Gerai pasiruošę sutikime egzaminų sesijų! VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Errommu VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Jjr. 36 (66) 1951 m. lapkričio 20 d., antradienis
Kaina 20 kap.
Už aukštą politini-idėjinį paskaitų lygį Iš visų darbo rūšių su studentais paskaitos universitete užima nema žiau kaip pusę laiko. Jau vien tuo apibūdinama didžiulė jų reikšmė ruo šiant tarybinius specialistus aukšto joje mokykloje. Svarbiausia tai, kad paskaitose studentas netiesioginiai Iš dėstytojo-profesoriaus, docento gau na ne tik žinias, bet Ir kryptį to lesniam žinių gilinimui. V. I. Leninas nurodė, kad nei programos, nei įsta tai, nei darbo kontrolė neturi tokios reikšmės besimokančiojo formavime, kaip idėjinė paskaitos kryptis, peda gogo asmenybė. VKP(b) CK nutari mai ideologiniais klausimais su di džiule jėga iškelia aukšto paskaitų, viso mokomojo-auklėjamojo darbo idėjiškumo reikalavimus. Lietuvos KP(b) CK sekretorius drg. Sniečkus, kalbėdamas LKP(b) Centro Komiteto XV plenume, pabrėžė politinio-idėjinio studentijos auklėjimo pagerinimo reikšmę, ir tai, visų pir ma, liečia paskaitinio darbo pageri nimą. Bolševikinis paskaitų idėjiškumas užtikrins komunistinių pažiūrų, įsiti kinimų formavimąsi. Visi mokslai, ypač visuomeniniai, yra klasiniai, partiniai ir taip vadinamas „objekty vizmas", „klasinis bešališkumas", „profesoriškas akademiškumas“ yra apgavystė, šventeiviškas veidmai niavimas. Atrodytų visa tai aišku, tačiau šie trūkumai dar pasitaiko musų dėsty tojų paskaitose. Štai jaunas dėstyto jas drg. Ivanovas, objektyvistiškai vertindamas lietuvių rašytojo Butkų Juzės biografiją, atskleidė jo poli tinius svyravimus buržuazinėje Lie tuvoje, tačiau neparodė, kokį vaid menį turėjo šio rašytojo idėjinei krypčiai Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. Prof. Jonynas, pasisaky damas Lietuvos TSR Mokslų akade mijos paskutinėje sesijoje, gynė prancūzų mokslininko Meije objek tyvumą, sprendžiant opiausią Lietu vos istorijoje politinį klausimą dėl istorinio kalbų artimumo tarp lietu vių ir slavų kalbų. Imperialistinio pasaulio šlykščios tikrovės nutylėji mas paskaitose, mokslinių problemų sprendimas, nesurišant su istorine tikrove, klasių kova, nutylėjimas di džiųjų tarybinio mokslo pasiekimų — tai taip pat buržuazinis objektyviz mas, kuris iškraipo faktus, falsifi kuoja tikrovę. Politinis-idėjinis paskaitų kryptin gumas yra būtina sąlyga mūsų dar be auklėjant jaunimą ir gali būti pasiektas tik moksliškai, giliai at skleidus mūsų socialistinės santvar kos pranašumą, tarybinio mokslo pir mumą, pagrįsto Markso—Engelso— Lenino—Stalino mokslu, panaudojant visa tai, ką pažangaus yra sukūrusi žmonija. Mūsų paskaitos įtikinančiai turi atskleisti tarybinės liaudies žen gimą į komunizmą, demaskuoti impe rialistinį pasaulį, bekilnį kosmopoli
tizmą, keliaklupsčiavimą prieš bur žuazinį individualizmą, ugdyti stu dentuose pasididžiavimo jausmą sa vo socialistine Tėvyne. Svarbiausia aukšto politinio-idėjinio paskaitų lygio sąlyga, susijusi su politiniu jų tikslingumu, — gilus mokslinis turinys ir ryšys su prak tika, socialistine statyba. Vulgarus, paviršutiniškas mokslo pagrindų iš dėstymas, nenukreipiantis į savaran kišką esmės pažinimą, neugdantis studento gabumų kritiškai vertinti faktus, neturi rasti vietos aukštojo je mokykloje. Kad