r, v m i ji s sccioenuas visų
Salių
proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. gegužės 20 d.,
penktadienis
Nr. 18 (1237)
„Tarybinio studento" ba landžio 22 d. numeryje skai. tėme doc. H. Jonaičio straips nį „Speckursal — padeda ar trukdo?" Jame iškeltus klau simus aptarti paprašiau Pra monės ekonomikos fakulteto dekaną doc. V. Grigorą ir speckurso dėstytoją doc. J. Ragalevičių. Taigi speckursai.
toje, skubiai įvedėme ūkinio principo naują sprendimą?.. jau, kad nors ir nedaug spec mechanizmo tobulinimo prob Doc. J. Ragalevičius. Taip, kursų turime, bet be jų ne labiau, lemų speckursą diploman išeitis yra, tik šita galimybė apsieiname, ir, juo tams. kartais visiškai pamirštama. negalėsime jų ir vėliau at Doc. J. Ragalevičius. Galiu Tai esminis mokymo progra sisakyti. Jau (vedėme skirs įrodyti, kad speckursai net mos pertvarkymas, atsižvel tymą ketvirtame kurse. Mūsų labai svarbūs. Kas septintas giant į naujausias problemas tikslas — pereiti prie darbo skirstymo jau tre studentas paprastai pasirenka ir poreikius. Reikėtų visiškai viečių mano dėstomo socialistinio atsisakyti tokių disciplinų, čiame kurse. Tegu tai bus lenktyniavimo organizavimo kurios tapo tik dogminėmis, ne galutinis, apytikris skirs kurso temas diplominiam bet studentui visiškai nerei tymas, bet tai mums leis darbui. O to kurso teskaitau kalingos, pradėjus dirbti. Ne labiau specializuoti busimuo AR JŲ REIKIA? suteikti tik.. . 20 vai. Kituose šalies minint vieno kito visuome sius ekonomistus, universitetuose panašūs užsi ninio mokslo, mes per daug jiems gilesnių žinių, būtnų Doc. V. Grigoras. Mūsų ėmimai siekia iki 60 vai. O grūdame studentams matema viename darbe ir galbūt visai fakultetas nepasižymi spec- juk organizuoti gamybą tar tiką, įvairias žaidimų teori nereikalingų kitur. Patogiau kursų įvairumu ir kiekiu. Iš pusavio rungimosi sąlygomis būtų ir studentams — jau jas ir panašiai. senesnių galiu paminėti techpusiaukelėje ijie žinotų kuria kryptimi reikia gilintis, ką ninės pažangos ekonominių papildomai išnagrinėt. problemų kursą, kurį skaito Doc. J. Ragalevičius. LTSR LTSR Mokslų Akademijos Mokslų Akademijos ir Res Ekonomikos instituto gamy publikinės Profsąjungų Tary bos valdymo ir planavimo bos socialistinio lenktyniavi sektoriaus vadovas doc. P. mo problemų mokslinė taryba Stanikas, mokslinio tyrimo l ' jau apsvarstė socialistinio pagrindų kursą (dėst. doc. P. lenktyniavimo organizavimo Kiuberis). Tačiau speckursai kurso dėstymą ir nutarė, nuolat keičiasi. Patobulinus kad reikia išplėsti šiuos už gamybos organizavimą, įdie siėmimus, skirti laiko prakti gus naujas apskaitos formas, kos mokymui. Darbo ekono busimieji ekonomistai priva mikos specialybės studentai lo dar Universitete susipažin bus tiesioginiai darbo organi ti su tomis naujovėmis, kurios zatoriai, todėl jiems būtina bus jų duona kasdieninė. teks vos ne visiems pramonės Vadinasi, programoje rei išmokti sudaryti socialistinio Bet tam juk skirta mokymo ekonomistams. Socialistinis kia labiau koncentruoti eko lenktynavimo nuostatus, ap programa. Per paskaitas, lenktyniavimas nėra antraeilis nomines disciplinas, o tai skaičiuoti suvestinės rezulta praktinius užsiėmimus galima uždavinys ir jo nagrinėjimui kas joms nepriklauso, palik tus. O kol kas, esant labai būtų visa tai ir pateikti stu nepakanka kelių teorinių pas ti studento laisvalaikiui, sa siaurai kurso apimčiai, apsi dentams. .. kaitų. višvietai? ribojame tik paviršutinišku Doc. V. Grigoras. Nieko Išvada tokia: reikia vis Doc. J. Ragalevičius. Ne, teoriniu supažindinimu. nežinau archaiškesnio už daugiau užsiėmimų. Tačiau amatininkus ruošia techniku švietimą. Jau kelintą šimtme studento dienos neištempsi, mai, o Universitetą turi baigti Vadinasi, speckursų aplm tį ta pati kreida.. . Ir ne tik savaitės nepailginsi. aukštesnio lygio specialistai. tls, laikui bėgant, didės? forma, bet ir