-nų SKAT?
Egzaminų sesija—musų žinių patikrinimas
VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
AlfusmAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 30
1950 m. gruodžio 26d. antradienis
Kaina 20 kap.
Profesines sąjungos— komunizmo mokykla „Profesines sąjungas, — moko draugas Stalinas, — galima pavadinti visuotine pas mus viešpataujančios darbininkų klasės organizacija. Jos yra komunizmo mokykla. Jos iš savo tarpo išskiria geriausius žmones va dovavimo darbui visose administraci jos srityse. Jos jungia darbininkų ma ses su darbininkų klasės avangardu". Praėję universitete profesinių są jungų organų — profsąjunginių gru pių ir kursų organizatorių, fakultetų profbiurų ir vietkomų — ataskaitos ir rinkimai, o taip pat neseniai įvyku sios studentų bei mokslo ir admi nistracijos darbuotojų profsąjunginės konferencijos parodė, kad per ata skaitinį laikotarpį Universiteto prof sąjunginės organizacijos, partinei or ganizacijai vadovaujant, atliko ne mažą darbą. Žymiai išaugo profsą jungos narių politinis sąmoningumas, profesinės sąjungos rūpinosi darbo drausmės sustiprinimu, socialistinės pažiūros į darbą skiepijimu. Nemažas darbas nuveiktas organizuojant meni nę saviveiklą, kovojant dėl sporto masiškumo, gerinant studentų ir tar nautojų buitį. Tačiau šie laimėjimai negali cha rakterizuoti profsąjungų darbo sti liaus. Profsąjunginių organų darbe buvo dideli ir stambūs trūkumai. Profsąjunga silpnai vedė savo na rių tarpe politinį-auklėjamąjį darbą. Profkomitetas, profkomiteto komisi ja akademiniam darbui nepatenkina mai kovojo dėl mokslo pažangumo kėlimo, dėl studentų akademinės drausmės stiprinimo. Apie žemą prof sąjungos darbo lygį liudija atskirų profgrupių ir fakultetinių proforganizacijų ataskaitiniai-rinkiminiai susi rinkimai (Ekonomikos, Chemijos, Tei sės fak. ir kt.j, kurie buvo blogai pa ruošti, praėjo formaliai, juose nebu vo kritikos ir savikritikos. Vietkomas nusišalino nuo skaito mųjų paskaitų idėjinio ir mokslinio lygio tikrinimo, tepatikrino tik 4 ka tedrų darbą ir tai tik siaurais atski rais klausimais. Vietkomas nepadėjo mobilizuoti mokslo personalą moksliniam-tiriamajam darbui, nesuteikė jokios konkrečios paramos pradedan tiesiems mokslo darbuotojams. Šie stambūs trūkumai pirmiausia išplaukia iš profkomo ir vietkomo silpno masinio-organizacinio darbo. Darbas su profsąjunginiu aktyvu bu vo visiškai apleistas, nebuvo nutari mų vykdymo kontrolės, profsąjungi nių organų ryšiai su profgrupėmis buvo labai silpni, o daugeliu atvejų
jų nebuvo visiškai. Priimti nutarimai nepasiekdavo profgrupių ir nemo bilizavo profsąjungos narių iškeltų uždavinių vykdymui. Profsąjunginiai susirinkimai vykdavo retai, jie būda vo blogai organizuojami ir, aišku, negalėjo turėti auklėjamojo poveikio. Siekiant pagerinti profsąjungos dar bą, reikia vadovautis profsąjunginių susirinkimų ir konferencijų nutari mais, išeinant iš tų uždavinių, ku riuos iškėlė TSRS profesinių sąjun gų X ir LKP(b) VI suvažiavimai. Svarbiausias profsąjungos uždavi nys — aktyviai įsijungti į studentų, mokslinio personalo, administracijos darbuotojų politinio lygio kėlimo darbą, auklėti juos tarybinio patrio tizmo, komunizmo dvasia. Dideli uždaviniai tenka profsąjun gai. kovojant dėl studentų mokslo pažangumo kėlimo,siekiant, kad uni versitetas išleistų tiktai aukštai kvailifikuotus, politiškai užgrūdintus ta rybinius specialistus. Profsąjunga tu ri dėti visas pastangas, kad žiemos egzaminų sesija praeitų aukštame ly gyje. Profsąjunga negali likti nuošalyje keliant paskaitų idėjinį-teorinį lygį, propaguojant pažangaus tarybinio mokslo laimėjimus. Padėti jaunie siems mokslo darbuotojams jų moks linėje ir pedagoginėje veikloje — svarbus profsąjungos uždavinys. Universiteto profsąjunga aktyviai dalyvavo rinkimuose į vietines tary bas. Jų uždavinys — toliau tęsti įinkiminį-agitaclnį