■J VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
c?
tumntas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 31 (61) 1951 m. spalio 16 d., ----------------- *
—
1
antradienis
1 "■* - ..—
- -
Kaina 20 kap.
------------------------------------ ,
Svarbus etapas komjaunimo organizacijos darbe ŠLOVINGOJI Lenino—Stalino kJ partija patikėjo komjaunimui garbingų ir atsakingą uždavinį — auklėti tarybinį jaunimą komunizmo dvasia, tarybinio patriotizmo dvasia. „UŽDAVINYS YRA — MOKY TIS ..Tokiais žodžiais 1920 metų spalio mėnesio 2 dieną iš komjauni mo III suvažiavimo tribūnos kreipėsi Vladimiras Iljičius Leninas į mūsų šalies jaunąją kartą. Jaunimas, jei jis nori pereiti į komunizmą, turi mo kytis komunizmo. Kiekvieną komjau nimo žingsnį, mokė Leninas, reikia pajungti jaunimo auklėjimui, neati trauktam nuo gyvenimo, bet glau džiai susijusiam su darbo liaudies kova už naujos, komunistinės visuo menės sukūrimą. Komunistirė jauni mo sąjunga, nurodė toliau Leninas, užsibrėžė padėti partijai statyti ko munizmą, bet statyti naują visuome nę galima lik šiuolaikinio išsilavini mo pagrindu. „NORINT STATYTI, REIKIA NUSIMANYTI, REIKIA ĮSISAVINTI MOKSLĄ. O NORINT NU SIMANYTI, REIKIA MOKYTIS", — sakė J. V. Stalinas. Tarybinė aukštojo mokslo įstaiga duoda jaunimui pažangiausias mokslo žinias, apginkluoja jį sėkmingam praktiniam darbui įvairiuose socia listinio ūkio ir kultūros baruose.
Įvykusi VVU I komjaunimo kon ferencija parodė, kad universiteto komjaunimo organizacija per ataskai tinį laikotarpį, partinės organizacijos vadovaujama, žymiai išaugo, sustip rėjo, nuveikė nemažą darbą auklėda ma studentiją komunistine dvasia, padėdama dekanatams ir katedroms ruošti aukštai kvalifikuotus tarybi nius specialistus. Plataus masinio dar bo dėka žymiai išaugo komjaunimo organizacija. Šiandien ji savo eilė se jungia daugiau kaip 1400 VLKJS narių. Smarkiai išaugo komjaunimo grupių skaičius, sudaryta 19 kursinių komjaunimo organizacijų. Komjau nuoliai yra pavyzdys jaunimui ir vertai stovi mūsų akademinio jauni mo avangarde. Daugiau kaip 30 sa vo geriausių narių komjaunimo or ganizacija rekomendavo į šlovingas VKP(b) eiles.
Fakultetų ir kursų komjaunimo or ganizacijos, partinių organizacijų va dovaujamos, pasiekė nemažų laimė jimų keliant studentų mokslo pažan gumą, stiprinant akademinę drausmę. Pagerėjo masinis-politinis ir kultūri nis darbas studentų tarpe. Tačiau darbas keliant studentų politinį-idėjinį lygį dar nepasiekė rei kiamo lygio, silpnai vystoma anti
religinė propaganda. Komjaunimo organizacija dar nepakankamai ko vojo už studentų mokslo pažangu mo pakėlimą ir drausmės stiprinimą. Mažai buvo kovota už komjaunimo eilių grynumą. Tik esant silpnam po litiniam budrumui, į komjaunimą ga lėjo būti priimti tokie mums klasi niai svetimi ir priešiški elementai, kaip Paulauskas, Jamantas, Ambrazas, Vengrytė. Komjaunimo organizacija dar mažai kreipė dėmesio į sportinio darbo iš vystymą. Dar nepasiektas masinis studentų dalyvavimas sporte. Siste mingai sportuoja palyginti maža stu dentų dalis. Visa eilė sporto sekcijų beveik visiškai nedirba ir yra ne gausios (bokso, fechtavimo, plauki mo ir kt.).