turinys nelinkęs Tačau ko vertas jaunas eko Doc. V. Grigoras. Taip, bet keistis. Mokymo programos nomistas, perkandęs aukštąją ne studentų perkrovimo są IŠ KUR GAUTI LAIKO? sudarytos gana seniai, ir ne matematiką ir nesugebantis skaita, o tobulinant progra taip lengva „pramušti" į jas Doc. V. Grigoras. Speckur- be kalkuliatoriaus greit ap mą, mažinant fakultatyvinių naują discipliną. O tų nau sus mūsų fakultete lanko visi skaičiuoti procentų. Reikia užsiėmimų skaičių. Jei suma jovių reikia, be jų mes ne studentai, neskirstant į spe dėstyti ne tik skaičių teorijas, niai didinsime speckursus, pa galim apsieiti — liaudies cializacijas. Norim įvesti kuo bet ir aritmetiką, greitąjį rinkdami aktualiausias, ver ūkio organizavimo principai daugiau speckursų, norim ap skaičiavimą. Todėl speckur tingiausias jų temas, labiau nuolat plečiasi. 1979 m. lie rėpti visus aktualius klausi sai, kuriuos parenka ir tvir siai patyrusius dėstytojus, mū pos 12 d. buvo priimtas TSKP mus. Ir kas iš to išeina? Stu tina fakulteto mokslinė tary sų fakultetą baigs ne ekono CK ir TSRS Mnistrų Tarybos dentų darbo savaitė pailgėja ba, dažnai studentui duoda mistai su aukštuoju išsilavi nutarimas „Dėl planavimo ge iki 38—40 vai. Ko atsisakyti? daugiau praktinių žinių, nei nimu, o aukštos kvalifikaci rinimo ir ūkio mechanizavimo Gal mokslinio tyrimo pagrin kad programoje nurodytos jos specialistai, galintys dirb poveikio stiprinimo gamybos dų? Bet tai pagrindinės ži pagrindinės disciplinos. ti neblogiau už patyrusius efektyvumo didinimui ir dar nios, kaip parašyti gerą dip Vadinasi, speckursai atsi praktikus. bo kokybės gerinimui". Jame lominį darbą, ekonomistų te dūrė lyg Ir ant ribos: reikia Ačiū už pokalbį. iškeltas naujas apskaitos ro oretikų, tyrėjų ugdymas. Ne ieškoti naujų sprendimų, per diklis — normatyvinė-gryno- atsisakysi ir socialinio plana žiūrėti programą. Kalbėjosi ji produkcija. Kad jaunasis vimo kurso. .. Ką pasirink Tautvydas specialistas nepatektų į akla ti: perkrauti studentus ar KOKIOS JŲ PERSPEKTYVOS KONTRIMAVIČIUS vietę, susidūręs su šiuo ro kažko nepasakyti? „T. S." neetatinis Doc. V. Grigoras. Jau midikliu ir pakeitimais apskaiO gal įmanoma rasti iš korespondentas
TUOIJOS
DAR KARTĄ APIE SPECKURSUS
IF psichologijos IV kur so studentė D. Grakauskaitė ir tos pačios specia lybės V kurso studentė B. Buklerytė buvo Leningra do universiteto SMD kon ferencijoje. Jos atitinka, niai perskaitė pranešimus „IV—VI klasių mokinių in telektinio aktyvumo ypa tumai“ ir „Mokinių žinių ir sugebėjimu objektyvaus įvertinimo problema". Studenčių darbų vadovė — doc. S. Butkienė. „T. S.'' Inf.
Sunkių šv. Jono bažnyčios durų dunkstelėjimas, nekas dieniška erdvė viduje, iškil minga iš pat pirmų akimir kų nugramzdina į kitą laik metį. Čia įsikūręs Mokslo muziejus turi nemažą sukau pęs žinių ir eksponatų apie mokslui turėjusių didesnę įtaką žmonių veiklą, pačią mokslo raidą. Gražiai į šią aplinką įsikompanavo gegužės pradžio je atidaryta neseniai restau ruotoje Oginskio koplyčioje dailininko Antano Šakalio grafikos paroda. Ji nėra di delė — iš viso 26 darbai. Tačiau jų užtenka; kad iš kart pajustum dailininko nuotaiką ir tai, ką norėjo papasakoti, perduoti ki tiems. Meilė, pagarba praei čiai, didžiavimasis ja tary tum sklando jaukioje koply tėlėje. ..
MOKSLO MUZIEJUJE Grafiko darbai apima di delį laiko tarpsnį — XVI— XIX amžius. A. Šakalys ne sistengia aprėpti visus isto rinius įvykius, žmones, o išsirenka įdomesnius faktus, sau brangesnius mokslo vei kėjus. Mokslo plėtos kelias, priežastys, žodžiu, visas mo kslo pasaulis vienija juos, išaugusius skirtingais am žiais. Beje, dailininkas nemažai darbų yra paskyręs Universi teto 400-ųjų metų jubiliejui. Tad ir minėtoje parodoje yra keletas tokių darbų kaip „Vilniaus bibliotekai ir Universitetui — 400 metų", „Kazimiero Simonavičiaus portretas". Parodoje — K. Markso, V. Lenino portretai.
