J bC O
5$
//SU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 1 (31) 1951 m. sausio 2 d. antradienis v- A A...AA
...........
- ■
...>
....
Kaina 20 kap.
.................'A A: .A.. .-----------
j-j
ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJAI PRASIDEDANT I Prasideda žiemos egzaminų sesija, ■m-dentai, susirinkę auditorijose, duos Baskaitą, ko jie išmoko per pasku■ij semestrą, ir parodys, kaip giliai įsavino dėstomus dalykus. Egzaminų sesija yra studentų žinių krinimas ir įvertinimas, studentų ir okslinio personalo darbo rezultatų askaita. Studentai turi suprasti, id sėkmingas egzaminų išlaikymas riklauso nuo jų pačių kruopštaus įsiruošimo ir gilaus dėstomojo dako įsisąmoninimo. Dar prieš egzaminų sesiją prasidė> pasiruošimas egzaminams. Ypač irai, sistemingai ruošėsi egzami nus Medicinos fak. IV k. (I—II gr.), hemijos fak. I k., kur studentų iniatyva buvo sudarytos, specialios upes atskiroms mokslo discipli>ms paruošti. Gerai ruošėsi Istoris-filologijos fak. lituanistai ir Tei:s fak. V k., kur visas kolektyvas medžio mėn. laikė egzaminus ir paekė žymių rezultatų: dauguma stu mtų egzaminus išlaikė gerais ir lali gerais pažymiais. Daugelis stu mtų egzaminus laikė prieš sesiją. Egzaminai kelia nemaža uždavinių mokslo personalui, kuriam tenka sakomybė už egzaminų pravedimą nkamame lygyje. Profesoriai ir dėstytojai turi kelti aklumą, kovoti su studentų silpnu .•litiniu ir teoriniu " pasiruošimu, su ėginimu egzaminus laikyti tik iš užišų. Turi būti svetimas nuolaiduas, „pasigailėjimas", o tuo pačiu irdėtas griežtumas, priekabingumas, ofesoriaus ir dėstytojo pareiga a gerai įsitikinti, ar studentas giai įsisavino dėstytą dalyką, nes nuo i priklauso teisingas jo žinių jvernimas. Per egzaminus studentas turi įroyti, kad jis dėstytą dalyką gerai
supranta ir pajėgia jį dalykiškai ir teisingai nušviesti. Jis turi parodyti ne tik gerą žinių įsisavinimą, bet ir bendrą politinį išsilavinimą. Egzaminai turi vykti organizuotai, sklandžiai ir ramioje aplinkoje. De kanatai, katedrų vedėjai ir mokslo personalas turi mobilizuoti visas jėgas ir užtikrinti sėkmingą egzaminų pra vedimą. Dekanatai turi užtikrinti tin kamą auditorijų paruošimą bei jų apšildymą, pastovių tvarkaraščių su darymą. Katedrų vedėjai turi prižiū rėti, kad skaityklos, kabinetai regu liariai veiktų, studentai būtų aprū pinami reikalinga literatūra ir sėk mingai galėtų ruoštis egzaminams. Neleistina kabinetus ir skaityklas pa naudoti kaip auditorijas egzaminų pravedimui. Tokių faktų yra (Lietu vių kalbos ir literatūros katedra), o tai labai trukdo normalų studentų darbą. Reikia rūpestingai sekti egzaminų eigą, racionaliai paskirstyti laiką ir žiūrėti, kad auditorijose nebūtų susi grūdimo, kad jos nebūtų perpildytos studentais ir kad jiems netektų De reikalo ilgai gaišti. Egzaminų metu iškilusius trūkumus reikia šalinti skubiai ir ryžtingai. Negalima kaita lioti tvarkaraščių ir taikstytis su akademinės drausmės laužytojais. Visuomeninių organizacijų, ypač komjaunimo organizacijos, pareiga organizuoti kolektyvinį žinių kartoji mą, paramą silpnesniems studentams, ryžtingai kelti pasitaikančius trūku mus ir padėti juos pašalinti. Sėkmingas egzaminų sesijos pravedimas yra valstybinės reikšmės da lykas, kilni mokslo darbuotojų pa reiga. Studentai turi sukaupti visas jėgas, sėkmingai išlaikyti egzaminus ir tuo pateisinti bolševikų partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimąsi aukštąja mokykla.