Nuolat padėti partinei organizaci
,,Įsisavinti mokslą, nukaldinti naujus bolševikų-specialistų kad rus visoms žinių sritims, mokytis, mokytis, atkakliausiu būdu mo kytis—toks yra dabar uždavinys." (j y STALINAS)
Vieneri darbo ir laimėjimų metai (Iš VVU komjaunimo komiteto sek retoriaus drg. J. Grigonio ataskaitos)
Tarybinė liaudis, komunistų parti jos vadovaujama, gigantiškais šuo liais žengia į komunizmą. Komuniz mo aušra, kaip galingas švyturys, rodo kelią į laimę, į gražią viso pa saulio darbo žmonių ateitį. Šiandien ir mūsų universitetas ki toks negu buvo prieš metus, ir stu dentai kitokie negu buvo pernai. Mes pažengėme didelį žingsnį į prie kį tiek tarybinio mokslo vystyme, tiek ir aukštai kvalifikuotų tarybinių specialistų paruošimo srityse. Šiais mokslo metais universitetas davė respublikos liaudies ūkiui 228 aukštai kvalifikuotus specialistus. Į jų vietą atėjo 500 jaunų draugų pa siryžusių mokytis mūsų Tėvynės la bui. Studentai dirba ne tik auditorijose ir laboratorijose, jie dirba skaityk lose ir kolūkyje, fabrike ir moksli niame būrelyje, šefuojamoje mokyk loje ir saviveiklos kolektyve. Per ataskaitinį laikotarpį komjau nimo organizacija išaugo, sustiprėjo, subrendo politiškai. Komjaunimo or ganizacija nuo 1033 komjaunuolių išaugo daugiau kaip 1400. Grupių skaičius nuo 121 padidėjo iki 138. Istorijos-filologijos, Medicinos, Teisės ir Gamtos mokslų fakultetuose dirba 19 kursinių organizacijų. Komjauni mo organizacijoje išaugo tokie gabūs organizatoriai, kaip Balsys, Bernotavičius, Burkauskas, Nekrašas ir dauge lis kitų. Per ataskaitinį laikotarpį į komjaunimą įstojo visa eilė geriausių studentų, mokslo pirmūnų, kaip Gri gelis, Kvedaravičiūtė, Miceikaitė, Borkertaitė ir kt. Fakultetinės, kursinės komjaunimo organizacijos ir komjaunimo grupės pradėjo geriau ir sumaniau organi zuoti darbą studentų tarpe, teikti dekanatams ir katedroms didesnę paramą. Savo kasdieniniame darbe komjau nimo komitetas, fakultetiniai ir kur siniai biurai užsibrėžė sau uždavinį kovoti už aukštą studentų pažangu mą moksle, už stiprią akademinę drausmę. Pagerėjo kontrolė iš kom jaunimo fakultetinių biurų studentų lankomumui ir drausmei sustiprinti. Nemažas darbas buvo pravestas ruo šiantis žiemos ir pavasario egzaminų sesijoms. Dėka darbo, kurį atliko rektoratas, partinė organizacija, komjaunimo organizacijos padedama, pakilo ir egzaminų rodikliai. Nepaisant padi dintų reikalavimų, universiteto stu dentai žiemos egzaminų sesiją išlai kė bendru pažymių vidurkiu 4,25. Pa vasario egzaminų sesiją išlaikė vidur kiu 4,28. Jei žiemos sesiją gerai ir la bai gerai išlaikė 51,2% studentų, tai pavasario —.55,4%. Kaip ir visur taip ir čia komjaunimo aktyvas bu vo priekyje, aktyvas laikė egzami nus tik gerais ir labai gerais pažy miais. Didelį darbą ruošiant jaunus tary binius specialistus, pratinant juos dirbti mokslinį darbą, atlieka stu dentų moksliniai būreliai, kurie per ataskaitinį laikotarpį išaugo, sustip rėjo ir jungia geriausius universite to studentus. Moksliniai būreliai įgavo didelį populiarumą mūsų stu dentų tarpe. Studentai reikalauja iš katedrų duoti jiems konkretaus dar bo, leisti jiems daryti eksperimenti nius mokslo tiriamuosius darbus. Per ataskaitinį laikotarpį veikė 58 moksliniai būreliai su 1400 studen tų, tai sudaro apie 50 % visų uni versiteto studentų. SMD šiandien tu-
