VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Komjaunuoliai ir komjaunuolės! Artinasi mūsų universiteto pirmoji komjaunimo konferencija. Praveskime ja aukštame idėjiniame-politiniame lygyje, bolševikiškai iškeldami trūkumus ir nubrėždami naujas gaires komjaunimo organiza cijos darbe.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 30 (60) 1951 m. spalio 9 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
Pirmosios komjaunimo konferencijos išvakarėse ĮSOSE Vilniaus Valstybinio * unversiteto kursų ir fakulte tų komjaunimo organizacijose jau praėjo ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai. Šiuose susirinkimuo se buvo susumuotas komjaunimo organizacijų darbas per praėjusius mokslo metus, iškelti trūkumai jų darbe, numatytos priemonės jiems ištaisyti. Ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose komjau nuoliai ypatingą dėmesį skyrė studentijos idėjinio-politinio auk lėjimo klausimams, mokymo ko kybės pakėlimo ir drausmės su stiprinimo klausimams. 17
Per praėjusius mokslo metus universiteto komjaunimo organi zacija žymiai išaugo, sustiprėjo, tapo viena iš didžiausių komjau nimo organizacijų respublikoje. Šiuo rnųtu universiteto komjau nimo organizacija savo eilėse turi apie pusantro tūkstančio na rių. Komjaunimo grupių ska'čius per ataskaitini laikotarpį nuo 121 praeitais metais, išaugo iki 138. Istorijos - filologijos, Medicinos, Teisės ir Gamtos mokslų fakulte tuose sudaryta 21 kursinė organi zacija. Fakulletinės ir kursinės komjaunimo organizacijos pradė jo geriau ir sumaniau organizuoti darbą studentų tarpe, teikti de kanatams ir katedroms didesnę paramą. Komjaunimo organizaci jose išaugo tokie gabūs organiza toriai, ka’p A. Balsys, J. Bernotavičius, V. Burkauskas, E. Nekra šas ir daugelis kitų.
Šią savaitę įvyks VVU pirmoji komjaunimo konferencija, kuri išanalizuos komjaunimo organiza cijos darbą komunistiškai auklė jant studentiją. Partinės organiza cijos vadovaujami, VVU komjau nuoliai nuveikė nemažą darbą ke liant studentų pažangumo lygį, ruošiant aukštai kvalifikuotus ta rybinius specialistus respublikos liaudies ūkiui. Tačiau, komjauni mo organizacijos darbe dar yra ir rimtų trūkumų. Ataskaitinių-rinkiminių susirinkimų metu paaiškė
jo, kad kova dėl studentų politinio-idėjinio lygio kėlimo dar ne pasiekė reikiamo lygio, silpnai vystoma antireliginė propaganda. Nemaža buvo trūkumų kovojant dėl mokslo lygio pakėlimo, aka deminės drausmės sustiprinimo. Per maža aktyvumo komjaunuo liai parodė SMD darbe. Komjaunimo konferencijoje tu ri būti detališkai išanalizuotas vi sas komjaunimo organizacijos darbas auklėjant studentiją komu nistine dvasia, kovojant už moks lo pažangumo pakėlimą. Aštri, bolševikinė kritika padės komjau nimo organizacijai pagerinti savo darbą. Komjaunimo organizacijos dar bas daug priklauso nuo aktyvo darbo. Komjaunimo komitetas skyrė nemažą dėmesį aktyvo mo kymui, pasikeitimui darbo patyri mu. Tačiau pravestieji semina rai komjaunimo aktyvui turėjo eilę rimtų trūkumų, jie neatvedė į tai, kad kiekvienam gruporgui ir biuro nariui būtų aiškūs jo uždaviniai, darbo metodai, geriau sios kolektyvo organizavimo for mos. Dideli uždaviniai iškyla kom jaunimo organizacijai toliau geri nant ideologinį darbą studentijos tarpe. Komjaunimo organizacijos turi pasiekti, kad studentai giliai, kūrybiškai įsisavintų marksislinįlenininį mokslą. Reikia tampriau sieti savo darbą su visuomeninių mokslų katedromis, pakelti kom jaunimo susirinkimų auklėjamąjį vaidmenį, teorinių konferencijų, pranešimų ir paskaitų jaunimui teorinį lygį, pagerinti mokslinių ratelių darbą. Reikia tvirtai už kirsti kelią mėginimams sumen kinti ideologinį darbą studentų tarpe. Įvyksianč’oji pirmoji komjauni mo konferencija turi iškelti trū kumus komjaunimo organizacijos darbe, numatyti kelius jiems ištai syti, turi būti svarbiu etapu geri nant politinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe.
