbančiųjų meilę savo didžiajam vadui. Su dideliu dė mesiu nagrinėjami tokie klausimai, kaip V. I. Lenino ir J. V. Stalino draugystė vadovaujant darbo žmonių kovai prieš išnaudotojus, milžiniška V. I. Lenino genialiųjų veikalų, kaip ,,Ką daryti?", „Žingsnis pirmyn, du
žingsniai atgal" ir kitų pasaulinėistorinė reikšmė. V. I. Lenino biografijos studijavi mas grupėje jau baigiamas. V. Kažukauskas Studijuodami didžiųjų vadų Lenino ir Stalino biografijas, patys daly vaudami visuomeniniame gyvenime, mes keliame savo politinį ir kultū rinį lygį. Medicinos fak. VI kurso VII grupės studentai komjaunimo grupės inicia tyva baigė studijuoti J. V. Stalino biografiją ir pradėjo studijuoti V. I. Lenino biografiją. Grupė šiais mokslo metais aplankė ir aptarė ukrainiečių dailės parodą, žemės ūkio parodą, kino filmus „Švie sa Koordėje", „Didis koncertas" ir kt. Komjaunimo grupė, kursinio biu ro vadovaujama, ištaisys dar pasitai kančius darbe trūkumus. J. Rutkauskas Medicinos fak. VI k. stud.
Stalino Konstitucija mums suteikė teisę j mokslą Su beribe meile ir padėka bolš vikų partijai, tarybinei vyriausybei, didžiajam tarybinės liaudies vadui draugui Stalinui šiandien Tarybų Lietuvos liaudis, jos jaunimas mini Stalino Konstitucijos dieną. Mūsų atmintyje dar liko gyvi vaiz dai, primenantieji buržuazinės Lietu vos metus. Žiauri buožių bei fabri kantų eksploatacija, politinis ir eko nominis darbo žmogaus beteisišku mas, skurdas ir neraštingumas — tokie buvo nuolatiniai darbo jaunuo lio palydovai, taip vadinamais „sme toniniais metais". Vargingųjų ir bežemių valstiečių, juodą darbą dirbančių darbininkų vaikams nuolatinis rūpestis dėl duo nos kąsnio, skurdas ir vargas — visa tai sudarydavo neperžengiamą mūro sieną, kuri neleisdavo jiems siekti mokslo, o juo labiau baigti aukštąjį mokslą ir tapti kvalifikuotu specia listu. Tarybinės santvarkos metais mūsų gyvenimo sąlygos iš pagrindų pasi keitė. Stalino Konstitucijos garan tuojamos politinės ir ekonominės jaunimo teisės ir laisvės glūdi mūsų valstybinės ir visuomeninės santvar kos esmėje. Į šviesias mūsų universiteto audi torijas, į institutus ir technikumus pirmą kartą Lietuvos istorijoje atėjo darbininkų, buvusių kumečių ir ne turtingų valstiečių vaikai. Niekada Lietuvoje nebuvo tokio plataus pra dinių, vidurinių mokyklų tinklo. Lie-
tuvos jaunimas gavo naują mokyk batų. Tik tarybinė santvarka davė lą, mokyklą be apgaulės, klastos, be galimybę iš pagrindų pakeisti gyve pragaištingos buržuazinės moralės, nimą. Jos tėvai įstojo į „Kovo 8" kuri buvo skiepijama jaunimui sme kolūkį ir sėkmingai dirba ne sveti toninėse mokyklose, kuri ir dabar miems, o sau, savo šeimai, visos tebeskiepijama kapitalo šalyse. mūsų liaudies labui. Danguolė, sidab Šiandien mūsų universiteto • stu ro medaliu baigusi vidurinę mokyklą, dentai, sėdėdami aukštosios mo įstojo į Chemijos fak. pirmąjį kursą. kyklos suole, su užsidegimu studi Jos krūtinę puošia komjaunimo ženk juoja priešakinį tarybinį mokslą, su liukas. Ji žino, kad už visa tai, ką entuziazmu gilinasi į naujas mokslo jai davė tarybinė santvarka — už žinias, siekia kuo