jai ir universiteto vadovybei ruošti aukštai kvalifikuotus tarybinius spe cialistus, apsišarvavusius nemirtingo mis marksizmo-leninizmo idėjomis, diegti studentams socialistinę pažiū rą j darbą, stiprinti ryšius su nesąjunginiu jaunimu, ryžtingai kovoti prieš religinių prietarų liekanas kai kurių studentų sąmonėje — štai pa grindiniai komjaunimo uždaviniai. Komjaunimo komitetas, fakultetiniai ir kursiniai komjaunimo biurai turi iš pagrindų pagerinti paskaitinę propagandą. Reikia plačiau išvystyti meninės saviveiklos darbą, įvykdyti VLKJS CK IV plenumo nutarimus — pasiekti aukštą idėjinį-meninį lygį, padaryti saviveiklą masine. Būtina dažniau organizuoti turiningus vaka rus, susitikimus su rašytojais, kom pozitoriais, darbo pirmūnais, prakti kuoti knygų aptarimus, kino filmų ir teatro spektaklių kolektyvų lankymą. Reikia iš pagrindų pagerinti darbą bendrabučiuose, nuolat rūpintis stu dentų buitiniais ir kultūriniais po reikiais. Komjaunimo organizacija tu ri ypač rimtą dėmesį skirti sporti nio darbo išvystymui, pasiekti, kad sportas taptų masiniu. Būtina išplės ti šefavimo darbą miesto įmonėse ir kolūkiuose. Netenka abejoti, kad universiteto komjaunimo organizacija, partinės organizacijos vadovaujama, plačiai išvystydama bolševikinę kritiką ir ---------------------savikritiką, garbingai įgyvendins VLKJS XI ir LLKJS VI suvažiavimų nutarimus, dar labiau sustiprins ideologinį darbą studentų tarpe, auk lės jį gaivaus tarybinio patriotizmo, broliškos stalininės tautų draugystės dvasia.
★
ri 280 narių. Mokslinių būrelių dar bų tematika imama glaudžiai sieti su katedrų sprendžiamais moksliniais klausimais. Atskirus eksperimenti nius mokslo tiriamuosius darbus im ta spręsti kolektyvinio darbo keliu. Mūsų studentai vis aktyviau įsijun gia į darbą tam, kad greičiau padė tų išspręsti LKP(b) Vi suvažiavimo iškeltus mūsų mokslininkams užda vinius, kad įvykdytų genialius draugo Stalino nurodymus kalbos mokslo klausimais. Mūsų studentų moksliniai darbai vis labiau įgauna praktišką reikšmę mūsų respublikai (pvz., „Suprastinti PH matavimai", „Dėl pre kių pervežimo Vilniaus miesto Maistprekyboje"; pastarasis padeda sutaupyti 300.000 rb. lėšų valstybei). Iš viso fakultetinėse konferenci jose buvo išnagrinėti 37 studentų mokslo tiriamieji darbai. Įvykusioje universiteto studentų mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos LKJS VI suvažiavimo garbei, išklau syta ir apsvarstyta 54 studentų dar bai, iš kurių 12 buvo kolektyviniai darbai. Respublikinėje mokslinių dar bų apžiūroje buvo išstatyti 49 mūsų studentų mokslo tiriamieji darbai, iš kurių 7 gavo pirmąsias vietas. Tai yra nemažas SMD ir mokslinių būrelių pasiekimas. Mūsų universiteto SMD palaiko ryšius