Šefuojamoje apylinkėje Rugsėjo 28 d. didelė Teisės m. fak. studentų grupė išvyko į šefuojamąjį Molėtų rajoną. Išvykos tikslas — pravesti kolūkiečių tarpe politmasinį darbą ir parodyti jiems saviveik los programą. Į šios saviveiklos bri gados sudėtį įėjo liaudies šokių gru pė, dainininkai, akordeonistai bei meninio žodžio atlikėjai. Molėtų rajone teisininkai surengė tris koncertus Bijutiškiu ir Skudutiš kiu apylinkėse ir Molėtų rajono kol ūkių aktyvo konferencijos daly
viams. Visi saviveiklininkų išstoji mai turėjo didelį pasisekimą žiūrovų tarpe. Ypatingai šiltai buvo sutikti fakulteto trio, atlikęs kelias tarybi nes dainas, Motiejūnaitė (II k.), atli kusi estradinį valsą, jūreivių šokis Aižėnaitės, Kuklianskio ir Vaitkutės atlikime. Ši išvyka dar labiau suartino tei sininkus su šefuojamos apylinkės kolūkiečiais. E. Kazanskytė Teisės m. fak. I k. stud.
Dailės muziejuje Pereitą savaitę nutarėme kolekty viai aplankyti Dailės muziejų, susi pažinti su broliškosios Ukrainos me nininkų kūrinių paroda. Visa mūsų grupė aplankė dailės parodą, kurioje eksponuojama 150 tapybos, skulptūros ir grafikos kū rinių. Ypač plačiai atstovaujami Uk rainos tapytojai, jų tarpe Stalininės premijos laureatai M. Chmelko („Už didžiąją rusų tautą"), T. Jablonskaja („Duona"), S. Grigorjevas („Priėmi
mas į komjaunimą") ir daugelis kitų kūrinių, vaizduojančių tarybinės liaudies gyvenimą. Ši paroda mums paliko didelį įspū dį. Mes pamatėme paveikslus, ku riuose atsispindi nūdienė tikrovė, kuriuose išreikštas tarybinės liaudies ryžtas, pasitikėjimas dirbti ir kovoti statant naują komunistinį rytojų.
V. Ancevičius Ekonomikos fak. IV k. stud.
SĖKMĖS, DRAUGAI KOMJAUNUOLIAI! „Jaunimas — mūsų ateitis, mū sų viltis. . ." — sako draugas Stalinas. Mūsų šalyje sudarytos jaunimui visos sąlygos tam, kad jaunoji karta būtų auklėjama ko munizmo dvasia ir būtų pasiryžu si įveikti bet kokias kliūtis. Partija ir vyriausybė, asmeniš kai draugas Stalinas tėviškai rū pinasi jaunosios kartos auklėjimu. Žymius laimėjimus per pasku tinius metus pasiekė Vilniaus Valstybinio universiteto komjau nimo organizacija. Per keletą pas kutiniųjų metų ji išaugo į gausų būrį, jungiantį savo eilėse iki pusantro tūkstančio pažangiausio jaunimo. Komjaunimo organizaci ja tapo rimtu partinės organizaci-
VYT. NARKUS LLKJS Vilniaus m. Lenino rajono komiteto sekretorius
L. Simonavičius, mokosi vien tik labai gerai ir kartu aktyviai da lyvauja universiteto visuomeni'niame gyvenime. ★ ★ Išaugo ir sustiprėjo fakultetų, jos ir rektorato pagalbininku kursų komjaunimo organizacijos. auklėjant mūsų jaunimą. Komjaunimo organizacijos eilė Štai, pavyzdžiui, Gamtos moks se išaugo tokie aktyvūs visuome lų fakulteto komjaunimo organi nininkai kaip drg. drg. Matijošius, zaciją prieš pusantrų metų sudarė Jablonskis, Burkauskas ir kt. dešimts komjaunuolių, o šiandien Komjaunimo organizacija skiria ji turi daugiau kaip 100 narių. Žy didelį dėmesį politinių disciplinų miai išaugo komjaunuolių-aktyir kitų universitete dėstomų vistų skaičius. mokslų gilesniais studijavimui. I-ji komjaunimo konferencija — Universiteto studentai išmoko tai didelis įvykis universiteto ne tik giliai įsisavinti teikia komjaunimo istorijoje. Į ją uni mas mokslo žinias, bet savo mo versiteto komjaunimo organizaci kymąsi suderinti su visuome ja ateina su žymiais laimėjimais. Linkiu sėkmės, draugai kom niniu darbu. Šimtai komjaunuolių, kaip V. Kvedaraitė, E. Griškun, jaunuoliai!