Teisės m. fakultetas egzaminų sesijoje Teisės mokslų fakulteto dėstytojų ir udentų kolektyvas įtemptai ruošėsi iemes egzaminų sesijai. Iki š. m. ruot’žio 27 d. egzaminų sesiją užaigė IV kursas, kuris šiuo metu ateka gamybinę praktiką liaudies teis iuose. Egzaminų rezultatai parodė, ad egzaminai galėjo praeiti dar .ikštesniame lygyje. Iš 28 studentų ktai du išlaikė egzaminus labai ge is pažymiais (Alperavičius ir Vanc evičius). Gana didelis skaičius stu mti: gavo šioje sesijoje patenkinaus pažymius, ypač iš civilinės teis (11) ir dialektinio materializmo ). Kaip paaiškėjo, to priežastimi įvo per mažas studentų mokymasis įmestro eigoje. Gi iš kitos pusės buo jaučiama civilinės teisės vadovėlių oka. Be to, pažymėtinas dar tas eigiamas faktas, kad kai kurie stucntai mažai naudojosi literatūra ruą kalba. Dialektinio materializmo gzaminas parodė, kad blogesnius paymius gavo tie, kurie naudojosi ne iriaisiais šaltiniais, o apžvalgine teratūra. Egzaminus jau baigė ir V kursas. 1 v so kurso tik vienas studentas eišliikė egzamino (Neciūnas). Labai erai išlaikė 6 studentai (Abdulskytė, itaskonis, Gurvičiūtė ir kt.). Tai rodo, ad V kursas egzaminams, tinkamai asiruošė. Jiems pasiruoš’ti padėjo eminarai ir sustiprintos konsultaci", pravestos prieš pat sesiją. Pvz., š civilinės teisės ir civilinio proceso
buvo pravesta 13 konsultacijų (v. d. Žėruolis). Komjaunimo ir visuomeninės orga nizacijos, dekanato padedamos, orga nizuoja ir tolesni studentų ruoši mąsi egzaminams. Čia pažymėtinas II kursas (Komjaunimo org. sekret. An tanėlis). Gerai ruošiasi egzaminams ir III kursas, kur 10 studentų admi nistracinės teisės egzaminą laikys prieš laiką. Dekanatas ir visuomeninės organi zacijos viso semestro eigoje vedė griežtą kovą su akademinės draus mės laužytojais. Tie studentai, kurie buvo praleidę daug akademinių užsi ėmimų, buvo neprileisti prie egzami nų. Dekanatas, dėstytojų kolektyvas yra pasiruošę visokeriopai padėti studentams tinkamai pasiruošti egza minams. Partinei organizacijai vado vaujant ir visuomeninėms organizaci joms padedant, dekanatas tikisi, kad egzaminų sesija praeis sklandžiai, ir Teisės mokslų fakulteto studentai su tiks rinkimus į.LTSR Aukščiausiąją Tarybą su aukštais darbo rodikliais. Dėstytojų kolektyvas linki studen tams geriausiai pasipošti ir pasiekti kuo geriausių rezultatų egzaminų se sijoje.
doc. K. DOMAŠEVIČIUS Teisės mokslų fakulteto dekanas
Mūsų universiteto atstovai apygardinėse rinkiminėse komisijose Vilniaus m. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komi.. patvirtino apygardines rinkimines komisijas rinkimams į LTSR 4uJ čiausiąją Tarybą. Patvirtintų komisijų nariais yra ir mūsų ni ersiteto dėstytojai bei studentai: doc. E. Griškun (Chemijos ’-j, doc. E. Meškauskas (Ist.-Fil. lak.), vyr. dėst. Rimšelis, stud. 'aTnauskas ir J. Žukauskas (Medicinos fak.).