ir su kitomis šalies aukštosio mis mokyklomis. Pvz., Ekonomikos m. fak. (pirmininkas Maiminas) drau ge su komjaunimo organizacija ir dekanatu surengė bendrą mokslinę konferenciją su Maskvos Lenino or dino Lomonosovo vardo Valstybinio universiteto Ekonomijos fak. studen tais tema „Kolūkių sustambinimo klausimai" ir kt. Mūsų studentai dažnai išvažiuoja į šefuojamą rajoną su paskaitomis ir pranešimais, padeda stiprinti kol ūkius organizaciniu atžvilgiu. Molėtų rajone studentai perskaitė daugiau kaip 220 paskaitų ir pranešimų. Kom jaunuoliai Sinica, Šerkšnas, Cepatas, Aperaitis ir eilė kitų skaitė praneši mus ir paskaitas apie komjaunimą, apie Tarybų Sąjungos vadovaujantį vaidmenį kovoje už taiką. Šefavimo darbe Molėtų rajone per ataskaitinį laikotarpį dalyvavo daugiau kaip 300 studentų. Buvo organizuota 17 išvy kų į Molėtų rajoną. Universiteto saviveiklos kolektyvai davė apie 40 koncertų rajono kolūkiams. Moksli niai būreliai organizavo 4 išvažiuo jamąsias konferencijas. Kolūkių klubams-skaitykloms iš universiteto dėstytojų ir studentų buvo surinkta daugiau kaip 2000 knygų. Neblogai šefavimo darbe dalyvavo Istorijosfilologijos ir Medicinos fakultetai. Šių fakultetų saviveiklos brigados daugiausia buvo mėgiamos kolūkie čių. Fakultetinės komjaunimo organiza cijos pradėjo rimčiau žiūrėti į šefa vimo darbą ir Vilniaus miesto įmo nėse bei gamyklose. Chemijos fa kulteto komjaunimo organizacija su ruošė puikų vakarą su Elektros skai tiklių fabriko jaunimu. Tai padėjo studentams geriau suartėti 6U dir bančiu jaunimu. Teisės, Ekonomikos, Medicinos fakultetų komjaunimo or ganizacijos palaikė glaudžius ryšius su dirbančiu jaunimu, rengė bend rus vakarus, pasilinksminimus, stu dentai skaitė paskaitas ir pranešimus. VKP(b) CK ir LKP(b) CK nutari muose sporto išvystymo klausimais labai atsakingi uždaviniai iškelti komjaunimo organizacijai. Sportas
tai viena iš komunistinio auklėjimo priemonių. Mūsų unjversiteto ASK pasiekė kai kurių rezultatų sporto išvystyme. ASK priskaito 1041 studentą, iš jų 671 komjaunuolis, veikia 20 sporti nių sekcijų. Respublikinėse bei mies to pirmenybėse ASK užėmė 17 pir mųjų vietų. Tačiau, nežiūrint kai kurių pasiekimų sportiniame darbe, yra ir daug trūkumų. Sportas pas mus nėra masinis. Sistemingai spor tuoja labai maža studentų dalis. Per ataskaitinį laikotarpį žymiai išaugo komjaunimo grupių autorite tas nesąjunginio jaunimo tarpe, ope ratyviai ir sumaniai organizuojamas darbas grupėse. Pvz., Istorijos-filolo gijos fak. žurnalistikos spec. II k. komjaunimo grupė teikė žymią pa ramą fakulteto partinei organizacijai ir dekanatui studentų mokymo ir auklėjimo darbe. Buvęs gruporgas drg. Kiseliovas sumaniai organiza vo grupės darbą, vadovaudamasis konkrečiu planu, visus klausimus, liečiančius drausmę, aptardavo su proforgu ir seniūnu. Gerai ruo šėsi atviriems susirinkimams, ku riuose svarstė studentus interesuo jančius klausimus, kaip Leninas ir Stalinas apie komunistinę moralę, apie akademinę drausmę ir kt. Todėl neatsitiktinai šios grupės daugumas