studentai klausy tų paskaitas, reikia duoti daugiau pa vyzdžių, suįdominti klausytojus, pa siekti, kad jie suprastų dėstomą me džiagą. Todėl paskaitos turi būti rimtos, giliai argumentuotos, pareng tos metodologiniu atžvilgiu. Be šito paskaitos turės formalų charakterį, o studentus pavers „kalikais", nesu prantančiais dalyko esmės. Dėstytojas tvirtai turi būti įsitiki nęs savo žinių teisingumu, — tai bū tina geros paskaitos sąlyga. Tai daro paskaitą įtikinama, patraukia studen tus, ir jie tokios paskaitos klausosi atidžiai. Tai visų pirma įpareigoja mus kasdien, sistemingai kelti polltinį-idėjinį lygį, įsisavinti marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, vesti nesu taikomą kovą su priešiškais pasi reiškimais ideologinėje srityje, ir įtraukti profesorių-dėstytojų kolekty vą į visuomeninį gyvenimą. Neseniai įvykęs Istorijos-filologi jos fak. gamybinis pasitarimas paro dė, kad kai kurios katedros (lietu vių k. ir literatūros) neskiria rei kiamo dėmesio paskaitų kokybei. Neužtenka apsvarstyti perskaitytą paskaitą, reikia užbėgti klaidoms už akių, ir katedros privalo iš anksto paskaitą peržiūrėti, ištaisyti klaidas. Nepakankamas dėmesys kontro liuojant paskaitas Medicinos fakul tete privedė prie to, kad prof. Kai riūkščio paskaitos buvo nesusietos su klinikos darbo pagerinimu, t. y. buvo atitrukusios nuo gamybos, for malios ir neturėjo, tokiu būdu, auk lėjamojo charakterio. Paskaitų svarbumas ruošiant spe cialistus, formuojant marksistinęlenininę pasaulėžiūrą, įpareigoja studentus atsakingiau žiūrėti į pa skaitų lankymą, į darbą su paskai tomis. Paskaitų praleidinėjimas to liau negali būti pakenčiamas aukšto joje mokykloje. Į tai turi atkreipti rimtą dėmesį rektoratas ir visuome ninės universiteto organizacijos. Tarp kitko, pas mus yra negražus faktas (žurnalistikos skyrius), kai atskiri studentai praleidinėja didesnę pa skaitų dalį. Nedelsiant baigti su to kiais reiškiniais — tiesioginė mūsų pareiga. Paskaitų kokybės pagerinimu pri valo nuolatos rūpintis ne tik patys dėstytojai, bet ir katedros. Toks da bar yra mūsų uždavinys.
«♦--------------------------
Kandidatų siūlymas Š. m. lapkričio mėn. 12 d. uni versiteto Aktų salėje įvyko visuo tinis studentų, profesorių, dėstytojų, administracinio - technikinio perso*alo susirinkimas, skirtas kandidatams į liaudies tarėjus išstatyti į Vil niaus m. Lenino rajono I rinkiminę apygardą ir delegatams į Vilniaus m. Lenino rajono I apygardinį susirinkimą išrinkti. Visuotinį universiteto kolektyvo susirinkimą atidarė partinio biuro sekretorius drg. J. Grigonis. Su didžiuliu pakilimu į Garbės prezidiumą išrenkamas VKP(b) CK Politinis Biuras su didžiuoju Stalinu priešakyje. Visuotiniu, lygiu, tiesioginiu, atviru balsavimu kandidatais į liaudies tarėjus, į Vilniaus m. Lenino rajono I rinkiminę apygardą išrenkami šie draugai: A. Jankovičius — Istorijos-filologijos fak. V k. studentas, mokslo pirmūnas, Tėvynės karo dalyvis, S. Vaičekauskas — Teisės m. fak. II k. studentas, V. Pernatkinas — universiteto mokslinės bibliotekos Vyr. biblio grafas, E. Mirskaja — universiteto užsienio kalbų katedros vyr. dėstytoja, E. Davalienė — universiteto kanceliarijos darbuotoja. R. Paškevičius — Teisės m. fak. III k. studentas. Delegatais į Vilniaus m. Lenino rajono I apygardinį susirinkimą iš nakta 50 uaiversiteto atstovų.