| NAUJUS LAIMĖJIMUS Praėjusieji motai buvo tolesnio mūsų didžiosios Tėvynės ekonominės galios, liaudies gerovės ir kultū ros nepaliaujamo kilimo metai. Per praėjusius metus tarybinė liaudis, šlovingos komunistų partijos vado vaujama, didžiojo Stalino vedama, pasiekė žymius lai mėjimus visose savo darbo ir gyvenimo srityse. Liau dies ūkio atstatymo bei tolesnio išvystymo srityje stalininis penkmetis ne tik buvo sėkmingai įvykdytas, bet ir žymiu mastu viršytas. Pasiekti tarybinės liaudies laimėjimai dar kartą pa rodo mūsų socialistinės tarybinės santvarkos milžinišką jėgą ir nepaprastą gyvybingumą, nepalyginamą prana šumą prieš pūvančią bei griūvančią kapitalistinę san tvarką. Tuo metu, kai kapitalistinio pasaulio imperia listai, bręstančios ekonominės krizės bei didėjančių vidinių prieštaravimų siaubo apimti, varo karštligišką ginklavimosi propagandą ir tuo stumią darbo žmonių mases į dar didesnį nuskurdinimą, mūsų didžioji Tė vynė ruošiasi naujam stalininiam penkmečiui, dar di desniam ir galingesniam liaudies gerovės ir kultūros suklestėjimui. Jau dabar mes pradėjome gigantiško masto gamtos pertvarkymo stalinines statvbas. tokias statybas, kokių ligi šiol pasaulis nematė ir nežinojo. Galingais žingsniais mes žengiame komunistinės visuo menės statybos keliais. Mūsų rytojus šviesus ir užtik rintas, nes mums vadovauja didysis Stalinas, o ten, kur Stalinas, ten ir pergalė. Neseniai praėję rinkimai į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas dar kartą pa rodė didelį tarybinės liaudies politinj susipratimą, be galinį pasitikėjimą Lenino—Stalino partija, karštą meilę savo didžiajam vadui ir mokytojui draugui Stalinui. Praėjusieji metai buvo tolesnio tarybinio švieti mo, tarybinės kultūros, tarybinio mokslo suklestėjimo metai. Per praėjusius metus tarybinis mokslas dar ga lingiau pakilo ir išsiplėtė. Tarybinis mokslas buvo be galo praturtintas ir sustiprintas genialiaisiais draugo
Stalino darbais kalbos mokslo klausimais ir pravesta diskusija Pavlovo fiziologijos mokslo išplėtimo bei to lesnio jo įdiegimo klausimais. Mūsų uždavinys — įsi savinti draugo Stalino duotus nurodymus kalbos klau simais ir toliau plėsti bei stiprinti tarybinį mokslą, auklėti jaunuomenę tarybinio patriotizmo dvasia. Vilniaus Valstybinis universitetas per praėjusius metus žymiai pagerino savo darbą ir pasiekė rimtus lai mėjimus visose savo darbo srityse. Pakilo darbo draus mė, pagerėjo mokymo ir auklėjimo darbas. Studentai geriau mokėsi ir geriau laikė egzaminus. Pagerėjo ir išsiplėtė visuomeninis darbas tiek pačiame universitete, tiek už jo ribų. Žymus studentų skaičius įsijungė į komjaunimo eiles. Universiteto kolektyvas vieningai kovojo už VKP(b) CK istorinių nutarimų ideologiniais klausimais ir Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo nutarimų įgyvendinimą. Tačiau mes negalime sustoti ties tuo, ką esame pasiekę. Tolesnis mūsų uždavinys — dar žy miai daugiau pagerinti savo darbą, o ypač jaunuome nės auklėjimo darbą, komunistine dvasia. Todėl 1951 metai tebūna tolesnio mūsų darbo gerėjimo metai. Mokymo ir auklėjimo darbui pakelti, mokslinio tyri mo darbui išplėsti ir pagerinti mes turime visas ge riausias