darbą. Daugiau rūpintis profsąjungos narių kultūringo poilsio organizavimu, ko lektyvinių teatrų, kino filmų, aplan kymu, jų aptarimu — pirmaeilės reikšmės profsąjungos uždavinys. Profsąjungos komitetai turi kreipti daugiau dėmesio organizuojant lais vanoriškas draugijas armijai, aviaci jai ir laivynui remti. Nuolat stiprinti masinį-organizacinį darbą, perkeliant darbo centrą į profgrupes, stiprinti darbą su aktyvu, įtraukti kiekvieną profsąjungos narį į visuomeninį darbą, vystyti bolševi kinę kritiką ir savikritiką — neati dėliotinas profsąjungos uždavinys. Profsąjungos jėgos ir laimėjimų šaltinis yra komunistų partijos vado vavimas. Tai įpareigoja fakultetines partines organizacijas teikti profsą junginiams organams nuolatinę pagal bą, visokeriopai padėti jiems šalinti susirinkimuose ir konferencijose iš keltus trūkumus, padėti jiems įgy vendinti pastatytus uždavinius.
Konferencija koiukią sustambinimo klausimais Neseniai paskelbtas Tarybinės vy riausybės nutarimas „Dėl priemonių Lietuvos TSR žemės ūkiui toliau iš vystyti" dar kartą parodo Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi žemės ūkiu ir sudaro visas galimybes to lesniam žemės ūkio, kolūkinio kai mo suklestėjimui.
Vilniaus Valst. Universiteto Ekono mikos m. f-tas kartu su Maskvos Lenino ordino Lomanosovo vardo Valstybinio Universiteto Ekonomikos m. f-tu suorganizavo jungtinę stu dentų mokslinę konferenciją „Kol ūkių sustambinimo klausimais". Šita konferencija yra konkretus atsaky mas j Partijos ir Vyriausybės iškel tus uždavinius tolesniam žemės ūkio išvystymui. Konferencijos atidarymas jvyko š. m. gruodžio 22 d. VVU Mokslinės bibliotekos salėje. Susirinko pilnutė lė salė studentų ir dėstytojų ne tik iš Ekonomikos m. fak., bet ir iš kitų
fakultetų. Konferencijoje dalyvavo taip pat ir svečiai iš miesto. Su didžiuliu pakilimu į Garbės pre zidiumą išrenkamas VKP(b) CK Poli tinis Biuras priešakyje su kolūkinės santvarkos kūrėju ir organizatoriumi, mokslo korifėjum, didžiuoju Stalinu. Įžangos žodį pasakė VVU rekto rius prof. J. Bučas. Jis pažymėjo šitos konferencijos didžiulę praktinę reikšmę, tuo labiau, kad konferenci joje dalyvauja ir svečiai iš Maskvos universiteto. Jis pabrėžė tarybinio mokslo neatskiriamumą nuo praktikos, Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi po litiniu ir ekonominiu TSRS stiprėjimu. Pranešimą .^mulkių kolūkių sustambinimas — kelias į naują so cialistinio žemės ūkio suklestėjimą" padarė Maskvos Valst. Universiteto profesorius, ekonomikos m. daktaras M. M. Sokolovas. Konferencija vyko tris dienas. Bu vo išklausyta 10 pranešimų. A. Jablonskis
Stiprinkime ryšius su rinkėjais Mūsų kolektyvas paskutiniu metu išaugo ir sustiprėjo. Paskutinėmis rin kimų j vietines tarybas dienomis visi agitatorai nuoširdžiai atliko savo pa reigas. Ypatingai pasižymėjo studentui-agitatoriai S. Daunytė, Prokofjevą, Varšavskaja, Girdzijauskas, Gulikaitė ir kt. Agitatoriai, nenutraukę anks čiau užmegzto ryšio su rinkėjais, vėl
v
išvystė agitacinį- aiškinamąjį darbą, pravesdami pasikalbėjimus apie rin kimus į LTSR , Aukščiausiąją Tarybą rinkėjų tarpe. Visas agitatorių kolektyvas įsijun gė į rinkiminį darbą, siekdamas vis didesnių laimėjimų. V. Kostelnickis Agitpunkto vedėjai
☆
☆☆☆
Teoretinė marksizmo-leninizmo konferencija S. m. gruodžio 22 d. įvyko Istori jos-filologijos fak. II kurso studentų teoretinė marksizmo-leninizmo konfe rencija, skirta draugo J. V. Stalino veikalams „Apie leninizmo pagrin dus" ir „Dėl leninizmo klausimų" na grinėti. Aukštas pranešimų lygis parodė, kad II k. studentai tinkamai pasiruo šė. Ypač tenka atžymėti drg. A. Litvaičio pranešimą — „Tarptautinis le ninizmo charakteris“. Pranešėjas vaiz džiai parodė, ką Leninas įnešė naujo į marksizmo lobyną ir kaip leniniz mas yra taikomas viso pasaulio dar bo žmonių kovoje prieš išnaudoto jus.