geriau jas įsisa mokslą, už naują gyvenimą ji atsi vinti, kad išeitų iš universiteto dėkos gerai mokydamasi, dar akty aukštai kvalifikuotais tarybiniais viau dalyvaudama visuomeniniame specialistais. gyvenime. Koks likimas laukė mažažemio vals Tai tik paskiri asmenys, bet mes tiečio, turinčio vos 2 ha žemės, duk tokių galime rasti tūkstančius. Dau ters Genės Juknevičiūtės? Jai, kaip gumas jų yra šlovingojo komjaunimo ir jos tėvams, buvo tik vienas ke eilėse, nes jie žino, kad kiekvieno lias — kasdieninė baimė dėl duonos pažangaus jaunuolio vienintelis tei kąsnio netekimo, kova su skurdu ir singas kelias — žengti petys petin vargu. Tik tarybinė santvarka sutei su komjaunimu į šviesų komunizmo kė Genei sąlygas baigti vidurinį rytojų. Visi jie yra aktyvūs visuo mokslą, įstoti į aukštąją mokyklą. menininkai, nes jie supranta, kad Dabar Genė, po sėkmingų keturių greit teks vadovauti kolektyvams, mokslo metų, ruošiasi baigti Fizikos- dirbti fabrike, gamykloje, mokyk matematikos fakultetą. Tik Stalino loje. Konstitucija garantavo drg. drg. Lai Šiandien, dėkodami draugui Stalinui mai Drazdauskaitei, Danutei Patėjūnaitei ir šimtams kitų darbininkų ir už rūpinimąsi mumis, mes pasižada neturtingųjų valstiečių vaikų pilną me dar sąžiningiau mokytis, dar ak tyviau dalyvauti studentų visuome teisę į mokslą. Danguolė Stancikaitė gerai atsime niniame gyvenime, būti gerais ta na tuos laikus, kada jos tėvas iš rybiniais specialistais, komunistinės paskutiniųjų stengėsi išmaitinti pen visuomenės statytojais. kių asmenų šeimą. Jis tarnavo pas V. Burkauskas buožes, sunkiai kaukšėdavo namuose Vilniaus Valstybinio universiteto vakarais taisydamas vieną kitą porą komjaunimo komiteto sekretorius
Už aukštą egzaminų sesijos lygį Po trejeto savaičių prasideda žie mos egzaminų sesija — profesoriųdėstytojų ir studentų bendro darbo valstybinis patikrinimas. Egzaminai parodys, kas yra pasiekta kvalifikuo tų komunizmo statytojų kadrų ren gimo ir jų komunistinio auklėjimo darbe, kokie yra objektyvūs mūsų darbo rezultatai. Egzaminai taip p.at parodys, ką mes pasiekėme vykdy dami draugo Stalino nurodymus dėl kūrybiško kalbos ir kitų mokslų dėstymo, dėl gilaus marksizmo-leni nizmo įdiegimo į mokslo darbą. Aišku, geras pasirengimas egzami nams reikalauja našaus studentų darbo per visą semestrą. Darbo na šumas semestro metu labai daug pri klauso nuo to, kaip buvo dirbta pra ėjusiais metais. Gilus ir sąmoningas mokslo disciplinų įsisavinimas — tai ne dienų ar savaičių darbas. Reikia dirbti nuolat ir nepertraukiamai. To dėl specialus ikisesijinis rengimasis egzaminams turi pasireikšti sukaup tų žinių susisteminimu ir užbaigimu viso semestro darbo, užpildymu to darbo spragų. Trumpas laikas, likęs iki egzaminų sesijos, fakultetų, katedrų, atskirų dėstytojų, komjaunimo bei profsą jungos organizacijų ir studentų turi būti kuo racionaliausiai išnaudotas. Egzaminams rengimosi darbo sėkmin gumas priklausys nuo jo konkretu mo. Pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas į mokymosi grupes, į kiekvieną studentą individualiai. Katedros, organizuodamos konsul tacijas, visą savo dėmesį turi nu kreipti į pagalbą studentų savaran kiškam darbui su pirminiais šalti niais. Reikia peržiūrėti ir patikrinti studentų daromus konspektus, padėti jiems teisingai suprasti pirminių šal tinių prasmę marksistinės-lenininės metodologijos pagrindu. Neturi likti