Pagerinti politinės ekonomijos studijavimą Draugas Stalinas moko, kad nega lima būti vien tik pasirinktos moksIo_ šakos specialistu, kad kartu reikia būti politiku-visuomenininku, susipa žinusiu su visuomenės vystymosi dėsniais, sugebančiu pritaikyti šiuos dėsnius, būti aktyviu dalyviu politi niame šalies gyvenime. Marksizmo-leninizmo klasikų vei kaluose mes randame neišsenkamą kūrybinio įkvėpimo šaltinį, metodo loginius principus, kuriais vadovau jantis kuriamas komunizmas. Politinė ekonomija — svarbiausia marksisti nės-lenininės teorijos sudėtinė dalis. Ji turi milžinišką reikšmę, kuriant komunistinę visuomenę ir užima gan svarbią vietą ruošiant kadrus. Politinė ekonomija apginkluoja studijuojančius ekonominių visuome nės dėsnių pažinimu ir sugebėjimu jais naudotis praktiniame darbe, va dovaujant socialistinei statybai. Ypatingai svarbią vietą politinės ekonomijos kurse užima tarybinės ekonomikos problemos. Su ypatinga jėga ir aiškumu parodyti tarybinės ūkio sistemos, jos pažangumo ir pranašumo prieš kapitalistinę ekono miką bruožus — toks yra uždavinys. Politinės ekonomijos studijavimas turi itin svarbią reikšmę. Norint tei singai suprasti tarybinio liaudies ūkio ekonominius dėsnius, spręsti milžiniškus pokarinio laikotarpio už davinius, užbaigiant socializmo sta tybą ir palaipsniui pereinant į ko munizmą, būtina mokytis politinės ekonomijos. Politinės ekonomijos studijavimas būtinas, norint suprasti ir orientuotis sudėtingoje tarptautinėje padėtyje, norint suprasti tarybinės santvarkos neįveikiamumo šaltinius. Iš čia aišku, kiek neteisūs tie drau gai studentai, kurie neįvertina gilaus politinės ekonomijos studijavimo reikšmės.
Mūsų sąlygomis bet kokios liau dies ūkio ir kultūros srities specia listas, nežinantis politinės ekonomi jos, bus nepilnavertis.
Kaip ir kituose visuomeniniuose moksluose, studijuojant politinę eko nomiją, turime tris grandis: paskai tą, seminarą ir savarankišką studen to darbą. Mokymo procese centrinę Vietą užima paskaita. Tačiau tai vi siškai nereiškia, kad galima apsiri-
boti paskaitomis, jog užtenka jas išklausyti, užrašyti, o po to prieš egzaminą peržiūrėti šį paskaitų kon spektą ir manyti esant pasiruošusiu egzaminui. Toks siauras apsiribojimas neleidžia studijuojantiems įsigyti tvirtų žinių. Į paskaitos uždavinį neįeina iš semti visą dėstomo dalyko programą. Programą turi apimti visos trys gran dys. Jeigu lektorius sugalvotų savo paskaitose išsemti visą programą, tai jis suvestų viską į paviršutinišką medžiagos išdėstymą. Todėl paskaita turi atkreipti klausytojų dėmesį į svarbiausius temos klausimus, duoti gilų šių klausimų nušvietimą ir pa žymėti visą tą naują, ką pasiekė mokslas.