G. Vronevskio pranešimas „Lenino— Stalino mokslas apie proletariato dik tatūrą" ir L. Bachmetjevos praneši mas „Partija — tarybinės visuomenės vadovaujanti jėga" parodė, kad mū sų kurso studentai sugebėjo pateikti gerai susistemintą medžiagą. Pažymėtinas ir drg. V. Kažukausko pranešimas tema: „Nacionalinio klausimo vieta leninizme". Pranešė jas surišo savo pranešimą su Lietu vos TSR gyvenimu ir gyvais faktais parodė, kaip praktikoje nacionalinis klausimas išspręstas TSRS.
Pirmieji egzaminai " Iki egzaminų sesijos beliko keletas dienų. Tai bus pirmieji mūsų egzami nai universitete. Mūsų kurso studentai nuo pat se mestro pradžios sistemingai ruošėsi egzaminams. Dar spalio mėn. kom jaunimo grupės iniciatyva (gruporgas drg. Valsiūnas) buvo sudarytos grupės matematikai pasiruošti, ku rioms vadovauti buvo priskirti ga besnieji kurso studentai. Geriausiai dirba grupės, vadovaujamos gabių mūsų kurso studentų drg. drg. Levinsko ir Poškaus. Il-je akademinėje grupėje veikia
neorganinės chemijos pasiruošimo grupės. Iš jų geriausiai dirba drg. Ivanauskaitės vadovaujama grupė. Geras paskaitų lankymas, aktyvus dalyvavimas seminaruose padėjo mū sų kurso studentams geriau pasiruoš ti egzaminų sesijai. Per šią egzaminų sesiją mes įro dysime, kad tvirtai įsisaviname priešakinį tarybinį mokslą, ruošiamės tapti aukštai kvalifikuotais specia listais, naudingais mūsų socialistinei Tėvynei. A. Siaučiulytė Chemijos fak. I k. 6tud.
Neleistina pažiūra i mokymąsi v Pasiruošimas egzaminams vyksta sparčiais tempais. Studentai gausiai lanko bibliotekas ir kabinetus, kur gilina savo žinias, rimtai ruošiasi egzaminams. Tačiau dar yra ir tokių studentų, kurie į egzaminus ir mo kymąsi nekreipia rimto dėmesio. Štai Istorijos-filologijos fak. rusų kalbos specialybės III kurso studentas V. Milničenko tiesiog įžūliai atsisako laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Stu dentės A. Bumblytė (vokiečių k. spec. III k.) ir V. Cepeliova (rusų k. spec. IV k.) dar iki šiol nuo pra-
ėjusių mokslo metų nelikvidavo aka deminio įsiskolinimo, nors joms egza minai buvo atidėti kelis kartus. Vi sai teisingai, kad kai kurie studen tai, kaip Vronevskis, Šilinis (rusų k. spec. II k.), už sistemingą drausmės laužymą, paskaitų nelankymą net buvo neprileisti prie egzaminų. Istorijos-Filologijos fak. dekanatas turėtų sustiprinti kovą su tokiais drausmės laužytojais ir priversti juos rimčiau mokytis. (Mūsų korespondentas)
Daugiau naudokimės literatūra Lapkričio 17 d. mūsų grupėje buvo pravestas susirinkimas tema „Pasi ruošimas egzaminams". Ryšium su tuo priimtas konkretus nutarimas. Visi studentai aprūpinti programo mis. Iš politinės ekonomijos ir mark sizmo-leninizmo disciplinų buvo su daryti rateliai kolektyviam kurso kartojimui. Iš chemijos kurso kartoji mo ratelių gerai dirba Patiejūnaitės vadovaujamas ratelis. Čia kurso kar tojimas vyksta reguliariai ir įdomiai. Blogesnė padėtis Bražkio vadovauja mame ratelyje. Čia jokio darbo nė ra. Neteisingai Bražkys daro, galvo damas, kad egzaminui pasiruoš per paskutiniąsias dienas.
