VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Or? NĖRA GALINGESNĖS JĖGOS UŽ MOKSLĄ.
TUBENTM VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
1951 m. birželio 19
d., antradienis
APSIGINKLAVĘS
MOKSLU, NENUGALIMAS.
JUO DAUGIAU ŽMOGUS ŽINO, J UO JIS STIPRESNIS ... O KAI ŽMOGUS
ŽINO, KOKS DIDŽIULIS IR DIDINGAS JO PAČIAM SAU ĮSKELTAS TIKSLAS,
JIS DAROSI DAR STIPRESNIS.
SĄJUNGOS
A. M. Gorkis
KOMITETŲ ORGANAS
Nr 23 (53)
ŽMOGUS,
Kaina 20 kap.
Gerai pasiruoškime naujiems mokslo metams darbo planus ateinantiems mokslo metams. Reikia pašalinti tas kliū tis, kurios trukdo pertvarkyti darbą naujais pagrindais. O tam visų pirma mums trukdo nepaten kinamas metodinis pasiruošimas. Pašalinti šitą trūkumą — pagrin dinis katedrų uždavinys. Marksiz mo-leninizmo klasikų, draugo Stalino veikalo „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai", VKP(b) Centro Komiteto nutarimų ideolo giniais klausimais, Mičiurino, LyIšstudijavę šį genialųjį draugo senkos, Pavlovo, Lepešinskajos Stalino veikalą katedrų posė darbų studijavimas turi įeiti į ka džiuose, daugelis katedrų pereitų tedrų darbo planus. mokslo metų eigoje pertvarkė sa Laipsniško perėjimo iš socializ vo darbą. Plačiau išvystė moksli nių problemų ir paskaitų temati mo į komunizmą laikotarpiu le ką filosofijos, marksizmo-leniniz miamą reikšmę turi darbo žmonių mo pagrindų katedros; mūsų kal komunistinis auklėjimas, buržua tinėse katedrose organizuotas zinės ideologijos liekanų likvida Atskirų kalbos mokslo klausimų vimas žmonių sąmonėje. Ir čia studijavimas, daugiau dėmesio katedros, (vesdamos į savo darbo skiriama rusų ir gimtosios kalbos planus marksizmo-leninizmo kla pažinimui, visose katedrose per sikų veikalus bei partijos nuro žiūrėta kursinių ir diplominių dar dymus ideologiniais klausimais, bų tematika. Gerai pertvarkė sa įžymiųjų tarybinių mokslininkų vo darbą fiziologijos katedra darbus, atliks didžiulį auklėjamąjį (prof. Sopauskas). Ji savo darbą darbą. Prie atskirų katedrų veikia nukreipė terybibio mokslo prak mažesnės ar didesnės bibliotekos. tikos linkme. Studentai fiziolo Jas reikia dar kartą patikrinti, iš gijos egzamino metu savo tiks anksto papildyti nauja reikiamos liais atsakymais parodė gerą da mokslo šakos tarybine literatūra. lyko žinojimą. Iš studentų atsa Fakultetų partinės organizacijos kymų galima spręsti ir apie tai. iš ankstu savo susirinkimuose kaip katedra propagavo tarybinį turi apsvarstyti, kaip ta, ar ki mokslą, rusų mokslininkus, kaip ta katedra ruošiasi naujiems kokie pereitų auklėjo jaunimą, kaip mokė jį mokslo metams, mokslo metų trūkumai, ir numa mokslo išvadas pritaikyti liaudies gerovei. Tačiau ne visos katedros tyti priemones jiems pašalinti. Ruošiantis naujiems mokslo padarė atitinkamas išvadas iš draugo Stalino veikalo. Tvirtai metams į darbą reikia įtraukti vi dar laikomasi buržuazinio „objek sas visuomenines organizacijas tyvizmo" pažiūros istorijos, lietu mokslinius būrelius, dėstytojus ir vių literatūros, civilinės teisės ka studentus. Į katedrų pasitarimus tedrose. Laisvos diskusijos ne vi pakviesti studentijos atstovus, nesose katedrose tapo vystymosi v.žgniaužiant jų kritikos. Ypatinga metodu. Didelis trūkumas yra jėga draugas Stalinas pabrėžia, teorijos atitrūkimas nuo prakti kad „joks mokslas negali vysty kos. Zoologijos, botanikos, geolo tis, eiti į priekį be nuomonių ko gijos ir kt. katedros vis dar ne vos, be kritikos laisvės". Šitas patenkinamai ruošia kadrus di stalininis nurodymas turi tapti vi džiosioms komunizmo statyboms, so mūsų kolektyvo akstinu ruo socialistiniam mūsų žemės ūkiui. šiantis naujiems mokslo metams, Ypatingai toli nuo dabartinės ga su šaknimis šalinant pereitų mybos aukštos technikos sąlygų mokslo metų klaidas. yra geologijos