sąlygas. Tolesnis darbo pasisekimas, žinoma, priklauso tik nuo musų pačių. Sveikindamas visą universiteto kolektyvą Naujųjų Metų proga, kviečiu visus dar su didesniu atsidėjimu ir meile dirbti savo didžiosios Tėvynės galios sustipri nimui, liaudies gerovės ir kultūros pakėlimui. Linkiu geriausio pasisekimo darbe. Su Naujaisiais metais, draugai! Su Lenino—Stalino partijos vėliava pirmyn j naujas komunizmo pergales! Prof. tlr. J. BUCAS Vilniaus Valstybinio universitetą Rektorius
--------------------------------------------------- ♦---------------------------------------------------
Gera
p r a d ž i a
Gruodžio 25 d. Fizikos-matematikos fak. III k. matematikų grupės stu dentai prieš nustatytą laiką išlaikė diferencialinės geometrijos egzami ną, kad tuo būdu turėtų daugiau laiko likusiems egzaminams paruoš ti. Egzaminus, visi išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Tai buvo pasiekta dėl to, kad prieš egzaminą, doc. Katiliui vadovaujant,
IX-j i
grupė
Paskaitos pasibaigė. Atėjo egzaminų sesija. Medicinos fak. V k. IX gr. ją pasitinka pilnai pasiruošusi ir įsitiki nusi, kad egzaminų sesija parodys gerus rezultatus. Mūsų grupė nepa miršo egzaminų sesijos viso semestro eigoje. Dažnuose grupės susirinki muose buvo aptariama grupės stu dentų lankomumas, jų pažangumas atskiruose dalykuose. Silpnesniesiems draugams, k. a. Starkui, Valiukonytei ir kt. sunkesniuose klausimuose susiorentuotl padėdavo mokslo pirmū nai — Vikšraitis, Venckauskas Vi kt.
buvo pravedamos konsultacijos, per kurias buvo nuosekliai pakartotas visas dviejų semestrų kursas. Išlaikę vieną egzaminą prieš lai ką, dviem likusiems egzaminams pa siruošti mes turėsime po 10 dienų. Todėl reikia tikėtis, kad, gerai pra dėję sesiją, sėkmingai ją ir baig sime. Z. Antanaitis
pasiriLOŠU-SL Grupė semestro eigoje įsigijo pagrin dinę literatūrą, kurią konspektavo, tuo papildydami per paskaitas gauna mą medžiagą. Beveik visi grupės nariai dirba dalykiniuose moksliniuose būreliuose. Darbas šiuose būreliuose padėjo draugams dar labiau susipažinti su atskirais tos disciplinos klausimais. Mūsų grupė pasiryžusi sesijos egza minus išlaikyti vien gerais ir labai gerais pažymiais. AI. Švenčionytė
Salinti trūkumus Artėjant egzaminų sesijai, Istorijosfilologijos fakultete suruošta visa eilė gamybinių susirinkimų. Vis dėlto pažymėtina, kad gamy biniuose susirinkimuose nepakanka mai išnagrinėtos visos priemonės, laiduojančios tinkamą semestro už baigimą. Toli gražu ne visi klausimai juose buvo paliesti, o be to ne visi iškelti trūkumai yra šalinami, Štai III k. gamybiniame susirinkime buvo pastebėta, kad užsienio literatū ros kabinetas neužtikrina visų sąlygų studentams tinkamai ruoštis egzami nams. Deja, ir dabar studentai ne mėgsta jo lankyti, nes kabineto skai tykla yra mažame ir šaltame prieš kambaryje, o pats kabinetas dažnai būna užimtas. Tiek lietuvių literatūros katedra, tiek patys studentai iki šio laiko tebesitaiksto su tokiu faktu, kad III k. lituanistų grupės daugiau kaip pusė studentų dar nėra parašę seminarinių darbų. Tie darbai rašomi dabar, ka da vyksta įskaitos ir prasideda egza minų sesija. J. Lankutis istor.-fil. fak. III k. rtud.