Per mažai studentai naudojasi lite ratūra. Kodėl drg. drg. bražkys, Sidauga, Pelionytė, Venclovaitė ir kt. nesinaudoja bibliotekomis? O todėl, kad jie mano pasitenkinti vien užra šais. Laikas suprasti, kad tarybiniam studentui vien užrašų neužtenka. Juk mokymasis nėra kiekvieno studento asmeninis reikalas, bet valstybinis. Partija ir Vyriausybė mums suteikia visas sąlygas mokytis, tam duoda visas priemones, bet tuo pačiu rei kalauja iš kiekvieno studento tik ge ro ir labai gero mokymosi.
J. Michailovas Gamtos fak. I k. stud.
Geri pranešimai buvo ir kitų drau gų: Sapko, Gedemin, Šilinio ir Pet rauskaitės. Dėl laiko stokos eilė pa siruošusių draugų negalėjo pasisa kyti. Si konferencija davė daug naudos studentams: ji pilnai padėjo suprasti ir įsisavinti marksizmo-leninizmo tei ginius, draugo Stalino išvystytus vei kaluose „Apie leninizmo pagrindus“ ir „Dėl leninizmo klausimų" ir, be abejonės, prisidėjo prie sėkmingesnio pasiruošimo marksizmo - leninizmo įskaitoms. V. K v ėda rai t*
u Laiku pasiruošti egzaminams Šių metų gruodžio 21 d. įvyko Istorijos-filologijos fak. katedrų ve dėjų ir laborantų pasitarimas, skirtas pasirengimui žiemos egzaminų sesijai apsvarstyti. Istorijos-filologijos fak. Vietkomo pirmininkas vyr. dėst. Dumčius nu švietė egzaminams pasiruošimo eigą ir iškėlė kai kuriuos trūkumus. Vyr. dėst. Padolskytė, patikrinusi visų ka tedrų kabinetų darbą, pažymėjo, kad egzaminų sesijai visose katedrose ruošiamasi: beveik visur paruoštos egzaminų programos, paskelbti įskai tų bei papildomų konsultacijų tvar karaščiai, kabinetų darbas pagyvėjo: jie veikia ir vakarais. Tačiau dar nėra išgyvendinti trūkumai, ku riuos reikia artimiausiu laiku paša linti. TSRS istorijos katedra dar iki šiol neparuošė skaitomų kursų pro gramų lietuvių kalba, o prof. Bal džius iš viso nepateikė jokių savo skaitomo kurso programų. Studentai egzaminams ruošiasi dau giausia tik prieš egzaminą, o ne se mestro bėgyje, nepakankamai akty viai dalyvauja konsultacijose. Prof. Gabrieljanas nurodė, kad dar bui kliudo literatūros stoka. Filosofi jos kabinetas nereguliariai ir nesistemingai gauna literatūrą, kabinete nėra nei vieno pilno komplekto mark sizmo-leninizmo klasikų raštų, kas trukdo ruošimąsi egzaminams. Tai pa brėžė ir vyr. dėst. Narvidaitė. Studentų pažangumui kilti trukdo jų nedrausmingumas, dėstytojų taiks tymasis su akademinės drausmės lau žytojais. Yra studentų, kurie per se mestrą nelanko paskaitų, o egzaminus laiko iš skolintų užrašų. Fakulteto dekanas pabrėžė, kad ir šiais metais pasirengiant egzaminų sesijai nepavyko pilnai išvengti trū kumų. Todėl būtinai reikia greičiau paruošti programas, šiuo metu pa spartinti įskaitų pravedimą.
S. Mėčiutė z .
Gamybinėje praktikoje Prasidėjusi gamybinė praktika dar kartą patikrina mūsų įgytas per pen kerius studijavimo metus teorines ži nias ir jų pritaikymą praktiniame dar be.