katedra. Nuolatos kelti ideologinio dar Mūsų darbas turi būti nukreip bo lygį — toks pagrindinis visų tas ne į bendrai kvalifikuotų spe mūsų visuomeninių organizacijų cialistų paruošimą, bet į tokių uždavinys. Jos kiekvieną dieną ir specialistų, kurie tikrai atsidavu konkrečiai turi vadovauti katedrų siai tarnautų savo liaudžiai, ko darbui. Mūsų uždavinys — tinka munistinės visuomenės sukūri mai pasiruošus sutikti naujuosius mui. Šitoks turi būti požiūris į mokslo metus. Universiteto audi mūsų darbą išeinant iš draugo torijas papildys naujas jaunimo Stalino mokslo apie bazę ir ant būrys, laukiantis iš mūsų bolševi statą. Juo turi būti persunkta visa kiško, tiesaus žodžio,’ atsakančio mūsų katedrų veikla — politinė, į visus gyvenimo klausimus. Idė organizacinė, mokslinė ir pedago jinis-politinis darbo žmonių auk ginė. Pirmiausia jau dabar kated lėjimas — svarbiausias komuniz ros privalo rūpestingai apgalvoti mo statybos baras. RAUGO Stalino genialu sis veikalas „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai/ viso je pilnumoje iškėlė mums, Vil niaus Valstybinio universiteto dėstytojams, uždavinį — įgyven dinti partiškumą dėstant, moksli niuose darbuose, uždavinį — visa savo teoretine ir praktine veikla tarnauti mūsų didžiosios Tėvynės pergalingajam artėjimui į komu nizmą.
Didžiajam-proletariato rašytojui atminti Vakar, birželio mėn. 18 d., Valstybinės filharmonijos salėje įvyko iškilmingas posėdis, skirtas didžiajam proletariato rašytojui Maksimui Gorkiui atminti, ryšium su jo mirties 15-siomis metinėmis. Dalyvaujant sostinės partiniams ir tarybiniams darbuotojams, aukštų jų mokyklų dėstytojams ir studentams, pranešimą apie A. M. Gorkio gyvenimą ir kūrybą padarė stalininės premijos laureatas rašytojas A. Guzevičius. Po iškilmingosios dalies buvo surengtas didelis koncertas.
Naujos gairės vystant tarybinį mokslą (Mokslinė sesija skirta draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausimais metinėms pažymėti)
Birželio mėn. 15—16 d. d. VVU Aktų salėje įvyko jungtinė Lietuvos TSR Mokslų akademijos, Vilniaus Valstybinio universiteto ir Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto mokslinė sesija, skirta draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausi mais metinėms pažymėti, kurioje buvo padaryta visa eilė mokslinių prane ūmų genialių draugo Stalino veikalų šviesoje. Gausiai dalyvaujant sostinės moks lo darbuotojams su milžinišku pa kilimu, audringoms ovacijoms aidint, į sesijos Garbės prezidiumą išren kamas VKP(b) CK Politinis Biuras su didžiausiuoju mokslo korifėjum J. V. Stalinu priešakyje. Sesiją atidarius, LTSR Mokslų aka demijos prezidentas J. Matulis pa darė platų pranešimą: „Draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klau simais reikšmė tarybinio mokslo vystymesi", kuriame nušvietė draugo S alino darbų kalbos mokslo klau simais reikšmę visoms mokslo ša koms. Maždaug prieš metus įvykusios diskusijos „Pravdoje" kalbos moks lo klausimais sukėlė gyvą tarybinės liaudies susidomėjimą dar ir tuo, kad diskusijas apibendrino draugas J. V. Stalinas savo genialiais dar bais: „Dėl marksizmo kalbos moks le", „Dėl kai kurių kalbos mokslo klausimų" ir „Atsakymas draugams", kuriuose atsakė į pačius svarbiau sius, sudėtingiausius kalbos mokslo klausimus, davė pagrindą kalbotyrai. „Draugo Stalino darbai išvedė ta rybinį kalbos mokslą iš viešpatavu sios painiavos, pastatė jį ant pla taus, tikrai moksliško, kūrybinio ke lio, paremto nesugriaunamais dia lektinio materializmo pagrindais. Tač au, —.pažymėjo J. Matulis, — ganialūs draugo Stalino darbai atvėrė naują erą ne tik kalbotyros moks lui, jie davė aiškią programą ir nu