Katedra, siekdama pagerinti politi nės ekonomijos studijavimą, numatė eilę priemonių. Visų pirma, tai koliokvijumų organizavimas tiems stu dentams, kurie neatvyksta į semina rą arba atvyksta nepasiruošę. Toki* studentai turi išlaikyti įskaitą iš se minaro medžiagos; antra, ruošiantis seminarams dėstytojas duoda indi vidualinę ir grupinę konsultaciją; trečia, seminaruose turi būti išaiš kinta, kaip studentai susipažinę su pirminiais šaltiniais; ketvirta, pakelti seminarų vadovo vaidmenį. Jis turi nukreipti seminaro eigą, ištaisyti klai Paskaita turi sukelti klausytojų das, papildyti, kas praleista, įvertinti susidomėjimą dėstoma medžiaga, mo studentų pasisakymus. bilizuoti studentus darbui šioje sri Trečioji mokymo proceso grandis tyje. Todėl paskaitos uždavinys — yra savarankiškas studento darbas. padėti pagrindą klausimo studijavi Studentai turi atkakliai ruoštis semi mui, duoti pagrindinius teiginius. narams, skaityti ir konspektuoti pir Antra grandį? mokymo proceso minius šaltinius. grandinėje — seminaras. Seminaras Kai kurie draugai skundžiasi, kad turi tikslą, pirma, išmokyti studentą sunku skaityti K. Markso „Kapitalą". giliai ir savarankiškai studijuoti pa Taip, sunku. Kiti sako, kam, girdi, grindines kurso problemas, geriau jas rašomos brošiūros, išleidžiamos pa įsisavinti ir, antra, išmokyti savaran skaitų stenogramos, matyti, kad jo kiškai ir teisingai suprasti tą ar kitą mis pasinaudotume. Taip pat teisinga ekonominę problemą. mintis. Tačiau, seminaruose dalyvauja toli Tačiau brošiūros, paskaitų steno gražu ne visi studentai, kai kurie laikosi per seminarus pasyviai, o yra gramos ir pan. — visa tai turi būti ir tokių, kurie seminarų visiškai ne tarpine grandimi tarp paskaitos ir pirminių šaltinių skaitymo. Sakysime, lanko. Štai, pavyzdžiui, lapkričio 9 d. Tei jums sunku pagal K. Markso „Kapi sės m. fak. III k. trečioje grupėje į talą" suprasti žemės rentą; perskai seminarą atvyko iš 15 tik 5 studen tykite K. Ostrovitianovo paskaitos stenogramą, o po to perskaitykite, tai. dar geriau, užkonspektuokite Markso, Tokie studentai, kaip Rukšėnaitė, Lenino, Stalino veikalus. Ypatingai Baronas (Ist.-fil. fak. III k.), Potaš- tai liečia Ekonomikos, Teisės, Istori nikov, Surginas, Timofejevas, Užuba- jos-filologijos fak. studentus. Stu lytė, Sarkūnėlis (Teisės m. fak. III k.), dentai turi atminti, kad geras pirmi šiais mokslo metais nė karto neda nio šaltinio konspektas visuomet bus lyvavo politinės ekonomijos semina reikalingas. ruose. Chemijos fak. studentai KundDaugelis studentų skundžiasi, kad ra, Karvelis seminaruose dalyvavo tik vieną kartą. Tiesa, tokių studentų studijuoti politinę ekonomiją iš viso nežymi mažuma, o kurie per semi labai sunku. Ryšium su tuo aš galiu narus laikosi pasyviai, dar yra gana jiems priminti K. Markso nurodymą apie tai, kad tik tas pasiekia mokslo daug. Universitete yra visos sąlygos po spindinčias viršūnes, ka6 nebijo eiti litinės ekonomijos studijavimui, ir jo akmenuotais takais. tie draugai, kurie noriai studijuoja, Doc. M. Lola pasiekė gerų rezultatų. Tai studen tai Sarkiūnaitė (Gamtos fak.), BubePolitinės ekonomijos katedros lis (Chemijos fak.), Statulevičius vedėjas
Kaip aš ruošiuosi seminarams Trumpai noriu pasisakyti, kaip aš studijuoju marksizmą-leninizmą, kaip ruošiuosi marksizmo-leninizmo semi narams. Iš paskaitos užsirašau svarbiausias mintis, teiginius, ir tokiu būdu susi darau bendrą vaizdą apie kalbamąjį dalyką. Nuodugnesniam marksizmo-leniniz mo pagrindų studijavimui panaudoju klasikų Markso—Engelso—Lenino— Stalino veikalus. Nurodytus dėstyto jo ir seminarų planuose veikalus per
v
ę
skaitau ir konspektuoju. Konspektavimas man padeda ne tik įsisavinti dalyką, bet yra taip pat pakartojimo medžiaga. Marksizmo-leninizmo atski rus klausimus pailiustruoju pavyz džiais iš dabartinio gyvenimo. Šią medžiagą randu laikraščiuose, žurna luose, panaudoju duotus paskaitų metu dėstytojo pavyzdžius dabarti nės politikos klausimais.
D. Bačkytė
DAUGIAU DĖMESIO STUDIJOMS!