Fakultetinė sienlaikraščių apžiūra
Gruodžio menesio pradžioje Istori jos-filologijos fakulteto komjauni mo organizacijos biuras kartu su profsąjunga ir dekanatu organizavo fakulteto sieninės spaudos apžiūrą, skirtą Stalino Konstitucijos garbei. Jau mėnuo, kai aš atlieku praktikos Apžiūroje dalyvavo fakultetinis ir 16 darbus Maisto pramonės ministerijos kursinių-grupių sienlaikraščių. planavimo skyriuje, kur nuodugniai Apžiūroje išryškėjo, kad mūsų sie susipažįsta su planavimo darbu mais ninė spauda eina teisinga kryptimi, to pramonėje, darbo jėgos ir darbo sienlaikraščiuose kritikos ir savikriti užmokesčio, savikainos planavimu ir kos ženkle atsispindi grupių gyveni pan. Darbas yra įdomus ir reikalau mas, iškeliant mokslo ir visuomeninės ja visapusiško studento pasiruošimo, veiklos pirmūnai ir t. t. Sienlaikraš tiek pačios gamybos pažinimo, tiek čiai jautriai reaguoja į aktualius gy ir politinių-teorinių žinių. Didelę pa venimo klausimus. galbą šiame darbe teikia ministerijos Apžiūros žiury komisija (pirm, fa darbuotojai ir gamybinės praktikos kulteto prodekanas drg. Ročka) ge vadovas. riausiais sienlaikraščiais pripažino ru Nuo sausio mėn. turėsiu vykti į sų k. ir literatūros IV k. sienlaikraštį komjaunuolė Cukraus trestą ir cukraus fabrikus, „Vuzoviec" (ats. red. kur smulkiau susipažinsiu su cukraus Anikijienko) ir svetingų kalbų II k. (ats. pramonės gamyba, kas tiesiogiai lie sienlaikraštį „Pažangos keliu" čia mano pasirinktąjį diplominį dar bą tema „LTSR cukraus pramonės išvystymas per dešimtmetį". Si ga mybinė praktika žymiai palengvins S. m. gruodžio 20 d. Medicinos fak. komjaunimo organizacijos biuras iš diplominio darbo rašymą. klausė kursinių spaudos platintojų Po praktikos darbų reikės užbaigti pranešimus apie prenumeratos eigą. rašyti diplominį darbą ir ruoštis at Pasirodė, kad visumoje studentai su pranta spaudos reikšmę ir laikraštis sakingiausiam darbo etapui — vals pasidarė neatskiriamas jų draugas. tybiniams egzaminams, kurie parodys Tačiau pasitaiko paskirų draugų, galutinius mūsų pasiruošimo rezulta kurie pilnutinai dar nesupranta, kad šiandien ne tik inteligentas, bet ir tus. eilinis darbininkas, kolūkietis domisi
red, Daugirdaitė). II-ji vieta atiteko lituanistų I k. sienlaikraščiui „Jaunos jėgos" (ats. red. V. Bartuška). Gerai buvo įvertinti sienlaikraš čiai I k. rusų k. ir literatūros „Junostj" (ats. red. Fiodorovič), I k. bibliotekininkų „Tarybinis biblioteki ninkas", svetimų kalbų „Jaunasis ling vistas" ir kt.
Blogais sienlaikraščiais turinio ir formos atžvilgiu buvo pripažinti II k. rusų kalbos ir literatūros sienlaikraš tis „SIovo kursą" (ats. red. Kanovič) ir I k. žurnalistų „Jaunasis žurna listas" (ats. red. Kazakevičius). Po to buvo pravestas seminaras sienlaikraščių redkolegijų nariams, kuriame redkolegijos buvo supažin dintos su apžiūros rezultatais ir iš ryškėjusiais trūkumais.
K. Ambrazas Ist.-fil. fak. komjaunimo biuro spaudos sektoriaus vedėjas
' Kiekvienam studentui—laikraštis
žys (II k.), Cieško A. (V k.) visiškai nenori girdėti apie tarybinio laikraš čio prenumeratą. Arba draugai iš II k. Kučinskas, Biliūnaitė užsiprenume ravo tik „Lietuvos Pionierių" (Tiesa, spaudos platintojas drg. Noreika irgi užsiprenumeravo „Lietuvos Pionierių, nes, jo nuomone, daugelis nepažįsta pionierių gyvenimo). Visiškai neteisingai elgiasi I kurso gruporgas Sinkevič, kuris neaiškina šalies gyvenimu, skaito tarybinę spau savo grupėje tarybinės spaudos vaid mens ir pats jos neužsiprenumeruoja. E. Boreikaitė dą. Jie vengia prenumeratos. Štai Ekonomikos m. fak. V k. stud. Medicinos fak. studentai, kaip KeMūsų koresp.