Komjaunimo organizacijų ataskaitiniai. \1 rinkiminiai susirinkimai i
Gamtos m. fakultete
Kiekvienas darbo žmogus, fabriko darbininkas, inteligentas, mokslinin kas stengiasi savo kruopščiu, nuošir džiu darbu prisidėti prie taikos iš saugojimo reikalo, prie greitesnio komunizmo sukūrimo mūsų šalyje. Kuo gi mes, studentai, galime prisi dėti prie šito svarbiausio uždavinio įgyvendinimo? Šį klausimą plačiai išnagrinėjo spalio mėn. 7 d. įvykęs Gamtos mokslų fakulteto komjaunimo orga nizacijos ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas. Biuro sekretorius drg. Ber natavičius savo ataskaitoje didžiau sią dėmesį skyrė tam, kaip komjau nimo organizacija padėjo partinei organizacijai ir dekanatui išugdyti aukštos kvalifikacijos tarybinių spe cialistų kadrus, atsidavusius Lenino— Stalino partijai, kaip komjaunimo or ganizacija sugebėjo vadovauti keliant studentų politinį-idėjinį lygį. Per praėjusius mokslo metus žy miai pakilo studentų mokslinis ly gis. Pavasario egzaminų sesijos metu 34 studentai, iš jų 22 komjaunuoliai, egzaminus išlaikė vien tik labai ge rai. Tačiau 3 studentai visai neiš laikė egzaminų, dalis studentų egza minus išlaikė patenkinamai. Kame priežastis?
Pirmiausia komjaunimo organizaci ja mažai dėmesio skyrė kolektyvi niam kurso kartojimui, grupės mažai kontroliavo studentų individualų mo kymąsi, studentų pasiruošimą visuo meninių disciplinų seminarams. Mažai dėmesio mokslo pažangumo kėlimui skyrė fakulteto sieninė spauda. Kursiniai sienlaikraščiai neprincipiškai prieidavo prie klausimo išsprendimo, dažnai būdavo nekovin gi, atitrūkę nuc- studentų gyvenimo. Studentų mokslinis lygis priklauso nuo studentų sąmoningumo, nuo jų politinio-idėjinio lygio. Reikia pasa kyti, kad komjaunimo biuras šiuo svarbiausiu klausimu rūpinosi permažai. Visiškai nepatenkinamai dirbo pc-litmasinis sektorius (drg. Haškerytė). Ateityje komjaunimo organizaci ja su visu rimtumu turi padėti fa kulteto ir universiteto vadovybei auklėti busimuosius specialistus bol ševikinio principiškumo dvasia, ryž tingai kovoti prieš buržuazinės ideo logijos pasireiškimus, apolitiškumą, beidėjiškumą, stiprinti politinį bud rumą.
J. Michailov Gamtos m. fak. komjaunimo biuro narys
Teisės m. fakultete Š. m. spalio mėn. 7 d. įvyko Tei sės m. fak. komjaunimo organizaci jos ataskaitinis-rinkiminis susirinki mas. Ataskaitinį pranešimą apie biu ro darbą 1950/51 m. m. padarė biuro sekretorius drg. Dubauskas. Fakulteto komjaunimo organizaci ja per ataskaitinį laiką žymiai išau go ir sustiprėjo. Išaugo komjaunimo organizacijos autoritetas nesąjunginio jaunimo tarpe. Pakilo politinis-idėjinis studentų lygis, sustiprėjo akademinė drausmė. Iš 185 studentų, laikiusių pavasario egzaminų sesijoje egzaminus, 125 studentai išlaikė labai gerais ir ge rais pažymiais. Eilė komjaunuolių aktyvistų, kaip Starovolskis, Kazragytė, Žydelytė, egzaminus išlaikė tik labai gerai. Tačiau komjaunimo organizacijos darbe buvo ir eilė rimtų trūkumų. Fakulteto komjaunimo biuras ir kur sinės komjaunimo organizacijos silp nai kovojo už politinį-idėjinį studen tų auklėjimą. Silpnai buvo kontro liuojama, kaip studentai įsisavina vi suomenines disciplinas. To pasėkoje eilė komjaunuolių marksizmo-leniniz mo ir politinės ekonomijos egzami nus laikė po kelis kartus, kaip Fišės, Dilytė ir kt. Fakulteto komjaunimo biuras silp nai vadovavo kursiniams biurams, blogai dirbo su gruporgais, kurie