Išradingai panaudodamas daugiaplaniškumą, spalvinį kontrastą, ištraukas iš senų jų knygų .dailininkas suge ba parodyti ne tik žmogų, bet leidžia sužinoti tiksliai ir apie jo veiklą, to laikmečio siekimus, įvykius. Tai „Petras Roizijus — Lietuvos II statuto kūrėjas", „Žygimanto Augusto biblio tekos perdavimas Vilniaus kolegijai", „J. Lelevelis ir Dionizas Poška" ir kt. Įdomūs serijiniai darbai: „XVII a. Lietuvos prekybi niai ryšiai. Ryga. Kaunas. Vilnius. Klaipėda. Karaliau čius", „XVII a. Vilnius. Di džioji gatvė. Medininkų (Aušros) vartai. Subačiaus vartai". Sonata KLEVINSKAITĖ
Siame numeryje VPF BAIGĖ MOKSLO METUS
XXX KOMJAUNUOLIŲ SĄSKRYDYJE XXX
SPORTAS
Kaina 2 kap.
VU DARBUOTOJŲ KOMITETE S. m. gegužės 12 d. įvyko VU darbuotojų profsą jungos komiteto posėdis. Doc. Ignas Žeberskis atleis tas iš VU darbuotojų profsąjungos komiteto pirmi ninko pareigų perėjus j kitą darbą. Nuo šiol doc. I. Žeberskis »— VU neakivaizdinio ir jvakarinio sky riaus prorektorius. VU darbuotojų profsąjungos pirmininku išrinktas Laimontas Gasiūnas (buvęs VU darbuotojų profsą jungos komiteto pirmininko pavaduotojas).
SĄSKRYDŽIO REZULTATAI I vieta — EKFF II vieta — PEF III vieta — MaF
KONKURSŲ NUGALĖTOJAI Sąjunginio žygio organizavimas — PEF, PF Sieninės spaudos ir vaizdinės agitacjos — MaF Žiemos žygis — EKFF Visuomenės mokslų darbai — IF Viktorina — ChF Turistinis kategorinis žygis — PEF Ekspedicija „Mano tėvynė — TSRS" — EKFF Emblema — EKFF Fotonuotraukos — IF Stovyklavietės įrengimas — EKFF, PEF Sąskrydžio sienlaikraštis — GF Geriausias atrakcionas — IF Studentiškos miniatiūros — PEF Virvės traukimas — GF Sukarinta turistinė estafetė — GF Orientacinio sporto varžybos — MaF PDG daugiakovė — EKFFF
B1NĖMS PREMIJOMS Lenino ir TSRS valsty binių mokslo ir techni kos premijų komitetas pa skelbė 83 darbus, įjung tus į 1983 metų TSRS valstybinių premijų kon kursą. Tarp jų autorių yra jr grupė mūsų respublikos specialistų, Tarp kandidatų į Iaureatus — Vilniaus V. Kapsuko universiteto ąstronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas doc. A. Piskarskas, Už naujų lazerinės fizikos metodų, medžiagų ir prietaisų kūrimą jį drauge su šalies sostinės mokslininkais pristatė Ma skvos M. Lomonosovo universitetas. Doc. A. Piskarskas studijavo šio. je aukštojoje mokykloje, baigė joje aspirantūrą, čia pradėtus mokslinius darbus jis tęsia Vilniuje, artimai bendradarbiaudamas su Maskvos universitetu.
Antradienį VU Teatro salėje įvyko respublikos aukštųjų mokyklų aktyvo praktinė konferencija „Studentų auklėjamojo darbo organizavimas jų gyvenamoje vietoje". Apie Universiteto patyrimą, organizuojant auklėjamąjį darbą bendrabučiuose, kalbėjo VU Bendrabučių tarybos pirmininkas doc. A. Mareilūnas. Konferencijoje pranešimus skaitė VISI Statybos fakulteto prodekanas doc. D. Mideikis, ŠPI mokymo reikalų pro, rektorius doc. T. Stulpinas, KPI Mechanikos fakulteto prodekanas doc. V. Barzdaitis, KKI vyr. kuratorė R. Vasiliauskienė, LTSR Aukštojo ir XXX specialiojo vidurinio moGegužės 10—15 dieno. kslo ministerijos aukštų- mis Universitete viešėjo jų mokyklų valdybos in- WSP Greifsvaldo unispektorė D. Mažeikaitė versiteto komiteto sekreir kiti. Konferencijos dar- torius prof. Richard Broj bą apibendrino LTSR ir užsienio ryšių skyriaus Aukštojo ir specialiojo vedėjas Andreas Kloss. vidurinio mokslo ministe- Universiteto rektorate ir rijos visuomenės mokslų partijos komitete buvo apskyriaus viršininkas L. tarti tolesnio• bendradarSnipas. biavimo klausimai.