žymėjo tvirtas gaires visuomeninių mokslų, marksistinės-lenininės filo sofijos ’ ir aplamai viso tarybinio mokslo tolesniam vystymui. Neper dedant galima pasakyti, kad draugo Stalino darbų pasirodymas kalbos mokslo klausimais yra stambiausias įvykis šių dienų mokslo istorijoje. Jie visiems laikams pasiliks auksi niame tarybinio ir pasaulinio mokslo fonde, kuriuo nuolatos naudosis visų tarybinio mokslo šakų darbuotojai". Prof. dr. J. Matulis išdėstė draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausi mais pagrindinius teiginius, plačiai nušvietė šių darbų reikšmę, be kitų mokslų, chemijos, fizikos, matemati kos mokslams. Nurodęs, kad lietu viškoji buržuazija sąmoningai darkė lietuvių kalbą, stiprinant kosmopoli tinę Vatikano ir angliškojo-amerikoniškojo imperializmo įtaką, J. Matu lis pažymėjo, kad draugo Stalino darbai vaizdžiai demaskuoja klastin gą, reakcinę, antiliaudinę imperialis tinę politiką, nukreiptą į prievartinę tautų asimiliaciją, į jų nacionalinių kalbų niekinimą ir niveliavimą. Draugo Stalino darbai parodo, kad kiekviena tauta turi teisę į sava rankišką valstybingumą, į savo na cionalinės kalbos ir nacionalinės kul tūros ugdymą. Jie padėjo tvirtą pa grindą kalbotyros mokslui. „Nenukrypstamai vadovaudamiesi šauniosios bolševiku partijos ir di džiojo mūsų vado ir mokytojo, ge nialiojo mokslo korifėjaus draugo Stalino nurodymais, — nurodė prof. dr. Matulis, — mes išauginsime naujus, tikrai tarybinius aukštos kva lifikacijos darbuotojus, sėkmingai išvystysime tarybinį mokslą, veikliai prisidėsime prie didžiojo komunizmo statybos reikalo ir pateisinsime vil tis, kurias deda į mus mūsų tarybi nė liaudis". Platų ir vertingą pranešimą „Ru sų mokslininkų įnašas į lietuvių kal
bos mokslą" padarė prof. J. Balči konis, plačiai nušviesdamas didelę rusų mokslininkų darbų reikšmę lie tuvių kalbotyrai. Prof. dr. H. G. Gabrieljanas savo platų pranešimą paskyrė bazės ir antstato klausimams draugo Stalino darbų kalbos moks lo šviesoje nagrinėti. Prof. K. Korsakas padarė praneši mą „Literatūros mokslo klausimai draugo Stalino darbų kalbos moks lo klausimais šviesoje", kuriame iš kėlė eilę literatūros, kritikos, este tikos problemų, nagrinėtinų draugo Stalino veikalų šviesoje. Prof. Kor sakas plačiau sustojo ties lietuvių literatūros ir literatūros mokslo klau simais, nurodė visą eilę klaidų lietu vių literatūros moksle ir kritikoje ir iškėlė didelę draugo Stalino vei kalų reikšmę literatūros mokslui. Sekančią dieną mokslinėje sesijoje prof. J. Žiugžda padarė platų prane šimą: „Lietuvių tautos kultūrinio palikimo problemos draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausinviis švie soje", doc. E. Meškauskas t— „Kalbos ir mąstymo vieningumo klausimas draugo Stalino veikalo „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" švieso je", v. d. P. Kulikauskas — „Lietu vos archeologijos klausimai draugo Stalino darbų kalbos mokslo klau simais šviesoje", v. d. K. Ulvydas — „Lietuvių literatūrinės kalbos vysty masis tarybinės santvarkos metais". Su dideliu pakilimu sesijos daly viai priėmė sveikinimo laišką didžia jam tarybinių tautų vadui mokslo korifėjui draugui Stalinui. Mokslinė sesija, skirta draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausi mais metinėms pažymėti, sukėlė gy vą susidomėjimą mokslo darbuoto jų tarpe, gausiai dalyvavusių sesi joje. A. Sprindis
EGZAMINŲ SESIJOS DIENORAŠTIS VISUS EGZAMINUS IŠLAIKIAU LABAI GERAI
Pavasario egzaminų sesija šiais metais buvo nelengva. Reikėjo lai kyti marksizmo-leninizmo pagrindų, rusų literatūros, lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbų egzaminus. Visus eg zaminus aš išlaikiau pirma laiko ir labai gerai. Tai pasiekiau tik dėka to, kad aš visus mokslo metus siste mingai ruošiausi. Ruošiantis egzaminams man beli ko tik pakartoti išeitą kursą. Išlaikydamas egzaminus, kiekvie nas tarybinis studentas didžiuojasi tuo, kad jis gali savo darbu įnešti nors ir mažytį indėlį į komunizmo pastatymą, į tuos didžiulius pertvar kymus. kurie iš pagrindų pakeitė mūsų šalies veidą, sudarė galimybę mums mokytis ir pasiekti tokių lai mėjimų. L. Archipova Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