visai nebuvo mokomi, ko pasėkoje kai- kuriose grupėse nepakankamai buvo išvystytas politmasinis darbas, kaip buv. II kurso I grupė (gruporg. Dūda), buv. I k. II gr. (gruporg. Kaz lauskas). Biuras mažai vadovavo SMD moksliniams būreliams ir stu dentų moksliniam-tiriamajam darbui. Pasisakę diskusijose komjaunuoliai Mikalauskas, Mockus, Kazragytė, Storovolskis ir kt. iškėlė rimtus trū kumus politmasiniame ir akademinia me darbe. VVU partinio biuro sekretorius drg. Pasevič pabrėžė silpną fakulte to studentų politinį-idėjinį auklėjimą ir atkreipė dėmesį į paskaitinės pro pagandos išvystymą, kaip vieną iš pagrindinių politinio auklėjimo prie monių. Diskusijose dar pasisakė LLKJS Vilniaus srities komiteto sekretorius drg. Smigelskis ir VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas drg. Timofejevas, fak. dekanas doc. K. Domaševičius, kurie nurodė kon krečius uždavinius komjaunimo orga nizacijos darbe. Iškeltiems trūkumams pašalinti susirinkimas priėmė platų nutarimą. Susirinkimas išrinko naują, fakul teto komjaunimo organizacijos biurą. H. Uziela Teisės m. fak. IV k. s. ■!.
Ekonomikos m. fakultete Ataskaitinis - rinkiminis susirinki mas — svarbus įvykis kiekvienos komjaunimo organizacijos darbe. Jis turi praeiti principiškos bolševikinės kritikos ir savikritikos ženkle, kad, susumavus organizacijos veiklos re zultatus, iškėlus trūkumus, galima būtų numatyti priemones tolesniam darbo pagerinimui. Spalio 1 d. įvykęs Ekonomikos m. fak. pirminės komjaunimo organiza cijos ataskaitinis-rinkiminis susirin kimas plačiai išnagrinėjo darbą ko munistiškai auklėjant jaunimą. Kom jaunimo organizacija padėjo partinei organizacijai, profesoriams ir dėsty tojams auklėti aukštai kvalifikuotus specialistus, sugebančius kūrybiškai pritaikyti savo žinias praktikoje. Bu vo vedama griežta kova su buržua zinės ideologijos likučiais kai kurių studentų sąmonėje. Komjaunimo or ganizacija išaiškino studentus, sveti mus tarybiniam universitetui, kaip Pakšytę, Aukūną, demaskavo I kur so studentus Butkevičių ir Raginską, skleidusius komjaunimu! priešiškas nuotaikas. Tačiau komjaunimo organizacijos darbe buvo ir visa eilė trūkumų. Visiškai teisingai komjaunuoliai Karalevičius, Sadūnas, Ancevičius ir kiti kritikavo komjaunimo organiza cijos biurą, kuris dirbo atitrūkęs nuo komjaunimo grupių ir jaunimo, ne kontroliavo nutarimų vykdymo, dau giau posėdžiavo, negu konkrečiai vadovavo grupėms — pagrindinei grandžiai organizacijos darbe. Nebu vo vedama paskaitinė propaganda, nesuruošta nė viena antireliginė kon- , ferencija. J. V. Stalino biografijos nagrinėjimas praeidavo žemame ly gyje. Filmų ir spektaklių apsvarsty mai grupėse vykdavo blankiai, pvz., III kurso finansų specialybės grupė je (gruporgas Pulminskaitė). Mažai biuro nariai naudojosi sienine spau da, kurios pagalba kaip tik galima palaikyti glaudų ryšį su jaunimu. Komjaunimo organizacija nesiėmė priemonių, kad pakeltų užsiėmimus į aukštesnį politinį lygį. Silpno pclitinio-masinio darbo pa sėkoje komjaunimo organizacija per ataskaitinį laikotarpį išaugo tik 25 nariais. Šiais mokslo metais į VLKJS nepriimtas nė vienas narys. Susirinkimas, išnagrinėjęs darbo trūkumus, numatė konkrečias prie mones darbui pagerinti. Naujai iš rinktasis biuras turi dirbti taip, kad nutarimai neliktų popieriuje ir kad komjaunimo organizacija pilnai at liktų partijos patikėtą jai uždavinį — auklėti jaunimą komunistine dvasia.
K. Urbaitytė Ekonomikos m, fak. III k. stud.