Praeitais mokslo metais mūsų gru pės studentai, dirbdami kolektyviai, pasiekė gerų rezultatų. Kolektyvinio darbo dėka grupės studentai egzami nus laikė tik gerai ir labai gerai; politinės ekonomijos egzaminą išlai kėme vien labai gerai, iš geometri jos pagrindų egzamino gauta tik 2 ketvertai, kiti — penketai. šį patyrimą panaudojame ir šiai6 mokslo metais. Nutarėme kiekvieną savaitę ruošti konsultacijas iš mate matinės fizikos lygčių, ruošti politi nės ekonomijos seminarų prieŠ6eminarius. Gaila tik, kad tai pilnai ne įvykdoma. Būtent, į matematinės fi
zikos lygčių konsultacijas nors ir ateiname, bet, be Kabailos ir Rišku tės, niekas daugiau joms tinkamai nepasiruošia. Minėti priešseminariai nevisuomet įvyksta, o kad ir įvyks ta, tai praeina žemame lygyje. Mums reikia kiekviename žingsnyje prisi minti, kad svarbiausia mūsų parei ga — studijos. Todėl būtina arti miausiu laiku ištaisyti esamus trūku mus, visu rimtumu ruoštis konsulta cijoms, nes egzaminų sesija jau ne toli, o ją mes privalome sutikti tvir tomis žiniomis. L. Antanaitis Fiz.-mat. fak. IV k. stud.
Egzaminai Ekonomikos fakultete
Ekonomikos fakulteto IV kurso stu dentai, išklausę eilės disciplinų kur są, pradėjo laikyti tarpsesijinius eg zaminus. Lapkričio 15—16 d. d. IV kurso finansininkai laikė biudžeto apskaitos egzaminą. Grupė egzaminą išlaikė vien labai gerais ir gerais
(Fiz.-mat. fak.), Fišas, Starovolskis (Teisės m. fak.), Galnaitytė, Kažukauskas (Istorijos-filologijos fak.) ir kt.
pažymiais. Vyr. dėstytojas Jakubėnas studentų Maimino, Karalevičiaus, Vitkūno, Augustinavičiūtės, Pociaus ir kitų žinias įvertino labai gerai. Grupės išlaikyto egzamino bendras vidurkis — 4,5. (Mūsų koresp.)
UGDYKIME PRADEDANČIUOSIUS RAŠYTOJUS
Šalia daugelio mokslinių būrelių universitete veikia ir Literatūros-kritikos būrelis. Būrelio darbo apimtis įdomi ir plati. Jame turi būti nagri nėjami naujausi mūsų tarybinės li teratūros kūriniai, svarstoma prade dančiųjų kūryba. Būrelio uždavinys —- nukreipti pradedančius rašyti tei singa linkme, kelti jų politinį-idėjini 'Y9i *r meninį meistriškumą, pa dėti įsisavinti socialistinio realizmo principus^ mūsų literatūroje. Būrelis turėtų būti tribūna, iš kurios mūsų universiteto studentai galėtų susi pažinti su augančiomis literatūrinė mis jėgomis. Kasmet į universitetą ateina nauji draugai, kurie mėgsta ir domisi mū sų literatūra, bando rašyti patys. Šiems draugams reikalinga vyresnių jų draugų parama. Tačiau Literatūros-kritikos būrelis nesugebėjo tin kamai organizuoti savo darbo, maža padėjo naujai atėjusiems draugams. Praėjusiais mokslo metais buvo pravesti keli susirinkimai, kuriuose buvo apsvarstyta Žilinskaitės, Dulinsko, Palikevičiaus ir kt. kūryba, suruoštas literatūrinis vakaras, skir tas kovai už taiką ir kt. Susirinkimai praeidavo žemame organizaciniame fygyje, todėl ju06e dalyvaudavo ne daug studentų. Būrelis dirbo be darbo planų, ir visą darbą stengėsi atlikti buvęs pirm. drg. Šulcaitė, tuo tarpu paski ri valdybos nariai visai nieko ne dirbo. Naujai išrinkta valdyba turi pa gerinti darbą, pravesti daugiau va karų, j kuriuos būtų pakviesti mū sų tarybiniai rašytojai, kur jie pa pasakotų apie savo kūrybinį kelią, pamokytų, kaip rašyti. Pats ataskaitinis - rinkiminis susi rinkimas praėjo žemame lygyje, be diskusijų. Komjaunimo komitetas ir kultūros klubas turėtų padėti naujai išrink tai valdybai, kad mes išvengtum* praėjusių metų klaidų. J. Lilytė Būrelio valdybos narė