studentų mokosi tik gerai ir labai gerai. Studentai Kazakevičius, Beinoraitė, Maliukevičius buvo priimti į VLKJS eiles. Neblogai organizavo darbą Medicinos fak. V k. komjau nimo organizacija (buv. sekretorius drg. Nekrašas), sumaniai, operatyviai vadovavo komjaunimo grupėms, ir neatsitiktinai šio kurso daugumas studentų, kaip Matulis, Pautienytė, Vaickutė ir kt. mokosi tik gerai ir labai gerai, išvystytas politmasinis darbas. Todėl nenuostabu, kad šia me kurse buvo geras komjaunimo eilių augimas, per mokslo metus pri imta 17 naujų narių, o yra grupių, kur visi studentai yra komjaunuoliai. Draugai! Universiteto komjaunimo organizacija visus tuos laimėjimus pasiekė tik kasdieninio partinės or ganizacijos vadovavimo dėka. Daž nai partinių organizacijų susirinki muose bei biurų posėdžiuose buvo svarstomi komjaunimo organizacijos darbo klausimai. Partinė organizaci ja auklėjo mus bolševikinio principiškumo dvasia, mokė, kaip, vystant kritiką ir savikritiką, siekti toles nio komjaunimo darbo pagerinimo, perdavė mums savo bolševikinio darbo patyrimą. Draugai! Leiskite užtikrinti partinę organizaciją, kad'universiteto kom jaunimo organizacija su bolševikiniu atkaklumu padės partinei organizaci jai ir rektoratui auklėti studentus gaivinančio tarybinio patriotizmo dvasia, ruošti aukštai kvalifikuotus specialistus, pasiryžusius atiduoti vi sas jėgas pergalingai kovai už Lenino —Stalino siekius. Mes pasižadame būti verti mūsų motinos — bolševi kų partijos, pasižadame nesigailėda mi jėgų ir energijos kovoti už galu tinę komunizmo pergalę. Tegyvuoja mūsų galingoji Tarybi nė Tėvynė — taikos ir socializmo tvirtovė! Tegyvuoja tarybinis jaunimas ir jo priešakinis būrys — Lenino— Stalino komjaunimas! Tegyvuoja komunistų partija! Tegyvuoja tarybinio jaunimo tė vas ir mokytojas didysis Stalinas!
★----------------------
Vilniaus Valstybininio universiteto komjaunimo konferencija Spalio mėn. 14—15 d. d. Valstybinės filharmonijos salėje įvyko Vil niaus Valstybinio universiteto I komjaunimo konferencija. Su didžiuliu pakilimu į konferencijos Garbės prezidiumą išrenkamas VKP(b) CK Politinis Biuras su draugu Stalinu priešakyje. Ataskaitinį pranešimą padarė VVU komjaunimo organizacijos komi teto sekretorius drg. Grigonis. Po pranešimo įvyko diskusijos. Konferencijoje kalbas pasakė: LLKJS CK sekretorius drg. Raguotis, VVUpartinės organizacijos sekretorius drg. Paševič, VVU prorektorius mokymo reikalams drg. Mitropolskis. Konferencija komjaunimo organizacijos darbą įvertino patenkinamai. Priimtas išsamus nutarimas, kuriame numatytos konkrečios priemonės universiteto komjaunimo organizacijos darbui pagerinti. Su didžiuliu pakilimu konferencijos dalyviai pasiuntė sveikinimo laiš ką geriausiam jaunimo draugui ir mokytojui didžiajam Stalinui. Konferencija išrinko naują Vilniaus Valstybinio universiteto kom jaunimo organizacijos komitetą.
Nuotraukoje: VVU I konferencijos dalyviai Vilniaus jaunimo komiteto sekretorius drg. Grigonis.
Filharmonijos salėje.
Kairėje — VVU kom j. Žvejo nuotr