nė vieno studento, kuris nebūtų per skaitęs ir įsisavinęs marksizmo-leni nizmo klasikų veikalų, liečiančių stu dijuojamąją mokslo discipliną. Klai dingu keliu nueis tos katedros, ku rios konsultacinę pagalbą studentams supras kaip sutrumpintą kurso me džiagos pakartojimą, pavers konsul tacijas apžvalginėmis paskaitomis ir tuo pratins studentus prie paviršuti niškumo, prie antimokslinio atskirų toiginių „iškalimo", prie dogmatizmo. Egzaminų sesijai rengimosi darbe didelį vaidmenį turi suvaidinti stu dentų komjaunimo ir profsąjunginės grupės, padėdamos katedroms ir dės tytojams individualiai prieiti prie kiekvieno studento, padėti jiems skubiai ištaisyti jų semestrinio dar bo trūkumus. Reikia konkrečiai iš tirti atsiliekančių studentų atsilikimo priežastis ir bendromis katedros ir visuomeninių organizacijų pastango mis kiek galima jas pašalinti. Ypa tingais atvejais patartinas ir grupi nis egzaminams rengimasis, savitar pio pagalba tame darbe. Gera egza minams rengimosi darbo organizaci ja turi privesti prie to, kad egza minų sesijoje nebūtų „netikėtumų", kad iš anksto būtų žinoma, kaip dir bo per semestrą kiekvienas studen tas. Tik tuomet mes galėsime pasa kyti, kad savo pareigas rengiantis žiemos egzaminų sesijai mes tinka mai atlikome. Jei mes visi, ir dėstytojai, ir stu dentai, suprasime savo atsakingumą mūsų tarybinei valstybei, mūsų par tijai, jei mes dirbsime taip, kaip mus moko didysis Stalinas, artėjanti egzaminų sesija bus dar vienas žingsnis pažangos keliu.
E. Meškauskas Istorijos-filologijos fak. dekanas
AGITATORIAUS TRIBŪNA
Kaip aš pravedu, pasikalbėjimus Artėjant rinkimams į liaudies teis mus, musų fakulteto agitatoriai su stiprino agitacinį darbą rinkėjų tarpe. Su rinkėjais aš dirbu jau nebe pir mi metai, todėl žinau, kokiomis prie monėmis geriau prie jų prieiti, su artėti su jais. Šioje rinkiminėje kampanijoje sa vo darbą pradėjau pasikalbėjimu apie mūsų tarybinį teismą. Kalbėdamas šia tema, aš papasakoju rinkėjams apie tarybinio teismo demokratišku mą, jo tarnavimą liaudžiai. Sį pasi kalbėjimą aš susiejau su kapitalis tinių kraštų teismu, jo reakcingumu, tarnavimu supuvusiam, žlungančiam imperializmui. Savo pasikalbėjimus aš nepamirštu susieti ir su mūsų ša lies taikiąja politika, didžiosiomis komunizmo statybomis, tarybinių žmonių kova už aukštus darbo rodik lius pramonėje, žemės ūkyje. Dabar, artėjant Stalino Konstitucijos dienai, aš savo rinkėjams pasakoju apie tai, ką davė mūsų respublikos darbo žmonėms Stalino Konstitucija — pati pažangiausia ir demokratiškiau sia konstitucija pasaulyje. Dirbdamas su rinkėjais, matau, kad mūsų darbo žmonės nepaprastai do misi kiekvienu tarybinės liaudies laimėjimu. Jie duoda klausimų, į ku riuos aš stengiuos paprastai, supran tamai atsakyti. J. Mališauskas Istorijos-filologijos fak. agitatorius