KOLEKTYVAUS DARBO VAISIAI Ruošiantis politinės ekonomijos egzaminui, v. d. Andžijevskis suren gė konsultacijas, kurios padėjo iš siaiškinti neaiškius klausimus. Be to, pažangieji studentai padėjo silp nesniems. Gerai pasiruošę, visi kur so studentai egzaminą išlaikė. Pasiruošimas istorinio materializ mo egzaminui taip pat praėjo orga nizuotai. Pav., ptekybininkai ir pra monininkai padarė bendras tarpusa vio konsultacijas. Drg. drg. Jankivskis, Gaigalas noriai padėjo išsi aiškinti sunkesnius klausimus. Pra monininkų grupėje egzaminą visi iš laikė: iš 17 studentų 8 gavo labai gerus pažymius, vienas — patenki namai ir likę gerus. St. Uždavinytė Ekonomikos m. fak. III k. stud. prekybininkė
Valstybiniai egzaminai EKONOMIKOS m. fak. diplomantų laida ypatinga tuo, kad diplominius darbus visi parašė laiku ir juos sėk mingai apgynė. Dabar visi laiko valstybinius egzaminus. Marksizmo-leninizmo pagrindų eg zamino rezultatai rodo, kad diplo mantai į egzaminą atėjo gerai pasi ruošę ir jį laikė aukštame politiniame-idėjiniame lygyje. Du trečdaliai diplomantų egzaminą išlaikė labai gerai ir gerai. Valstybinių egzaminų komisija labai gerai įvertino Rauduvaitės, Venckūno, Boreikaitės, Jonušio ir kt. studentų žinias. Pažymė tina, kad geriausiai egzaminą laikė komunistai ir komjaunuoliai. Tačiau buvo diplomantų, kurie į egzaminą atėjo silpnai pasiruošę, ir jų žinias komisija įvertino vos patenkinamai ar net nepatenkinamai. Nepatenkina mus pažymius gavo Vilutis, Urbaitė, Juknevičiūtė, eksternais laikiusieji Valeckas ir Vyšniauskaitė.
Silpnai egzaminą laikė diploman tai Vytėnas, Kaladytė, Baltušytė, kurie mokslo metų eigoje nedalyva vo moksliniuose būreliuose, neįsi-' jungė į universiteto visuomeninį gy venimą. Tai dar kartą rodo svar bią visuomeninio darbo reikšmę keliant studentų mokslinį ir idėjinį lygiA. Poviliūnas
TEISES m. fak. diplomantai laikė marksizmo-leninizmo pagrindų vals tybinį egzaminą. Išpuošta Teisės m. fak. auditorija. Už stalo — valstybinių egzaminų komisija: prof. dr. P. Pakarklis, de kanas doc. K. Domaševičius, v. d.
Žiurlys, v. d. R. Šarmaitis. Prie eg zaminų komisijos stalo prieina dip lomantai Abdulskytė, Požarskas, Gurvičiūtė, Staskonis, Konduralova ir kt. Iš jų atsakinėjimo matyti, kad diplomantai giliai įsisavino patį pa žangiausią pasaulyje Markso—Engel so—Lenino—Stalino mokslą, išmoko jį taikyti praktikoje. Visų šių diplo mantų žinios įvertinamos labai gerai. Ir tai visiškai nenuostabu, nes stud. Gurvičiutė nuo pat pirmojo kurso egzaminus laiko vien tik labai gerai, o kiti — labai gerai ir gerai. Šie draugai pateisino partijos ir vyriau sybės viltis ir puikiai įsisavino teore tines žinias.
Gerai egzaminus išlaikė stud. Au gustinas, Matkevičiūtė ir kt. Tačiau ne visi diplomantai išlaikė gerai šį taip svarbų egzaminą. Stu dentai Kazakaitis, Sebeda ir kt. ga vo patenkinamus pažymius, o stu dentės Kantauskaitė ir Gaidelytė šio egzamino neišlaikė. Tai rodo, kad šie diplomantai į šią pagrindinę dis cipliną pažiūrėjo lengvabūdiškai, ne suprato, kaip yra svarbus marksizmoleninizmo žinojimas kiekvienam specialistui. R. Paškevičius ***
CHEMIJOS fak. fizinės chemijos specialybės diplomantai birželio mėn. 15 d. laikė savo specialybės egzami ną. Diplomantus egzaminavo prof. J. Matulis. Iš 8 laikiusių 7 draugai atsakė labai gerai. Valstybinė egza minų komisija pažymėjo draugų R. Višomirskio, A. Molčadskio ir kt. gilias žinias.